Balso stygų uždegimas: priežastys, simptomai ir kaip gydyti?

Nusilpęs balsas, užkimimas ar visiškas jo praradimas – tai ne tik nemalonus pojūtis, bet ir ženklas, kad jūsų balso stygoms reikalinga pagalba. Ypač dažnai šią problemą patiria žmonės, kurių profesija susijusi su intensyviu kalbėjimu: mokytojai, dainininkai, vadovai, aktoriai. Tačiau balso stygų uždegimas gali užklupti kiekvieną – po virusinės infekcijos, stipraus kosulio ar net vienos dienos per daug garsiai kalbant.

Ši būklė mediciniškai vadinama laringitu, o kai kalbame apie balso stygų uždegimą – turime omenyje laringito formą, kurios metu pagrindinis pažeidimas apima būtent balso stygas. Dėl to balsas tampa duslus, silpnas arba visai dingsta, jaučiamas perštėjimas, sausumas, kartais net skausmas kalbant.

Nors dažniausiai ši būklė yra trumpalaikė ir nepavojinga, negydoma ar kartojantis uždegimui gali sukelti komplikacijas – lėtinį užkimimą, polipus ar net balso aparato funkcijos sutrikimus. Todėl labai svarbu ne tik laiku atpažinti simptomus, bet ir žinoti, ką galima padaryti namuose, kada reikalinga gydytojo pagalba ir kaip išvengti pasikartojimo ateityje.

Kas yra balso stygų uždegimas?

Balso stygos – tai du ploni, bet labai svarbūs gleivinės klostės, esančios gerklose (gerklose yra balsas). Kai kvėpuojame – jos atsidaro, kai kalbame – jos susiglaudžia ir vibruoja. Dėl šios vibracijos mes ir girdime balsą. Norint, kad garsas būtų aiškus ir skambus, balso stygos turi būti lygios, elastingos, be jokių patinimų ar uždegimo židinių.

Kas vyksta uždegimo metu?

Kai balso stygos užsidega – jos patinsta, tampa raudonos, praranda elastingumą, jų vibracija išsikreipia. Tai lemia:

• užkimimą arba net visišką balso praradimą;
• sunkumą kalbėti, balsas tampa „išsikraipęs“;
• norą nuolat atsikrenkšti ar kosti;
• kai kuriais atvejais – ir skausmą ryjant ar kalbant.

Uždegimą gali sukelti ne tik virusai ar bakterijos, bet ir mechaninis pervargimas, refliuksas, dirginančios medžiagos ar lėtiniai sveikatos sutrikimai.

Uždegimas gali būti:

• ūminis – trunka iki 2 savaičių, dažnai susijęs su infekcija ar stipriu pertempimu;
• lėtinis – pasikartojantis, dažniau pasitaikantis rūkantiems, tiems, kas nuolat įtempia balsą, serga refliuksu ar kvėpavimo takų ligomis.

Pagrindinės balso stygų uždegimo priežastys

Balso stygų uždegimą dažniausiai lemia keli skirtingi veiksniai – tiek trumpalaikiai (pvz., virusinė infekcija), tiek ilgalaikiai (rūkymas, nuolatinis balso apkrovimas). Kartais vienu metu veikia net kelios priežastys, todėl labai svarbu jas nustatyti, kad būtų pasirinktas tinkamas gydymas.

Perteklinis balso apkrovimas

Pernelyg intensyvus ar netinkamas kalbėjimas – viena dažniausių uždegimo priežasčių. Rizikos grupėje:

• mokytojai;
• dainininkai;
• aktoriai;
• vieši kalbėtojai.

Ilgas kalbėjimas be pertraukų, šaukimas, netinkama artikuliacija ar kalbėjimas labai garsiai dirgina balso stygas ir sukelia mikrotraumas. Jei nėra pakankamo „balso poilsio“, vystosi uždegiminė reakcija.

Virusinės infekcijos

Ūminis laringitas dažniausiai būna virusinės kilmės – kaip vienas iš peršalimo ar gripo simptomų. Uždegimas gali išplisti iš nosiaryklės, bronchų ar ryklės ir pažeisti balso stygas. Simptomai dažniausiai pasireiškia kartu su:

• kosuliu;
• gerklės skausmu;
• sloga ar pakilusia temperatūra.

