Stemplės uždegimas – priežastys, simptomai ir kaip gydyti?

Stemplės uždegimas, dar vadinamas ezofagitu, yra dažna, bet dažnai per vėlai atpažįstama virškinimo sistemos liga. Jis atsiranda, kai stemplės gleivinė tampa pažeista dėl skrandžio rūgšties, infekcijų, vaistų ar kitų dirgiklių. Uždegimo metu stemplė parausta, patinsta, kartais gali formuotis net žaizdelės, kurios sukelia skausmą ir diskomfortą rijimo metu.

Ezofagitas gali būti tiek lengvas, tiek sunkus – kai kuriais atvejais jis apsiriboja tik diskomfortu po valgio, o kitais gali sukelti kraujavimą, svorio kritimą ar net kvėpavimo sutrikimus. Kadangi stemplės gleivinė jautriai reaguoja į įvairius veiksnius, svarbu uždegimą gydyti kuo anksčiau ir žinoti, kaip jį atpažinti.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra stemplės uždegimas, kokios yra pagrindinės jo priežastys, kokie simptomai pasireiškia dažniausiai, ir kaip jį galima gydyti – tiek medikamentais, tiek keičiant gyvenimo būdą.

Kas yra stemplės uždegimas?

Stemplė – tai vamzdelio formos organas, jungiantis burnos ertmę su skrandžiu. Ji nėra skirta kontaktui su rūgštimi ar kitais dirginančiais skysčiais, todėl net trumpalaikis jų poveikis gali sukelti gleivinės sudirginimą ir uždegimą.

Ezofagitas – tai būklė, kai stemplės gleivinė tampa uždegusi, pažeista ar net pradeda formuotis žaizdos. Ši būklė dažniausiai išsivysto dėl rūgšties refliukso (kai skrandžio turinys kyla aukštyn), bet taip pat gali būti susijusi su infekcijomis, vaistų vartojimu ar alerginėmis reakcijomis.

Stemplės uždegimo esmė ir pažeidimo pobūdis

Uždegiminio proceso metu gleivinė tampa jautri, patinusi, gali pradėti kraujuoti. Tai gali sukelti:

• skausmą ryjant;
• nemalonų jausmą už krūtinkaulio;
• sunkesniais atvejais – rijimo sutrikimus ar net kraujavimą.

Jeigu uždegimas trunka ilgai, gali formuotis randai ir stemplės susiaurėjimas (striktūros), o retais atvejais – Barretto stemplė, kuri padidina stemplės vėžio riziką.

Ezofagito tipai

Yra keli ezofagito tipai, kurių gydymas ir eiga gali labai skirtis:

Refliuksinis ezofagitas

Dažniausias tipas, kai rūgštus skrandžio turinys reguliariai patenka į stemplę. Susijęs su gastroezofaginio refliukso liga (GERL).

Infekcinis ezofagitas

Dažniausiai išsivysto imunitetą turintiems žmonėms – pvz., sergantiems AIDS, onkologinėmis ligomis ar po transplantacijų. Sukėlėjai – grybeliai (Candida), virusai (herpesas, CMV), bakterijos.

Eozinofilinis ezofagitas

Alerginės kilmės lėtinis uždegimas, dažnai susijęs su maisto netoleravimu. Diagnozuojamas vis dažniau – net ir vaikams.

Vaistų sukeltas ezofagitas

Atsiranda, kai kai kurie vaistai (pvz., antibiotikai, kalio ar geležies papildai, NVNU) pažeidžia stemplės gleivinę, ypač jei tabletė buvo nuryta be pakankamai vandens.

Cheminis (nudegimo) ezofagitas

Retas, bet pavojingas – kai į stemplę patenka ėsdinančių medžiagų (pvz., valiklių, rūgščių). Tai skubi būklė, reikalaujanti neatidėliotinos medicininės pagalbos.

Ezofagito formų palyginimas

Pagrindinės stemplės uždegimo priežastys

Ezofagitas – tai ne viena konkreti liga, o pasekmė, kurią sukelia įvairūs faktoriai, dirginantys stemplės gleivinę. Vienu atveju tai gali būti skrandžio rūgštis, kitu – tam tikri vaistai ar net organizmo imuninės sistemos ypatumai. Tiksliai nustatyti priežastį svarbu, nes nuo to priklauso gydymo taktika.

