Makšties uždegimas – priežastys, simptomai ir kaip gydyti?

Makšties uždegimas – dažna moterų sveikatos problema, kuri gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Ši būklė mediciniškai vadinama vaginitu ir dažniausiai susijusi su gleivinės sudirginimu arba infekcija, kuri sukelia nemalonius simptomus, tokius kaip niežėjimas, deginimas, skausmas ar pakitusios išskyros.

Nors daugeliu atvejų makšties uždegimą sukelia grybelinės ar bakterinės infekcijos, kai kurioms moterims simptomai atsiranda dėl hormoninių pokyčių, higienos klaidų ar net alerginių reakcijų. Tai gali būti ir vienkartinis epizodas, ir pasikartojanti problema, kuri ženkliai blogina gyvenimo kokybę ir intymų gyvenimą.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokios dažniausios makšties uždegimo priežastys, kaip atpažinti būdingus simptomus, kokie yra skirtingi vaginito tipai, bei kaip šią būklę efektyviai gydyti ir užkirsti kelią atkryčiams.

Kas yra makšties uždegimas?

Makšties gleivinė yra jautri ir lengvai pažeidžiama, todėl bet koks disbalansas – ar tai būtų pH pokytis, infekcija ar išorinis dirgiklis – gali sukelti uždegiminę reakciją. Uždegimo metu gleivinė gali tapti paraudusi, patinusi, atsiranda nemalonūs pojūčiai, išskyros ar net skausmas.

Vaginitas nėra viena liga – tai bendras pavadinimas visoms uždegiminėms būklėms, veikiančioms makštį. Svarbu nustatyti, kas konkrečiai jį sukelia, nes nuo to priklauso ir gydymo būdas.

Makšties uždegimo samprata

Uždegiminis procesas gali būti:

• infekcinės kilmės – kai sukelia bakterijos, grybeliai ar parazitai;
• neinfekcinis – kai pasireiškia dėl hormonų trūkumo, cheminių medžiagų poveikio, trinties ar alergijos.

Dažniausiai tai nėra pavojinga gyvybei, bet negydomas ar nuolat pasikartojantis vaginitas gali sukelti komplikacijų – nuo lėtinio diskomforto iki padidėjusios lytinių takų infekcijų ar net nevaisingumo rizikos.

Vaginitų tipai

Kadangi uždegimą gali sukelti skirtingi veiksniai, išskiriamos šios pagrindinės vaginito rūšys:

Bakterinė vaginozė

Dažniausiai pasitaikanti forma, kai sutrinka natūrali makšties mikroflora ir dauginasi anaerobinės bakterijos. Būdingi pilkšvos spalvos išskyros su nemaloniu „žuvingu“ kvapu.

Grybelinis vaginitas (kandidozė)

Sukelia Candida rūšies grybeliai, ypač po antibiotikų vartojimo ar esant silpnesniam imunitetui. Simptomai – baltos, varškę primenančios išskyros, stiprus niežėjimas ir deginimas.

Trichomoniazė

Lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią sukelia Trichomonas vaginalis. Išskyros – putotos, geltonai-žalsvos, dažnai su nemaloniu kvapu, gali būti kartu su skausmu šlapinantis.

Atrofinis vaginitas

Pasireiškia moterims po menopauzės dėl estrogenų trūkumo. Gleivinė tampa sausa, plona, jautri, atsiranda perštėjimas, skausmas santykių metu, kartais – lengvas kraujavimas.

Nespecifinis vaginitas

Kai nerandama aiškios infekcijos ar priežasties – dažniausiai susijęs su išoriniais dirgikliais: higienos priemonėmis, apatiniais, plovikliais.

Pagrindinės makšties uždegimo priežastys

Makšties uždegimą gali sukelti įvairūs veiksniai – ne tik bakterijos ar grybeliai. Kartais pakanka hormoninio svyravimo, netinkamų higienos priemonių ar antibiotikų kurso, kad būtų sutrikdyta natūrali makšties mikroflora. Svarbiausia – atpažinti konkrečią priežastį, nes nustatymas lemia gydymo efektyvumą.

