Laimo ligos imunoblotas, dar vadinamas Western blot tyrimu, dažniausiai skiriamas patikslinti teigiamą ar abejotiną pirmojo antikūnų tyrimo atsakymą. Vien užrašo „IgM teigiamas“ ar kelių pažymėtų juostelių nepakanka nuspręsti, ar šiuo metu sergate ir ar reikia gydymo.
Vertinant svarbu, kokie simptomai pasireiškė, kada jie prasidėjo, koks tyrimas jau atliktas ir ar anksčiau sirgote Laimo liga. Šis paaiškinimas padės pasiruošti pokalbiui su gydytoju, tačiau individualaus laboratorijos atsakymo nediagnozuoja.
Svarbiausia trumpai
Kas yra imunoblotas?
Tai antikūnų nustatymo metodas. Laboratorija tiria, ar kraujyje yra antikūnų, reaguojančių su atrinktais Laimo ligą sukeliančių bakterijų Borrelia antigenais. Antigenus galima suprasti kaip atpažįstamas bakterijų dalis. Atsakyme gali būti nurodyta atskirų reakcijų, žymenų ar juostelių ir bendra laboratorijos išvada.
Tyrimas neparodo gyvų bakterijų skaičiaus. Jis vertina organizmo imuninį atsaką, kuris susidaro ne iš karto ir gali išlikti tada, kai infekcija jau gydyta. Todėl laboratorinis radinys ir ligos aktyvumas nėra tas pats dalykas.
Laimo liga ir erkinis encefalitas yra skirtingos infekcijos. Imunoblotu dėl Borrelia negalima nustatyti erkinio encefalito. Daugiau apie šį skirtumą skaitykite Laimo ligos ir erkinio encefalito palyginime.
Kada tyrimas skiriamas?
Įprastame dviejų etapų ištyrime pirmiausia atliekamas jautrus antikūnų tyrimas, dažnai vadinamas ELISA. Jei jo atsakymas teigiamas arba ribinis ir yra pagrindas įtarti Laimo ligą, patvirtinamasis imunoblotas padeda tikslinti išvadą. Pirmasis tyrimas ir imunoblotas vertinami kartu.
Tačiau ne kiekvienam žmogui po erkės įsisiurbimo reikia abiejų tyrimų. Vien kontaktas su erke ar nespecifinis nuovargis dar nepasako, koks ištyrimas tinkamas. Gydytojas vertina tikėtiną užsikrėtimą, apžiūros duomenis, simptomus ir kitas jų priežastis. Svarbu pasakyti ir tai, kad erkės nepastebėjote: vien šis faktas ligos savaime neatmeta.
Taikomi laboratoriniai algoritmai gali skirtis. Pavyzdžiui, JAV patvirtintuose algoritmuose antrasis etapas gali būti ir kitas imunologinis tyrimas, o ne imunoblotas. Tai nėra raginimas savarankiškai keisti gydytojo skirtą tyrimą – pasirinkimą lemia naudojami metodai ir klinikinė situacija.
Kodėl svarbus tyrimo laikas?
Pirmosiomis infekcijos savaitėmis antikūnų dar gali nepakakti aptikti. Dėl to ankstyvas neigiamas atsakymas ne visada atmeta ligą. Imunoblotas šio laikotarpio nepašalina: jis taip pat priklauso nuo susidariusio imuninio atsako.
Jei tyrimas atliktas anksti ir įtarimas išlieka, gydytojas gali numatyti pakartotinį ištyrimą. Kartojimo laiką reikia sieti su simptomų pradžia ir ankstesnio mėginio data, o ne pasirinkti vien pagal patogumą ar naują laboratorijos pasiūlymą. Anksti pradėtas gydymas taip pat gali paveikti antikūnų susidarymą.
Atskira situacija – būdinga migruojanti eritema, palaipsniui plintantis odos paraudimas. Tokiu atveju diagnozė gali būti nustatoma kliniškai, nelaukiant teigiamos serologijos. Pastebėjus plintantį paraudimą reikia kreiptis į gydytoją, o ne atidėti vizitą, kol tyrimas taps teigiamas.
Ką reiškia IgM ir IgG?
IgM: šios klasės antikūnai dažniau siejami su ankstesne imuninio atsako faze, tačiau teigiamas IgM nėra patikimas infekcijos pradžios laikrodis. Galimos klaidingai teigiamos reakcijos. Kai simptomai trunka ilgai, izoliuoto IgM reikšmę ypač svarbu vertinti atsargiai.
IgG: paprastai susidaro vėliau ir gali išlikti mėnesius ar metus. IgG radinys gali derėti su buvusia ar esama infekcija, tačiau vien jo nepakanka šiuos atvejus atskirti. Atsakyme nurodytas „teigiamas“ automatiškai nereiškia, kad būtinas naujas antibiotikų kursas.
