Rektoskopija skirta apžiūrėti tiesiąją žarną ir, priklausomai nuo naudojamo instrumento, greta esančią žarnos dalį. Ji nėra tas pats, kas visos storosios žarnos kolonoskopija. Prieš ruošiantis svarbiausia patikslinti, kokia procedūra paskirta ir kokia įstaigos atmintinė galioja būtent jums.
Žarnyno valymo priemonės, valgymo taisyklės ir vaistų planas gali skirtis. Ši apžvalga padeda užduoti reikiamus klausimus, tačiau nepakeičia individualių paruošimo nurodymų ir nesuteikia pagrindo savarankiškai nutraukti vaistus.
Svarbiausia trumpai
Ką parodo rektoskopija?
Procedūros metu gydytojas pro išangę įvestu instrumentu apžiūri žarnos gleivinę. Gali būti vertinami pakitimai, susiję su kraujavimu, tuštinimosi sutrikimais ar kitais nusiskundimais. Pagal situaciją gali būti paimamas audinio mėginys, vadinamas biopsija, arba atliekama kita iš anksto aptarta intervencija.
Pavadinimas registracijos sistemoje ne visada tiksliai nusako naudojamą instrumentą. Vienos įstaigos rektoskopija vadina trumpą standaus instrumento apžiūrą, kitos aprašo ir dalies riestinės žarnos vertinimą. Todėl klauskite ne tik procedūros pavadinimo, bet ir jos apimties.
Normalus apžiūrėtos tiesiosios žarnos vaizdas savaime neatmeta pakitimų toliau esančiose, neapžiūrėtose žarnos dalyse. Ar reikia platesnio ištyrimo, sprendžiama pagal nusiskundimus, riziką ir kitus duomenis, o ne vien trumpą procedūros pavadinimą.
Rektoskopija, sigmoidoskopija ir kolonoskopija
Standi rektoskopija: trumpesniu standžiu instrumentu pirmiausia apžiūrima tiesioji žarna. Ji skirta ribotai sričiai, todėl negalima jos išvados vadinti visos storosios žarnos patikra.
Lanksti sigmoidoskopija: naudojamas lankstus endoskopas, kuriuo apžiūrima tiesioji ir riestinė, kartais platesnė kairioji storosios žarnos dalis. Pasiekiamą apimtį lemia procedūros planas ir tai, ką saugiai pavyksta apžiūrėti.
Kolonoskopija: siekiama apžiūrėti visą storąją žarną. Tam paprastai reikia kitokio, platesnio žarnyno paruošimo. Daugiau apie šį atskirą tyrimą skaitykite kolonoskopijos pasiruošimo apžvalgoje.
Nė vieno šių pavadinimų nereikėtų automatiškai pakeisti kitu. Jei siuntime, registracijoje ir gautoje atmintinėje parašyti skirtingi terminai, prieš pradėdami valymą paskambinkite į įstaigą ir suderinkite, kuri instrukcija skirta jums.
Kaip paruošiama žarna?
Kad būtų galima matyti gleivinę, apžiūrimoje žarnos dalyje neturi likti ją užstojančio turinio. Ribotam tyrimui gali būti skiriama klizma ar mikroklizma; kitais atvejais parenkamas geriamas žarnyno paruošimas. Tai nėra tarpusavyje savavališkai keičiamos priemonės.
Gavę atmintinę pasitikrinkite priemonės pavadinimą, kiekį, vartojimo laiką ir ar ji bus naudojama namuose, ar skyriuje. Suplanuokite galimybę būti netoli tualeto ir paklauskite, kaip derinti paruošimą su kelione. Jeigu priemonės patys panaudoti negalite, apie pagalbos poreikį praneškite iš anksto.
Nepakankamas paruošimas gali trukdyti apžiūrai ir lemti jos pakartojimą. Tačiau papildoma klizma savo nuožiūra nėra saugesnis sprendimas. Jei paruošimas nesuveikė, nepavyko jo užbaigti ar kilo neįprastų simptomų, kreipkitės į komandą ir papasakokite, ką tiksliai jau naudojote.
Ar prieš procedūrą galima valgyti?
Valgymo ir gėrimo tvarka priklauso nuo numatytos apžiūros, paruošimo priemonės ir sedacijos ar nejautros plano. Vienai ribotai procedūrai tinkanti atmintinė negali būti automatiškai taikoma kitai. Neperkelkite kolonoskopijos dietos ar badavimo trukmės vien dėl panašaus tyrimo pavadinimo.
Aiškus klausimas įstaigai: kada paskutinį kartą galima valgyti ir iki kada galima gerti, atsižvelgiant į mano procedūros laiką? Atsakymą užsirašykite kartu su valymo schema, kad nereikėtų derinti kelių skirtingų interneto instrukcijų.
Sergant diabetu valgymo pertraukos ir vaistai turi būti suderinti individualiai. Praneškite apie insuliną ar kitus gliukozę mažinančius vaistus dar prieš paruošimą. Jei registracijos laikas trukdo laikytis įprasto gydymo plano, paklauskite, kaip saugiai jį suderinti.
