Dantenų uždegimas – priežastys, simptomai ir kaip gydyti?

Dantenų uždegimas, arba gingivitas, – tai viena dažniausių burnos ertmės ligų, paveikianti didelę dalį gyventojų, dažnai net nepastebimai. Nors iš pradžių jis pasireiškia tik nežymiu dantenų paraudimu ar kraujavimu valant dantis, ilgainiui gali pereiti į rimtesnę ligą – periodontitą, kuris jau ardo dantų atraminius audinius ir gali baigtis dantų netekimu.

Svarbu suprasti, kad dantenų uždegimas – tai ne tik estetinis ar kosmetinis klausimas. Tai infekcinė būklė, susijusi su apnašų kaupimusi, bakterijomis ir organizmo atsaku į jų poveikį. Negydomas gingivitas gali tapti ne tik burnos problemų, bet ir bendros sveikatos sutrikimų – širdies ligų, cukrinio diabeto, net nėštumo komplikacijų – rizikos veiksniu.

Kas yra dantenų uždegimas?

Dantenos – tai minkštieji audiniai, supantys dantis ir padedantys apsaugoti gilumines struktūras nuo išorinių dirgiklių, bakterijų bei traumų. Kai susidaro sąlygos bakterijoms daugintis tarp dantenos ir danties, išsivysto uždegiminė reakcija – dantenos parausta, paburksta ir ima kraujuoti.

Gingivitas ir periodontitas – kuo jie skiriasi?

Gingivitas yra paviršinis dantenų uždegimas, kuris paveikia tik minkštuosius audinius. Jis grįžtamas, jei laiku pradedama tinkama burnos higiena ir gydymas.

Tuo tarpu periodontitas – tai uždegimas, išplitęs į giluminius audinius, įskaitant kaulą. Jis sukelia dantenų atsitraukimą, periodonto kišenių formavimąsi ir dantų paslankumą. Periodontitas nebegali būti išgydomas vien tik higiena – dažnai reikia sudėtingesnio, ilgalaikio odontologinio gydymo.

Todėl labai svarbu atpažinti gingivitą ankstyvoje stadijoje ir neleisti jam progresuoti.

Dantenų uždegimo priežastys

Dantenų uždegimo kilmė dažniausiai yra bakterinė – uždegimą sukelia mikroorganizmai, gyvenantys apnašose ir dantų akmenyse. Tačiau vien bakterijų neužtenka – ligos išsivystymui svarbu ir organizmo atsakas, asmeninė burnos higiena bei kiti išoriniai ir vidiniai veiksniai.

Apnašų ir akmenų kaupimasis

Pagrindinė ir dažniausia priežastis – minkštosios apnašos, kurios susidaro ant dantų paviršiaus po valgio. Jei jos nėra reguliariai pašalinamos, ilgainiui apnašos sukietėja ir virsta dantų akmenimis, kuriuos jau gali pašalinti tik odontologas.

Bakterijos apnašose išskiria toksinus, kurie dirgina dantenų audinius ir sukelia uždegiminę reakciją. Jei procesas nesustabdomas, uždegimas gilėja ir progresuoja į periodonto ligas.

Netinkama burnos higiena

Net jei žmogus kasdien valosi dantis, netaisyklinga technika, per trumpas valymo laikas, praleidžiami tarpdančiai – visa tai sudaro sąlygas apnašoms likti ir kauptis.

Tarpdančių nevalymas – viena dažniausių priežasčių, kodėl dantenų uždegimas atsiranda net ir tiems, kurie reguliariai valo dantis šepetėliu. Dantų siūlas arba tarpdančių šepetėliai būtini kiekvieno higienos rutinoje.

Rūkymas

Rūkymas ne tik silpnina dantenų kraujotaką, bet ir slopina uždegimo simptomus – dantenos gali atrodyti „normalios“, bet uždegiminis procesas vis tiek vyksta giliau. Rūkaliai dažnai kreipiasi į gydytoją per vėlai, kai jau yra pažengusi liga.

