Hipofizės adenoma yra dažniausiai pasitaikantis hipofizės navikas. Nors pats žodis „navikas“ daugeliui žmonių sukelia nerimą, svarbu žinoti, kad dauguma hipofizės adenomų yra gerybinės, auga lėtai ir neplinta į kitus organus.
Vis dėlto net ir gerybinė adenoma gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Kai kurie navikai pradeda gaminti per didelį kiekį hormonų, o kiti spaudžia aplinkines smegenų struktūras, todėl atsiranda regėjimo, galvos skausmų ar hormonų pusiausvyros sutrikimų.
Kadangi simptomai dažnai vystosi palaipsniui ir gali priminti daugelį kitų ligų, hipofizės adenoma kartais diagnozuojama tik po kelerių metų nuo pirmųjų požymių atsiradimo.
- Kas tai? – Gerybinis hipofizės navikas, susiformuojantis iš hipofizės ląstelių.
- Ar tai vėžys? – Dauguma hipofizės adenomų nėra piktybinės.
- Dažniausi simptomai? – Galvos skausmai, regėjimo sutrikimai, hormonų pusiausvyros pokyčiai.
- Ar visos adenomos gamina hormonus? – Ne. Vienos gamina hormonus, kitos hormonų neišskiria.
- Kaip diagnozuojama? – Dažniausiai atliekamas galvos MRT ir hormonų tyrimai.
- Kaip gydoma? – Vaistais, operacija arba spinduline terapija.
- Ar galima visiškai pasveikti? – Daugeliu atvejų prognozė yra gera, ypač diagnozavus anksti.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei atsiranda nepaaiškinamų hormoninių pokyčių, regėjimo sutrikimų ar nuolatinių galvos skausmų.
Kas yra hipofizės adenoma?
Hipofizės adenoma yra gerybinis navikas, išsivystantis hipofizėje – nedidelėje, žirnio dydžio endokrininėje liaukoje, esančioje smegenų pamate. Nors hipofizė yra labai maža, ji kontroliuoja daugelio kitų hormoninių liaukų veiklą ir dažnai vadinama pagrindine organizmo endokrinine liauka.
Hipofizė reguliuoja skydliaukės, antinksčių, lytinių liaukų veiklą, taip pat dalyvauja augimo, medžiagų apykaitos, vaisingumo ir daugelio kitų organizmo funkcijų kontrolėje. Dėl šios priežasties net nedidelis jos veiklos sutrikimas gali paveikti įvairias organizmo sistemas.
Hipofizės adenomos skirstomos į dvi pagrindines grupes. Funkcionuojančios adenomos gamina per didelį kiekį tam tikrų hormonų ir sukelia specifinius hormoninius sutrikimus. Nefunkcionuojančios adenomos hormonų negamina, tačiau gali sukelti simptomus dėl spaudimo aplinkiniams audiniams.
Pagal dydį adenomos taip pat skirstomos į mikroadenomas, kurių skersmuo mažesnis nei 10 mm, ir makroadenomas, kurios yra didesnės nei 10 mm.
„Hipofizės adenoma dažniausiai yra gerybinė liga, tačiau jos poveikis organizmui priklauso ne tik nuo naviko dydžio, bet ir nuo hormoninio aktyvumo“, – dr. Laurence Katznelson, endokrinologas.
Kokie yra hipofizės adenomos simptomai?
Hipofizės adenomos simptomai gali būti labai įvairūs. Vieniems žmonėms navikas aptinkamas atsitiktinai atliekant galvos tyrimus dėl kitų priežasčių, o kitiems jis sukelia ryškius hormoninius ar neurologinius sutrikimus.
Simptomai dažniausiai priklauso nuo dviejų veiksnių – ar adenoma gamina hormonus ir kokio ji yra dydžio.
Simptomai dėl hormonų pertekliaus
Kai kurios adenomos pradeda gaminti per didelį kiekį tam tikrų hormonų. Tuomet atsiranda simptomai, priklausantys nuo konkretaus hormono.
