Gomurio uždegimas (Stomatitas): kas tai, kokie simptomai ir kaip gydyti?

Gomurio uždegimas – tai viena iš burnos gleivinės uždegiminių ligų formų, kai parausta, patinsta ar net ima skaudėti viršutinė burnos dalis – gomurys. Dažniausiai ši būklė pasireiškia kartu su kitomis burnos gleivinės ligomis ir vadinama bendru pavadinimu – stomatitu. Nors dauguma žmonių yra girdėję apie pienligę ar opeles burnoje, gomurio uždegimas – specifinė forma, kuriai būdingas diskomfortas viršutiniame burnos audinyje, ypač valgant ar kalbant.

Medicinoje terminas „stomatitas“ vartojamas plačiai – juo apibūdinami visi burnos ertmės gleivinės uždegimai, nepriklausomai nuo vietos. Tačiau gomurio uždegimas vertas atskiro dėmesio, nes tai viena jautriausių burnos sričių, kuriai labai lengvai pakenkti: tiek infekcijomis, tiek cheminėmis medžiagomis ar mechaniniu dirginimu (pvz., karštu maistu, aštriais produktais ar net blogai prigludusiais protezais).

Nors dažniausiai ši liga pasireiškia nesunkia forma ir per kelias dienas praeina savaime, kai kuriais atvejais gomurio uždegimas gali būti simptomas rimtesnių sveikatos sutrikimų – nuo virusinių infekcijų iki sisteminių ligų ar imuniteto problemų. Todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti šią būklę, kaip ją gydyti, kada kreiptis į gydytoją ir ką galima padaryti namuose, kad gijimas vyktų greičiau.

Kas yra gomurio uždegimas?

Gomurio uždegimas – tai burnos ertmės gleivinės uždegimas, kuris lokalizuojasi būtent viršutinėje burnos dalyje – kietajame arba minkštajame gomuryje. Mediciniškai ši būklė dažniausiai įvardijama kaip lokalizuotas stomatitas, o jei apima ir gretimas sritis – gali būti įtraukiama į bendrą „burnos stomatito“ diagnozę. Nors daugelis žmonių apie stomatitą galvoja kaip apie mažas opeles ant liežuvio ar vidinės lūpų pusės, gomurio pažeidimai yra ne ką mažiau dažni – tiesiog jie mažiau matomi ir todėl dažnai uždelstai gydomi.

Kuo skiriasi stomatitas ir gomurio uždegimas?

Stomatitas yra bendrinis terminas, apimantis visą burnos gleivinės uždegimą – tiek liežuvio, tiek skruostų, tiek gomurio, tiek dantenų srityse. Gomurio uždegimas yra viena iš šio termino potipių. Skirtumas tas, kad gomurio uždegimas dažniausiai siejamas su specifinėmis priežastimis, tokiomis kaip terminiai ar cheminiai pažeidimai, grybelinės infekcijos (pavyzdžiui, pienligė), tam tikri virusai ar mechaninis dirginimas – pavyzdžiui, nuo netinkamų protezų ar aštraus maisto.

Kurios burnos vietos dažniausiai pažeidžiamos?

Gomurio uždegimas gali būti lokalizuotas kietajame gomuryje (dalis, kurią liežuvis jaučia kaip tvirtą paviršių) arba minkštajame gomuryje (užpakalinėje dalyje, netoli uvulos – „liežuvėlio“). Dažniausiai pažeidžiama minkštoji dalis, nes ji mažiau apsaugota ir jautresnė temperatūriniam ar cheminiam dirginimui. Kai kuriais atvejais uždegimas apima ir gretimas sritis – burnos lankus, ryklės pradžią ar net tonzilių sritį.

Ūminis ir lėtinis stomatitas

Kaip ir daugelis gleivinės ligų, gomurio uždegimas gali būti ūmus (atsirasti greitai, su ryškiais simptomais) arba lėtinis (trukti ilgai, kartotis, būti sunkiai pastebimas). Ūminė forma dažniausiai susijusi su virusine ar grybeline infekcija, trauma ar alergija, o lėtinė – su ilgalaikiu imuniteto nusilpimu, sisteminėmis ligomis ar net onkologinėmis būklėmis. Lėtinis gomurio uždegimas reikalauja išsamesnio ištyrimo, nes jis gali būti tik simptomas kitos, rimtesnės patologijos.