Rūgšties refliuksas

Tai dažniausia ezofagito priežastis. Kai apatinis stemplės sfinkteris (raumeninis vožtuvas) nesusitraukia pakankamai stipriai, skrandžio rūgštis kyla aukštyn į stemplę. Rūgštis dirgina gleivinę ir sukelia uždegimą.

Refliuksą gali paskatinti:

• nutukimas, persivalgymas;
• riebus, aštrus ar rūgštus maistas;
• alkoholis, kava, šokoladas, gazuoti gėrimai;
• rūkymas ir tam tikri vaistai;
• per ankstyvas gulėjimas po valgio.

Infekcijos

Infekcinis ezofagitas yra retesnė, bet reikšminga forma, ypač imunitetą silpninantiems pacientams.

Dažniausi sukėlėjai:

• Candida albicans (grybelis);
• Herpes simplex virusas (HSV);
• Citomegalovirusas (CMV).

Simptomai dažnai sunkesni – stiprus skausmas ryjant, karščiavimas, net kraujavimas.

Vaistų poveikis

Kai kurie vaistai, ypač geriami be vandens arba prieš pat atsigulant, gali prilipt prie stemplės sienelių ir sukelti lokalų dirginimą ar nudeginimą. Dažniausiai kaltininkai:

• Antibiotikai (pvz., doksiciklinas);
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, aspirinas);
• Kalcio ar geležies papildai;
• Bisfosfonatai (naudojami osteoporozės gydymui).

Imuninės sistemos sutrikimai

Asmenys, kurių imunitetas nusilpęs dėl ligų, chemoterapijos ar imunosupresinių vaistų, yra linkę į infekcinį ezofagitą. Taip pat kai kurios autoimuninės būklės (pvz., sisteminė raudonoji vilkligė) gali padidinti jautrumą.

Alerginės reakcijos ir autoimuninės ligos

Eozinofilinis ezofagitas – lėtinis alerginis stemplės uždegimas, dažnai susijęs su jautrumu konkretiems maisto produktams (pvz., pienui, kviečiams, riešutams). Neretai jis pasireiškia jauniems žmonėms ar vaikams, kuriems jau nustatyta alergija ar astma.

Dažniausi stemplės uždegimo simptomai

Stemplės uždegimo simptomai gali būti gana įvairūs – nuo vos juntamo diskomforto iki stipraus skausmo ar net rijimo sutrikimų. Svarbu suprasti, kad kai kurie simptomai gali būti painiojami su kitomis virškinimo ar net širdies ligomis, todėl laiku nustatyti diagnozę – būtina.

Skausmas ryjant (odinofagija) ir rijimo sutrikimai

Vienas dažniausių ezofagito požymių – skausmas ar deginimas ryjant maistą ar net vandenį. Šis skausmas jaučiamas už krūtinkaulio, gali būti aštrus ar spaudžiantis.

Kai kuriais atvejais žmogus skundžiasi jausmu, tarsi „kažkas stringa gerklėje“ – tai gali rodyti stemplės susiaurėjimą dėl lėtinio uždegimo ar randėjimo.

Deginimas krūtinėje (rėmuo)

Rėmuo – deginimo pojūtis krūtinėje – yra klasikinis refliukso ir ezofagito simptomas. Dažnai pasireiškia po valgio, atsigulus ar pasilenkus. Jis atsiranda dėl skrandžio rūgšties, kuri dirgina stemplės gleivinę.

Svarbu atskirti rėmenį nuo širdies skausmo – pastarasis dažniausiai nesusijęs su maistu ir nepalengvėja nuo rūgštingumą mažinančių vaistų.

Rūgšties atsirūgimas ir pykinimas

Žmonės, turintys refliuksinį ezofagitą, dažnai skundžiasi rūgščiu ar karčiu skysčio atsirūgimu, kuris kyla iš skrandžio. Kartais tai lydi lengvas pykinimas, pilvo pūtimas, o sunkesniais atvejais – vėmimas.

Apetito stoka ir svorio kritimas

Skausmas valgant, pykinimas ar nuolatinis diskomfortas gali sukelti apetito sumažėjimą, o vėliau – ir svorio kritimą. Tai dažniau pasitaiko pažengusioje ligos stadijoje arba kai ezofagitas yra infekcinis ar eozinofilinis.