Infekcijos: bakterijos, grybeliai ir parazitai

Dauguma uždegimų yra infekcinės kilmės. Makštyje nuolat gyvena milijonai naudingų bakterijų, daugiausia laktobakterijos, kurios palaiko rūgščią terpę (pH 3,8–4,5) ir apsaugo nuo patogeninių mikroorganizmų.

Tačiau kai ši pusiausvyra sutrinka – dėl streso, antibiotikų, hormonų ar kitų veiksnių – pradeda daugintis:

• Candida grybeliai, sukeliantys kandidozę (baltos išskyros, niežėjimas, deginimas).
• Gardnerella ir kitos anaerobinės bakterijos, lemiančios bakterinę vaginozę (pilkšvos išskyros, kvapas).
• Trichomonas vaginalis – parazitas, plintantis lytiniu keliu ir sukeliantis trichomoniazę (geltonos išskyros, deginimas, kartais skausmas šlapinantis).

Infekcijos ne visada perduodamos lytiniu keliu. Net geros higienos laikymasis negarantuoja, kad infekcija neatsiras, jei sutrinka mikrofloros pusiausvyra ar nusilpsta imunitetas.

Hormoniniai pokyčiai

Estrogenai – moteriški hormonai – palaiko normalią gleivinės būklę ir mikrofloros balansą. Kai jų kiekis sumažėja (ypač po menopauzės), makštis tampa sausesnė, plonesnė ir jautresnė infekcijoms bei sudirginimui.

Hormoniniai svyravimai svarbūs ir šiais atvejais:

• po gimdymo, kai estrogenų lygis sumažėja natūraliai;
• žindymo laikotarpiu;
• vartojant hormoninę kontracepciją arba ją nutraukus;
• paauglystėje, kai hormonai dar nėra stabilūs.

Atrofinis vaginitas – būklė, kai dėl hormonų trūkumo gleivinė tampa linkusi į uždegimus, paraudimą, diskomfortą lytinių santykių metu ar net kraujavimą.

Antibiotikų vartojimas ir susilpnėjęs imunitetas

Antibiotikai gali būti gyvybiškai svarbūs gydant bakterines infekcijas, bet jie taip pat naikina naudingas bakterijas, ypač makšties mikrofloroje. To pasekmė – dažni grybeliniai uždegimai, atsirandantys net po trumpo antibiotikų kurso.

Silpnas imunitetas, ypač sergant cukriniu diabetu, po chemoterapijos ar esant lėtiniam stresui, taip pat sudaro sąlygas infekcijoms plisti. Organizmas praranda natūralų gebėjimą kontroliuoti mikroorganizmų augimą.

Netinkamos higienos priemonės ir įpročiai

Per dažnas makšties plovimas, kvapnios servetėlės, muilai, makšties dezodorantai ar net higieniniai paketai su kvapikliais – visa tai gali sukelti alergines ar dirginančias reakcijas. Makštis iš prigimties geba apsivalyti pati, todėl jokių „gilių valymų“ nereikia.

Taip pat neigiamos įtakos turi:

• per ankšti apatiniai drabužiai iš sintetikos;
• ilgas buvimas su šlapiais maudymosi kostiumėliais;
• dažnas baseinų lankymas su chloruotu vandeniu.

Šie veiksniai pažeidžia natūralią gleivinę ir sudaro sąlygas infekcijai.

Lytiniai santykiai be apsaugos

Intymūs santykiai daro įtaką makšties aplinkai ne tik dėl infekcijų, perduodamų lytiniu keliu. Partnerio sperma keičia makšties pH, o mikroorganizmai, patekę iš išorės, net ir nesant infekcijai, gali sutrikdyti mikroflorą.

Dažnesnė rizika atsiranda:

• turint naujų ar dažnai besikeičiančių partnerių;
• nenaudojant barjerinių apsaugos priemonių;
• po santykių, jei nėra tinkamos higienos prieš ir po;
• kai naudojami lubrikantai ar prezervatyvai su kvapikliais ar chemikalais, kurie gali sukelti alerginę reakciją.