Gastroezofaginis refliuksas (GERL)

Mažiau žinoma, bet dažna priežastis – refliuksas, kai skrandžio rūgštys patenka į stemplę ir pasiekia ryklę bei balso stygas. Rūgštis dirgina jų gleivinę, sukeldama lėtinį uždegimą. Tokiu atveju gali nebūti jokių skrandžio skausmų – tik užkimimas ryte, perštėjimas ar jausmas, tarsi „kažkas būtų gerklėje“.

Rūkymas, dulkės ir cheminės medžiagos

Tabako dūmai, pramoninės dulkės, aerozoliai ar net sausas oras – visa tai dirgina kvėpavimo takų gleivinę. Lėtinis kontaktas su šiomis medžiagomis ne tik sukelia uždegimą, bet ilgainiui gali paskatinti polipų, mazgelių ar net ikivėžinių pakitimų formavimąsi.

Lėtiniai uždegimai ir struktūriniai pokyčiai

Kartais uždegimą lemia ne vien dirginimas ar infekcija, bet antriniai pakitimai – pvz., balso stygų polipai, mazgeliai, randai. Šie pokyčiai dažniausiai atsiranda dėl:

• ilgalaikio balso stygų pervargimo;
• nepakankamai išgydytų uždegimų;
• neaiškios kilmės lėtinių procesų.

Tokiais atvejais uždegimas tampa pasikartojantis ir gali prireikti ne tik vaistų, bet ir fonopedinės terapijos ar chirurginio gydymo.

Balso stygų uždegimo simptomai

Balso stygų uždegimas dažniausiai pasireiškia palaipsniui – pirmiausia žmogus pastebi, kad balsas prigęsęs ar šiek tiek pasikeitęs. Jei uždegimas progresuoja, simptomai stiprėja, o kai kuriais atvejais net gali visiškai prarasti galimybę kalbėti. Simptomų intensyvumas priklauso nuo uždegimo formos (ūminė ar lėtinė), priežasties ir balso apkrovos.

Užkimimas ir balso pokyčiai

Pagrindinis ir dažniausiai pastebimas simptomas – užkimęs, duslus, „užlaužtas“ balsas. Kai kuriais atvejais balsas tampa tylus, nešvarus ar net visai dingsta. Tai lemia:

• balso stygų patinimas;
• jų elastingumo sumažėjimas;
• vibracijos išsiderinimas.

Ypač ryškiai užkimimas jaučiamas rytais arba po kalbėjimo, dainavimo.

Gerklės perštėjimas ir skausmas

Nors ne kiekvienam pasireiškia, tačiau dažnai jaučiamas gerklės sausumas, perštėjimas, gėlimas ar net skausmas kalbant. Šie pojūčiai susiję ne tik su balso stygomis, bet ir aplinkinės gerklų gleivinės uždegimu.

Skausmas paprastai nėra aštrus, bet varginantis – jį lydi nuolatinis noras valytis gerklę ar „atsikrenkšti“, nors gleivių nėra.

Sausas kosulys ir nuolatinis noras kosti

Dažnas simptomas – sausas, atkosėjimų nesukeliantis kosulys, kuris vargina ypač naktimis ar kalbant. Jis kyla dėl sudirgintos gleivinės ir refleksiškai aktyvuojamo kosulio centro. Tokį kosulį dažnai sunku kontroliuoti, ir jis dar labiau dirgina balso stygas.

Balso nuovargis

Žmonės, turintys balso stygų uždegimą, dažnai pastebi, kad:

• balsas išsenka jau po kelių minučių kalbėjimo;
• reikia daugiau pastangų, kad išgirstų kiti;
• vėliau vis sunkiau išlaikyti normalų kalbos tempą ar garsumą.

Tai ypač būdinga lėtinio pobūdžio uždegimams, kai balsas nėra visiškai dingęs, bet nuolat silpnas ir trapus.

Kaip diagnozuojamas balso stygų uždegimas?

Dauguma žmonių į užkimimą reaguoja paprastai – „praeis savaime“. Ir iš tiesų, ūminis balso stygų uždegimas neretai atsitraukia per kelias dienas. Tačiau jei balsas lieka duslus, silpnas ar nuolat vargina noras kosti, svarbu neuždelsiant išsiaiškinti tikrąją priežastį. Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems balsas yra pagrindinis darbo įrankis.