Kiti galimi simptomai

• Kosulys (ypač naktį), kurį sukelia rūgšties patekimas į kvėpavimo takus
• Balso prikimimas, ryškėjantis ryte
• Skausmas krūtinėje, ypač po valgio ar fizinio krūvio
• Blogas burnos kvapas, jei procesas užsitęsęs

Gydymo galimybės

Stemplės uždegimo gydymas priklauso nuo jo tipo ir priežasties. Daugeliu atvejų, ypač jei liga diagnozuojama anksti, galima visiškai pasveikti taikant medikamentinį gydymą kartu su gyvenimo būdo korekcijomis. Tačiau sudėtingesniais atvejais gali prireikti ir specifinių priemonių – infekcijos gydymo, dietos keitimo ar net intervencinių procedūrų.

Medikamentinis gydymas

Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti stemplės gleivinės dirginimą ir leisti jai sugyti. Skiriami šie vaistai:

• Protonų siurblio inhibitoriai (PPI) – pvz., omeprazolas, pantoprazolas, kurie efektyviai slopina skrandžio rūgšties išsiskyrimą. Vartojami dažniausiai 4–8 savaites.
• Antacidai – greito poveikio priemonės, kurios neutralizuoja rūgštį (pvz., magnio ar aliuminio druskos). Tinka trumpalaikiam simptomų mažinimui.
• H2 receptorių blokatoriai – pvz., ranitidinas, famotidinas. Silpnesni nei PPI, bet kartais naudojami kaip alternatyva.
• Gleivinės apsauginiai preparatai – pvz., sukralfatas, kuris dengia pažeistą stemplės gleivinę ir skatina gijimą.

Esant infekciniam ezofagitui:

• Grybeliniai sukėlėjai gydomi priešgrybeliniais vaistais (pvz., flukonazolu).
• Virusiniai (herpesas, CMV) – antivirusiniais vaistais (pvz., acikloviru).

Mitybos ir gyvenimo būdo korekcija

Be vaistų, labai svarbu keisti kasdienius įpročius:

• Mažinti porcijas, vengti persivalgymo;
• Nevalgyti 2–3 val. prieš miegą;
• Vengti aštraus, riebaus, rūgštaus maisto;
• Riboti kofeiną, alkoholį, šokoladą, gazuotus gėrimus;
• Miegoti su pakeltu viršutiniu kūno galu (ypač jei naktį pasireiškia rėmuo);
• Mesti rūkyti ir mažinti kūno svorį, jei yra antsvoris.

Infekcinio ar alerginio ezofagito gydymo ypatumai

Infekcinis ezofagitas gydomas specifiniais preparatais, priklausomai nuo sukėlėjo. Gydymas dažniausiai trunka 10–21 dieną.

Eozinofilinis ezofagitas – gydomas dietos korekcija (pašalinant alergenus), o kartais skiriami vietiniai kortikosteroidai (pvz., flutikazonas, budesonidas).

Šių formų gydymas reikalauja glaudaus bendradarbiavimo su gastroenterologu ir dažnai – su dietologu ar alergologu.

Kada prireikia endoskopinio ar chirurginio įsikišimo?

• Jei atsiranda stemplės striktūra (susiaurėjimas) – gali būti atliekamas stemplės plėtimas endoskopiniu būdu;
• Jei įtariamas Barretto stemplės ar displazijos vystymasis – reikalinga nuolatinė endoskopinė stebėsena;
• Esant gydymui atspariam refliuksui, kai kuriais atvejais gali būti svarstoma chirurginė intervencija (pvz., fundoplikacija).

Komplikacijos, jei uždegimas negydomas

Nors pradiniame etape ezofagitas gali pasirodyti kaip nepatogumas, ilgainiui, jei jis nebus gydomas arba gydomas netinkamai, gali kilti rimtų sveikatos problemų. Stemplės gleivinė nėra atspari nuolatiniam dirginimui, todėl uždegiminis procesas gali progresuoti, sukeldamas struktūrinius ir funkcinius pažeidimus.

Stemplės opų ir kraujavimo rizika

Užsitęsęs uždegimas gali sukelti gleivinės opas, kurios pradeda kraujuoti. Simptomai gali būti:

• tamsios išmatos (melena),
• kraujo pėdsakai vėmaluose,
• mažakraujystė (dėl lėtinio kraujo netekimo).

