Šlapimo takų uždegimas – priežastys, simptomai ir kaip gydyti?

Šlapimo takų uždegimas (trumpinamas kaip ŠTI) – tai dažniausiai bakterinės kilmės infekcija, pažeidžianti bet kurią šlapimo sistemos dalį: šlaplę, šlapimo pūslę, šlapimtakius ar inkstus. Nors ši būklė dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, negydoma infekcija gali išplisti į inkstus ir sukelti rimtų komplikacijų – net inkstų nepakankamumą ar sepsį.

Ypač dažnai ši infekcija diagnozuojama moterims, tačiau ji gali pasitaikyti ir vaikams, vyrams ar senyviems žmonėms. Moterų šlaplė trumpesnė ir anatomiškai arčiau išangės, todėl bakterijoms lengviau patekti į šlapimo sistemą. Skaičiuojama, kad net 50–60 % moterų bent kartą gyvenime patiria šlapimo takų infekciją.

Svarbu žinoti, kad šlapimo takų infekcija ne visada apsiriboja „lengvu cistitu“. Jei simptomai ignoruojami, uždegimas gali plisti aukštyn į inkstus (pielonefritą), o sunkiais atvejais – sukelti pavojų visai organizmo sistemai.

Kas yra šlapimo takų uždegimas?

Šlapimo takų sistema susideda iš keturių pagrindinių dalių:

• Šlaplės – pro ją išteka šlapimas
• Šlapimo pūslės – kur šlapimas kaupiamas
• Šlapimtakių – jungiančių pūslę su inkstais
• Inkstų – kur formuojamas šlapimas

Bakterijos, dažniausiai Escherichia coli, patenka į šlaplę, iš ten – į šlapimo pūslę, o kai kuriais atvejais – dar aukščiau, į inkstus. Kuo aukščiau pakyla infekcija, tuo didesnė komplikacijų rizika.

Pagrindinės formos:

• Uretritas – šlaplės uždegimas
• Cistitas – šlapimo pūslės uždegimas (dažniausia forma)
• Pielonefritas – inkstų uždegimas (rimčiausia forma)

Kiekviena forma turi savitus simptomus ir gydymo ypatybes. Todėl svarbu tinkamai įvertinti simptomus ir nedelsti pradėti gydymą.

Pagrindinės šlapimo takų uždegimo priežastys

Pagrindinis šlapimo takų infekcijos sukėlėjas – žarnyno bakterija Escherichia coli (E. coli). Ji natūraliai gyvena žmogaus žarnyne, tačiau patekus į šlapimo sistemą sukelia uždegimą. Daug rečiau infekciją sukelia kiti mikroorganizmai – Klebsiella, Enterococcus, Staphylococcus saprophyticus arba grybeliai (ypač žmonėms su nusilpusia imunine sistema).

Tačiau vien tik bakterijų buvimas neužtikrina infekcijos – turi egzistuoti tam palankios sąlygos.

Kodėl infekcija atsiranda?

Moterų anatomija

Moters šlaplė yra trumpesnė (apie 4 cm) ir baigiasi arti išangės, todėl bakterijos lengvai migruoja iš žarnyno į šlaplę. Dėl šios priežasties šlapimo takų uždegimas moterims pasitaiko 8–10 kartų dažniau nei vyrams.

Lytinis aktyvumas

Dėl mechaninio poveikio lytinių santykių metu bakterijos gali būti „įstumtos“ į šlapimo takus. Dėl to kai kurios moterys pirmą kartą su infekcija susiduria netrukus po lytinių santykių pradžios – šis reiškinys net vadinamas „medaus mėnesio cistitu“.

Nėštumas ir hormonai

Nėštumo metu pasikeičia hormonų pusiausvyra, susilpnėja šlapimtakių tonusas, todėl šlapimas gali sąstovėti – tai palanki terpė bakterijoms daugintis. Menopauzės metu sumažėjęs estrogenų kiekis lemia makšties ir šlapimo takų gleivinės pasikeitimus, padidindamas infekcijų riziką.

Nepakankama arba perteklinė higiena

Per dažnas ar agresyvus makšties plovimas, netinkamos intymios higienos priemonės, dirbtiniai kvapai – viskas, kas pažeidžia natūralų gleivinės pH ar mikrobiotą, gali sumažinti natūralią apsaugą ir atverti kelią infekcijai.

