Kas yra nervų šaknelių uždegimas: priežastys, simptomai ir kaip gydyti?

Nugaros skausmas – viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės kreipiasi į gydytojus. Vienas iš galimų šio skausmo šaltinių yra nervų šaknelių uždegimas, kuris dar vadinamas radikulitu. Tai būklė, kai uždegiminis procesas paveikia nervų šakneles – vietą, kur stuburo nervai išeina iš stuburo kanalo ir pereina į kūno galūnes ar vidaus organus.

Šaknelių uždegimas gali būti labai varginantis, nes sukelia ne tik skausmą, bet ir tirpimą, raumenų silpnumą, dilgčiojimą ar net sutrikusią motoriką. Kartais jis trunka vos kelias dienas, tačiau kai kuriais atvejais užsitęsia savaites ar mėnesius, trukdo dirbti, judėti, miegoti ar tiesiog normaliai gyventi.

Svarbiausia – suprasti, kad tai nėra liga savaime, o greičiau simptomas ar pasekmė kitų patologijų, tokių kaip stuburo išvarža, osteochondrozė ar infekcijos. Kuo greičiau nustatoma priežastis ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti lėtinio skausmo ar ilgalaikio nervinio pažeidimo.

Šiame straipsnyje aptarsime:

• kas tiksliai yra nervų šaknelės ir kaip jos veikia;
• kokios yra pagrindinės uždegimo priežastys;
• kaip pasireiškia šis skausmas ir kiti simptomai;
• kokie tyrimai būtini diagnozei;
• ir kokie gydymo metodai laikomi veiksmingiausiais šiandien.

Kas yra nervų šaknelių uždegimas?

Nervų šaknelės – tai stuburo nervų dalys, kurios išeina iš nugaros smegenų stuburo kanalo per specialius tarpstuburinius tarpus ir išsišakoja į įvairias kūno dalis. Kiekviena šaknelė perduoda signalus į tam tikrą kūno zoną – tiek jutiminius (skausmas, šaltis, lietimas), tiek motorinius (raumenų judesiai).

Kai kuri nors šaknelė užspaudžiama, dirginama arba paveikiama uždegimo, atsiranda radikulopatijos simptomai – tai reiškia, kad nervas negali normaliai perduoti signalų. Rezultatas – skausmas, jutimo pokyčiai, silpnumas ar net refleksų sumažėjimas.

Nervų šaknelės – trumpai apie anatomiją

Stubure yra 31 pora nervų šaknelių – kiekviena jų išeina per savo atskirą angą tarp dviejų stuburo slankstelių. Kiekviena šaknelė atsakinga už tam tikrą kūno sritį, pvz.:

• gimdos kaklelio srityje (C1–C8) – rankos, kaklas;
• krūtininėje (Th1–Th12) – liemuo, krūtinės ląsta;
• juosmeninėje (L1–L5) – sėdmenys, klubai, kojos;
• kryžmeninėje (S1–S5) – pėdos, dubuo, dalis vidaus organų.

Būtent dėl šio anatominio išsidėstymo radikulito simptomai labai skirtingi – vieniems skauda sėdmenis ir koją (L5 šaknelė), kitiems – ranką ar net pirštus (C6 ar C7 šaknelė).

Uždegiminis procesas ir jo poveikis

Uždegimas gali būti mechaninio, cheminio ar infekcinio pobūdžio. Dažniausiai nervo šaknelė suspaudžiama disko išvaržos, kaulinės ataugos (osteofito) arba susiaurėjus stuburo kanalui (stenozė). Suspaudimo vietoje atsiranda mikrotraumos, sutrikusi kraujotaka, edema, kurios skatina uždegiminį procesą.

Uždegimo metu pažeistoje vietoje atsiranda:

• padidėjęs jautrumas;
• nervinio impulso perdavimo sutrikimai;
• refleksų slopinimas;
• skausmo signalų perdavimas į atitinkamą kūno dalį.

Jei procesas užsitęsia, nervas gali būti pažeidžiamas negrįžtamai, todėl svarbu nepraleisti laiko laukime – ypač jei atsiranda raumenų silpnumas ar nevaldoma pėda/plaštaka.

Dažniausios nervų šaknelių uždegimo priežastys

Nors nervų šaknelių uždegimas dažnai suvokiamas kaip „atsitiktinis“ ar „nuo skersvėjo“, realybėje jis dažniausiai kyla dėl labai konkrečių ir išmatuojamų priežasčių. Suprasti jas būtina tiek diagnozei, tiek efektyviam gydymui.