Kas sukelia gomurio uždegimą?

Gomurio uždegimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo virusinių ar grybelinių infekcijų iki mechaninių pažeidimų ir imuninės sistemos silpnumo. Dažnai tai nėra viena aiški priežastis, o keli veiksniai, susijungę tarpusavyje, sukeliantys gleivinės dirginimą ar pažeidimą. Kuo jautresnė ar pažeidesnė gleivinė, tuo didesnė rizika, kad iš pirmo žvilgsnio nekaltas dirgiklis gali išprovokuoti uždegimą.

Virusinės infekcijos

Viena dažniausių priežasčių – virusai. Ypač dažnai pasitaiko herpes simplex virusas, sukeliantis mažas, skausmingas pūsleles, kurios gali atsirasti ir ant gomurio gleivinės. Taip pat uždegimą gali sukelti ir enterovirusai, gripas, peršalimo virusai, ypač jei žmogaus imunitetas nusilpęs. Virusiniai pažeidimai dažniausiai pasireiškia kartu su kitais bendrais simptomais – pakilusia temperatūra, silpnumu ar net limfmazgių padidėjimu.

Grybelinė infekcija (pienligė)

Candida albicans grybelis dažnai sukelia gomurio uždegimą, ypač naujagimiams, senjorams, pacientams po antibiotikų vartojimo ar žmonėms su silpnesne imunine sistema. Ši infekcija dar vadinama pienlige, nes būdinga balta, varške primenanti apnaša gomuryje, kurią sunku nuvalyti. Grybelinė infekcija dažnai lydima deginimo, kartais – metalo skonio burnoje ar diskomforto valgant.

Bakterinė infekcija

Nors rečiau, gomurio uždegimą gali sukelti ir bakterijos, ypač jei yra negydomas dantų ar dantenų uždegimas, pūliniai ar prasta burnos higiena. Tokiais atvejais dažnai būna blogas burnos kvapas, pūlingos išskyros ar net karščiavimas. Bakterinis uždegimas reikalauja antibiotikų ir profesionalios burnos priežiūros.

Mechaniniai ir cheminiai pažeidimai

Vienos iš labiausiai nuvertinamų, bet labai dažnų priežasčių – mechaninis ar cheminis gleivinės dirginimas. Karštas maistas, aštrūs prieskoniai, rūgštūs gėrimai, alkoholio vartojimas ar net cigarečių dūmai gali sukelti paviršinį gomurio pažeidimą, kuris vėliau tampa uždegimo židiniu. Taip pat uždegimą dažnai lemia netinkamai prigludę protezai, ypač jei jie spaudžia gomurį arba nešvarūs.

Imuniteto nusilpimas ir sisteminės ligos

Gomurio uždegimas dažnai pasireiškia žmonėms, kurių imunitetas silpnas: po ligų, chemoterapijos, antibiotikų kurso ar esant lėtinėms ligoms. Taip pat galima susidurti su lėtiniu uždegimu esant autoimuninėms ligoms, geležies stokai, vitaminų trūkumui, ypač B grupės vitaminų ir folio rūgšties stokai.

Kokie simptomai rodo gomurio uždegimą?

Gomurio uždegimas dažniausiai pasireiškia gana aiškiais simptomais, tačiau dėl to, kad gomurys nėra matoma burnos dalis, kai kurie požymiai gali būti sunkiai pastebimi be veidrodžio ar gydytojo apžiūros. Dažnai žmonės kreipiasi į gydytoją tik tada, kai jaučia stiprų diskomfortą valgydami, kalbėdami ar net ilsėdamiesi – todėl verta žinoti, kokie pirmieji signalai gali rodyti uždegiminį procesą.

Skausmas, perštėjimas ar paraudimas gomuryje

Pirmasis ir dažniausiai juntamas simptomas – diskomfortas viršutinėje burnos dalyje, ypač valgant karštą, aštrų ar rūgštų maistą. Gomurys gali būti paraudęs, šiek tiek patinęs, jautrus lietimui ar net skaudėti ramybės būsenoje. Jei liežuvis paliečia uždegiminę vietą, juntamas deginimas ar maudimas.

