Kelio sąnario uždegimas – priežastys, simptomai ir kaip gydyti?

Kelio sąnarys – vienas sudėtingiausių ir labiausiai apkrautų sąnarių žmogaus organizme. Kasdien vaikščiodami, lipdami laiptais ar tiesiog stovėdami mes remiamės šiuo sąnariu, todėl bet koks skausmas ar patinimas gali ženkliai apriboti mūsų judėjimą ir gyvenimo kokybę. Viena dažniausių tokio diskomforto priežasčių – kelio sąnario uždegimas, kuris gali išsivystyti tiek dėl mechaninių pažeidimų, tiek dėl autoimuninių ar infekcinių procesų.

Uždegimas sąnaryje – tai ne tik skausmas. Tai biologinis procesas, kai organizmas reaguoja į pažeidimą ar svetimą veiksnį – dažnai lydimas patinimo, šilumos, paraudimo ir judesių ribotumo. Kai šis procesas vyksta kelio srityje, tai gali paveikti ne tik kremzles, bet ir raiščius, sausgysles, sinovinę plėvę ar net kaulinius paviršius.

Laiku atpažintas uždegimas gali būti sėkmingai gydomas konservatyviai – vaistais ir fizioterapija. Tačiau uždelstas arba ignoruojamas uždegimas gali baigtis lėtine sąnario deformacija, nuolatiniu skausmu ar net būtinybe keisti sąnarį protezu.

Šiame straipsnyje aptarsime:

• kas sukelia kelio sąnario uždegimą;
• kokie yra pagrindiniai simptomai;
• kokie tyrimai padeda tiksliai nustatyti diagnozę;
• kokie gydymo metodai yra efektyviausi šiandien;
• ir ką galite padaryti patys, kad sumažintumėte uždegimo riziką ateityje.

Kas yra kelio sąnario uždegimas?

Kelio sąnario uždegimas (mediciniškai vadinamas artritu) – tai būklė, kai dėl įvairių priežasčių sąnaryje atsiranda uždegiminė reakcija. Uždegimas gali pažeisti ne tik kremzles, bet ir kitus sąnario audinius: sinovinę plėvę (vidinį sąnario dangalą), sausgysles, raiščius ar net kaulą. Uždegimo metu į sąnario ertmę priplūsta daugiau kraujo, atsiranda imuninės sistemos ląstelės, kurios pradeda kovoti su pažeidimu arba infekcija, tačiau šis procesas dažnai lydi ir skausmu, patinimu, šilumos pojūčiu, paraudimu ir judesių apribojimu.

Sąnario uždegimo samprata

Sąnario uždegimas gali būti:

• Ūminis – staiga prasidėjęs, dažnai lydimas stipraus skausmo, didelio patinimo ir sunkios judėjimo funkcijos.
• Lėtinis – uždegimas vystosi palaipsniui, simptomai ne tokie ryškūs, tačiau ilgainiui gali sukelti nuolatinį sąnario pažeidimą.

Pagal pažeidimo pobūdį ir priežastį, uždegimas gali apimti tik vieną kelio sąnarį arba kelis sąnarius vienu metu (pvz., sergant sisteminėmis reumatinėmis ligomis).

Pagrindinės formos

Kelio sąnario uždegimas nėra vienalytė liga. Jis gali būti skirstomas į kelias pagrindines formas:

• Infekcinis artritas – kai sąnarį pažeidžia bakterijos, virusai ar grybeliai. Dažnai uždegimas labai ūmus, reikia skubios medicininės pagalbos.
• Autoimuninis (reumatinis) artritas – organizmo imuninė sistema puola nuosavus audinius (pvz., reumatoidinis artritas, jaunatvinis idiopatinis artritas).
• Potrauminis uždegimas – atsiranda po kelio traumos, sumušimo, sausgyslių ar raiščių pažeidimo.
• Metabolinis artritas – dažniausiai susijęs su medžiagų apykaitos sutrikimais (pvz., podagra, kai sąnaryje kaupiasi šlapimo rūgšties kristalai).
• Degeneracinis (osteoartritas) – uždegimas lydi ilgalaikį sąnario kremzlės nusidėvėjimą, dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.

Kiekviena forma turi savo specifiką, tačiau pagrindiniai simptomai dažnai panašūs. Svarbiausia – tiksliai nustatyti uždegimo priežastį, nes nuo to priklauso gydymo taktika.

