Pirmoji psichologo konsultacija paprastai skirta susipažinti, suprasti, dėl ko kreipiatės, ir kartu aptarti tinkamą pagalbą. Nereikia turėti diagnozės ar iš anksto paruošti nuoseklaus savo gyvenimo pasakojimo. Galima pradėti ir nuo paprasto sakinio: „Pastaruoju metu sunku, bet nežinau, nuo ko pradėti.“
Susitikimo tvarka priklauso nuo specialisto ir įstaigos: skiriasi trukmė, kaina, registracija bei duomenų saugojimas. Šis paaiškinimas skirtas suaugusio žmogaus individualiai konsultacijai. Vaikų, porų ar specializuoto psichologinio vertinimo susitikimai gali vykti kitaip.
Svarbiausia trumpai
Kam skirta psichologo konsultacija
Į psichologą galima kreiptis dėl įtampos, santykių sunkumų, netekties, pasikartojančių baimių ar sunkumo susidoroti su kasdieniais reikalais. Konsultacija nėra skirta tik žmonėms, kuriems jau nustatytas psichikos sutrikimas. Svarbu, kaip sunkumas veikia jus ir ar norite pagalbos jį suprantant.
Pavyzdžiui, vienas žmogus nori išmokti ramiau reaguoti į konfliktus, kitas nebesusikaupia darbe, trečias nuolat atidėlioja nemalonius pokalbius. Tokie apibūdinimai specialistui naudingesni už bandymą pačiam pasirinkti diagnozę. Apie dažną nerimą platesniame kontekste galite skaityti apžvalgoje nerimo sutrikimas ir jo požymiai, tačiau vien skaitymas nepakeičia individualaus įvertinimo.
Kaip prasideda pirmasis susitikimas
Pradžioje paprastai aptariama, kas paskatino užsiregistruoti ir kas šiuo metu kelia daugiausia sunkumų. Psichologas gali klausti, kada tai prasidėjo, kokiose situacijose sustiprėja ir kaip keičia miegą, darbą, mokslą ar bendravimą. Klausimai padeda suprasti aplinkybes, o ne patikrinti, ar mokate „teisingai“ atsakyti.
Gali būti svarbūs ir ankstesni pagalbos bandymai, sveikatos būklė, vartojami vaistai bei turima artimųjų parama. Nebūtina visko papasakoti vienu kartu. Jei klausimo nesupratote arba apie tam tikrą temą dar nenorite kalbėti, pasakykite tai tiesiai ir paprašykite paaiškinti, kodėl ji svarbi.
Kai kuriose įstaigose pirmasis kontaktas būna trumpesnis pokalbis telefonu, skirtas parinkti paslaugą. Jis nebūtinai yra tokios pačios apimties kaip tolesnė konsultacija. Registruodamiesi pasitikrinkite, koks susitikimas jums siūlomas.
Ką verta užsirašyti prieš vizitą
Pasiruošimas gali būti labai paprastas: užrašykite, kas sunkiausia, kiek laiko tai tęsiasi ir kokio pokyčio norėtumėte. Vietoje ilgos biografijos pasirinkite du ar tris konkrečius pastarųjų savaičių pavyzdžius. Tarkime, „prieš darbo susitikimus nemiegu“ arba „po ginčo kelias dienas vengiu kalbėtis“.
Taip pat galima pasižymėti, kas jau padėjo ir kas nepadėjo, ar anksčiau lankėtės pas specialistus. Jei vartojate vaistus ar turite su savijauta susijusių medicininių dokumentų, paklauskite, ar juos atsinešti. Savarankiškai nutraukti gydymo dėl būsimo pokalbio nereikia.
Pavyzdys: noras „nebejausti jokio nerimo“ gali būti sunkiai įvertinamas. Konkretus tikslas „vėl dalyvauti susitikimuose, kurių pradėjau vengti“ leidžia geriau sutarti, ko siekiate. Tikslą galima patikslinti jau konsultacijos metu – jis neprivalo būti galutinis.
Konfidencialumas ir jo ribos
Konfidencialumas yra esminė profesinio santykio dalis, tačiau pažadas „jokiomis aplinkybėmis niekam nieko nepasakysiu“ būtų netikslus. Esant rimtam pavojui žmogaus ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei gali tekti imtis apsaugos veiksmų. Šias ribas verta aptarti pirmojo susitikimo pradžioje.
Paklauskite, ar daromi užrašai, kur jie saugomi, kas gali juos matyti ir kokia informacija perduodama kitiems gydymo komandos nariams. Jeigu siūlomas garso ar vaizdo įrašas, išsiaiškinkite jo paskirtį bei sutikimo sąlygas. Įstaigos tvarka neturi būti numanoma vien iš to, kad pokalbis vyksta už uždarų durų.
Anonimiškumas ir konfidencialumas nėra tas pats. Anoniminės paslaugos ir konsultacijos, kuri registruojama sveikatos priežiūros įstaigos sistemoje, organizavimas gali skirtis. Jei tai lemia jūsų sprendimą kreiptis, patikslinkite registratūroje dar prieš pateikdami jautrias detales.