„Dažnai pacientės perlenkia lazdą su higiena – kasdieniai makšties prausikliai, dezinfekciniai skysčiai ar net kvepalai intymiai zonai – visa tai tik silpnina natūralią apsaugą nuo infekcijos.“
— dr. Ula Wulf, ginekologė ir urologė, Berlynas

Kiti rizikos veiksniai

• Cukrinis diabetas – dėl padidėjusio gliukozės kiekio šlapime
• Kateteriai – dažnas šaltinis infekcijoms ligoninėse
• Šlapimo susilaikymas (dėl neurologinių ligų, prostatos padidėjimo)
• Imunodeficitinės būklės – pvz., po chemoterapijos, ŽIV infekcija
• Vaikams – įgimtos šlapimo takų anomalijos

Simptomai: kaip atpažinti šlapimo takų uždegimą?

Šlapimo takų infekcijos simptomai dažniausiai yra ryškūs ir pasireiškia staiga. Visgi jų pobūdis priklauso nuo to, kuri šlapimo takų dalis pažeista. Skirtingos infekcijos lokalizacijos reikalauja ir skirtingos reakcijos – tai, kas tinka lengvam cistitui, gali būti per mažai gydant inkstų uždegimą.

Uretritas (šlaplės uždegimas)

Tai dažniausiai pirmoji stotelė, kai bakterijos patenka į šlapimo takus. Uretrito požymiai dažnai būna švelnūs, tačiau nemalonūs:

• Deginimo ar perštėjimo pojūtis šlapinantis
• Dažnesnis noras šlapintis, nors išteka vos keli lašai
• Diskomfortas ar tempimas šlaplės srityje
• Kartais – išskyros iš šlaplės (ypač vyrams)

Šie simptomai dažnai painiojami su lytiškai plintančiomis infekcijomis – todėl svarbu tiksliai nustatyti priežastį.

Cistitas (šlapimo pūslės uždegimas)

Tai dažniausia šlapimo takų infekcijos forma, kuri išsivysto, kai bakterijos pasiekia šlapimo pūslę. Simptomai tampa intensyvesni:

• Dažnas ir skausmingas šlapinimasis (dizurija)
• Stiprus noras šlapintis net ir esant tuščiai pūslei
• Spaudimas ar maudimas apatinėje pilvo dalyje
• Drumstas, tamsus, nemalonaus kvapo šlapimas
• Galimas kraujas šlapime (hematurija)
• Jausmas, kad nepavyksta visiškai pasišlapinti

Simptomai ypač nemalonūs, tačiau dažniausiai nekelia grėsmės sveikatai, jei infekcija greitai gydoma.

Pielonefritas (inkstų uždegimas)

Kai infekcija pakyla aukštyn šlapimtakiais ir pasiekia inkstus, tai tampa pavojinga – būtina skubi medicininė pagalba. Simptomai žymiai sunkesni:

• Aukšta temperatūra (dažnai virš 38,5 °C)
• Šaltkrėtis, prakaitavimas
• Skausmas šone ar juosmens srityje, dažniausiai vienašalis
• Pykinimas, vėmimas, silpnumas
• Bendras negalavimas, raumenų skausmas

„Jeigu karščiuojate, jaučiate skausmą juosmens srityje ir dažnai šlapinatės – tai nebe tik cistitas. Tokiu atveju nedelskite – pielonefritas gali progresuoti į sepsį.“
— dr. Danijela Kvesić, vidaus ligų gydytoja, Zagreb

Pielonefritas dažnai reikalauja gydymo ligoninėje ir gali būti ypač pavojingas vaikams, nėščiosioms ar vyresnio amžiaus žmonėms.

Diagnostika: kaip nustatomas šlapimo takų uždegimas?

Nors šlapimo takų infekcija dažnai atpažįstama pagal būdingus simptomus, tiksliai diagnozuoti infekcijos tipą, lokalizaciją ir sunkumą galima tik atlikus tyrimus. Tai svarbu ne tik dėl gydymo pasirinkimo, bet ir tam, kad būtų išvengta pasikartojimo ar netinkamų antibiotikų vartojimo.