Be to, mechaninis dirginimas, ypač jei gleivinė jau yra jautri (pvz., menopauzės metu), gali sukelti mikrotraumas, kurios tampa infekcijų „vartais“.

Dažniausi makšties uždegimo simptomai

Makšties uždegimas beveik visada pasireiškia diskomfortu, tačiau simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo uždegimo tipo ir kilmės. Kai kurios moterys jaučia vos pastebimus pokyčius, o kitos – itin ryškius ir nemalonius pojūčius. Labai svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius pokyčius, nes uždegimas savaime dažnai nepraeina ir gali kartotis.

Išskyrų pakitimai

Tai – vienas pirmųjų požymių, kurį pastebi dauguma moterų. Normali makšties išskyra yra:

• skaidri arba pieno baltumo;
• bekvapė arba turinti vos juntamą kvapą;
• negausi, nesukelianti diskomforto.

Jeigu atsiranda:

• gausios, tirštos, baltos kaip varškė – gali būti grybelinė infekcija;
• pilkšvos ar gelsvos, vandeningos su žuvies kvapu – būdinga bakterinei vaginozei;
• žalsvos, putotos – dažnas trichomoniazės simptomas;
• su kraujo priemaišomis, ypač po menopauzės – gali reikšti gleivinės pažeidimą ar atrofiją.

Niežėjimas, perštėjimas, deginimo jausmas

Tai vienas nemaloniausių ir dažniausiai moterų įvardijamų simptomų. Niežėjimas dažniausiai atsiranda išorinių lytinių organų srityje ir gali sustiprėti:

• vakare;
• po fizinio aktyvumo;
• šlapinantis ar maudantis.

Deginimo jausmas dažnai atsiranda kartu su niežėjimu, ypač grybelinės infekcijos atveju. Jis gali būti pastovus arba epizodinis, tačiau visais atvejais rodo gleivinės sudirginimą.

Skausmas lytinių santykių metu arba šlapinantis

Dėl uždegimo makšties gleivinė tampa jautri, todėl net švelnus prisilietimas gali sukelti diskomfortą. Šis simptomas dažnai pasitaiko:

• esant atrofinio tipo vaginitui (po menopauzės);
• jei yra mikrotraumos ar gleivinės įtrūkimai;
• esant grybeliniam ar mišriam uždegimui, kai makšties sienelės yra itin sudirgintos.

Šlapinimosi metu skausmas dažniausiai atsiranda tuomet, kai uždegimas yra išplitęs į šlaplę arba jos prieangį, ir gali būti painiojamas su šlapimo takų infekcija.

Nemalonus kvapas

Kvapas – subtilus, bet informatyvus požymis. Sveika makštis neturi intensyvaus kvapo. Tačiau uždegimo metu, ypač bakterinės kilmės, gali pasireikšti:

• aštrus, rūgštokas – dažniausiai grybelinės kilmės;
• žuvingas, ypač po lytinių santykių – dažnas bakterinės vaginozės požymis;
• slogus ar pūlingas – gali būti susijęs su mišria infekcija ar trichomoniaze.

Paraudimas, paburkimas ir gleivinės jautrumas

Makšties ir išorinių lytinių organų gleivinė uždegimo metu tampa paraudusi, kartais net ištinusi. Gali būti sunku dėvėti įprastus apatinius, sėdėti ilgą laiką ar vaikščioti, nes bet koks prisilietimas sukelia nemalonų jausmą.

Kai kurioms moterims šie simptomai sustiprėja menstruacijų metu arba prieš juos, kai natūraliai keičiasi makšties pH ir imlumas infekcijoms padidėja.

Natūralūs metodai ir prevencija

Makšties uždegimų pasikartojimas yra dažna problema, todėl svarbu ne tik tinkamai gydyti, bet ir žinoti, kaip saugoti intymią gleivinę ilgalaikėje perspektyvoje. Prevencinės priemonės ypač svarbios moterims, kurios turi jautrią mikroflorą arba serga lėtinėmis ligomis. Žemiau aptariame svarbiausius būdus, padedančius palaikyti makšties sveikatą.