Ką aptarti apie kainą
Vienos visai Lietuvai galiojančios privačios konsultacijos kainos nėra. Ją lemia paslaugos teikėjas, susitikimo pobūdis ir trukmė. Prieš registraciją paprašykite nurodyti viso susitikimo kainą, kiek jis truks ir kokios atšaukimo ar neatvykimo sąlygos.
Lietuvoje galima gauti ir nemokamų psichologo konsultacijų be šeimos gydytojo siuntimo psichikos sveikatos centre, prie kurio esate prisirašę, arba savivaldybės visuomenės sveikatos biure. Konkrečią registraciją, paslaugos apimtį, tinkamumo sąlygas ir laukimo laiką patikrinkite pasirinktoje įstaigoje. Nemokama pagalba nebūtinai reiškia anoniminę ar neribotą paslaugą.
Jeigu planuojami keli susitikimai, iš anksto aptarkite jų dažnumą ir bendras finansines galimybes. Verta pasakyti, jei reguliarus mokestis sunkiai pakeliamas: tai padeda ieškoti realistiško tęsinio, o ne tiesiog nutraukti pagalbą nepaaiškinus priežasties.
Psichologas, psichiatras ir psichoterapija
Šių specialistų ir paslaugų paskirtis persidengia, bet nėra vienoda. Psichologas padeda suprasti emocijas, elgesį ir sunkumus, o sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantis medicinos psichologas gali atlikti psichologinį įvertinimą. Gydytojas psichiatras mediciniškai vertina psichikos sutrikimus ir gali skirti vaistus.
Psichoterapija yra konkrečiais metodais grindžiamas darbas, kuriam specialistas turi atitinkamą pasirengimą. Ne kiekvienas pokalbis su psichologu savaime yra psichoterapija. Galite paklausti apie specialisto kvalifikaciją, darbo metodą ir patirtį sprendžiant į jūsų panašius sunkumus.
Kartais tinkamiausia kelių specialistų pagalba. Pasiūlymas pasikonsultuoti su psichiatru ar šeimos gydytoju nėra nesėkmės ženklas. Tai gali reikšti, kad reikia platesnio įvertinimo, o ne vien tęsti tą patį pokalbį.
Kaip vyksta nuotolinė konsultacija
Nuotoliniam susitikimui svarbi privati vieta, patikimas ryšys ir galimybė kalbėti nebijant, kad jus girdi kiti. Iš anksto patikrinkite nuorodą, mikrofoną ir ausines, pasirūpinkite įkrautu įrenginiu. Susitarkite, ką darysite nutrūkus ryšiui.
Jeigu namuose nėra saugios ar ramios erdvės, pasakykite tai specialistui. Kartais tinkamesnis susitikimas gyvai arba kitas laikas. Ne visas pagalbos formas galima vienodai teikti nuotoliniu būdu, todėl formatas turi atitikti jūsų poreikius ir dabartinę būklę.
Ko tikėtis konsultacijai pasibaigus
Pabaigoje turėtų atsirasti aiškesnis supratimas, ką specialistas išgirdo ir koks galėtų būti kitas žingsnis. Tai gali būti keli tolesni susitikimai, konkreti psichoterapija, savipagalbos užduotis ar kito specialisto įvertinimas. Viena konsultacija negarantuoja, kad ilgai trukęs sunkumas išsispręs.
Prieš išeidami galite paklausti: „Ką iki kito karto turėčiau stebėti?“ ir „Kaip suprasime, ar šis darbas padeda?“ Jei pildėte nerimo klausimyną, jo atsakymus verta aptarti kaip pokalbio pradžią, o ne laikyti diagnoze.
Po susitikimo naudinga pasižymėti, ar jautėtės išgirsti ir ar supratote susitarimą. Jei tempas per greitas, metodas neaiškus ar su specialistu nesutinkate, galima apie tai kalbėti. Tolesnį darbą prasminga grįsti aiškiais lūkesčiais ir bendru sprendimu.
Kada planinio vizito neužtenka
Jei savijauta sparčiai blogėja, nebegalite pasirūpinti kasdieniais poreikiais ar jaučiatės nesaugiai, kreipkitės greitesnio profesionalaus įvertinimo. Susisiekite su savo psichikos sveikatos centru ar šeimos gydytoju ir pasakykite, kas pasikeitė. Neatidėkite pagalbos vien todėl, kad privati konsultacija jau suplanuota po kelių savaičių.
Esant tiesioginiam pavojui jūsų ar kito žmogaus gyvybei ir sveikatai, skambinkite 112. Planinis psichologo pokalbis nepakeičia skubiosios pagalbos. Toliau pagalbos forma parenkama įvertinus konkrečią situaciją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar reikia iš anksto žinoti savo diagnozę?
Ką daryti, jei nežinau, nuo ko pradėti?
Ar viską privalau papasakoti per pirmą vizitą?
Ar konsultacija visada mokama?
Ar po pirmos konsultacijos būtina tęsti?
Šaltiniai
Kiti straipsniai
Endokrinologo konsultacija: kokius ankstesnius tyrimus atsinešti