Pagrindinės kelio sąnario uždegimo priežastys

Uždegimas kelio sąnaryje gali kilti tiek dėl vidinių organizmo procesų, tiek dėl išorinių veiksnių, tokių kaip trauma ar infekcija. Kiekvienu atveju skiriasi ne tik kilmė, bet ir gydymo metodai. Štai išsamiai paaiškintos dažniausios šios būklės priežastys.

Traumos ir perkrūvis

Dažniausia ūmaus kelio sąnario uždegimo priežastis – mechaninis pažeidimas, pvz., sporto metu patirta trauma, sumušimas, sausgyslės patempimas ar menisko pažeidimas. Taip pat uždegimas gali kilti dėl pernelyg didelės ir nuolatinės apkrovos, ypač jei žmogus daug laiko praleidžia stovėdamas, nešioja sunkius daiktus ar turi antsvorį. Tokiais atvejais organizmas reaguoja uždegimine reakcija, siekdamas apsaugoti audinius.

Reumatinės ligos

Lėtinės autoimuninės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, gali pažeisti kelio sąnarį net ir be traumos. Ši liga vystosi, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja sąnario audinius, sukeldama nuolatinį uždegimą. Tai gali pasireikšti abiejuose keliuose vienu metu, dažnai kartu su kitų sąnarių skausmais, rytiniu sustingimu, nuovargiu ir uždegiminiais pakitimais kraujyje.

Infekcijos

Nors rečiau pasitaikanti, infekcinė artrito forma yra viena pavojingiausių. Ji gali išsivystyti, kai bakterijos (pvz., stafilokokai) patenka į sąnarį per kraują iš kitų kūno vietų arba tiesiogiai po traumos, injekcijos ar operacijos. Infekcinis artritas paprastai pasireiškia ūmiai – su dideliu skausmu, patinimu, karščiavimu ir net sąmonės sutrikimu. Reikia skubios gydytojo pagalbos, dažnai – hospitalizacijos ir antibiotikų į veną.

Metaboliniai sutrikimai (podagra)

Podagra – medžiagų apykaitos liga, kai organizme kaupiasi šlapimo rūgšties kristalai. Jie nusėda sąnariuose (taip pat ir kelyje), sukeldami itin skausmingus uždegimo priepuolius. Kelio sąnarys parausta, patinsta, tampa itin jautrus net prisilietimui. Podagra dažniau pasitaiko vyrams, ypač tiems, kurie vartoja daug raudonos mėsos, alkoholio ar turi genetinį polinkį.

Amžius ir degeneraciniai pokyčiai

Vyresniame amžiuje dėl natūralaus kremzlės dėvėjimosi, sumažėjusio sąnario skysčio kiekio ir bendro audinių silpnėjimo gali vystytis osteoartritas – tai lėtinė degeneracinė liga, dažnai lydima periodiško uždegimo. Uždegimas atsiranda dėl kremzlės mikropažeidimų, smulkių kaulinių ataugų (osteofitų), kurie dirgina sinovinę plėvę. Ši forma dažniau pasireiškia moterims po menopauzės.

Lelio sąnario uždegiui būdingi simptomai

Kelio sąnario uždegimas gali pasireikšti įvairiai, priklausomai nuo priežasties, formos (ūminė ar lėtinė) bei žmogaus amžiaus ar fizinio aktyvumo. Kai kuriems pacientams simptomai atsiranda staiga ir būna stiprūs, o kiti gali jausti tik nedidelį diskomfortą, kuris ilgainiui stiprėja. Vis dėlto yra tam tikri požymiai, kurie būdingi daugumai uždegiminių procesų keliuose.

Skausmas ir jo pobūdis

Skausmas – pirmasis ir dažniausiai pastebimas simptomas. Jis gali būti:

• ūmus, pulsuojantis, ypač infekcijos ar podagros atveju;
• maudžiantis, nuolatinis, esant lėtiniam uždegimui ar degeneraciniams pakitimams;
• stiprėjantis vaikštant, lipant laiptais, o kartais net ramybės metu ar naktimis.

Skausmas dažniausiai lokalizuotas ties keliu, bet gali plisti į šlaunį, blauzdą ar net sukelti atspindėtą skausmą sėdmenyse.