Hormoniniai pokyčiai

Nėštumas, brendimo laikotarpis, menopauzė – tai periodai, kai hormonų pokyčiai didina dantenų jautrumą bakteriniam dirginimui. Todėl moterys šiais laikotarpiais turi būti ypač atidžios savo burnos higienai.

Netinkami protezai ar ortodontinis gydymas

Netiksliai prigludę protezai, kabantys vainikėliai ar ortodontiniai aparatai (pvz., breketai) sudaro palankias sąlygas apnašų kaupimuisi. Jei konstrukcijos nėra prižiūrimos, jos tampa uždegimo židiniu.

Sisteminės ligos ir vaistai

Kai kurios sisteminės ligos – pvz., cukrinis diabetas, leukemija, ŽIV infekcija – mažina organizmo atsparumą infekcijoms, įskaitant ir burnos ertmės bakterijas.

Taip pat kai kurie vaistai, ypač kalcio kanalų blokatoriai, imunosupresantai, antiepilepsiniai vaistai, gali sukelti dantenų hiperplaziją – jos padidėja, tampa jautresnės, labiau linkusios į uždegimą.

Simptomai: kaip atpažinti dantenų uždegimą?

Dantenų uždegimas dažnai prasideda nepastebimai – be skausmo, be didelio diskomforto. Būtent todėl jis dažnai ignoruojamas, kol liga pažengia. Ankstyvas atpažinimas ir greita reakcija gali padėti visiškai sustabdyti procesą ir išvengti rimtų pasekmių.

Ankstyvieji simptomai

Dantenų uždegimo pradžioje požymiai dažniausiai yra švelnūs ir gali būti lengvai praleisti, ypač jei žmogus nesilaiko reguliarios burnos priežiūros ar nevertina jų rimtai.

Dažniausi pradinių stadijų simptomai:

• Paraudusios dantenos – jos tampa ryškesnės, praranda sveiką rausvą spalvą
• Paburkimas ir dantenų jautrumas, ypač priekinėje dantų srityje
• Kraujavimas valantis dantis – dažniausiai pastebimas ant šepetėlio ar dantų siūlo
• Nemalonus kvapas iš burnos (halitozė) – atsiranda dėl bakterijų veiklos
• Nedidelis diskomfortas kramtant ar liečiant dantenas

Šie simptomai gali trukti kelias savaites ar ilgiau, jei nėra gydomi. Dažnai žmonės juos ignoruoja, manydami, kad tai laikinas dirginimas.

Pažengusio uždegimo simptomai

Jei pradinis gingivitas nėra gydomas, jis gali progresuoti į sudėtingesnę formą – periodontitą, kuris jau pažeidžia atraminius dantų audinius ir kaulą. Tokiu atveju simptomai tampa ryškesni ir dažnai negrįžtami be profesionalaus gydymo.

Pažengusio uždegimo požymiai:

• Dantenų atsitraukimas – dantys atrodo ilgesni, matomas šaknų paviršius
• Tarpų tarp dantų padidėjimas
• Dantenų kraujavimas net ir nevalant dantų
• Pūlingos išskyros iš dantenų vagelės
• Dantų paslankumas – dažnai lydimas diskomforto ar net skausmo
• Ryškus blogas kvapas, kurio nepanaikina burnos skalavimo priemonės

Šie simptomai rodo, kad uždegiminis procesas jau pažeidė gilumines struktūras, ir būtina kuo skubiau kreiptis į odontologą.

Diagnostika: kaip nustatomas dantenų uždegimas?

Tiksli dantenų uždegimo diagnostika leidžia ne tik patvirtinti, kad audiniai uždegę, bet ir įvertinti, ar uždegimas apsiriboja gingivitu, ar jau progresuoja į giluminius periodonto pažeidimus. Nors lengvesnės formos gali būti pastebėtos ir pačių pacientų, tiksli diagnozė visada priklauso nuo profesionalios odontologo apžiūros.

Klinikinė apžiūra

Gydytojas pirmiausia vizualiai apžiūri dantenas:

• Įvertina spalvą, paburkimą, jautrumą
• Patikrina, ar yra kraujavimo požymių liečiant
• Apžiūri, ar nesusiformavusios dantenų kišenės, pūlingi židiniai

Jei diagnozuojamas paviršinis uždegimas (gingivitas), dažnai papildomų tyrimų neprireikia – užtenka koreguoti higienos įpročius ir atlikti profesionalų dantų valymą.