Gydytojas nesprendžia tik iš vienos antikūnų klasės. Reikšminga visa tyrimų seka ir klinikinė eiga. Pasakykite, ar jau buvote gydyti, kada vartojote antibiotikus ir ar dabartiniai simptomai nauji, ar tęsiasi nuo ankstesnio susirgimo.
Kodėl nevertinti juostelių patiems?
Skirtingi tyrimų rinkiniai naudoja skirtingus antigenus ir vertinimo kriterijus. Europoje ir JAV taikomos sistemos nėra visada tapačios, todėl internete rasta juostelių skaičiaus lentelė gali visai netikti jūsų laboratorijos metodui. Atskirą reakciją gali lemti ir kryžminis reaktyvumas.
Svarbiausia perskaityti bendrą laboratorijos išvadą, metodo pavadinimą ir komentarą. Pavienė pažymėta juostelė dar nėra savarankiška diagnozė. „Ribinis“ ar „abejotinas“ atsakymas reiškia, kad reikia konteksto ir tolesnio sprendimo, o ne savarankiškai priskirti sau teigiamą rezultatą.
Jei dviejų laboratorijų atsakymai nesutampa, surinkite abu pilnus dokumentus. Vien žodinė išvada „vienur pliusas, kitur minusas“ neleidžia palyginti, ar tirta tuo pačiu metodu, tuo pačiu ligos laikotarpiu ir ar abu kartus buvo atlikti abu etapai.
Kaip pasiruošti kraujo paėmimui?
Laikykitės tyrimą atliksiančios laboratorijos atmintinės. Nėra pagrindo iš kitos įstaigos tinklalapio savarankiškai perkelti badavimo trukmę ar vaistų nutraukimo taisykles. Pasiruošimas gali priklausyti ir nuo to, kokie kiti tyrimai bus atliekami iš to paties mėginio.
Registruodamiesi patikslinkite, ar imunoblotas bus atliekamas automatiškai po pirmojo etapo, ar reikia atskiro užsakymo. Paklauskite, kada ir kaip gausite visą atsakymą. Tyrimo trukmė bei kaina skiriasi, todėl universalaus termino ar sumos pateikti negalima.
Pasiimkite ankstesnį ELISA ar kito pirmojo etapo tyrimo atsakymą. Informuokite apie vartojamus vaistus, ankstesnį gydymą ir kraujo paėmimo metu svarbias sveikatos aplinkybes. Paskirtų vaistų savarankiškai nenutraukite.
Ką atsinešti atsakymo aptarimui?
Naudingiausia trumpa, nuosekli įvykių seka: kada pastebėta erkė ar odos pokytis, kada prasidėjo simptomai, kada paimti mėginiai ir koks gydymas jau taikytas. Jei turite plintančio paraudimo nuotraukų su datomis, jas parodykite. Užrašykite ir dabartinius nusiskundimus, o ne tik spėjamą jų priežastį.
Į konsultaciją atsineškite pilnus tyrimų dokumentus su normomis, metodu ir laboratorijos išvada. Paklauskite, ar visas dviejų etapų ištyrimas baigtas, ar rezultatas paaiškina jūsų simptomus ir koks kitas žingsnis numatomas. Ne visiems neaiškiems simptomams pakanka vien kraujo antikūnų tyrimo; pavyzdžiui, įtariant nervų sistemos pažeidimą gali prireikti kitokio specialisto ištyrimo.
Apie galimus vėlyvus ligos pasireiškimus papildomai rašoma straipsnyje „Įsisenėjusios Laimo ligos požymiai“. Vis dėlto vien simptomų sąrašas, kaip ir vien laboratorinis pliusas, konkrečios diagnozės nepatvirtina.
Ar reikia kartoti po gydymo?
Antikūnai gali likti teigiami ilgai po tinkamo gydymo. Dėl to imunobloto kartojimas vien tam, kad atsakymas taptų neigiamas, nėra tinkamas išgijimo vertinimas. Sprendžiama pagal sveikatos būklę, ligos eigą ir gydytojo įvertinimą.
Jei simptomai nepraeina arba atsirado naujų, reikia jų priežasties įvertinimo. Nesirinkite pakartotinio antibiotikų kurso vien pagal išliekantį IgG ar juostelių skaičių. Su gydytoju susitarkite, kokie pokyčiai svarbūs, kada grįžti konsultacijai ir kada kreiptis anksčiau.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar imunoblotas yra pirmasis tyrimas po erkės įsisiurbimo?
Ar neigiamas atsakymas iš karto atmeta Laimo ligą?
Ar teigiamas IgG reiškia, kad liga dabar aktyvi?
Ar galima diagnozuoti pagal vieną juostelę?
Ar imunoblotas parodo, kad jau pasveikau?
Šaltiniai
Kiti straipsniai
Širdies echoskopija: ką ji parodo ir kaip pasiruošti