Patinimas ir šilumos pojūtis

Uždegiminio proceso metu į sąnarį priteka daugiau kraujo ir susidaro sinovinio skysčio perteklius. Dėl to kelio sritis gali:

• pastebimai patinti (kartais labai ryškiai);
• būti šilta arba net karšta liečiant;
• kartais atsiranda paraudimas, ypač jei uždegimas infekcinis ar labai aktyvus.

Šie požymiai rodo aktyvų uždegimą ir reikalauja įvertinimo, ypač jei patinimas atsirado staiga.

Judesių apribojimas

Dėl patinimo, skausmo ar sąnario kapsulės uždegimo kelio judesiai gali tapti riboti:

• sumažėja gebėjimas pilnai ištiesti ar sulenkti koją;
• judesiai tampa skausmingi arba apsunkinti;
• kai kuriais atvejais kelias gali „užsiblokuoti“ – pacientas jaučia, kad negali jo normaliai sulenkti.

Šis simptomas ypač dažnas esant lėtiniam arba degeneraciniam uždegimui.

Braškėjimas ar sustingimas

Kai kuriais atvejais pacientai jaučia:

• braškėjimą, girgždėjimą, trakštelėjimus judant keliui;
• rytinis sustingimas, kai po poilsio ar miego sąnarys būna „sustingęs“, o jam reikia kelių minučių ar net valandų „įsivažiuoti“.

Šie simptomai būdingi reumatiniam ar osteoartritiniam uždegimui.

Kiti sisteminiai požymiai

Kai uždegimas yra intensyvus ar susijęs su infekcija, gali pasireikšti bendri organizmo simptomai:

• kūno temperatūros pakilimas (karščiavimas);
• bendras silpnumas, nuovargis;
• prakaitavimas, šaltkrėtis – dažniau infekcinių ar autoimuninių artritų metu.

Sisteminių simptomų atsiradimas dažniausiai reiškia, kad uždegimas paveikė ne tik patį sąnarį, bet ir visą organizmą, todėl būtina neatidėlioti medicininės pagalbos.

Kaip nustatomas kelio sąnario uždegimas?

Norint tinkamai gydyti kelio sąnario uždegimą, būtina tiksliai nustatyti jo priežastį, intensyvumą ir pobūdį. Simptomai dažnai būna panašūs, tačiau tik išsami diagnostika leidžia atskirti, ar tai bakterinė infekcija, autoimuninė liga, ar mechaninio perkrūvio pasekmė.

Klinikinė apžiūra

Pirmasis žingsnis – gydytojo ortopedo, reumatologo ar šeimos gydytojo apžiūra. Specialistas įvertina:

• kelio sąnario formą, simetriją;
• patinimą, paraudimą ar šilumos pojūtį;
• judesių amplitudę, skausmo lokalizaciją;
• rytinio sustingimo ar judėjimo sutrikimų pobūdį.

Klinikinė apžiūra leidžia spręsti apie uždegimo pobūdį – ar jis labiau ūmus, ar lėtinis, ar sąnarys judrus, ar skausmas labiau difuzinis.

Kraujo tyrimai

Laboratoriniai tyrimai leidžia nustatyti uždegiminius procesus organizme bei įtarti galimas sistemines ligas:

• Bendras kraujo tyrimas: padidėjęs leukocitų kiekis gali rodyti infekciją;
• CRB (C-reaktyvus baltymas) ir ENG (eritrocitų nusėdimo greitis) – uždegimo aktyvumo rodikliai;
• Reumatoidinis faktorius (RF), anti-CCP antikūnai – naudingi įtariant reumatoidinį artritą;
• Šlapimo rūgšties kiekis kraujyje – padeda nustatyti podagrą.

Šie tyrimai ypač svarbūs, jei uždegimas kartojasi, paveikia kelis sąnarius arba lydi sisteminiai simptomai.

Instrumentiniai tyrimai

Rentgeno nuotrauka

Naudojama įvertinti sąnario struktūrą, kaulinius paviršius, osteofitų buvimą, erozijas ar degeneracinius pakitimus. Ji mažiau naudinga ūmaus uždegimo stadijoje, bet būtina lėtinėms ar struktūrinėms ligoms įvertinti.

Ultragarsas

Padeda nustatyti skysčio kiekį sąnaryje, sinovinės plėvės uždegimą ar sausgyslių pažeidimus. Tai saugus ir greitas tyrimas, dažnai naudojamas pirminėje diagnostikoje.

