Kas yra nugaros nervų šaknelių uždegimas: kokie simptomai ir kaip gydyti?

Nugaros skausmas yra viena dažniausių sveikatos problemų visame pasaulyje, tačiau ne visi nugaros skausmai yra vienodi. Kartais skausmo priežastis slypi ne raumenyse ar stuburo struktūrose, o gilesniuose nerviniuose audiniuose – būtent ten, kur prasideda nugaros smegenys ir iš jų išeinančios nervų šaknelės. Šių šaknelių sudirginimas ar uždegimas vadinamas radikulitu arba, tiksliau – nervų šaknelių uždegimu.

Ši būklė dažniausiai pasireiškia aštriu, plintančiu skausmu, kuris eina iš nugaros į ranką ar koją – priklausomai nuo to, kuri stuburo dalis pažeista. Gali pasireikšti ne tik skausmas, bet ir tirpimas, raumenų silpnumas, judėjimo ribotumas, o kai kuriais atvejais – net rimti neurologiniai sutrikimai.

Svarbiausia – tai nėra paprastas nugaros nuovargis, kuris praeina pailsėjus. Nervų šaknelių uždegimas reikalauja dėmesio, tinkamos diagnostikos ir gydymo. Laiku nesureagavus, šaknelių dirginimas gali sukelti lėtinius nervų pažeidimus, kurie ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir kartais tampa negrįžtami.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra nervų šaknelės ir kodėl jos užsidega, kokie simptomai yra būdingi šiai būklei, kaip atliekama diagnostika, kokios gydymo galimybės šiuo metu taikomos ir kada būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Kas yra nervų šaknelių uždegimas?

Nugaros nervų šaknelių uždegimas – tai neurologinė būklė, kai sudirginamos arba suspaudžiamos stuburo nervų šaknelės. Šios šaknelės – tai nervų „šakos“, išeinančios iš nugaros smegenų per tarpslankstelinius kanalus ir toliau einančios į rankas, kojas, liemenį. Kai kurios jų atsakingos už judesius, kitos – už jutimus, todėl jų pažeidimas ar uždegimas gali paveikti tiek fizinę, tiek jutiminę kūno funkciją.

Kaip veikia stuburo nervų šaknelės?

Stuburo kanalu eina nugaros smegenys, iš kurių poromis išsišakoja nervai. Kiekvienas stuburo segmentas turi savo nervų šakneles: gimdos kaklelio (kaklo), krūtinės, juosmens, kryžmens. Šios šaknelės tarsi laidai perduoda signalus iš centrinės nervų sistemos į galūnes, organus ir atvirkščiai. Kai šaknelė suspaudžiama ar sudirginama, signalų perdavimas sutrinka – atsiranda skausmas, tirpimas, raumenų silpnumas ar net paralyžius.

Uždegimo mechanizmas

Nervų šaknelių uždegimas paprastai prasideda nuo mechaninio dirginimo – dažniausiai dėl tarpslankstelinio disko išvaržos, kaulinių išaugų (osteofitų), traumų ar stuburo iškrypimų. Dirginama šaknelė reaguoja uždegimine reakcija: aplink ją ima kauptis skysčiai, atsiranda spaudimas, cheminiai mediatoriai skatina skausmą. Uždegimas gali būti ūmus (staigus, intensyvus) arba lėtinis (progresuojantis, kartojantis). Abi formos reikalauja dėmesio.

Radikulitas ir šaknelių uždegimas – ar tai tas pats?

Mediciniškai radikulitas (lot. radiculitis) ir nervų šaknelių uždegimas yra sinonimai. Tačiau buityje „radikulitas“ dažnai suprantamas kaip bet koks nugaros skausmas. Tai klaidingas požiūris. Tikrasis radikulitas – tai būtent nervų šaknelių sudirginimas ar uždegimas, turintis neurologinių požymių, ne tik skausmą. Tai svarbu suprasti, nes nuo diagnozės tikslumo priklauso gydymo metodai.

Kokios yra pagrindinės priežastys?

Nervų šaknelių uždegimą gali sukelti įvairūs veiksniai – tiek mechaniniai, tiek uždegiminiai ar infekciniai. Dažniausiai tai nėra vienas konkretus momentas, o kelių priežasčių sąveika: bloga laikysena, nuolatinis fizinis krūvis, degeneraciniai stuburo pakitimai ar imuninės sistemos silpnumas.

Stuburo disko išvarža

Bene dažniausia priežastis – tarpslankstelinio disko išvarža, kai minkštas disko branduolys išsiveržia pro išorinius žiedo sluoksnius ir spaudžia šalia esančią nervų šaknelę. Tai dažniausiai įvyksta juosmeninėje stuburo dalyje, bet gali atsitikti ir kaklinėje ar krūtininėje srityje. Disko išvarža sukelia ne tik mechaninį spaudimą, bet ir cheminį sudirginimą, nes diskas išskiria uždegiminius mediatorius.

Uždegiminės ligos (pvz., artritas)

Tam tikros sisteminės ligos, ypač reumatoidinis artritas ar ankilozuojantis spondilitas, gali pažeisti stuburo struktūras – sąnarius, raiščius, slankstelius – ir sukelti lėtinį uždegimą, kuris paveikia ir nervų šakneles. Tokiais atvejais radikulito simptomai būna nuolatiniai, dažnai simetriški ir susiję su kitais sąnarių skausmais bei uždegiminiais žymenimis kraujyje.

Infekcijos (pvz., herpes zoster)

Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, juostinė pūslelinė (herpes zoster), gali pažeisti nugaros nervų šakneles. Virusas aktyvuojasi latentinėje nervinėje šaknelėje ir sukelia labai stiprų skausmą, kuris vėliau gali lydėti odos bėrimą toje srityje. Infekcinio pobūdžio radikulitas dažnesnis vyresniems žmonėms ar pacientams, kurių imunitetas nusilpęs.

