Apyvarpės susiaurėjimas – tai būklė, kai apyvarpės anga yra per siaura ir apyvarpės nepavyksta lengvai atsmaukti nuo varpos galvutės. Mediciniškai ši būklė vadinama fimoze. Ji gali būti fiziologinė, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, arba įgyta, kai susiaurėjimas atsiranda dėl uždegimo, randėjimo, odos ligų, traumavimo ar infekcijų.
Ne kiekvienas apyvarpės susiaurėjimas reiškia ligą. Mažiems berniukams apyvarpė dažnai natūraliai būna neprasivėrusi ir laikui bėgant atsiskiria savaime. Tačiau jei susiaurėjimas sukelia skausmą, šlapinimosi sunkumų, pasikartojančius uždegimus, įtrūkimus, randėjimą ar problemų lytinių santykių metu, reikalingas gydytojo įvertinimas.
- Kas tai? Apyvarpės susiaurėjimas, arba fimozė, reiškia, kad apyvarpės nepavyksta lengvai atsmaukti nuo varpos galvutės.
- Vaikams: mažiems berniukams apyvarpės neprasivėrimas dažnai yra normalus ir gali praeiti savaime.
- Suaugusiesiems: naujai atsiradęs susiaurėjimas dažniau siejamas su uždegimu, randėjimu, infekcijomis, diabetu ar odos ligomis.
- Simptomai: skausmas atsmaukiant, įtrūkimai, paraudimas, uždegimai, šlapinimosi sunkumas, apyvarpės „balionavimas“, skausmas lytinių santykių metu.
- Gydymas: gali būti stebėjimas, švelni higiena, vietiniai kortikosteroidų tepalai, tempimo pratimai, o kai kuriais atvejais – apipjaustymas ar kita chirurginė procedūra.
Kas yra apyvarpės susiaurėjimas?
Apyvarpės susiaurėjimas yra būklė, kai apyvarpės anga yra tokia siaura, kad apyvarpės negalima laisvai atsmaukti nuo varpos galvutės. Kai kuriais atvejais apyvarpė visai neatsismaukia, kitais – atsismaukia tik iš dalies, su skausmu, tempimu ar odos įtrūkimais.
Vaikams ši būklė dažnai būna fiziologinė. Tai reiškia, kad apyvarpė dar natūraliai prisitvirtinusi prie varpos galvutės arba jos anga dar siaura, tačiau nėra uždegimo, randėjimo ar skausmo. Augant apyvarpė dažniausiai palaipsniui tampa paslankesnė.
Patologinė fimozė dažniau įtariama tada, kai apyvarpės kraštas randėja, tampa balkšvas, kietas, atsiranda įtrūkimų, pasikartoja uždegimai arba sunku šlapintis. Suaugusiesiems naujai atsiradęs apyvarpės susiaurėjimas dažniausiai nėra fiziologinis ir turėtų būti įvertintas urologo.
„Svarbiausia taisyklė vaikams – apyvarpės negalima atsmaukti jėga. Prievartinis tempimas gali sukelti įtrūkimus, randėjimą ir vėliau tikrą patologinę fimozę.“
– dr. Anthony Atala, vaikų urologas
Fiziologinė ir patologinė fimozė: kuo skiriasi?
Fiziologinė fimozė dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir mažiems berniukams. Tokiu atveju apyvarpė dar nėra visiškai atsiskyrusi nuo varpos galvutės, bet nėra skausmo, pūlingų išskyrų, randėjimo ar ryškaus šlapinimosi sutrikimo. Tai laikoma normalia raidos dalimi.
Patologinė fimozė atsiranda dėl uždegimo, randėjimo ar odos ligų. Apyvarpės anga tampa standi, neelastinga, gali susiformuoti siauras baltas randinis žiedas. Tokiu atveju apyvarpė ne tik neatsismaukia, bet ir gali skaudėti, trūkinėti, kraujuoti arba sukelti pasikartojančius uždegimus.