Opų, pūslelių arba baltų apnašų atsiradimas

Gomuryje gali atsirasti nedideli pažeidimai – opelės, pūslelės ar apnašos, priklausomai nuo uždegimo kilmės. Esant virusinei infekcijai (pvz., herpeso), dažnos skausmingos pūslelės, kurios sprogdamos palieka žaizdeles. Grybelinės infekcijos atveju atsiranda baltos, varške primenančios apnašos, kurias sunku nuvalyti – po jomis gali matytis paraudusi ar net kraujuojanti gleivinė.

Rijimo sunkumas arba deginimo pojūtis

Dėl gomurio padirginimo ir uždegimo gali atsirasti sunkumas ryti net skysčius, o kartais gomurio srityje juntamas deginimo jausmas, tarsi burnoje būtų buvusi nuplikyta vieta. Šis pojūtis būdingas tiek grybeliniams, tiek cheminiams uždegimams – pavyzdžiui, po alkoholinių skalavimo skysčių ar labai karšto maisto.

Nemalonus burnos kvapas

Jei uždegimą sukelia bakterijos arba yra pūlinis procesas, burnoje gali atsirasti blogas kvapas, kurio nepanaikina dantų valymas ar skalavimas. Tai gali būti susiję ir su kitais burnos uždegimais, bet kartu su gomurio skausmu – aiškus signalas, kad burnoje vyksta aktyvus infekcinis procesas.

Kiti bendri simptomai

Sunkesniais atvejais, ypač kai uždegimas susijęs su virusine ar bakterine infekcija, pasireiškia temperatūra, limfmazgių padidėjimas kakle, nuovargis ar net apatija. Tokiais atvejais būtina ne tik vietinis gydymas, bet ir bendras organizmo būklės įvertinimas.

Kaip diagnozuojamas gomurio uždegimas?

Tinkama diagnozė yra būtina ne tik siekiant palengvinti simptomus, bet ir nustatyti tikrąją uždegimo priežastį – nuo to priklauso, koks gydymas bus taikomas. Nors kai kuriais atvejais simptomai leidžia įtarti ligą iš karto, ypač jei yra akivaizdžios apnašos ar opos, tiksli diagnozė padeda atmesti rimtesnes ligas ir parinkti veiksmingą gydymą.

Gydytojo apžiūra

Pirmas ir svarbiausias žingsnis – klinikinė apžiūra, kurią atlieka šeimos gydytojas, odontologas ar otorinolaringologas. Gydytojas įvertina gomurio gleivinę: ar ji paraudusi, ar yra pūslelių, apnašų, ar gleivinė kraujuoja, kiek uždegimas išplitęs. Vizualinė apžiūra dažnai pakanka įtarti infekcinės ar cheminės kilmės stomatitą, tačiau esant neaiškiems atvejams taikomi papildomi tyrimai.

Mikrobiologinis tepinėlis

Jei įtariama grybelinė ar bakterinė infekcija, gydytojas gali paimti gleivinės tepinėlį, kurio metu nustatomas konkretus sukėlėjas – dažniausiai tai Candida grybelis arba tam tikros bakterijos. Tepinėlio tyrimas padeda ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir įvertinti, ar reikalingi specialūs priešgrybeliniai ar antibiotiniai preparatai.

Diferencinė diagnostika

Kai kuriais atvejais gydytojas turi atmesti kitas rimtas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus. Pavyzdžiui, aftinis stomatitas, herpetinė infekcija, autoimuninės ligos (pvz., vilkligė ar lichen planus), taip pat net kai kurios onkologinės būklės gali pasireikšti kaip ilgai trunkantis gomurio uždegimas. Esant įtartinai ilgai trunkančiam ar kartotiniam uždegimui, pacientui gali būti rekomenduojami papildomi kraujo tyrimai ar net biopsija.

Kaip gydomas gomurio uždegimas?

Gydymo sėkmė priklauso nuo tiksliai nustatytos priežasties. Nors daugeliu atvejų simptomus galima palengvinti vietinėmis priemonėmis, infekcinės kilmės stomatitas reikalauja kryptingo gydymo, o neaiškios ar lėtinės formos turi būti vertinamos plačiau. Gydymas paprastai apima kelias kryptis: infekcijos šalinimą, uždegimo mažinimą, skausmo kontrolę ir burnos gleivinės apsaugą.