Stuburo degeneraciniai pokyčiai

Dažniausia priežastis – stuburo struktūros pakitimai, kurie dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje arba žmonėms, patiriantiems nuolatinį fizinį krūvį. Tarp jų:

• Tarpstuburinio disko išvarža (diskopatija) – kai disko branduolys išsiveržia ir spaudžia šaknelę;
• Stuburo osteochondrozė – kremzlės degeneracija sukelia kaulinių ataugų (osteofitų) susidarymą;
• Stuburo kanalo stenozė – susiaurėjusi kanalo erdvė sukelia nervų spaudimą;
• Spondilolistezė – stuburo slankstelio pasislinkimas, galintis užspausti šakneles.

Šios būklės gali vystytis metų metus, o pirmieji simptomai dažnai būna būtent nervų šaknelių uždegimas.

Traumos ir pertempimas

Staigus nugaros ar kaklo judesys, kritimas, kėlimas sunkių daiktų ar net netaisyklingas stuburo iškrypimas miego metu gali sukelti:

• mikrotraumas;
• sąnarių blokadas;
• raumenų spazmus, kurie netiesiogiai spaudžia šakneles.

Tai dažniau pasitaiko jauniems žmonėms ar sportininkams.

Infekcinės ligos

Nors retesnė, tačiau svarbi priežastis – virusinės ar bakterinės infekcijos, kurios gali paveikti nervų struktūras:

• Herpes zoster (juostinė pūslelinė) – virusas, pažeidžiantis sensorines šakneles ir sukeliantis stiprų skausmą, bėrimą;
• Laimo liga (borreliozė) – gali sukelti lėtinį šaknelių uždegimą;
• Tuberkuliozė, bruceliozė ir kt. – tam tikromis sąlygomis gali pažeisti ir stuburo struktūras.

Infekcinio pobūdžio uždegimas dažniausiai būna vienašalis, su specifiniais simptomais (pvz., deginantis skausmas, odos paraudimas ar bėrimas).

Autoimuniniai ar metaboliniai sutrikimai

Kai kurios sisteminės ligos gali sukelti uždegiminę reakciją aplink nervus:

• Reumatoidinis artritas;
• Ankilozuojantis spondilitas (Bechterevo liga);
• Cukrinis diabetas – ilgainiui gali pažeisti ne tik periferinius nervus, bet ir šakneles;
• Podagra – retais atvejais sukelia kristalų kaupimąsi stuburo srityje.

Šių ligų atveju svarbu gydyti ne tik patį uždegimą, bet ir pagrindinę priežastį.

Šalčio poveikis, laikysenos ir raumenų disbalansas

Dažnai pacientai susieja skausmo pradžią su „peršalimu“, „skersvėju“, „nepatogia padėtimi“. Nors tai ne visada yra pagrindinė priežastis, bet šie veiksniai gali būti paskata paūmėjimui, ypač jei šakneles jau spaudžia kokia struktūrinė problema.

Prasta laikysena, sėdimas darbas be atramos, silpni nugaros raumenys – visa tai ilgainiui sukelia lėtinį stuburo perkrovimą, kuris sukelia mikrouždegimus.

Nervų šaknelių uždegimo simptomai

Nervų šaknelių uždegimas retai pasireiškia tik vienu požymiu. Dažniausiai tai – simptomų kompleksas, kuris gali paveikti ne tik pačią uždegimo vietą, bet ir zonas, į kurias eina pažeista šaknelė. Būtent todėl skausmas dažnai „plinta“ – jis nejuntamas tik stuburo srityje, bet ir rankoje, kojoje, sėdmenyje ar net pirštuose.

Simptomų intensyvumas ir pobūdis labai priklauso nuo to, kuri šaknelė pažeista, koks uždegimo pobūdis (ūmus ar lėtinis), ir kiek stipriai užspaustas nervas.

Skausmas – lokalus arba plintantis

Pagrindinis ir dažniausiai pacientų aprašomas simptomas – skausmas. Jis gali būti:

• lokalus – jaučiamas ties stuburo dalimi, iš kurios išeina šaknelė (pvz., juosmuo, sprandas);
• plintantis – skausmas eina per tam tikrą zoną: sėdmenį → šlaunį → blauzdą → pėdą (esant L5 ar S1 pažeidimui), arba nuo kaklo → petį → ranką → pirštus (esant C6/C7 uždegimui);
• stiprus, deginantis ar aštrus, dažnai pablogėjantis judant, kosint, čiaudint ar ilgai sėdint.