Fimozės tipų palyginimas
| Tipas | Kam būdinga? | Požymiai | Ką svarbu žinoti? |
|---|---|---|---|
| Fiziologinė fimozė | Kūdikiams ir mažiems berniukams. | Apyvarpė neatsismaukia, bet nėra skausmo, randų ar uždegimo požymių. | Dažnai praeina savaime, svarbu netempti jėga. |
| Patologinė fimozė | Vaikams po uždegimų arba suaugusiesiems. | Skausmas, įtrūkimai, randinis žiedas, paraudimas, pasikartojantys uždegimai. | Reikia gydytojo įvertinimo ir gydymo. |
| Įgyta fimozė | Dažniau suaugusiems vyrams. | Anksčiau apyvarpė atsismaukdavo, bet vėliau susiaurėjo. | Gali būti susijusi su diabetu, infekcijomis ar odos ligomis. |
| Randinė fimozė | Po uždegimų, įtrūkimų, traumavimo ar odos ligų. | Apyvarpės kraštas kietas, balkšvas, neelastingas. | Dažniau prireikia aktyvesnio gydymo. |
Kokie yra apyvarpės susiaurėjimo simptomai?
Apyvarpės susiaurėjimas gali nesukelti jokių simptomų, ypač mažiems vaikams. Tačiau kai susiaurėjimas tampa reikšmingas, atsiranda aiškesnių požymių: apyvarpės nepavyksta atsmaukti, ji tempia, skauda, atsiranda įtrūkimų, paraudimas ar uždegimas.
Vaikams vienas pastebimų požymių gali būti apyvarpės išsipūtimas šlapinantis, vadinamas „balionavimu“. Tai reiškia, kad šlapimas trumpam susikaupia po apyvarpe, nes anga siaura. Vien šis požymis ne visada reiškia pavojingą būklę, tačiau jei kartu sunku šlapintis, silpna srovė, skausmas ar uždegimai – reikalinga apžiūra.
Suaugusiesiems apyvarpės susiaurėjimas gali sukelti skausmą erekcijos metu, lytinių santykių metu, po jų gali atsirasti įtrūkimų ar kraujavimas. Taip pat gali būti sunkiau palaikyti higieną, todėl didėja balanito – varpos galvutės ir apyvarpės uždegimo – rizika.
Dažniausi simptomai
| Simptomas | Kaip pasireiškia? | Ką gali reikšti? |
|---|---|---|
| Apyvarpė neatsismaukia | Nepavyksta atidengti varpos galvutės arba tai pavyksta tik iš dalies. | Gali būti fiziologinė arba patologinė fimozė. |
| Skausmas atsmaukiant | Atsmaukiant jaučiamas tempimas, deginimas ar skausmas. | Gali rodyti per siaurą apyvarpės angą ar uždegimą. |
| Įtrūkimai | Apyvarpės kraštas trūkinėja, kartais kraujuoja. | Dažnai susiję su randėjimu, infekcija ar odos liga. |
| Paraudimas ir patinimas | Apyvarpė ar varpos galvutė parausta, tampa jautri, gali niežėti. | Gali būti balanito ar balanopostito požymis. |
| Šlapinimosi sunkumas | Silpna srovė, lašėjimas, pūtimasis po apyvarpe, skausmas šlapinantis. | Reikia gydytojo įvertinimo, ypač jei kartojasi. |
| Skausmas lytinių santykių metu | Apyvarpė tempia, neatsismaukia, po santykių atsiranda įtrūkimų. | Dažnas suaugusiųjų fimozės požymis. |
| Nemalonus kvapas ar išskyros | Po apyvarpe kaupiasi išskyros, gali būti balkšvų apnašų, nemalonus kvapas. | Gali rodyti uždegimą, higienos sunkumus ar infekciją. |
Kodėl atsiranda apyvarpės susiaurėjimas?
Vaikams apyvarpės susiaurėjimas dažniausiai yra natūralus. Gimstant apyvarpė dažnai būna prisitvirtinusi prie varpos galvutės, o jos atsiskyrimas vyksta palaipsniui. Tai gali užtrukti kelerius metus, todėl mažam vaikui neatsismaukianti apyvarpė savaime nėra liga.
Patologinis apyvarpės susiaurėjimas dažniausiai susijęs su uždegimu, infekcijomis, mikroįtrūkimais ir randėjimu. Jei apyvarpė nuolat tempiama jėga, jos kraštas gali trūkti, gyti randu ir dar labiau susiaurėti. Taip pat svarbi lėtinė odos liga, vadinama kerplige arba balanitis xerotica obliterans, kuri gali sukelti baltą, standų, randinį apyvarpės žiedą.