Klinikinis įvertinimas

Pirmasis žingsnis – apklausa ir fizinė apžiūra. Gydytojas išsiaiškina:

• Kiek laiko trunka simptomai?
• Ar yra karščiavimas, pykinimas, skausmas šone?
• Ar anksčiau sirgta šlapimo takų infekcijomis?
• Ar yra lėtinės ligos, pvz., diabetas?

Jei simptomai aiškiai nurodo nekomplikuotą cistitą, dažnai gydymas gali būti paskirtas net be papildomų tyrimų. Tačiau pasikartojančių ar komplikuotų atvejų metu reikalingas tikslesnis ištyrimas.

Šlapimo tyrimas

Tai pagrindinis tyrimas, leidžiantis patvirtinti uždegimą.

Atliekami rodikliai:

• Leukocitai – jų padidėjimas rodo uždegimą
• Nitritai – rodo bakterijų, kurios skaidydamos nitratą gamina nitritus (pvz., E. coli)
• Baltymai – dažnai pasitaiko esant uždegimui
• Eritrocitai – rodo kraujo pėdsakus šlapime
• pH – gali pakisti priklausomai nuo bakterijos rūšies

Šlapimo pasėlis

Šis tyrimas padeda nustatyti tikslią bakterijos rūšį ir jos jautrumą antibiotikams. Tai itin svarbu:

• Jei infekcija kartojasi
• Jei gydymas nepadeda
• Jei pacientas yra nėščia moteris, vaikas, vyresnio amžiaus žmogus

Šlapimo pasėlio rezultatai dažniausiai pateikiami per 1–2 darbo dienas.

Kraujo tyrimai

Kraujo tyrimai atliekami įtariant pielonefritą arba sistemines komplikacijas:

• C-reaktyvusis baltymas (CRB) ir leukocitai – rodo sisteminį uždegimą
• Kreatininas, šlapalas – inkstų funkcijos įvertinimas

Echoskopija (ultragarsas)

Atliekama, jei:

• Įtariama inkstų pažeidimo rizika
• Reikia atmesti šlapimo takų obstrukciją (akmenys, navikai)
• Infekcija kartojasi

Echoskopija leidžia įvertinti inkstų dydį, šlapimo pūslės likutinį šlapimo kiekį, šlapimtakių struktūrą.

Gydymas: ką daryti susirgus šlapimo takų infekcija?

Šlapimo takų infekcijos gydymo tikslas – sunaikinti bakterijas, sukeliančias uždegimą, ir atkurti normalią šlapimo sistemos funkciją. Gydymo metodas priklauso nuo ligos sunkumo, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės bei to, ar tai pirmas, ar jau kartotinis atvejis.

Gydymas namuose: kada to pakanka?

Nekomplikuotas cistitas dažniausiai gydomas ambulatoriškai. Jei nėra karščiavimo, skausmo šone, pykinimo ar kitų rimtesnių simptomų, pakanka paskirti tinkamus antibiotikus ir užtikrinti pakankamą skysčių kiekį.

Dažniausiai skiriami vaistai:

• Fosfomicinas – viena dozė gali būti pakankama
• Nitrofurantoinas – vartojamas kelias dienas
• Trimetoprimas su sulfametoksazolu – jei bakterijos jautrios

Visada svarbu išgerti visą paskirtą kursą, net jei simptomai praeina jau pirmosiomis dienomis – tai padeda išvengti pasikartojimo ir atsparumo antibiotikams.

Be vaistų, rekomenduojama gerti daug skysčių, vengti šlapimo sulaikymo ir, jei reikia, vartoti paracetamolį ar ibuprofeną skausmui ir temperatūrai mažinti. Taip pat gali būti naudingi šlapimo takų antiseptikai (pvz., preparatai su spanguolių ekstraktu ar D-manozėmis), bet jie neturi pakeisti gydymo antibiotikais.

Kada reikia gydymo ligoninėje?

Jei infekcija paveikė inkstus (pielonefritas) arba jei pacientas serga gretutinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, širdies nepakankamumu), gydymas turi būti atliekamas ligoninėje. Dažniausiai skiriami antibiotikai į veną, stebima inkstų funkcija, atliekami papildomi tyrimai.

Pacientai hospitalizuojami, kai:

• Pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis ar stiprus skausmas šone
• Atsiranda pykinimas, vėmimas, neįmanoma gerti skysčių
• Gydymas namuose neveiksmingas
• Uždegimas kartojasi dažnai

Gydymo trukmė ligoninėje priklauso nuo būklės sunkumo – kartais pakanka kelių dienų, kitais atvejais prireikia ilgesnės priežiūros.

