Alergija katėms: priežastys, simptomai ir gydymas

Alergija katėms žmogui dažniausiai pasireiškia čiauduliu, nosies ar akių niežėjimu, vandeninga sloga ir ašarojimu po kontakto su kate ar jos alergenais. Kai kuriems žmonėms atsiranda odos reakcija, kosulys, švokštimas arba dusulys. Pastarieji požymiai ypač svarbūs, nes gali būti susiję su astma.

Reakciją sukelia katės baltymai, patenkantys į aplinką su seilėmis, odos pleiskanomis ir kitomis išskyromis. Todėl trumpas kailis, retas šėrimasis ar katės nebuvimas kambaryje negarantuoja, kad jame nėra alergenų. Čia aptariama žmogaus alergija katėms, o ne alerginės ligos, kuriomis serga pati katė.

Kokie simptomai pasireiškia žmogui

Dažniausi nusiskundimai primena slogą: čiaudulys kartojasi serijomis, nosis bėga arba užgula, niežti nosį ir akis. Akys gali parausti, ašaroti, perštėti. Kartais niežti gomurį, o dėl nosies simptomų prastėja miegas ir sunkiau susikaupti dieną.

Prisilietus prie katės ar jos aplaižyto odos ploto gali atsirasti niežtinčių iškilimų ar paraudimas. Tačiau ne kiekviena dėmė po kontakto yra alergija: įdrėskimas gali sudirginti odą, o ilgai išliekantį ar plintantį bėrimą turi įvertinti gydytojas. Daugiau apie skirtingas reakcijas rasite odos alergijos apžvalgoje.

Kosulys, švokštimas ir spaudimas krūtinėje nėra vien „stipresnė sloga“. Jie gali rodyti apatinių kvėpavimo takų reakciją. Sergant astma kontaktas su katės alergenais gali pabloginti jos kontrolę, todėl svarbus atskiras kvėpavimo simptomų ir gydymo įvertinimas.

Kada reakcija tampa pastebima

Vienam žmogui simptomai prasideda netrukus užėjus į namus, kuriuose gyvena katė, kitam ryšys ne toks akivaizdus. Ilgai būnant alergenų turinčioje aplinkoje gali vyrauti nuolatinis nosies užgulimas. Dėl to žmogus ne visada pastebi aiškų „priepuolį“ po kiekvieno paglostymo.

Alergenai gali būti pernešami drabužiais ir išlikti minkštuose balduose, kilimuose ar patalynėje. Todėl simptomai galimi ir nematant gyvūno. Katę perkėlus į kitą patalpą ar net jai nebegyvenant būste, sukaupti alergenai neišnyksta iš karto; vienos dienos valymas nėra patikimas alergijos patvirtinimo ar paneigimo bandymas.

Naudinga pasižymėti, kur buvote, ką veikėte, kokie simptomai atsirado ir kiek truko. Jei blogiau tik valant kraiko dėžę, gali būti svarbūs ir dulkės ar kvapiosios medžiagos. Jei sloga ryškiai sezoninė, vertinama ir žiedadulkių įtaka. Tokie skirtumai padeda gydytojui pasirinkti prasmingus tyrimus.

Kodėl kailio ilgis neapsaugo

Alergenai yra baltymai, o ne pats plaukas. Katei prausiantis seilių baltymų patenka ant kailio ir odos, vėliau jie pasklinda aplinkoje. Vienas dažniausiai aptariamų katės alergenų vadinamas Fel d 1, tačiau jautrumas nebūtinai apsiriboja vien juo.

Beplaukės ar trumpaplaukės katės taip pat gamina alergenus. Atskiros katės gali skirtis jų kiekiu, bet iš veislės pavadinimo negalima patikimai numatyti, ar konkrečiam žmogui nekils simptomų. AAAAI informacija apie gyvūnų alergiją nepatvirtina universalaus „hipoalerginės katės“ pažado.

Todėl prieš įsigyjant gyvūną vien trumpas apsilankymas pas veisėją nėra garantija. Jei anksčiau buvo švokštimas, dusulys ar stiprios reakcijos, nebandykite savarankiškai kartoti ilgos ekspozicijos, kad „pasitikrintumėte“. Riziką ir galimybes geriau aptarti su alergologu.

Kaip patvirtinama alergija katėms

Ištyrimas prasideda nuo pokalbio apie simptomus, jų laiką, aplinką ir jau bandytas priemones. Alergologas gali atlikti odos dūrio mėginius arba skirti kraujo tyrimą specifiniams IgE antikūnams. Tyrimo pasirinkimą lemia situacija, odos būklė ir vartojami vaistai.

Teigiamas rezultatas rodo įsijautrinimą konkrečiam alergenui, bet vienas pats nepasako, ar būtent jis sukelia dabartinius nusiskundimus. Pavyzdžiui, žmogaus sloga gali būti susijusi su keliais alergenais ar nealerginėmis priežastimis. Todėl tyrimas vertinamas kartu su realiu simptomų ryšiu su kontaktu.

Prieš odos mėginius įstaiga gali paprašyti laikinai nevartoti tam tikrų antihistamininių vaistų. Laikykitės būtent jos instrukcijų; kitų paskirtų vaistų nenutraukite savo nuožiūra. Atsitiktinis platus tyrimų paketas be klinikinio klausimo gali duoti sunkiai interpretuojamų atsakymų ir nebūtinai padės pasirinkti gydymą.