Suaugusiesiems viena svarbi priežastis yra cukrinis diabetas. Padidėjęs gliukozės kiekis gali skatinti grybelines infekcijas, uždegimą ir audinių gijimo sutrikimus. Todėl naujai atsiradęs apyvarpės susiaurėjimas suaugusiam vyrui kartais tampa priežastimi patikrinti cukraus kiekį kraujyje.
„Suaugusiam vyrui naujai atsiradusi fimozė dažnai turi priežastį. Reikia įvertinti ne tik apyvarpę, bet ir galimas infekcijas, diabetą bei lėtines odos ligas.“
– dr. Bradley A. Erickson, urologas
Dažniausios priežastys
| Priežastis | Kaip sukelia susiaurėjimą? | Ką svarbu žinoti? |
|---|---|---|
| Natūrali vaiko raida | Apyvarpė dar nėra atsiskyrusi nuo varpos galvutės. | Dažnai nereikia gydymo, jei nėra simptomų. |
| Prievartinis atsmaukimas | Sukelia įtrūkimus, kraujavimą ir randėjimą. | Vaikams apyvarpės negalima tempti jėga. |
| Pasikartojantys uždegimai | Uždegimas pažeidžia odą, ji gyja randais ir tampa neelastinga. | Dažnai pasireiškia paraudimu, patinimu, skausmu ar išskyromis. |
| Grybelinės infekcijos | Dirgina apyvarpę, sukelia niežėjimą, įtrūkimus ir uždegimą. | Dažnesnės sergant diabetu ar po antibiotikų vartojimo. |
| Cukrinis diabetas | Skatina infekcijas, uždegimą ir blogesnį audinių gijimą. | Naujai atsiradus fimozei suaugusiajam verta patikrinti gliukozę. |
| Kerpligė | Lėtinė odos liga sukelia baltą, standų, randinį apyvarpės susiaurėjimą. | Dažnai reikalingas urologo ar dermatologo gydymas. |
| Traumos ar randai | Po įtrūkimų, procedūrų ar traumų oda gali tapti neelastinga. | Randinis susiaurėjimas rečiau praeina savaime. |
Apyvarpės susiaurėjimas vaikams
Kūdikiams ir mažiems berniukams neatsismaukianti apyvarpė dažniausiai yra normali. Tėvams svarbiausia žinoti, kad apyvarpės nereikia ir negalima atsmaukti jėga. Pakanka švelniai prausti išorę vandeniu, o kai apyvarpė pradeda natūraliai atsismaukti, vaiką galima mokyti švelnios higienos.
Nerimą turėtų kelti skausmas, pasikartojantys uždegimai, pūlingos išskyros, šlapinimosi sutrikimas, labai silpna šlapimo srovė, stiprus apyvarpės išsipūtimas su diskomfortu arba randinis baltas žiedas. Tokiais atvejais verta kreiptis į vaikų chirurgą, vaikų urologą ar šeimos gydytoją.
Kartais vaikams skiriamas vietinis kortikosteroidų tepalas ir švelnūs tempimo pratimai. Toks gydymas dažnai padeda išvengti operacijos, jei nėra ryškaus randėjimo ar komplikacijų.
Apyvarpės susiaurėjimas suaugusiesiems
Suaugusiesiems apyvarpės susiaurėjimas dažniau būna įgytas. Vyras gali pastebėti, kad anksčiau apyvarpė atsismaukdavo normaliai, bet dabar tapo siauresnė, skauda erekcijos metu, atsiranda įtrūkimų ar po lytinių santykių oda parausta ir paburksta.
Dažnos priežastys yra pasikartojantis balanitas, grybelinės infekcijos, diabetas, kerpligė, odos randėjimas ar netinkamas dirginančių priemonių naudojimas. Jei kartu yra niežėjimas, baltos apnašos, nemalonus kvapas ar skausmas šlapinantis, gali reikėti ištirti infekciją.
Svarbu vengti savarankiško stiprių tepalų, dezinfekantų ar agresyvių prausiklių naudojimo. Jie gali dar labiau sudirginti gleivinę ir pabloginti būklę. Suaugusiam vyrui gydymas parenkamas pagal priežastį: nuo vaistų ir vietinio gydymo iki chirurginės procedūros.