Svarbu žinoti: skausmas gali būti ne tik nugaros ar kaklo srityje – dažnai jis pirmiausia pasireiškia galūnėje, todėl žmonės net nesusieja to su stuburu.

Jautrumo ir motorikos sutrikimai

Kadangi šaknelės atsakingos už jutimus ir raumenų kontrolę, uždegimas gali sukelti:

• tirpimą, perštėjimą ar dilgčiojimą – dažniausiai „nuteka“ tam tikra zona (pvz., viena išorine pėdos puse);
• sumažėjusį odos jautrumą – pacientas jaučia tarsi „koja guminė“ ar „atbukęs jausmas“;
• refleksų susilpnėjimą – pvz., nusilpęs kelio ar kulno refleksas;
• raumenų silpnumą – sunku stovėti ant kulno ar pirštų, sunku laikyti daiktą rankoje.

Šie simptomai rodo, kad nervas ne tik dirginamas, bet ir pažeistas jo funkcionalumas. Kuo greičiau nustatoma šaknelės pažeidimo vieta – tuo didesnė tikimybė atkurti normalų nervinį impulsą.

Raumenų įtampa ir laikysenos pokyčiai

Kad sumažintų spaudimą ar skausmą, organizmas dažnai instinktyviai keičia laikyseną. Dėl to:

• atsiranda raumenų įtampa vienoje pusėje;
• kūnas pakrypsta į vieną pusę arba žmogus pradeda šlubuoti;
• ilgainiui vystosi raumenų disbalansas, kuris dar labiau blogina situaciją.

Kartais žmogus net negali tiesiai išsitiesti, nes sąmoningai ar pasąmoningai saugo skaudamą vietą.

Simptomų svyravimas

Simptomai gali būti nepastovūs – vieną dieną geresni, kitą blogesni. Jie dažnai sustiprėja:

• po ilgo sėdėjimo ar stovėjimo;
• po fizinio krūvio;
• rytais po nakties arba vakare dėl nuovargio.

Šis nepastovumas dažnai trikdo pacientus ir apsunkina diagnozavimą, ypač jei jie nesikreipia laiku.

Kaip nustatomas nervų šaknelių uždegimas?

Tiksli nervų šaknelių uždegimo diagnostika reikalauja ne tik klinikinio įvertinimo, bet ir specifinių instrumentinių bei laboratorinių tyrimų. Kadangi simptomai gali būti panašūs į kitų ligų (stuburo stenozės, periferinės neuropatijos ar net vidaus organų patologijų), svarbu atmesti kitas galimas priežastis ir nustatyti konkrečią šaknies pažeidimo vietą bei pobūdį.

Gydytojo apžiūra ir neurologinis įvertinimas

Pirmasis ir vienas svarbiausių diagnostikos žingsnių – neurologo arba reabilitologo atliekama apžiūra. Ji apima:

• skausmo lokalizacijos nustatymą (per palpaciją, paspaudimą);
• raumenų jėgos įvertinimą (pvz., ar pacientas gali stovėti ant kulno ar pirštų);
• jautrumo tyrimą – ar yra zonų su sumažėjusiu ar pakitusių jutimu;
• refleksų patikrinimą – kelio, Achilo ar alkūnės refleksai;
• specializuoti testai – pvz., Lasegue testas (skausmas keliant koją rodo išvaržą juosmeninėje srityje).

Remiantis klinikiniais požymiais, galima preliminariai įtarti, kuri šaknelė pažeista.

Radiologiniai tyrimai

Norint vizualiai pamatyti stuburo struktūras ir nervų spaudimo priežastį, taikomi šie tyrimai:

Rentgenograma

Padeda įvertinti stuburo ašies padėtį, slankstelių deformacijas, osteofitus. Tačiau ji nerodo minkštųjų audinių – diskų, nervų ar raumenų būklės.

MRT (magnetinio rezonanso tomografija)

Auksinis standartas diagnozuojant nervų šaknelių uždegimą. Parodo:

• tarpslankstelinių diskų būklę;
• išvaržas, jų kryptį ir dydį;
• užspaudimo lygį ir trukmę;
• sinovijos ar aplinkinių audinių uždegimą.

MRT leidžia tiksliai lokalizuoti pažeistą šaknelę ir parinkti tikslingą gydymą.