Pirmasis žingsnis – vizitas pas šeimos gydytoją arba otorinolaringologą (LOR gydytoją). Apžiūros metu gydytojas ne tik įvertins jūsų simptomus, bet ir užduos konkrečius klausimus: kada prasidėjo balso pokyčiai, ar jie pasireiškia rytais ar vakarais, ar buvo virusinės infekcijos, ar dažnai vartojate balsą darbe. Tai padeda susidaryti bendrą klinikinį vaizdą ir įtarti galimą uždegimo šaltinį.

Tiesioginė gerklės apžiūra leidžia įvertinti, ar matoma paraudusi gleivinė, ar nėra pūlingų apnašų, tonzilių padidėjimo ar kitų kvėpavimo takų uždegimo požymių. Tačiau norint įvertinti pačias balso stygas – būtina pasitelkti instrumentinius tyrimus.

Laringoskopija – pagrindinis tyrimas

Moderni diagnostika neįsivaizduojama be laringoskopijos. Tai tyrimas, kurio metu gydytojas specialiu instrumentu apžiūri jūsų gerklas iš vidaus – konkrečiai balso stygų padėtį, išvaizdą ir judėjimą. Procedūra gali būti atliekama keliais būdais. Seniau naudotas metodas su veidrodėliu dabar vis dažniau keičiamas lankščiu endoskopu, kuris įvedamas per nosį. Nors gali sukelti šiokį tokį diskomfortą, tyrimas trunka vos kelias minutes ir suteikia labai daug vertingos informacijos.

Laringoskopijos metu gydytojas gali matyti, ar balso stygos yra paburkusios, paraudusios, ar jos susiglaudžia kalbant, ar judesiai simetriški. Taip pat įvertinama, ar nėra gleivinės pakitimų – pvz., mazgelių, polipų ar net ikinavikinių darinių, kurie iš pirmo žvilgsnio simptomais gali priminti įprastą uždegimą.

Kada reikalingi papildomi tyrimai?

Kai uždegimo priežastis aiški – pvz., neseniai buvote peršalę ar daug kalbėjote – dažniausiai pakanka klinikinės apžiūros ir laringoskopijos. Tačiau esant lėtiniams simptomams ar įtariant refliuksą, infekciją ar struktūrinius pakitimus, gali būti skiriami papildomi tyrimai:

• Kraujo tyrimai – padeda nustatyti, ar yra uždegimas, ar infekcija (virusinė ar bakterinė);
• Bakteriologinis pasėlis – jei pastebimi pūlingi pakitimai ar įtariama bakterinė infekcija;
• Refliukso tyrimai (pH-metra, gastroskopija) – svarbūs, jei balsas užkimsta rytais, o žmogus nejaučia rėmens;
• Biopsija – atliekama tik tuomet, jei matomas įtartinas darinys, kurį būtina patikrinti dėl onkologinių pakitimų.

Svarbu pabrėžti – kuo anksčiau kreipiamasi, tuo mažesnė tikimybė, kad uždegimas pereis į lėtinę formą. O kai diagnozė aiški, gydymą galima skirti tikslinį ir veiksmingą.

Kaip gydomas balso stygų uždegimas?

Gydymas labai priklauso nuo to, ar uždegimas yra ūminis (trunka kelias dienas ar savaites) ar lėtinis, kuris atsiranda nuolat dirginant balso stygas. Taip pat svarbu atskirti, ar uždegimą sukėlė infekcija, ar, pavyzdžiui, refliuksas, rūkymas ar balso pervargimas. Nepaisant to, pagrindinė gydymo taisyklė visais atvejais ta pati – poilsis balsui ir stygų tausojimas.

Balsas turi ilsėtis – ir tai ne derybų klausimas

Turbūt svarbiausias gydymo principas – nepertempti balso. Net ir šnabždėjimas (kuris daug kam atrodo kaip švelnus kalbėjimo būdas) gali dar labiau varginti balso stygas. Jei įmanoma, rekomenduojama keletą dienų visai nekalbėti arba kalbėti tik tuomet, kai būtina. Ypač svarbu vengti rėkimo, dainavimo, kalbėjimo telefonu ar dirbtinai stiprinamo balso.

Jei darbas reikalauja kalbėjimo – būtina ieškoti kompromisų: poilsio pauzės, mikrofonas, fonopedisto konsultacija.