Pavyzdžiui, prolaktiną gaminanti adenoma gali sukelti menstruacijų sutrikimus, nevaisingumą ar pieno išsiskyrimą iš krūtų ne nėštumo metu. Vyrams gali sumažėti lytinis potraukis ar atsirasti erekcijos sutrikimų.
Jeigu adenoma gamina augimo hormoną, gali išsivystyti akromegalija – būklė, kuriai būdingas rankų, pėdų, veido kaulų ir minkštųjų audinių didėjimas.
Perteklinis AKTH hormono išskyrimas gali sukelti Kušingo ligą, pasireiškiančią svorio augimu, aukštu kraujospūdžiu, odos pokyčiais ir kitais simptomais.
Simptomai dėl naviko spaudimo
Didesnės adenomos gali spausti aplinkines struktūras smegenyse. Dažniausiai nukenčia regos nervų kryžmė, esanti labai arti hipofizės.
Dėl šios priežasties gali atsirasti regėjimo lauko susiaurėjimas, dvejinimasis akyse ar bendras regėjimo pablogėjimas. Kai kurie žmonės pirmiausia kreipiasi į akių gydytoją, o tik vėliau nustatoma tikroji simptomų priežastis.
Kitas dažnas simptomas yra nuolatiniai arba pasikartojantys galvos skausmai. Nors jie nėra specifiniai hipofizės adenomai, kartu su kitais požymiais gali padėti įtarti šią ligą.
Simptomai dėl hormonų trūkumo
Kartais adenoma spaudžia normalią hipofizės dalį ir sutrikdo hormonų gamybą. Tokiu atveju organizme gali atsirasti vieno ar kelių hormonų trūkumas.
Tai gali pasireikšti nuolatiniu nuovargiu, silpnumu, svorio pokyčiais, sumažėjusiu lytiniu potraukiu, menstruacijų sutrikimais ar kitais endokrininiais simptomais.
„Hipofizės adenomos simptomai dažnai vystosi lėtai, todėl pacientai ilgą laiką gali nesieti įvairių negalavimų su viena konkrečia priežastimi“, – dr. Maria Fleseriu, neuroendokrinologė.
Dažniausi hipofizės adenomos požymiai
| Simptomas | Galima priežastis | Kaip dažnai pasitaiko? |
|---|---|---|
| Galvos skausmas | Naviko spaudimas aplinkiniams audiniams | Dažnai |
| Regėjimo sutrikimai | Regos nervų spaudimas | Dažnai esant didesnėms adenomoms |
| Menstruacijų sutrikimai | Padidėjęs prolaktino kiekis | Dažnai |
| Nevaisingumas | Hormonų disbalansas | Gana dažnai |
| Sumažėjęs lytinis potraukis | Prolaktino perteklius arba hormonų trūkumas | Dažnai |
| Rankų ir pėdų didėjimas | Augimo hormono perteklius | Rečiau |
| Nuovargis ir silpnumas | Hipofizės funkcijos sutrikimas | Dažnai |
Kokios yra hipofizės adenomos priežastys?
Tiksli hipofizės adenomos atsiradimo priežastis daugeliu atvejų nėra žinoma. Manoma, kad navikas susiformuoja tuomet, kai viena iš hipofizės ląstelių pradeda nekontroliuojamai daugintis ir ilgainiui sudaro darinį.
Svarbu pabrėžti, kad dauguma žmonių negalėjo užkirsti kelio šios ligos atsiradimui. Hipofizės adenoma dažniausiai nėra susijusi su gyvenimo būdu, mityba, fiziniu aktyvumu ar kitais kasdieniais įpročiais.
Nors liga gali būti nustatoma bet kuriame amžiuje, dažniausiai ji diagnozuojama 30–60 metų žmonėms. Daugelis atvejų yra pavieniai ir nėra paveldimi.
Genetiniai veiksniai
Nedidelė dalis hipofizės adenomų gali būti susijusios su paveldimais genetiniais sindromais. Vienas geriausiai žinomų yra dauginių endokrininių neoplazijų pirmojo tipo sindromas (MEN1).