MRT (magnetinio rezonanso tomografija)

Ypač vertinga diagnozuojant minkštųjų audinių pažeidimus – kremzles, meniskus, raiščius. MRT padeda aptikti net ir nedidelius pokyčius ankstyvose uždegimo stadijose, kai rentgenas dar rodo normą.

Sąnario punktacija

Jei įtariama bakterinė infekcija arba norima tiksliai įvertinti sąnario skysčio pobūdį, atliekama sąnario punkcija – specialiu adatos dūriu paimamas skystis iš kelio sąnario:

• skystis tiriamas mikrobiologiškai (dėl bakterijų);
• nustatomas ląstelių kiekis, šlapimo rūgšties kristalai;
• kartais punktacija naudojama ir kaip gydymo dalis – pašalinus perteklinį skystį, sumažinamas spaudimas ir skausmas.

Kaip gydomas kelio sąnario uždegimas?

Kelio sąnario uždegimo gydymas priklauso nuo jo priežasties, intensyvumo ir paciento bendros sveikatos būklės. Vienais atvejais pakanka vaistų ir poilsio, kitais – reikia fizioterapijos, o sudėtingesniais – net chirurginės intervencijos. Svarbiausia – taikyti tikslingą, individualizuotą gydymo planą, kuris padėtų sumažinti uždegimą, skausmą ir atkurti sąnario funkciją.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)

Tai pagrindinė pirmos eilės gydymo priemonė. Tokie vaistai kaip ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas ar meloksikamas mažina uždegimą, patinimą ir skausmą. Jie gali būti vartojami:

• tablečių pavidalu – sisteminiam veikimui;
• gelio ar tepalo forma – vietiniam poveikiui ant kelio;
• injekcijų forma, jei reikia greito efekto arba skausmas labai stiprus.

Svarbu: ilgalaikis NVNU vartojimas gali paveikti skrandį, inkstus ar kraujospūdį, todėl būtina gydytojo priežiūra.

Kortikosteroidų injekcijos

Esant stipriam uždegimui, ypač jei jis nepasiduoda NVNU, gydytojas gali suleisti gliukokortikosteroidų (pvz., metilprednizolono, triamcinolono) tiesiai į sąnarį. Tai efektyviai mažina uždegimą per kelias valandas ar dienas.

• Injekcija dažniausiai atliekama ambulatoriškai;
• Gali būti kartojama, bet ne dažniau nei 3–4 kartus per metus dėl kremzlės pažeidimo rizikos;
• Dažniau skiriama sergant reumatoidiniu artritu ar podagra.

Fizioterapija ir mankšta

Kai uždegimas suvaldytas, būtina pradėti reabilitaciją, kurios tikslas – atkurti sąnario judrumą ir raumenų balansą. Pratimai parenkami individualiai, bet visada apima:

• švelnų tempimą ir sąnario mobilizaciją;
• stiprinančius pratimus aplink kelį esančioms raumenų grupėms;
• sąnario stabilumo ir koordinacijos gerinimą.

Fizioterapijos priemonės, tokios kaip ultragarsas, šilumos terapija, magnetai, elektroterapija, taip pat mažina uždegimą, gerina kraujotaką ir skatina gijimą.

Chirurginis gydymas

Jei uždegimas kartojasi, sąnarys stipriai pažeistas arba uždegimas sukėlė pūlinį (ypač infekcinio artrito atveju), gali būti reikalinga chirurginė intervencija:

• Artroskopija – minimaliai invazyvi procedūra, skirta pašalinti uždegiminius audinius ar perteklinį skystį;
• Sąnario protezavimas (endoprotezavimas) – taikomas pažengusio osteoartrito atveju, kai kremzlė visiškai nusidėvėjusi.

Chirurginis gydymas taikomas tik tada, kai konservatyvios priemonės neduoda rezultato.

Papildomos priemonės

Uždegimo metu, ypač ūminėje fazėje, labai svarbu papildomos priemonės, kurios sumažina skausmą ir palengvina gijimą:

• Poilsis – sumažinti krūvį sąnariui, tačiau ne visiškai imobilizuoti;
• Šaldymas (ledo kompresai 15–20 min. 2–3 kartus per dieną) – mažina patinimą;
• Įtvarai arba elastiniai tvarsčiai – stabilizuoja sąnarį ir apsaugo nuo per didelio judesio;
• Kėlimo principas – laikyti koją šiek tiek pakeltą, kad sumažėtų tinimas.

Kelio sąnario uždegimo formų palyginimas

Ką daryti namuose?