Priežastinį gydymą lemia infekcijos tipas

Jei uždegimą sukėlė virusas, dažniausiai skiriami antivirusiniai vaistai – pavyzdžiui, acikloviras, jei tai herpeso infekcija. Priešgrybeliniai preparatai (tokie kaip nistatinas ar flukonazolas) naudojami esant pienligei. Jeigu nustatoma bakterinė infekcija – taikomi vietiniai arba sisteminiai antibiotikai, tačiau jų skyrimas visada turi būti pagrįstas tyrimais.

Svarbu vengti savigydos – neteisingai pasirinktas priešgrybelinis ar antibiotikas ne tik nepadės, bet gali pakenkti ir prailginti gijimą.

Skalavimai ir burnos higienos korekcija

Vietiniam uždegimo mažinimui naudojami antiseptiniai burnos skalavimo skysčiai: chlorheksidinas, ramunėlių ar šalavijų nuovirai, soda su druska. Jie padeda sumažinti bakterijų kiekį burnoje, ramina uždegimą ir spartina gijimo procesą. Svarbu skalauti ne rečiau kaip 3–4 kartus per dieną, ypač po valgio.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į burnos higieną – minkštas dantų šepetėlis, švelnus dantų pasta be SLS (sodium lauryl sulfate), jokių aštrių skalavimo skysčių su alkoholiu.

Skausmo ir diskomforto mažinimas

Jei gomurio uždegimas sukelia stiprų skausmą, gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) arba vietiniai anestetikai (pvz., lidokaino geliai). Tačiau šios priemonės ne gydo priežastį, o tik palengvina simptomus, todėl turi būti vartojamos kartu su pagrindiniu gydymu.

Mitybos korekcija ir gleivinės apsauga

Esant uždegimui labai svarbu vengti maisto, kuris gali dirginti gomurį: aštraus, rūgštaus, karšto, traškaus maisto, gazuotų gėrimų, alkoholio ir cigarečių. Tuo pačiu rekomenduojama gerti daugiau skysčių, vartoti minkštą, neutralaus skonio maistą (košes, sriubas, jogurtą), kad būtų užtikrintas pakankamas maistinių medžiagų gavimas ir nesukeliamas papildomas dirginimas.

Gomurio uždegimo tipų palyginimas

Ką galima daryti namuose ir kaip išvengti pasikartojimo?

Nors pagrindinis gomurio uždegimo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir dažnai reikalauja gydytojo paskirtų vaistų, namuose galima atlikti daug veiksmingų priemonių, kurios pagreitina gijimą ir apsaugo burnos gleivinę nuo pakartotinių pažeidimų.

Natūralios priemonės ir skalavimai

Viena efektyviausių ir paprasčiausių namų priemonių – skalavimas sodos ir druskos tirpalu. Jis pasižymi antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu, padeda sumažinti apnašas ir neutralizuoti burnos pH. Tam reikėtų ištirpinti pusę arbatinio šaukštelio druskos ir tiek pat sodos stiklinėje šilto vandens ir skalauti 3–4 kartus per dieną.

Ramunėlių, šalavijų, medetkų nuovirai taip pat puikiai tinka – jie veikia švelniai, bet veiksmingai mažina uždegimą ir ramina sudirgusią gleivinę. Juos galima naudoti tiek skalavimui, tiek aplikacijoms (pvz., sudrėkinti vatos tamponėlį ir trumpam pridėti prie pažeistos vietos).

Tinkama mityba ir burnos priežiūra

Kad gleivinė galėtų atsinaujinti, svarbu vengti visko, kas ją dirgina: karšto, aštraus, rūgštaus maisto, alkoholinių gėrimų, rūkalų. Rekomenduojama vartoti daugiau skystų, švelnių patiekalų – košės, daržovių tyrės, jogurtai, švelnios sriubos. Maistas turėtų būti kambario temperatūros, kad nesukeltų papildomo dirginimo ar skausmo.

Burnos priežiūrai patartina rinktis minkštą šepetėlį ir neabrazyvinę dantų pastą be dirginančių medžiagų (ypač natrio laurilsulfato – SLS). Taip pat svarbu dantis valyti švelniai, vengiant tiesioginio kontakto su pažeista gleivinės vieta.

Kaip sumažinti uždegimo pasikartojimo riziką?