Tai ypač pavojinga žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus.

Stemplės striktūros (susiaurėjimo) formavimasis

Lėtinis uždegimas lemia randinio audinio formavimąsi, kuris siaurina stemplės spindį. Dėl to žmogui darosi vis sunkiau nuryti maistą, vėliau – net skysčius. Tai viena dažniausių chirurginės korekcijos indikacijų esant pažengusiam ezofagitui.

Barretto stemplė

Tai būklė, kai ilgalaikio refliukso metu stemplės gleivinė pradeda keistis, prisitaikydama prie rūgšties poveikio. Nors pati Barretto stemplė nėra vėžys, ji padidina stemplės adenokarcinomos riziką.

Tokia būklė reikalauja reguliarios endoskopinės stebėsenos ir biopsijų.

Stemplės vėžys

Retais atvejais, ypač jei žmogus ilgą laiką nekreipia dėmesio į lėtinį rėmenį ir ezofagitą, gali išsivystyti stemplės vėžys. Rizika padidėja, jei kartu egzistuoja kiti veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas, paveldimumas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors kai kurie lengvo ezofagito atvejai gali pagerėti pakeitus mitybą ar pavartojus nereceptinių rūgštingumą mažinančių vaistų, yra situacijų, kai būtina profesionali pagalba. Negalima pasikliauti vien savarankišku gydymu, jei simptomai kartojasi, stiprėja ar trunka ilgiau nei kelias savaites.

Ilgalaikiai ar pasikartojantys simptomai

Jeigu jus vargina nuolatinis rėmuo, rijimo skausmas ar atsirūgimas rūgštimi daugiau nei 2 kartus per savaitę, tai rodo, kad gali būti lėtinis ezofagitas ar refliuksas. Tokiu atveju reikia kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą.

Progresuojantis rijimo sutrikimas

Jei pastebite, kad vis sunkiau nuryti maistą ar skysčius, o kiekvienas kąsnis sukelia nemalonų pojūtį stemplėje, tai gali būti ženklas, kad jau formuojasi stemplės striktūra. Reikia skubios endoskopinės diagnostikos.

Kraujavimas

Šie simptomai yra rimti įspėjamieji ženklai, reikalaujantys skubios medicinos pagalbos:

• kraujas vėmaluose (raudonas arba „kavos tirščių“ spalvos);
• tamsios, deguto spalvos išmatos;
• staigus silpnumas, galvos svaigimas.

Atsinaujinę simptomai po gydymo

Jei jau gydėtės nuo ezofagito, bet simptomai grįžta ar stiprėja, tai gali rodyti gydymo neveiksmingumą, neteisingą diagnozę ar net kitą patologiją (pvz., Barretto stemplę ar auglį).

Po tam tikrų vaistų vartojimo

Jeigu simptomai pasireiškė po antibiotikų, priešgrybelinių ar kalio papildų vartojimo, gydytojas gali įtarti vaistų sukeltą ezofagitą. Tokiu atveju dažnai reikalingas medikamentų pakeitimas ar papildomas tyrimas.

Išvada

Stemplės uždegimas (ezofagitas) – tai ne tik nemalonus pojūtis krūtinėje ar rėmuo po valgio. Tai būklė, kuri gali būti lengva ir praeinanti, bet taip pat gali virsti į rimtą, lėtinę ar net gyvybei pavojingą ligą, jei nėra tinkamai gydoma. Dėl to labai svarbu neignoruoti simptomų, ypač jei jie kartojasi ar stiprėja.

Gera žinia ta, kad dauguma ezofagito atvejų gydomi sėkmingai – tiek vaistais, tiek keičiant gyvenimo būdą. Jei diagnozė nustatoma laiku, stemplės gleivinė visiškai atsistato, o žmogus gali gyventi be diskomforto.

Svarbiausia – įsiklausyti į savo kūną: jei jaučiate deginimą krūtinėje, skausmą ryjant, dažną rūgšties atsirūgimą ar nuolatinį rėmenį – kreipkitės į gydytoją. Ankstyvas gydymas – tai kelias į greitą pasveikimą ir normalią gyvenimo kokybę.

Dažniausiai užduodami klausimai apie stemplės uždegimą