Lengvo ar pradinio laipsnio kelio sąnario uždegimas dažnai gali būti suvaldytas namų sąlygomis, ypač jei žinoma uždegimo priežastis (pavyzdžiui, po fizinio krūvio, sumušimo ar peršalimo). Tačiau svarbu nepersistengti su savarankišku gydymu – jei simptomai stiprūs ar užsitęsę, būtina kreiptis į gydytoją.

Poilsis, bet ne visiška imobilizacija

Vienas dažniausių mitų – kad sąnariui reikia visiškai ramybės. Iš tiesų, kelio sąnariui būtina kontroliuojama apkrova, kad neatsirastų raumenų silpnumas ar sąstingis. Rekomenduojama:

• vengti sunkių fizinių krūvių, ilgų pasivaikščiojimų ar stovėjimo;
• jei reikia – naudoti laikiną lazdelę ar įtvarą, ypač pirmomis dienomis po traumos;
• judinti kelį švelniais tempimo ir lenkimo judesiais (jei nėra ūmaus skausmo).

Šaltis – uždegimo mažinimui

Per pirmas 48–72 val. po simptomų atsiradimo itin veiksmingi ledo kompresai. Jie padeda:

• sumažinti patinimą;
• slopinti uždegiminį atsaką;
• malšinti skausmą be vaistų.

Kompresas laikomas 15–20 minučių, 2–4 kartus per dieną. Būtina apsaugoti odą nuo tiesioginio kontakto su ledu (naudoti rankšluostį).

Vaistai be recepto

Esant lengvam skausmui ar uždegimui, galima vartoti nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (pvz., ibuprofeną) ar naudoti vietinius gelius. Tačiau svarbu laikytis instrukcijų ir nevartoti ilgiau nei 5–7 dienas be gydytojo priežiūros.

Sąnario pakėlimas ir spaudimas

Kelio sąnario laikymas šiek tiek pakeltame lygyje (pavyzdžiui, ant pagalvės) sumažina kraujo pritekėjimą ir patinimą. Elastingas tvarstis padeda palaikyti švelnų spaudimą – tačiau neturi būti per stiprus, kad nesutrikdytų kraujotakos.

Lengvi pratimai – kai ūminė fazė praeina

Kai skausmas ir patinimas sumažėja, svarbu grįžti prie aktyvumo. Judėjimas padeda:

• išlaikyti sąnario lankstumą;
• gerina kraujotaką;
• stiprina atraminius raumenis.

Tinka švelnios mankštos: sėdint ar gulint atlikti kelio lenkimus, tiesimus, tempimus. Vėliau – įtraukti dviračio mynimo ar plaukimo pratimus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Net ir taikant visas minėtas priemones namuose, būtina kreiptis į gydytoją, jei:

• skausmas intensyvėja arba nepraeina per 5–7 dienas;
• sąnarys labai patinęs, karštas, paraudęs;
• pasireiškia karščiavimas, silpnumas;
• judesiai tampa vis labiau riboti;
• kartojasi uždegimai ar sąnarys „užsiblokuoja“.

Išvada

Kelio sąnario uždegimas – tai ne tik skausminga, bet ir potencialiai ilgalaikių pasekmių turinti būklė, kurią svarbu atpažinti ir tinkamai gydyti. Jis gali atsirasti dėl daugybės priežasčių – nuo lengvos traumos ar perkrūvio iki sudėtingų autoimuninių ligų ar infekcijų. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo lengviau uždegimą suvaldyti be komplikacijų.

Svarbiausia – neignoruoti pirmųjų simptomų, tokių kaip sąnario patinimas, skausmas ar sustingimas. Nors kai kuriais atvejais padėti gali ir paprastos namų priemonės, dažnai prireikia gydytojo įsikišimo, ypač jei uždegimas kartojasi, plinta ar lydi bendri organizmo simptomai.

Tinkamas gydymas visada turi būti individualizuotas, apimantis ne tik vaistus, bet ir fizioterapiją, gyvenimo būdo korekciją bei sąnario tausojimą. Taip pat būtina nepamiršti, kad aktyvi reabilitacija – tai svarbiausia priemonė siekiant pilnai atkurti kelio funkciją.

Kuo daugiau dėmesio skirsite sąnarių prevencijai – tuo ilgiau išliksite aktyvūs, mobilūs ir nepriklausomi.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kelio sąnario uždegimą