Probiotikai – mikrofloros atkūrimui

Vienas svarbiausių intymios sveikatos ramsčių – mikrofloros balansas. Jį padeda palaikyti gerosios bakterijos, ypač laktobacilos. Po gydymo antibiotikais ar priešgrybeliniais vaistais dažnai rekomenduojama vartoti probiotikus – tiek geriamuosius (kapsulių pavidalu), tiek makšties žvakutes ar gelius, kurie veikia lokaliai. Geriausia, jei tai būna specialiai moterims sukurti probiotikai, pritaikyti makšties pH ir mikroflorai.

Probiotikų kursas gali būti naudingas ir profilaktiškai, pavyzdžiui, po menstruacijų ar prieš keliones. Kai kurioms moterims probiotikai padeda išvengti pasikartojančių kandidozės epizodų ar bakterinės vaginozės.

Tinkama higiena – mažiau reiškia daugiau

Intymi higiena dažnai pervertinama, o per daug agresyvus plovimas gali sukelti priešingą efektą – gleivinės sudirginimą ir pH sutrikimą. Makštis geba apsivalyti pati, todėl užtenka švelniai prausimosi šiltu vandeniu ir neutraliu, bekvapiu prausikliu.

Reikėtų vengti makšties vidaus plovimų, kvapnių servetėlių, intymių dezodorantų ar kvapnių higieninių paketų. Net ir iš pažiūros „natūralios“ priemonės gali trikdyti mikroflorą, ypač jei naudojamos kasdien.

Apranga ir kasdieniai įpročiai

Makšties gleivinei svarbu kvėpuoti. Todėl geriausias pasirinkimas – laisvesni, iš medvilnės pagaminti apatiniai. Sintetiniai audiniai, aptemptos kelnės ar ilgai dėvimi šlapi drabužiai po baseino gali sudaryti sąlygas bakterijų ir grybelių dauginimuisi.

Sportuojant ar karštu oru reikėtų dažniau keisti apatinius, o grįžus iš paplūdimio – kuo greičiau nusirengti šlapius maudymosi kostiumėlius. Tokie įpročiai gali atrodyti smulkūs, bet jie turi didelės reikšmės uždegimų prevencijai.

Augalinės priemonės – švelnus pagalbinis sprendimas

Kai kurios moterys renkasi švelnius žolinius nuovirus – medetkų, ramunėlių ar ąžuolo žievės – išoriniam prausimui esant lengvam niežėjimui ar po gydymo kurso. Šios žolelės pasižymi priešuždegiminėmis ir antiseptinėmis savybėmis, tačiau būtina vengti jų naudojimo makšties vidaus plovimams. Tokia praktika gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Geriau rinktis šiltus, trumpus sėdimuosius vonelės tipo prausimus 2–3 kartus per savaitę, bet tik jei nėra aktyvaus uždegimo ar alerginės reakcijos.

Lytinis gyvenimas ir prevencija

Makšties uždegimas neretai susijęs su seksualiniu gyvenimu. Net jei infekcija nėra tiesiogiai perduodama lytiniu keliu, naujo partnerio mikroflora ar spermos pH pokytis gali sutrikdyti intymios aplinkos balansą.

Ypač svarbu naudoti prezervatyvus, jei turite naują partnerį ar anksčiau buvote linkusi į dažnus uždegimus. Po lytinių santykių svarbu pasirūpinti švelniu prausimu, o kai kurioms moterims padeda ir profilaktinis probiotikų vartojimas tą pačią dieną.

Be to, jei gydytojas diagnozavo trichomoniazę, bakterinę vaginozę ar mišrią infekciją – gydyti reikia abu partnerius, net jei vyras nejaučia jokių simptomų.