Vaistai: nuo uždegimo, skausmo ir infekcijos

Jei uždegimą sukėlė virusas ar peršalimas, gydytojas gali rekomenduoti:

• nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) – pvz., ibuprofeną ar diklofenaką skausmui ir uždegimui mažinti;
• vietinius antiseptikus – purškalus ar pastiles su medetkų, šalavijų, benzidamino, heksatidino veikliosiomis medžiagomis;
• gerklės skalavimus – fiziologiniu tirpalu, ramunėlėmis ar druskos tirpalu;
• esant bakterinei infekcijai – antibiotikus, tačiau tik esant aiškiems bakterijos požymiams.

Jei uždegimą palaiko refliuksas, skiriami:

• protonų siurblio inhibitoriai (pvz., omeprazolas) – rūgštingumui mažinti;
• rekomenduojama keisti mitybą – vengti rūgščių, aštrių, keptų produktų, nevalgyti prieš miegą.

Inhaliacijos ir drėgmės terapija

Garo inhaliacijos – viena seniausių, bet efektyvių priemonių, padedančių sudrėkinti balso stygas, atpalaiduoti gleivinę ir sumažinti sausumo pojūtį. Galima naudoti:

• paprastą vandens garą;
• druskos tirpalą (NaCl 0,9%);
• vaistines žoleles (pvz., ramunėles, liepų žiedus).

Inhaliacijas rekomenduojama atlikti 2–3 kartus per dieną po 10–15 min., ypač vakare prieš miegą.

Be to, itin svarbu drėkinti patalpas – sausas oras dirgina kvėpavimo takų gleivinę, ypač šildymo sezono metu.

Lėtinio uždegimo atvejais – speciali reabilitacija

Kai balso stygų uždegimas kartojasi arba tampa lėtinis, reikalingas fonopedo (balso terapeuto) įsitraukimas. Jo tikslas –:

• atkurti teisingą kalbėjimo techniką;
• išmokyti, kaip kalbėti neperkraunant stygų;
• sustiprinti balso aparato raumenis.

Tokiais atvejais gydymas tampa ilgesnis, bet labai svarbus, norint išvengti balso stygų randėjimo ar struktūrinių pakitimų.

Ūminio ir lėtinio balso stygų uždegimo palyginimas

Ką galima daryti namuose?

Nors pagrindinis gydymas turi būti derinamas su gydytoju, tačiau yra daug paprastų, kasdienių būdų, kurie padeda mažinti uždegimą, atkurti stygų funkciją ir užkirsti kelią komplikacijoms. Ypač pradinėse ligos stadijose ar po gydymo tai tampa labai svarbia sveikimo proceso dalimi.

Tylos terapija – geriausia pagalba balsui

Pirmas žingsnis, kurį galite padaryti – sąmoningai apriboti kalbėjimą. Tai nereiškia visiško tylos režimo, tačiau svarbu vengti:

• ilgo kalbėjimo be pertraukų;
• balso „kelimo“, ypač triukšmingoje aplinkoje;
• šnabždesio, kuris klaidingai laikomas švelnesniu, tačiau iš tiesų dar labiau vargina stygas.

Jei negalite išvengti kalbėjimo, stenkitės kalbėti natūraliai, vidutiniu tonu, nekraipydami galvos į šoną ir nenaudodami balso jėgos perteklių.

Šiltų skysčių vartojimas ir arbatos su vaistažolėmis

Šilti, bet ne karšti gėrimai – puikus būdas sumažinti gleivinės sausumą ir sudirgimą. Ypač tinkamos:

• ramunėlių arbata – turi priešuždegiminį poveikį;
• liepžiedžių ar medetkų nuoviras – malšina gerklės perštėjimą;
• šilto vandens su medumi stiklinė** – jei nėra alergijos ar refliukso.

Vengti reikėtų stipriai rūgščių sulčių (pvz., apelsinų), kavos, alkoholio – jie dirgina gleivinę ir gali padidinti uždegimą.

Oro drėkinimas ir buities aplinkos kontrolė

Balso stygoms itin kenkia sausas oras – ypač šildymo sezono metu. Todėl:

• rekomenduojama naudoti oro drėkintuvą arba paprastą drėgną rankšluostį ant radiatoriaus;
• dažniau vėdinti patalpą;
• vengti ilgo buvimo dulkėtoje ar užterštoje aplinkoje (pvz., dirbtuvėse, rūkomose vietose).

Švarus, pakankamai drėgnas oras padeda gleivinei regeneruotis ir mažina kosulio bei dirginimo pojūtį.