Periodonto zondavimas

Kai įtariamas giluminis uždegimas (periodontitas), atliekamas zondavimas specialiu periodontologiniu zondu, kuris parodo, kiek giliai prasiskverbė uždegimas.

• Normali zondavimo gylio reikšmė – iki 3 mm
• 4–5 mm – jau rodo pradinį periodontitą
• Virš 5 mm – pažengusi ligos forma, reikalingas intensyvus gydymas

Zondavimo metu taip pat tikrinama, ar pasireiškia kraujavimas, ar išsiskiria pūliai – tai rodo aktyvų uždegiminį procesą.

Rentgeno tyrimas

Jeigu kyla įtarimų, kad jau paveikti kauliniai audiniai, gali būti atliekamos rentgeno nuotraukos, kurių pagalba įvertinamas:

• Kaulo praradimo lygis aplink dantis
• Periodonto kišenių gylis
• Galimi pūliniai ar židiniai

Rentgenas svarbus planuojant tolimesnį gydymą ir vertinant, kiek pažengusi liga.

Gydymas: kaip gydyti dantenų uždegimą?

Dantenų uždegimo gydymo tikslas – pašalinti uždegimo priežastį, t. y. bakterines apnašas ir dantų akmenis, bei atkurti sveiką dantenų būklę. Kuo ankstesnėje stadijoje pradedamas gydymas, tuo lengviau sustabdyti uždegimą be papildomų komplikacijų.

Gydymas namuose: kai galima sustabdyti gingivitą patiems

Lengvos gingivito formos, kurios dar nepažeidė giluminių audinių, dažnai gali būti sėkmingai išgydytos namuose, tačiau tik tuo atveju, jei pradedama laikytis tinkamos burnos higienos.

Svarbiausi žingsniai:

• Tinkamas dantų valymas 2 kartus per dieną, naudojant švelnų, bet efektyvų šepetėlį
• Tarpdančių valymas siūlu arba tarpdančių šepetėliais bent kartą per dieną
• Antibakteriniai burnos skalavimo skysčiai (pvz., su chlorheksidinu ar eteriniais aliejais)
• Dantų šepetėlio keitimas kas 2–3 mėnesius
• Mitybos gerinimas, ypač užtikrinant pakankamą vitamino C kiekį

Esant šiems pokyčiams, dantenų uždegimo požymiai dažnai pradeda mažėti per 7–10 dienų.

Profesionali burnos higiena

Kai apnašų ir akmenų susikaupimas yra didesnis arba pacientas pats negali užtikrinti pakankamos higienos, būtina kreiptis į odontologą higienistą.

Atliekamos procedūros:

• Dantų akmenų šalinimas (scaling) – pašalinami kieti nuosėdų sluoksniai virš ir po dantenomis
• Giluminis valymas (root planing) – glotninami dantų šaknų paviršiai, kad bakterijos negalėtų ten įsitvirtinti
• Antibakteriniai gelių ar skalavimo priemonių įvedimas į kišenes – jei uždegimas pažengęs

Po profesionalaus valymo dantenos dažnai kraujuoja mažiau jau po kelių dienų, o jų spalva ir tekstūra ima normalizuotis.

Antibiotikų ar medikamentinis gydymas

Gydymui papildyti, ypač jei uždegimas giluminis, gali būti paskirti:

• Sisteminiai antibiotikai (pvz., amoksicilinas, metronidazolas) – esant pūliavimui ar išplitusiam uždegimui
• Chlorheksidino geliai ar lakai – lokaliam poveikiui
• Enzimų ar augalų ekstraktų pagrindu pagaminti skalikliai – ilgalaikiam naudojimui

Vaistai skiriami tik gydytojui įvertinus situaciją – jų naudojimas savarankiškai dažniausiai nėra efektyvus ir gali slėpti simptomus.