Kada apyvarpės susiaurėjimas pavojingas?
Viena pavojingiausių situacijų yra parafimozė. Ji atsiranda tada, kai siaura apyvarpė atsmaukiama už varpos galvutės ir nebegali būti grąžinta atgal. Tuomet apyvarpė suspaudžia galvutę, sutrinka kraujotaka, atsiranda patinimas ir stiprus skausmas. Tai skubi būklė.
Kita rimta situacija – šlapinimosi sutrikimas, kai sunku pasišlapinti, šlapimo srovė labai silpna, šlapimas kaupiasi arba atsiranda stiprus skausmas. Pasikartojantys uždegimai, pūlingos išskyros, kraujavimas, žaizdelės ar įtartini odos pakitimai taip pat turi būti įvertinti.
Kada reikia kreiptis skubiai?
| Situacija | Galimi požymiai | Ką daryti? |
|---|---|---|
| Parafimozė | Apyvarpė užstrigo už galvutės, galvutė tinsta, skauda, keičia spalvą. | Reikalinga skubi medicininė pagalba. |
| Negalėjimas pasišlapinti | Šlapimas neišteka arba teka labai sunkiai, jaučiamas skausmas, pilnumas. | Kreiptis skubiai. |
| Stiprus uždegimas | Ryškus paraudimas, patinimas, pūlingos išskyros, karščiavimas. | Reikalingas gydytojo įvertinimas. |
| Kraujavimas ar gilūs įtrūkimai | Apyvarpė trūkinėja, skauda, kraujuoja, sunkiai gyja. | Kreiptis į urologą. |
| Įtartini odos pokyčiai | Ilgai negyjanti žaizda, kietas mazgelis, spalvos pokyčiai, sukietėjimas. | Reikalingas neatidėliotinas ištyrimas. |
Kaip diagnozuojamas apyvarpės susiaurėjimas?
Dažniausiai diagnozei pakanka gydytojo apžiūros. Gydytojas įvertina, ar apyvarpė atsismaukia, ar yra randinis žiedas, paraudimas, patinimas, išskyros, įtrūkimai, kerpligės požymiai ar kiti odos pakitimai. Taip pat klausiama apie šlapinimąsi, uždegimų pasikartojimą, skausmą, lytinius santykius ir ankstesnes infekcijas.
Vaikams svarbu atskirti normalią fiziologinę fimozę nuo randinės patologinės fimozės. Suaugusiesiems gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai: gliukozės tyrimas dėl diabeto, šlapimo tyrimas, pasėlis ar tyrimai dėl infekcijų, jei yra išskyrų, skausmo ar uždegimo požymių.
Jei yra baltų randinių odos pakitimų, įtariama kerpligė arba ilgai negyjanti žaizda, gali prireikti dermatologo ar urologo išsamesnio įvertinimo. Retais atvejais atliekama biopsija, jei reikia atmesti kitas odos ligas ar piktybinius pakitimus.
„Apyvarpės susiaurėjimo gydymas prasideda nuo priežasties nustatymo. Vaikui dažnai pakanka stebėjimo arba tepalo, o suaugusiam vyrui svarbu nepraleisti diabeto, lėtinio uždegimo ar odos ligos.“
– dr. Paul D. H. Anderson, urologas
Galimi tyrimai
| Tyrimas ar vertinimas | Ką parodo? | Kada reikalingas? |
|---|---|---|
| Gydytojo apžiūra | Apyvarpės paslankumą, susiaurėjimą, randus, uždegimą, odos pakitimus. | Pagrindinis diagnostikos žingsnis. |
| Šlapimo tyrimas | Uždegimo, infekcijos ar kitų šlapimo takų pakitimų požymius. | Jei skauda šlapinantis, kartojasi infekcijos ar yra karščiavimas. |
| Gliukozės tyrimas | Ar nėra cukrinio diabeto ar padidėjusio cukraus kiekio. | Ypač svarbu suaugusiesiems, kai fimozė atsirado naujai. |
| Infekcijų tyrimai | Grybelinę, bakterinę ar lytiškai plintančią infekciją. | Jei yra išskyrų, niežėjimas, skausmas, paraudimas ar partnerio simptomų. |
| Dermatologo ar urologo konsultacija | Odos ligas, kerpligę, randėjimo priežastis. | Kai susiaurėjimas kartojasi, yra baltas randinis žiedas ar gydymas neveikia. |
| Biopsija | Audinio pakitimus mikroskopu. | Retai, kai yra įtartina žaizda, sukietėjimas ar neaiškūs odos pokyčiai. |
Kaip gydomas apyvarpės susiaurėjimas?