Makšties uždegimų tipų palyginimas

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors kai kurios moterys mano, kad makšties uždegimas yra smulkmena, kuri praeis savaime, iš tikrųjų tai būklė, kuri gali kartotis, komplikuotis ir paveikti gyvenimo kokybę, jei laiku nesiimama tinkamų veiksmų. Ypač pavojinga ignoruoti simptomus ar nuolat gydytis savarankiškai be diagnozės, nes skirtingų vaginito formų gydymas iš esmės skiriasi.

Jei simptomai nepraeina per kelias dienas

Paprasti, lengvo pobūdžio požymiai, tokie kaip nežymus niežėjimas ar minimalūs išskyrų pokyčiai, kartais gali būti susiję su laikinais faktoriais – ciklo svyravimais, stresu ar net reakcija į naują higienos priemonę. Tačiau jei simptomai išlieka ilgiau nei 3–5 dienas, jų intensyvumas didėja ar pasireiškia nauji požymiai (skausmas, deginimas, kvapas) – tai aiškus ženklas, kad reikalinga gydytojo apžiūra.

Jei pasireiškia skausmas, kraujavimas ar karščiavimas

Skausmas lytinių santykių metu, šlapinantis ar net ramybės būsenoje rodo, kad uždegimas jau pažengęs ir paveikė giliau esančius audinius. Jei atsiranda nestandartinis kraujavimas (ypač po menopauzės) arba kartu pasireiškia karščiavimas, bendras silpnumas, šaltkrėtis – būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Tokie simptomai gali rodyti sisteminę infekciją ar net gimdos kaklelio ligas.

Po nesaugių lytinių santykių

Jeigu simptomai pasireiškė netrukus po nesaugių lytinių santykių – ypač su nauju partneriu – būtina ištirti, ar nėra lytiškai plintančios infekcijos (trichomoniazės, chlamidiozės ar kt.). Net jei simptomai atrodo lengvi, kai kurios infekcijos ilgą laiką gali būti besimptomės ir sukelti rimtų pasekmių – nuo uždegimo gimdoje iki nevaisingumo.

Jei uždegimai kartojasi dažnai

Pasikartojantys uždegimai – daugiau nei 3–4 kartus per metus – rodo, kad problema nebėra vienkartinė. Tokiais atvejais būtina ieškoti gilesnės priežasties:

• susilpnėjęs imunitetas;
• hormonų disbalansas;
• netolerancija higienos ar kontracepcijos priemonėms;
• netinkamai parinktas ar nebaigtas ankstesnis gydymas.

Gydytojas gali paskirti tyrimus – pasėlį iš makšties, pH testą, citologiją ar net kraujo tyrimus – kad tiksliai nustatytų priežastį.

Apibendrinimas

Makšties uždegimas – tai dažna, tačiau dažnai nuvertinama moterų sveikatos problema. Nors daugeliui tai atrodo tik laikinas diskomfortas, negydomas ar nuolat kartojamas vaginitas gali turėti rimtų pasekmių – nuo gyvenimo kokybės suprastėjimo iki komplikacijų, turinčių įtakos vaisingumui ar bendram sveikatos fonui.

Svarbiausia suprasti, kad makšties uždegimas nėra vienalytė būklė – tai gali būti bakterinis, grybelinis, parazitinis, hormoninis ar net alerginis procesas. Todėl savigyda „iš atminties“ arba „kas padėjo draugei“ gali būti ne tik neveiksminga, bet ir pavojinga.

Laiku kreipiantis į gydytoją, ištyrus mikroflorą ir pasirinkus tikslingą gydymą – uždegimas dažniausiai pilnai išgydomas. Sėkmingas gydymas visada turėtų būti papildytas ir prevencinėmis priemonėmis: tinkama higiena, probiotikais, tinkamų priemonių ir drabužių pasirinkimu, sveiku lytiniu gyvenimu.

Nepaisant gėdos ar nepatogumo kalbėti apie intymias problemas – sveikata visada turi būti prioritetas. Kuo anksčiau imsitės veiksmų, tuo paprastesnis ir greitesnis bus gydymas, o jūs – galėsite jaustis patogiai, saugiai ir sveikai.

Dažniausiai užduodami klausimai apie makšties uždegimą