KT (kompiuterinė tomografija)

Naudojama, jei MRT negalima atlikti (pvz., dėl implantų ar klaustrofobijos). Gerai atvaizduoja kaulines struktūras, bet prasčiau nei MRT rodo nervų audinius.

Elektromiografija (EMG)

Tai tyrimas, kuriuo vertinamas nervinio impulso perdavimas į raumenis. Atliekamas, jei įtariamas:

• lėtinis šaknelių uždegimas;
• ilgalaikis jutimo ar motorikos sutrikimas;
• ar gydymas neduoda rezultato.

EMG padeda diferencijuoti, ar problema kyla stuburo lygyje, ar periferinėje nervų sistemoje.

Kiti tyrimai

• Kraujo tyrimai – svarbūs įtariant infekcinę ar autoimuninę kilmę (uždegiminiai rodikliai, reumatoidinis faktorius, borelijų antikūnai ir kt.).
• Stuburo punkcija – itin retai, tik įtariant uždegiminį ar infekcinį procesą stuburo kanale.

Nervų šaknelių uždegimo priežasčių palyginimas

Kaip gydomas nervų šaknelių uždegimas?

Gydymas priklauso nuo priežasties, simptomų sunkumo ir nervinio pažeidimo laipsnio. Vienais atvejais pakanka trumpalaikio poilsio ir vaistų, kitais gali prireikti ilgalaikės reabilitacijos ar net chirurginio įsikišimo. Svarbiausia – pradėti gydymą kuo anksčiau, kad uždegimas netaptų lėtiniu.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)

Pirmoji ir dažniausiai taikoma priemonė – vaistai nuo skausmo ir uždegimo:

• Ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas, meloksikamas – mažina uždegimą aplink nervų šaknelę, slopina skausmą;
• vartojami geriamai, injekcijomis arba vietiškai (geliai);
• gali būti skiriami 5–14 dienų kursu;
• būtina saugotis nepageidaujamo poveikio skrandžiui ir inkstams, todėl gydymas turi būti trumpalaikis ir tikslinis.

Raumenų atpalaiduojantys vaistai

Kai skausmą lydi raumenų spazmas (pvz., juosmens ar kaklo srityje), skiriami miorelaksantai:

• Tolperisonas (Mydocalm), tizanidinas, baklofenas – mažina įtampą ir skausmingą raumenų traukimą;
• dažnai vartojami kartu su NVNU;
• ypač veiksmingi pradiniuose paūmėjimo etapuose.

Kortikosteroidai

Esant labai stipriam uždegimui ar kai NVNU neveiksmingi, gali būti skiriami sisteminiai ar vietiniai kortikosteroidai:

• prednizolonas, deksametazonas – vartojami trumpam kursui per burną arba injekcijomis;
• kai kuriais atvejais – epidurinės steroidų injekcijos tiesiai į pažeistą stuburo sritį;
• turi stiprų priešuždegiminį poveikį, tačiau skiriami tik trumpam ir prižiūrint gydytojui.

Kineziterapija ir reabilitacija

Kai ūminis skausmas atslūgsta, būtina pradėti aktyvią reabilitaciją:

• tempimo ir stuburo stabilizavimo pratimai;
• pratimai pilvo ir nugaros raumenims stiprinti;
• mokymas, kaip taisyklingai judėti, sėdėti ir kelti daiktus;
• laikysenos korekcija;
• svarbiausia – pratimai turi būti pritaikyti individualiai pagal skausmo vietą ir šaknelės pažeidimą.

Fizioterapijos metodai

Papildomai naudojami metodai, skirti sumažinti uždegimą, pagerinti kraujotaką ir pagreitinti nervo atsistatymą:

• elektrostimuliacija (TENS) – malšina skausmą be vaistų;
• ultragarsas, magnetinė terapija, šilumos procedūros – skatina gijimą;
• akupunktūra ar manualinė terapija – kai kuriais atvejais efektyvios kaip papildomos priemonės.

Kada reikalingas chirurginis gydymas?

Chirurgija taikoma tik tada, kai:

• konservatyvus gydymas neveiksmingas 6–8 savaites;
• yra stiprus raumenų silpnumas (pvz., pėdos „nukritimas“);
• atsiranda šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų (cauda equina sindromas);
• MRT patvirtina didelę disko išvaržą ar stiprų šaknies spaudimą.

Populiariausia procedūra – mikrodiscektomija, kai šalinama išvaržos dalis, spaudžianti nervą.