Chirurginis gydymas (pažengusiu atveju)

Kai periodontitas jau suformavo gilias dantenų kišenes ar įvyko kaulo rezorbcija, gali būti reikalingos:

• Flap operacijos – dantenos atveriamos, valomas po jomis esantis paviršius
• Kaulo regeneracinės procedūros – kai siekiama atkurti prarastus audinius
• Gingivoplastika – estetinio pobūdžio procedūros dantenų formos korekcijai

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors lengvas gingivitas gali būti gydomas namuose, ne visais atvejais galima pasikliauti vien savipriežiūra. Kai kurios situacijos reikalauja profesionalios odontologinės pagalbos, kad liga neprogresuotų į sudėtingesnes formas.

Įspėjamieji požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti:

• Dantenų kraujavimas, trunkantis ilgiau nei savaitę, nepaisant pagerintos higienos
• Dantenų atsitraukimas ar pakitusi jų forma
• Pūlingos išskyros tarp dantenos ir danties
• Dantų paslankumas ar tarpai tarp dantų, kurie anksčiau nebuvo pastebimi
• Blogas kvapas, kuris neišnyksta net po dantų valymo ir skalavimo
• Skausmas ar jautrumas, trukdantis kramtyti ar valytis dantis

Jeigu pastebite bent vieną iš šių požymių, nedelskite – kreipkitės į odontologą ar periodontologą. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo paprastesnis ir sėkmingesnis gydymas.

Kaip išvengti dantenų uždegimo pasikartojimo?

Net ir sėkmingai išgydžius gingivitą, dantenų sveikata reikalauja nuolatinės priežiūros. Burnos ertmė – tai aplinka, kurioje bakterijos kaupiasi kiekvieną dieną, todėl profilaktika yra tokia pat svarbi kaip ir pats gydymas.

Ilgalaikės profilaktikos principai:

Kasdienė higiena

• Valyti dantis 2 kartus per dieną – bent po 2 minutes, naudojant tinkamą pastą ir šepetėlį
• Tarpdančių valymas – siūlas, tarpdančių šepetėliai arba burnos irigatorius
• Burnos skalavimas – su antimikrobinėmis medžiagomis (pvz., chlorheksidinu trumpam, eteriniais aliejais ilgalaikiam naudojimui)

Reguliarūs vizitai pas odontologą

• Profilaktinė apžiūra bent 1–2 kartus per metus
• Profesionali burnos higiena kas 6 mėnesius arba dažniau, jei yra polinkis į periodontines ligas

Gyvenimo būdo korekcija

• Mesti rūkyti – tabakas silpnina kraujotaką ir dantenų atsparumą
• Subalansuota mityba – ypač svarbus pakankamas vitamino C ir kalcio kiekis
• Sisteminės ligos kontrolė – diabetas, hormoniniai svyravimai, imuniteto silpnėjimas

„Dantenų uždegimas nėra tik estetinė problema ar nepatogus kraujavimas – tai aiškus signalas, kad organizmas kovoja su nuolatiniu uždegimu. Negydomas gingivitas gali peraugti į periodontitą, o tai jau sukelia negrįžtamų padarinių – dantų netekimą, žandikaulio kaulo ir net bendros sveikatos sutrikimus.“
— Dr. Maurizio Tonetti, periodontologas, tarptautinės periodontologijos asociacijos (IAP) narys

Pabaigai

Dantenų uždegimas – tai ne smulkmena, o signalas, kad burnos ertmėje vyksta uždegiminiai procesai, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių. Laiku pastebėtas gingivitas yra visiškai išgydomas, tačiau uždelstas ar ignoruojamas – progresuoja į sunkesnes periodonto ligas.

Ką verta prisiminti:

• Kruopšti kasdienė higiena – stipriausias ginklas prieš gingivitą
• Vizitai pas odontologą bent 1–2 kartus per metus – būtini net ir neturint nusiskundimų
• Kiekvienas kraujavimas valantis dantis – priežastis sustoti ir pergalvoti savo higienos įpročius

Rūpindamiesi savo dantenomis, rūpinamės ne tik savo šypsena, bet ir bendra sveikata.

Dažniausiai užduodami klausimai apie dantenų uždegimą