Gydymas priklauso nuo amžiaus, simptomų, susiaurėjimo laipsnio ir priežasties. Vaikams, jei nėra skausmo, uždegimų ar šlapinimosi sutrikimų, dažnai pakanka stebėjimo ir švelnios higienos. Svarbiausia – netempti apyvarpės jėga.
Jei susiaurėjimas kelia simptomus, gydytojas gali skirti vietinį kortikosteroidų tepalą. Jis tepamas ant siauro apyvarpės žiedo pagal gydytojo nurodymus, dažnai kartu su švelniais tempimo pratimais. Šis gydymas gali pagerinti odos elastingumą ir padėti išvengti operacijos.
Jei yra infekcija ar uždegimas, gydoma priežastis: gali būti skiriami priešgrybeliniai, antibakteriniai ar uždegimą mažinantys vaistai. Jei susiaurėjimas randinis, kartojasi, sukelia komplikacijų arba konservatyvus gydymas neveikia, gali būti rekomenduojama chirurginė procedūra.
Gydymo galimybės
| Gydymo būdas | Kada taikomas? | Koks tikslas? |
|---|---|---|
| Stebėjimas | Mažiems vaikams, kai nėra skausmo, uždegimo ar šlapinimosi sutrikimo. | Leisti apyvarpei atsiskirti natūraliai. |
| Švelni higiena | Visais atvejais, bet be prievartinio atsmaukimo. | Mažinti dirginimą ir uždegimo riziką. |
| Kortikosteroidų tepalas | Kai yra simptominis susiaurėjimas be ryškaus randėjimo. | Pagerinti apyvarpės odos elastingumą. |
| Švelnūs tempimo pratimai | Tik pagal gydytojo nurodymus, be skausmo ir plyšimų. | Palaipsniui platinti apyvarpės angą. |
| Infekcijos gydymas | Kai yra balanitas, grybelinė ar bakterinė infekcija. | Sumažinti uždegimą, niežėjimą, išskyras ir randėjimo riziką. |
| Apipjaustymas | Kai fimozė randinė, kartojasi, sukelia komplikacijų arba gydymas tepalais neveikia. | Pašalinti susiaurėjusią apyvarpę ir išspręsti problemą ilgam. |
| Apyvarpę išsaugančios operacijos | Kai norima išsaugoti dalį apyvarpės ir anatomija tam tinkama. | Praplatinti apyvarpės angą išsaugant daugiau audinio. |
Kortikosteroidų tepalai ir tempimo pratimai
Vietiniai kortikosteroidų tepalai yra dažnas nechirurginis fimozės gydymo būdas. Jie mažina uždegimą ir gali pagerinti odos elastingumą. Tepalas paprastai tepamas ant siauro apyvarpės žiedo tam tikrą laiką, o gydytojas paaiškina, kaip dažnai ir kiek savaičių jį naudoti.
Tempimo pratimai turi būti labai švelnūs. Apyvarpė tempiama tik tiek, kiek neskauda, nesukelia įtrūkimų ar kraujavimo. Jei tempiant atsiranda skausmas, plyšiai ar paraudimas, tokie pratimai gali pabloginti būklę. Vaikams tempimą turi prižiūrėti tėvai tik pagal gydytojo instrukcijas, o prievartinis atsmaukimas netinka.
Šis gydymas veiksmingiausias, kai nėra ryškaus randinio žiedo. Jei apyvarpė kieta, balkšva, su randais arba yra įtariama kerpligė, vien tepalo gali nepakakti.
Kada reikalinga operacija?
Operacija svarstoma, kai apyvarpės susiaurėjimas sukelia pasikartojančius uždegimus, skausmą, šlapinimosi sunkumų, parafimozę, ryškų randėjimą arba kai gydymas tepalais nepadeda. Dažniausia operacija yra apipjaustymas, kai pašalinama apyvarpė.