Mitybos ir gyvenimo būdo korekcijos

Kai kuriais atvejais balso stygų uždegimą sukelia arba sustiprina rūgšties refliuksas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į šiuos įpročius:

• nevalgyti prieš miegą (bent 2–3 val.);
• sumažinti riebaus, kepto, aštraus maisto kiekį;
• vengti per didelių porcijų ir gazuotų gėrimų;
• miegoti pakeltu galvūgaliu, jei ryte būna užkimimas.

Taip pat labai svarbu visiškai atsisakyti rūkymo – net pasyvus dūmų įkvėpimas gali stabdyti gijimą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis atvejų, ypač ūminių, gali praeiti savaime arba su švelniu gydymu, vis dėlto egzistuoja aiškios situacijos, kai būtina profesionali medicininė pagalba. Ignoruojant užsitęsusius simptomus, uždegimas gali tapti lėtinis, o kartais – slepia rimtesnes ligas, pavyzdžiui, gerklų polipus ar net ankstyvos stadijos navikus.

• Užkimimas trunka ilgiau nei 10–14 dienų: Jei balsas lieka duslus ar silpnas ilgiau nei dvi savaites, tai jau nebegalima laikyti normaliu atsistatymo laikotarpiu. Tokiais atvejais būtina išsamesnė diagnostika, kad būtų atmestos lėtinės ligos arba struktūriniai pokyčiai.
• Atsiranda skausmas ryjant ar spinduliuojantis į ausį: Skausmas, ypač vienoje gerklės pusėje, kuris plinta į ausį ar kartu pasireiškia su kraujavimu (pvz., krauju seilėse ar atsikosėjus), – tai pavojingi simptomai, kurie gali rodyti ne tik uždegimą, bet ir navikinį procesą ar gilų audinių pažeidimą.
• Pojūtis, kad gerklėje „kažkas trukdo“: Jei nuolat jaučiamas lumpas ar svetimkūnio pojūtis, ypač jei jis nesusijęs su rijimu ar mityba, tai gali būti požymis, kad balso stygos yra paburkusios, sustandėjusios ar paveiktos kitų pakitimų – nuo refliukso iki gleivinės ataugų.
• Atsiranda kvėpavimo pasunkėjimas ar dusulys: Esant stipriam stygų paburkimui ar susiaurėjimui, gali pasireikšti dusulys, jausmas, kad trūksta oro, arba garsas kvėpuojant (stridoras). Tai pavojinga situacija, reikalaujanti skubios pagalbos.
• Pasikartojantys epizodai: Jei balso užkimimas kartojasi kelis kartus per metus, visada kyla po kalbos krūvio, peršalimo ar miego, tai gali rodyti, kad uždegimas jau įsisenėjęs arba palaikomas nuolat veikiančio faktoriaus – refliukso, mazgelių ar balso higienos pažeidimų.

Apibendrinimas

Balso stygų uždegimas – tai dažna, tačiau neretai nuvertinama problema, kurią patiria ne tik profesionalūs balsu dirbantys žmonės, bet ir kiekvienas, susidūręs su peršalimu, refliuksu ar stipriu streso metu kilusiu balsų pertempimu. Nors dažniausiai tai trumpalaikis uždegiminis procesas, kuris praeina savaime ar su nedideliu gydymu, užsitęsę ar pasikartojantys simptomai neturėtų būti ignoruojami.

Svarbiausia – laiku pastebėti pirmuosius požymius: užkimimą, balso silpnumą, diskomfortą kalbant. Ilgiau nei dvi savaites trunkantis balsų pasikeitimas ar diskomfortas – tai signalas kreiptis pas gydytoją, nes gali slėptis gilesni uždegiminiai ar net struktūriniai pakitimai.

Efektyvus gydymas visų pirma prasideda nuo balso poilsio, aplinkos ir gyvensenos korekcijos, o prireikus – medikamentinio gydymo ar fonopedinės reabilitacijos. Svarbu suprasti, kad balso stygos – itin jautri ir svarbi sistema, kuriai reikia laiko, kantrybės ir švelnaus elgesio.

Jei norite išlaikyti skambų ir sveiką balsą – saugokite jį nuo pertempimo, dūmų, sauso oro, refliukso ir netinkamų įpročių. O pastebėjus pokyčius – kreipkitės laiku.

Dažniausiai užduodami klausimai apie balso stygų uždegimą