Ką galima pakeisti namuose

Pirmiausia verta sumažinti ekspoziciją ten, kur praleidžiama daug valandų. Miegamasis turėtų būti erdvė, į kurią katė neįleidžiama nuolat, o ne tik naktį. Vien uždaryti duris prieš miegą nepakanka, jei dieną gyvūnas guli ant pagalvės ar antklodės.

Mažinkite alergenų sankaupas tekstilėje: reguliariai skalbkite patalynę ir lengvai nuimamus užvalkalus, drėgnai valykite dulkes. Siurblys su HEPA filtru gali padėti sulaikyti smulkias daleles, tačiau pats valymas jas ir pakelia. Jei įmanoma, tegul siurbia alergijos neturintis žmogus, o jautrus žmogus tuo metu nebūna patalpoje.

Oro valytuvas su tinkamu filtru gali būti papildoma priemonė, bet jis nepašalins visų alergenų iš sofos ar kilimo. Vertinkite simptomus derindami kelis pakeitimus, o ne tikėdamiesi vieno prietaiso poveikio. Po kontakto nusiplaukite rankas, nelieskite akių ir neleiskite katei laižyti veido.

Sprendimas dėl tolesnio gyvenimo su kate priklauso nuo simptomų ir ypač astmos kontrolės. Kai reakcijos sunkios ar nekontroliuojamos, gydytojas gali rekomenduoti griežčiau riboti kontaktą. Tai individualus sprendimas: nei pažadas „tikrai priprasite“, nei automatinis reikalavimas atsisakyti augintinio be įvertinimo neatstoja gydymo plano.

Kokie gydymo būdai taikomi

Antihistamininiai vaistai gali mažinti čiaudulį, niežėjimą ir dalį akių simptomų. Esant nuolatiniam alerginiam nosies uždegimui gali būti skiriamas nosies purškalas su kortikosteroidu. Jo veiksmingumas priklauso ir nuo taisyklingo, pagal instrukciją atliekamo vartojimo; tai nėra tas pats, kas greitai nosį „atkemšantis“ purškalas.

Nosies paburkimą trumpam mažinantys dekongestantai nėra ilgalaikis sprendimas. Vartojant ilgiau nei nurodyta konkretaus vaisto lapelyje užgulimas gali pablogėti. Vaistininkui ar gydytojui pasakykite apie nėštumą, vaiko amžių, kitas ligas ir vartojamus vaistus. Kai kurie preparatai gali migdyti, todėl svarbu įvertinti poveikį vairavimui.

Alergenų imunoterapija svarstoma atrinktais atvejais, kai alergija patvirtinta ir įprastos priemonės nepakankamos. Tai specialisto prižiūrimas ilgalaikis gydymas, o ne savarankiškas „pratinimasis“ dažniau glostant katę. Tinkamumas priklauso ir nuo astmos būklės bei konkretaus preparato prieinamumo.

Kaip įvertinti, ar planas padeda

Vertinkite ne tik čiaudulių skaičių vieną dieną. Naudinga stebėti, ar lengviau kvėpuojate per nosį, rečiau prabundate, mažėja akių niežėjimas ir ar neatsiranda kosulio ar švokštimo. Užrašykite, kokią priemonę pradėjote ir ar vartojote ją taip, kaip sutarta.

Jei pagerėjimo nėra, verta peržiūrėti diagnozę, naudojimo techniką ir tai, ar alergenų ekspozicija iš tiesų sumažėjo. Keli nauji produktai vienu metu apsunkina supratimą, kas padėjo ar sudirgino. Į konsultaciją atsineškite vartojamų priemonių pavadinimus, o ne vien apibūdinimą „purškalas nuo slogos“.

Vien įprotis kentėti simptomus nereiškia, kad alergija tapo nepavojinga. Jei blogėja miegas, darbingumas ar astmos kontrolė, kreipkitės pakartotinai. Gydymo tikslas yra geresnė kasdienė savijauta ir saugus kvėpavimas, o ne vien mažesnis tyrimo rodiklis.

Kada kreiptis į gydytoją

Lengvus, anksčiau įvertintus nosies ar akių simptomus galima valdyti pagal suderintą planą, stebint jų eigą. Planuokite konsultaciją, jei reakcijos kartojasi, trukdo miegoti arba neaišku, kas jas sukelia. Dėl naujo švokštimo, dusulio ar blogėjančios astmos kreipkitės tą pačią dieną.

Jei sunku kvėpuoti, nepavyksta kalbėti sakiniais, tinsta liežuvis ar gerklė, žmogus alpsta, skambinkite 112. Jei jau turite gydytojo sudarytą astmos ar sunkios alerginės reakcijos veiksmų planą, juo vadovaukitės organizuodami pagalbą. Neatidėliokite kreipimosi vien tam, kad pažiūrėtumėte, ar išėjus iš kambario viskas praeis.

Pradėkite nuo aiškaus simptomų ir kontakto ryšio užrašymo. Jei nusiskundimai kartojasi, kartu su alergologu patvirtinkite priežastį ir pasirinkite planą, kurio poveikį galima įvertinti kasdienėje aplinkoje.

Šaltiniai

• Pet Allergy — ACAAI
• Pet Allergens — NIEHS
• Pet Allergy — AAAAI
• Allergy Testing — AAAAI
• Allergic rhinitis — NHS