Kokius vaistus ir sveikatos aplinkybes paminėti?
Atsineškite tikslų vartojamų vaistų sąrašą su dozėmis. Ypač svarbu iš anksto pranešti apie kraujo krešėjimą veikiančius vaistus: galimas mėginio paėmimas ar polipo šalinimas gali turėti įtakos individualiam planui. Savarankiškas jų nutraukimas taip pat kelia riziką.
Paminėkite geležies preparatus, vaistus nuo diabeto, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą veikiančias priemones. Skirtingų centrų rekomenduojamos pertraukos gali skirtis, todėl šiame tekste nepateikiamas bendras vaistų nutraukimo grafikas. Gavę prieštaringus nurodymus prašykite juos patikslinti.
Pasakykite apie alergijas, nėštumą ar jo galimybę, implantuotą širdies prietaisą, stomą ir svarbias ankstesnes procedūras. Ši informacija leidžia komandai planuoti tyrimą. Viena iš šių aplinkybių pati savaime nepasako, ar procedūra bus atšaukta.
Kaip vyksta apžiūra ir ką pasakyti jos metu?
Prieš procedūrą aptariama jos eiga, tikslas, galimos papildomos intervencijos ir rizika. Galite paklausti apie privatumo užtikrinimą, skausmo malšinimą ir galimybę sustabdyti apžiūrą. Sutikimą turėtumėte duoti supratę, kas planuojama, o ne vien pasirašę dokumentą.
Tyrimo padėtis ir pojūčiai priklauso nuo instrumento bei procedūros apimties. Lanksčios apžiūros metu dėl naudojamo oro ar anglies dioksido gali pūsti pilvą ar spausti. Apie stiprų skausmą ar blogą savijautą pasakykite iš karto, nesistenkite to iškentėti tylėdami.
Biopsija reiškia, kad mažas audinio mėginys bus tiriamas laboratorijoje. Vien jo paėmimo faktas nepatvirtina vėžio. Prieš išvykdami paklauskite, kas pateiks atsakymą, kaip jį gausite ir kas paaiškins tolesnį planą.
Ar reikės palydos ir kada galima vairuoti?
Ribota apžiūra gali būti atliekama be sedacijos, tačiau to nereikėtų numanyti iš anksto. Jei planuojama sedacija, paprastai būtinas atsakingas suaugęs asmuo, kuris parvežtų namo ir būtų pasiekiamas pagal įstaigos nurodymus. Vien iš anksto užsakytas taksi nebūtinai pakeičia palydą.
Po sedacijos neplanuokite vairuoti, dirbti su mechanizmais, vartoti alkoholio ar priimti svarbių teisinių sprendimų įstaigos nurodytą laiką. Dažnai nurodomas 24 valandų laikotarpis, tačiau vadovaukitės konkrečiais jums duotais nurodymais. Sedacijos rūšį ir jos pasekmes aptarkite registruodamiesi.
Jei sedacijos nėra, apie grįžimą prie veiklos vis tiek sprendžiama pagal procedūrą ir savijautą. Gali skirtis nurodymai po paprastos apžiūros ir po mėginio paėmimo ar polipo pašalinimo. Paprašykite rašytinės atmintinės, o ne remkitės kito žmogaus patirtimi.
Ką stebėti grįžus namo?
Po lanksčios apžiūros kurį laiką gali pūsti pilvą, o po biopsijos ar polipo pašalinimo gali pasirodyti nedaug kraujo. Kokių pojūčių tikėtis jūsų atveju ir kiek laiko juos stebėti, turi paaiškinti išleidžianti komanda. Užsirašykite kontaktą, kuriuo kreiptis kilus klausimų.
Stiprėjantis ar stiprus pilvo skausmas, karščiavimas ir gausus kraujavimas nėra požymiai, kuriuos reikėtų tiesiog laukti namuose. Reikia skubaus medicininio įvertinimo. Kreipdamiesi pasakykite, kokia procedūra ir kada atlikta, ar imta biopsija, ar šalintas polipas ir kokius vaistus vartojate.
Gauta pirminė išvada ir vėliau parengtas audinio tyrimo atsakymas gali būti du skirtingi dokumentai. Jei mėginys paimtas, iš anksto žinokite, kaip bus praneštas jo rezultatas. Neatsakytų klausimų ar išliekančių simptomų neatidėkite vien todėl, kad procedūra jau atlikta.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar rektoskopija apžiūri visą storąją žarną?
Ar visiems tinka ta pati mikroklizmų schema?
Ar reikia nutraukti kraują skystinančius vaistus?
Ar biopsijos paėmimas reiškia vėžį?
Kada po procedūros reikia skubiai kreiptis?
Šaltiniai
Kiti straipsniai
Veloergometrija: kaip pasiruošti fizinio krūvio tyrimui