Tokiais atvejais žmogus gali turėti didesnę riziką susirgti ne tik hipofizės adenoma, bet ir kitais endokrininiais navikais. Vis dėlto paveldimos formos sudaro tik nedidelę visų hipofizės adenomų dalį.
Jeigu šeimoje keliems artimiems giminaičiams buvo nustatyti endokrininiai navikai, gydytojas gali rekomenduoti genetinį ištyrimą.
Ar gyvenimo būdas turi įtakos?
Skirtingai nei kai kurių kitų navikų atveju, nėra aiškių įrodymų, kad hipofizės adenomos riziką reikšmingai didintų rūkymas, alkoholio vartojimas ar tam tikra mityba.
Dėl šios priežasties šiuo metu nėra žinomų prevencinių priemonių, kurios galėtų patikimai sumažinti šios ligos atsiradimo tikimybę.
Daugeliu atvejų adenoma aptinkama tik pradėjus ieškoti simptomų priežasties arba atsitiktinai atliekant galvos magnetinio rezonanso tyrimą.
„Dauguma hipofizės adenomų atsiranda sporadiškai, todėl pacientai neturėtų kaltinti savęs dėl ligos išsivystymo. Dažniausiai tai nėra gyvenimo būdo pasekmė“, – dr. Laurence Katznelson, endokrinologas.
Kaip diagnozuojama hipofizės adenoma?
Kadangi hipofizės adenomos simptomai gali būti labai įvairūs, diagnozė dažnai nustatoma tik atlikus kelis skirtingus tyrimus. Paprastai diagnostika prasideda nuo simptomų įvertinimo ir hormoninių tyrimų.
Jeigu gydytojas įtaria hipofizės funkcijos sutrikimą, dažniausiai skiriami kraujo tyrimai, kurie leidžia įvertinti prolaktino, augimo hormono, AKTH, kortizolio, skydliaukės hormonų ir kitų svarbių medžiagų kiekį.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Svarbiausias tyrimas diagnozuojant hipofizės adenomą yra galvos magnetinio rezonanso tomografija. MRT leidžia tiksliai įvertinti naviko dydį, vietą ir jo santykį su aplinkinėmis struktūromis.
Šis tyrimas gali aptikti net labai mažas mikroadenomas, kurių dydis siekia vos kelis milimetrus. Taip pat MRT padeda planuoti gydymą ir stebėti naviko pokyčius ateityje.
Regėjimo tyrimai
Jeigu adenoma yra didesnė ir spaudžia regos nervų kryžmę, gali būti atliekami papildomi akių tyrimai. Dažniausiai vertinamas regėjimo aštrumas ir regėjimo laukai.
Kartais žmogus pats nepastebi regėjimo pablogėjimo, tačiau specialūs tyrimai leidžia nustatyti net nedidelius pakitimus.
Hormonų tyrimai
Kadangi hipofizė reguliuoja daugelio hormonų gamybą, hormoniniai tyrimai yra viena svarbiausių diagnostikos dalių.
Jie padeda nustatyti, ar adenoma gamina per daug hormonų, ar priešingai – sutrikdo normalią hipofizės veiklą ir sukelia hormonų trūkumą.
| Tyrimas | Ką parodo? | Kodėl svarbus? |
|---|---|---|
| Galvos MRT | Naviko dydį ir vietą | Pagrindinis diagnostinis tyrimas |
| Prolaktino tyrimas | Padidėjusį prolaktino kiekį | Padeda nustatyti prolaktinomą |
| AKTH ir kortizolio tyrimai | Antinksčių veiklą | Padeda diagnozuoti Kušingo ligą |
| Augimo hormono tyrimai | Augimo hormono perteklių | Padeda nustatyti akromegaliją |
| Regėjimo lauko tyrimas | Regos nervų pažeidimą | Vertina naviko poveikį regėjimui |
„Hipofizės adenomos diagnozė niekada neturėtų būti grindžiama vien tik MRT radiniu. Visada būtina įvertinti hormonų veiklą ir paciento simptomus“, – dr. Maria Fleseriu, neuroendokrinologė.