Pasikartojančios infekcijos

Jei šlapimo takų infekcija pasireiškia kelis kartus per metus, būtina išsamesnė diagnostika – ieškoma struktūrinių ar funkcinių šlapimo sistemos sutrikimų, hormoninių disbalansų ar netinkamos higienos įpročių.

Kai kuriais atvejais gydytojai skiria profilaktinius antibiotikus mažomis dozėmis arba pataria vartoti vienkartinę dozę po lytinių santykių (jei infekcija susijusi su lytiniu aktyvumu).

Kada kreiptis į gydytoją ir kaip išvengti komplikacijų?

Dalis žmonių stengiasi gydytis savarankiškai, tačiau šlapimo takų infekcija – tai ne ta būklė, kurią galima ignoruoti ar gydyti „liaudiškomis“ priemonėmis. Dėl netinkamo ar per vėlyvo gydymo bakterijos gali išplisti į inkstus ar net patekti į kraują, sukeldamos sisteminį uždegimą – sepsį.

Kada būtina skubi gydytojo apžiūra?

Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų, būtina nedelsti:

• Staigus temperatūros pakilimas virš 38 °C kartu su šaltkrėčiu
• Skausmas šone ar nugaroje, ypač vienoje pusėje
• Pykinimas, vėmimas, silpnumas, apetito stoka
• Kraujas šlapime ar pūlingos išskyros
• Jei simptomai nepraeina ar stiprėja po 48 valandų savarankiško gydymo

Tokiais atvejais infekcija jau gali būti pažengusi – būtina tiksli diagnostika ir gydymas medicinos įstaigoje.

Kaip išvengti šlapimo takų infekcijų?

Nors tai viena dažniausių infekcijų, daugeliu atvejų ją galima efektyviai užkirsti prevencinėmis priemonėmis. Prevencija ypač svarbi tiems, kurie jau ne kartą sirgo šlapimo takų uždegimu ar turi didesnę riziką dėl amžiaus, gretutinių ligų ar fiziologinių ypatumų.

Kasdienės priemonės

Svarbiausia – palaikyti gerą intymią higieną ir nepamiršti paprastų, bet veiksmingų įpročių. Rekomenduojama:

• Vartoti pakankamai vandens – šlapimas turi būti šviesus ir lengvai pasišalinti
• Reguliariai šlapintis – nesišlaikyti šlapimo, ypač po lytinių santykių
• Intymiai zonai naudoti tik švelnias, pH subalansuotas priemones – ne muilą
• Vengti sintetinių, aptemptų apatinių – rinktis medvilninius
• Moterims – valytis nuo priekio link išangės, kad bakterijos nepatektų į šlaplę

Šios priemonės padeda palaikyti natūralią mikroflorą ir užkirsti kelią bakterijų patekimui į šlapimo takus.

„Dažniausiai pacientės daro klaidą manydamos, kad užteks išgerti spanguolių ar išgerti daugiau vandens. Taip, tai svarbu, bet kai infekcija jau prasidėjusi – būtinas gydymas antibiotikais. Uždelstas gydymas gali baigtis inkstų pažeidimu arba hospitalizacija.“
— dr. Audra Blaževičienė, šeimos gydytoja ir urologijos konsultantė, Lietuva

Apibendrinimas

Šlapimo takų uždegimas – tai viena dažniausių infekcinių ligų, bet tuo pačiu ir viena geriausiai gydomų, jei problema pastebima laiku. Nereikėtų ignoruoti net ir nedidelių simptomų, nes ankstyvas gydymas apsaugo nuo komplikacijų – inkstų pažeidimo, pasikartojančių infekcijų ar antibiotikų atsparumo.

Geriausia prevencija – tai sąmoningas požiūris į savo sveikatą: tinkama higiena, reguliarus šlapinimasis, skysčių vartojimas, sveika gyvensena. O pajutus pirmuosius simptomus – nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Jeigu šlapimo takų uždegimas kartojasi – tai ženklas, kad reikia ieškoti gilesnės priežasties. Svarbu ne tik gydyti, bet ir suprasti, kodėl tai vyksta.

Dažniausiai užduodami klausimai apie šlapimo takų uždegimą