Ką galima daryti namuose?

Nors pagrindinis gydymas turėtų būti suderintas su gydytoju, yra nemažai priemonių, kurios padeda malšinti simptomus ir skatinti nervo atsistatymą namų sąlygomis. Tačiau svarbu žinoti – šios priemonės tinka tik lengvesniais atvejais arba kaip papildoma terapija. Jei simptomai sunkūs ar progresuoja, būtina profesionali pagalba.

Tinkama kūno padėtis ir poilsis

Pirmosios dienos po ūmaus skausmo epizodo turėtų būti skirtos poilsiui. Geriausia gulėti ant kieto paviršiaus, sulenktomis kojomis per kelius (pvz., padėjus pagalvę po keliais), kad sumažėtų įtampa juosmens srityje. Taip sumažinamas spaudimas pažeistai šaknelei ir leidžiama uždegimui slopti.

Svarbu: ilgalaikis gulėjimas nerekomenduojamas, nes gali susilpnėti raumenys. Jei skausmas leidžia – rekomenduojama po kelių dienų pradėti judėti, vaikščioti trumpais atstumais.

Šiluma ir šaltis

Priklausomai nuo fazės, gali būti naudinga taikyti:

• šaltį (pirmąsias 24–48 val.) – mažina uždegimą ir patinimą, tinka esant ūmiam skausmui;
• šilumą (vėliau) – atpalaiduoja raumenis, gerina kraujotaką.

Ledo kompresus ar šildyklę reikia laikyti ne ilgiau kaip 15–20 min. vienu metu, 2–3 kartus per dieną.

Lengvas tempimas ir pratimai

Kai skausmas pradeda slopti, galima pradėti atlikti švelnius tempimo pratimus. Jie padeda išlaikyti nervo slankumą ir užkirsti kelią randiniams pokyčiams. Pavyzdžiui:

• lėtas kelio prie krūtinės pritraukimas;
• stuburo pasukimai gulint;
• katės–kuprinės judesiai.

Pratimus svarbu atlikti be skausmo, neskubant. Jei simptomai stiprėja – pratimą nutraukti.

Paprasti vaistai be recepto

Nedideliam diskomfortui mažinti galima vartoti paracetamolį arba NVNU (ibuprofeną) trumpam laikotarpiui. Taip pat naudingi vietiniai geliai su priešuždegiminėmis medžiagomis.

Rekomenduojama nevartoti ilgiau nei 5–7 dienas be gydytojo konsultacijos, ypač jei būklė nesikeičia ar blogėja.

Laikysenos korekcija ir ergonomika

Ilgainiui labai svarbu peržiūrėti savo įpročius:

• darbo vietoje naudoti ergonomišką kėdę, su atrama nugarai;
• vengti sėdėjimo ilgesnį nei 30–40 min. laiką be pertraukos;
• nešti svorius simetriškai, vengti sukinėjimosi nejudinant kojų;
• miegoti ant vidutinio kietumo čiužinio, geriausia – ant šono, šiek tiek sulenktomis kojomis.

Tokie nedideli pakeitimai kasdienybėje padeda išvengti atkryčio ir mažina stuburo apkrovą.

Apibendrinimas

Nervų šaknelių uždegimas – tai dažna, bet neretai nuvertinama būklė, kuri gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Nuo lengvo perštėjimo ar tirpimo iki stipraus skausmo ir raumenų silpnumo – simptomai skiriasi, tačiau visada signalizuoja apie nervų šaknies spaudimą ar dirginimą, kurio priežastį būtina nustatyti.

Svarbiausia – nepraleisti momento, kai uždegimas dar grįžtamas. Tinkamai taikomi priešuždegiminiai vaistai, fizinis poilsis, fizioterapija ir ergonomikos principų laikymasis dažniausiai leidžia visiškai atsigauti. Tačiau jeigu simptomai užsitęsia, atsiranda motorikos sutrikimai ar negalima normaliai judėti, neatidėliotina specialisto konsultacija – būtina.

Šaknelių uždegimas taip pat neretai rodo, kad organizme jau vyksta tam tikri struktūriniai ar degeneraciniai procesai, todėl jis – ne tik problema savaime, bet ir signalas apie gilesnes sveikatos problemas. Ankstyva diagnostika ir tikslingas gydymas – kelias į visišką nervo atsistatymą ir gyvenimo be skausmo grąžinimą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie nervų šaknelių uždegimą