Kaip gydoma hipofizės adenoma?
Hipofizės adenomos gydymas priklauso nuo kelių svarbių veiksnių: naviko dydžio, hormoninio aktyvumo, simptomų ir bendros paciento sveikatos būklės. Ne visoms adenomoms reikalingas aktyvus gydymas – kai kurios mažos ir simptomų nesukeliančios adenomos gali būti tik stebimos.
Šiuolaikinėje medicinoje dažniausiai taikomi trys pagrindiniai gydymo metodai: vaistai, operacija ir spindulinė terapija. Kai kuriais atvejais gali būti taikomas ir kelių metodų derinys.
Gydymas vaistais
Tam tikros hipofizės adenomos labai gerai reaguoja į medikamentinį gydymą. Geriausias pavyzdys yra prolaktinoma – prolaktiną gaminanti adenoma.
Tokiais atvejais dažnai skiriami dopamino agonistai, kurie sumažina prolaktino kiekį kraujyje ir gali reikšmingai sumažinti paties naviko dydį. Daugeliui pacientų tai leidžia išvengti operacijos.
Kai kurių kitų hormonus gaminančių adenomų atveju vaistai gali būti naudojami hormonų kiekiui kontroliuoti prieš operaciją arba tais atvejais, kai chirurginis gydymas nėra galimas.
„Dalis hipofizės adenomų šiandien gali būti sėkmingai kontroliuojamos vaistais, todėl ne kiekvienam pacientui reikalinga operacija“, – dr. Laurence Katznelson, endokrinologas.
Operacinis gydymas
Jeigu adenoma yra didelė, sukelia regėjimo sutrikimus arba jos nepavyksta kontroliuoti vaistais, gali būti rekomenduojamas chirurginis gydymas. Operacijos tikslas – pašalinti kuo didesnę naviko dalį ir sumažinti jo poveikį aplinkiniams audiniams.
Dažniausiai atliekama transsfenoidinė operacija. Jos metu chirurgas hipofizę pasiekia per nosies landas ir pleištakaulį, todėl nereikia atverti kaukolės. Šis metodas laikomas mažiau invaziniu ir dažniausiai leidžia greičiau pasveikti.
Operacija ypač dažnai rekomenduojama pacientams, kurių adenoma spaudžia regos nervus ir sukelia regėjimo lauko sutrikimus. Tokiais atvejais gydymas gali padėti ne tik sustabdyti būklės blogėjimą, bet ir pagerinti regėjimą.
Po operacijos pacientams paprastai atliekami pakartotiniai hormonų tyrimai ir MRT tyrimai, siekiant įvertinti gydymo rezultatą.
Spindulinė terapija
Spindulinė terapija dažniausiai nėra pirmo pasirinkimo gydymo metodas, tačiau ji gali būti naudinga tam tikrose situacijose. Dažniausiai ji taikoma tuomet, kai po operacijos lieka naviko audinio arba kai adenoma vėl pradeda augti.
Šiuolaikiniai spindulinio gydymo metodai leidžia labai tiksliai nukreipti spinduliuotę į naviką ir maksimaliai apsaugoti aplinkinius audinius.
Svarbu žinoti, kad spindulinės terapijos poveikis dažniausiai pasireiškia ne iš karto. Kartais prireikia kelių mėnesių ar net metų, kol navikas nustoja augti arba sumažėja hormonų gamyba.
Dėl šios priežasties pacientai po gydymo reguliariai stebimi ir periodiškai atlieka kontrolinius tyrimus.
„Hipofizės adenomos gydymas visada turi būti individualizuotas. Sprendimas priklauso nuo naviko tipo, dydžio, hormoninio aktyvumo ir paciento simptomų“, – dr. Maria Fleseriu, neuroendokrinologė.
Gydymo tikslai
- Sumažinti arba pašalinti naviką.
- Atkurti normalią hormonų pusiausvyrą.
- Apsaugoti regėjimą.
- Sumažinti galvos skausmus ir kitus simptomus.