Gomurio uždegimas dažnai kartojasi, jei nėra pašalinamos jį sukeliančios priežastys. Todėl svarbu pasirūpinti ne tik gydymu, bet ir:

• stiprinti imunitetą – subalansuota mityba, pakankamas miegas, vitaminų vartojimas (ypač B grupės ir C vitaminai);
• reguliariai lankytis pas odontologą – blogai pritaikyti protezai ar negydyti dantys gali būti nuolatinis uždegimo šaltinis;
• vengti burnos sausumo, nes gleivinė be pakankamos drėgmės tampa pažeidžiamesnė – svarbu gerti pakankamai vandens, vengti alkoholio ir kofeino perteklius;
• riboti rūkymą ir alkoholio vartojimą, kurie tiesiogiai dirgina gomurio gleivinę ir silpnina jos atsparumą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors lengvas gomurio uždegimas dažnai praeina savaime per keletą dienų, tam tikrais atvejais delsti negalima. Simptomai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nežymūs, gali būti rimtesnės būklės pradžia – todėl svarbu žinoti, kada savarankiškas gydymas nebetinka.

• Uždegimas nepraeina per 5–7 dienas: Jei praėjus savaitei simptomai nesilpnėja, o kartais net stiprėja – būtina kreiptis į gydytoją. Ilgiau trunkantis uždegimas gali rodyti nepakankamą gydymą, netinkamai parinktą priemonę arba rimtesnį pažeidimą, kurį reikia ištirti giliau.
• Skausmas darosi intensyvus ar trukdo valgyti: Jeigu gomurio skausmas darosi toks stiprus, kad trukdo valgyti ar net gerti, tai jau yra indikacija pradėti sisteminį gydymą. Tai ypač svarbu senjorams, vaikams ir žmonėms su silpnesniu imunitetu, nes negalėjimas maitintis gali greitai sukelti organizmo silpimą.
• Atsiranda temperatūra ar pūlingos išskyros: Jei kartu su burnos simptomais pasireiškia karščiavimas, padidėję kaklo limfmazgiai, pūlingos ar gelsvos apnašos, stiprus blogas burnos kvapas – tai rodo infekcijos plitimą. Tokiais atvejais reikalingi ne tik vietiniai, bet ir sisteminiai vaistai (antibiotikai ar priešgrybeliniai).
• Pasikartojantys ar lėtiniai atvejai: Jeigu gomurio uždegimas kartojasi kas kelis mėnesius ar trunka ilgiau nei 2 savaites, reikėtų įtarti vitaminų trūkumą, autoimunines ligas, alergines reakcijas ar net onkologinį susirgimą. Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti ne tik gleivinės tyrimus, bet ir kraujo ar imunologinius testus.
• Įtariama alergija ar reakcija į vaistus: Jei uždegimas atsirado po naujų vaistų vartojimo, protezų įdėjimo, burnos priežiūros priemonių pakeitimo – būtina įvertinti, ar tai nėra kontaktinis stomatitas, kurį sukelia alerginė ar cheminė reakcija.

Apibendrinant

Gomurio uždegimas – tai dažnai nuvertinama, bet labai svarbi burnos sveikatos problema, galinti atsirasti dėl įvairių priežasčių: nuo infekcijų ir traumų iki imuniteto nusilpimo ar net sisteminių ligų. Nors daugeliu atvejų ši būklė nėra pavojinga gyvybei, nediagnozuota ar netinkamai gydoma ji gali tapti lėtine, sukelti stiprų diskomfortą ir ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę.

Pagrindinis tikslas – laiku atpažinti simptomus, nustatyti priežastį ir pradėti tinkamą gydymą. Lengvesni atvejai dažnai praeina taikant namines priemones ir skalavimus, tačiau jei simptomai tęsiasi ilgiau, blogėja ar pasikartoja – būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Kuo anksčiau nustatomas uždegimo šaltinis, tuo greitesnis ir sėkmingesnis pasveikimas.

Taip pat svarbu nepamiršti prevencijos: tinkama burnos higiena, atsakingas protezų naudojimas, sveika mityba, rūkymo atsisakymas ir imuniteto stiprinimas – tai veiksniai, kurie tiesiogiai padeda išvengti uždegimų burnos gleivinėje.

Dažniausiai užduodami klausimai apie gomurio uždegimą