Kai kuriais atvejais galima atlikti apyvarpę išsaugančias procedūras, kurių tikslas – praplatinti apyvarpės angą. Pasirinkimas priklauso nuo susiaurėjimo pobūdžio, randėjimo, paciento amžiaus, lūkesčių ir gydytojo vertinimo.
Po operacijos kurį laiką gali būti patinimas, jautrumas, nedidelis skausmas. Reikia laikytis žaizdos priežiūros nurodymų, vengti lytinių santykių ar intensyvaus fizinio dirginimo, kol gydytojas leidžia grįžti prie įprastos veiklos.
Ko nedaryti esant apyvarpės susiaurėjimui?
Svarbiausia – netempti apyvarpės jėga. Tai ypač aktualu vaikams. Prievartinis atsmaukimas gali sukelti skausmingus įtrūkimus, kraujavimą, randėjimą ir patologinę fimozę. Taip pat negalima palikti atsmauktos apyvarpės už varpos galvutės, nes gali išsivystyti parafimozė.
Nereikėtų naudoti stiprių dezinfekantų, alkoholio, agresyvių prausiklių, kvapnių gelių ar savarankiškai parinktų antibiotikų tepalų. Tokios priemonės gali sudirginti gleivinę, sukelti alerginę reakciją ar užmaskuoti infekciją.
Jei yra skausmas, išskyros, žaizdelės ar įtrūkimai, geriau kreiptis į gydytoją, o ne bandyti problemą spręsti tik namų priemonėmis.
Higiena sergant fimoze
Higiena turi būti švelni. Jei apyvarpė neatsismaukia, reikia plauti tik išorę vandeniu. Jei apyvarpė atsismaukia iš dalies arba visiškai, ją galima švelniai atsmaukti tiek, kiek neskauda, nuplauti vandeniu ir būtinai grąžinti į įprastą padėtį.
Suaugusiesiems svarbu po prausimosi odą švelniai nusausinti. Drėgmė, prakaitas ir išskyros gali skatinti dirginimą bei grybelines infekcijas. Jei naudojami prausikliai, jie turėtų būti švelnūs, bekvapiai, skirti jautriai odai.
Po lytinių santykių ar intensyvesnio fizinio krūvio taip pat naudinga švelniai apsiprausti ir nusausinti odą. Jei po santykių nuolat atsiranda įtrūkimų, skausmas ar paraudimas, reikalingas urologo įvertinimas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją verta kreiptis, jei apyvarpė neatsismaukia ir sukelia skausmą, kartojasi uždegimai, atsiranda įtrūkimų, kraujavimas, šlapinimosi sunkumų, išskyrų, nemalonus kvapas ar skausmas lytinių santykių metu. Vaikams konsultacija reikalinga, jei kartu yra šlapinimosi problemų, pasikartojančių infekcijų, randėjimo požymių ar tėvams kyla abejonių dėl normalios raidos.
Skubiai kreiptis reikia, jei apyvarpė užstrigo už varpos galvutės ir negrįžta į vietą, jei varpos galvutė tinsta, mėlynuoja ar labai skauda, jei nepavyksta pasišlapinti, yra aukšta temperatūra, pūlingos išskyros ar stiprus uždegimas.
Kai svarbiausia – netempti jėga ir laiku įvertinti simptomus
Apyvarpės susiaurėjimas gali būti normali vaikų raidos dalis arba patologinė būklė, sukelianti skausmą, uždegimus, įtrūkimus ir šlapinimosi sunkumus. Mažiems vaikams dažnai pakanka stebėjimo ir švelnios higienos, tačiau suaugusiesiems naujai atsiradusi fimozė dažniau turi aiškią priežastį, pavyzdžiui, uždegimą, diabetą ar odos ligą. Svarbiausia vengti prievartinio atsmaukimo, neatidėlioti konsultacijos esant skausmui ar uždegimams ir skubiai kreiptis, jei apyvarpė užstringa už varpos galvutės.
Dažniausiai užduodami klausimai apie apyvarpės susiaurėjimą
Kas yra apyvarpės susiaurėjimas?
Ar vaikui neatsismaukianti apyvarpė yra liga?
Kokie yra apyvarpės susiaurėjimo simptomai?
Kodėl atsiranda apyvarpės susiaurėjimas?
Kaip gydoma fimozė?
Kada dėl apyvarpės susiaurėjimo reikia skubios pagalbos?
Kiti straipsniai