- Užkirsti kelią naviko augimui ateityje.
Galimi iššūkiai
- Ne visas adenomas galima visiškai pašalinti.
- Kai kuriais atvejais reikia ilgalaikės stebėsenos.
- Gali prireikti hormonų pakaitinės terapijos.
- Kartais navikas gali atsinaujinti.
- Ne visada pakanka vieno gydymo metodo.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kadangi hipofizės adenomos simptomai dažnai vystosi lėtai, žmonės ne visada iš karto supranta, kad juos varginantys negalavimai gali būti susiję su hormonų sistemos sutrikimu. Vis dėlto yra tam tikrų požymių, kurių ignoruoti nereikėtų.
Nuolatiniai arba dažnai pasikartojantys galvos skausmai, ypač jei jie anksčiau nebuvo būdingi, turėtų būti aptarti su gydytoju. Nors galvos skausmas dažnai turi kitų priežasčių, kartu pasireiškiantys hormoniniai ar regėjimo sutrikimai gali būti svarbi diagnostinė užuomina.
Ne mažiau svarbūs yra regėjimo pokyčiai. Jei atsiranda regėjimo lauko susiaurėjimas, dvejinimasis akyse arba palaipsniui blogėja regėjimas, reikalingas kuo greitesnis ištyrimas.
Moterims dėmesį turėtų atkreipti nepaaiškinami menstruacijų ciklo pokyčiai, vaisingumo problemos ar pieno išsiskyrimas iš krūtų nesant nėštumo ar žindymo. Vyrams dažnesni požymiai yra sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos sutrikimai ar nevaisingumas.
Taip pat verta kreiptis į specialistą, jei atsiranda nepaaiškinamas svorio augimas, rankų ar pėdų didėjimas, nuolatinis nuovargis ar kiti hormonų pusiausvyros pokyčius primenantys simptomai.
„Dauguma hipofizės adenomų diagnozuojamos ne dėl vieno simptomo, o dėl kelių iš pirmo žvilgsnio nesusijusių požymių derinio. Todėl svarbu vertinti bendrą klinikinį vaizdą“, – dr. Laurence Katznelson, endokrinologas.
Kokia yra hipofizės adenomos prognozė?
Daugumos pacientų prognozė yra gera. Kadangi didžioji dalis hipofizės adenomų yra gerybinės, jos dažniausiai nekelia tiesioginės grėsmės gyvybei ir gali būti sėkmingai kontroliuojamos.
Prognozė priklauso nuo naviko dydžio, hormoninio aktyvumo, diagnozės nustatymo laiko ir pasirinkto gydymo metodo. Anksti diagnozuotos mikroadenomos dažnai gydomos labai sėkmingai ir nesukelia ilgalaikių komplikacijų.
Didesnės makroadenomos gali reikalauti sudėtingesnio gydymo ir ilgesnio stebėjimo laikotarpio. Tačiau net ir tokiais atvejais šiuolaikinės gydymo galimybės leidžia daugeliui pacientų išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.
Po gydymo dažnai reikalingi reguliarūs MRT ir hormonų tyrimai. Tai leidžia laiku pastebėti galimą naviko atsinaujinimą arba hormonų pusiausvyros pokyčius.
„Svarbiausias veiksnys yra ankstyva diagnostika. Kuo anksčiau nustatoma hipofizės adenoma, tuo daugiau galimybių išvengti ilgalaikių komplikacijų“, – dr. Maria Fleseriu, neuroendokrinologė.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar hipofizės adenoma yra vėžys?
Ar hipofizės adenoma gali būti paveldima?
Kokie yra pirmieji hipofizės adenomos simptomai?
Ar visoms hipofizės adenomoms reikia operacijos?
Kaip nustatoma hipofizės adenoma?
Ar hipofizės adenoma gali sukelti nevaisingumą?
Ar po gydymo adenoma gali atsinaujinti?
Ar galima gyventi normalų gyvenimą turint hipofizės adenomą?
Ar hipofizės adenoma visada sukelia simptomus?
Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?