Traumos, peršalimas

Stuburo traumos – net ir nedidelės, bet pasikartojančios – gali sukelti mikro pažeidimus, uždegimą ar slankstelių nestabilumą, dėl kurio užspaudžiamos šaknelės. Taip pat svarbus ir peršalimas, ypač jei po didelio fizinio krūvio nugaros raumenys atvėsta – tai sudaro sąlygas ūminiam uždegimui, kuris veikia ir šaknis.

Lėtinė laikysena ar fizinis krūvis

Ilgalaikis sėdėjimas, darbas pasilenkus, netaisyklingas sportas ar pakartotiniai judesiai (pvz., sunkumų kilnojimas) gali palaipsniui sukelti stuburo struktūrų dėvėjimąsi, spondilozę, disko degeneraciją, dėl kurios spaudžiamos šaknys. Šis procesas dažniausiai progresuoja lėtai, tačiau sukelia vis dažnesnius radikulito epizodus.

Simptomai – kaip atpažinti?

Nervų šaknelių uždegimas pasireiškia ne tik skausmu – tai viso nervo dirginimo ar spaudimo pasekmė, todėl dažnai juntami ir neurologiniai simptomai. Nors kiekvienas atvejis gali būti individualus, yra aiškūs požymiai, kurie leidžia įtarti radikuliarinį pažeidimą. Svarbiausia – skausmas dažniausiai plinta nuo stuburo žemyn, pagal tam tikrą nervo eigą.

Skausmas, plintantis į galūnes

Vienas ryškiausių simptomų – aštrus arba deginantis skausmas, kuris eina nuo stuburo per sėdmenį į koją (juosmeninės dalies pažeidimas) arba nuo kaklo į petį, ranką ir pirštus (kaklinės šaknies dirginimas). Skausmas gali būti pastovus arba sustiprėti tam tikrose padėtyse – pavyzdžiui, sėdint, kosint, lenkiantis ar keliant svorius.

Tirpimas, dilgčiojimas, jutimo sutrikimai

Kartu su skausmu dažnai atsiranda jutimo pakitimai: tirpimas, „skruzdėlės“, šaltumo ar karščio pojūtis, netikėtas jautrumas liečiant. Šie pojūčiai dažniausiai pasireiškia tose kūno vietose, kurios atitinka pažeistą nervo eigą (pvz., pėdos išorė, blauzdos šonas, dilbis ar rankos pirštai).

Raumenų silpnumas

Sunkesniais atvejais, kai šaknelė spaudžiama ilgesnį laiką, gali pasireikšti raumenų jėgos sumažėjimas: sunku išlaikyti pėdą pakeltą, rankoje silpsta sugriebimas, krenta daiktai, sunku lipti laiptais ar atsistoti. Šis simptomas reikalauja skubios neurologinės konsultacijos, nes gali reikšti prasidėjusią raumenų atrofiją.

Judėjimo ribotumas ir laikysenos pokyčiai

Dėl skausmo ir nervų dirginimo žmogus instinktyviai pradeda keisti laikyseną, palenkia liemenį į vieną pusę, vengia tam tikrų judesių. Tai gali sukelti papildomą raumenų įtampą, sustingimą, o laikui bėgant – ir stuburo struktūrinius pokyčius. Kai kuriais atvejais skausmas yra toks stiprus, kad apriboja bet kokį judesį – net sėdėjimą ar vaikščiojimą.

Ūminė ataka ar lėtinis diskomfortas?

Nervų šaknelių uždegimas gali pasireikšti ūmine forma – staigus, stiprus skausmas, dažnai po fizinio krūvio ar neatsargaus judesio. Tačiau jis gali būti ir lėtinis, besitęsiantis mėnesiais, su kintančio intensyvumo simptomais. Lėtinis dirginimas dažnai sukelia ne tokį intensyvų, bet nuolatinį diskomfortą, kuris stiprėja sėdint, dirbant ar keičiantis orams.

Nugaros nervų šaknelių uždegimo diagnostika

Teisinga nervų šaknelių uždegimo diagnostika yra būtina tam, kad būtų paskirtas efektyvus gydymas. Nors patyręs gydytojas jau per pirminę apžiūrą gali įtarti radikuliarinį sindromą, tiksliam pažeidimo lokalizavimui bei sunkumo įvertinimui dažnai reikalingi papildomi tyrimai. Diagnostika padeda atskirti šaknelių uždegimą nuo kitų panašias apraiškas turinčių ligų, pavyzdžiui, raumenų uždegimo, artrozės ar net vidaus organų skausmo.

Gydytojo neurologinė apžiūra

Pirmas žingsnis – neurologinė apžiūra, kurios metu gydytojas įvertina refleksus, raumenų jėgą, jutimus, judesių laisvumą. Atliekami funkciniai testai – pavyzdžiui, Lasegue testas, kai pakeliama tiesi koja gulint, ir stebima, ar skausmas plinta į koją. Taip pat vertinama ar nėra pusiausvyros, koordinacijos, pėdos ar rankos raumenų silpnumo. Iš šių požymių gydytojas gali tiksliai įtarti, kuri šaknelė yra paveikta.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

MRT yra pagrindinis ir tiksliausias tyrimas, leidžiantis įvertinti minkštuosius audinius: tarpslankstelinius diskus, nervines šakneles, stuburo kanalą. Tyrimas parodo, ar yra disko išvarža, osteofitai, uždegimo požymiai ar net navikai. MRT ypač vertingas tais atvejais, kai skausmas tęsiasi ilgiau nei 4–6 savaites arba jei atsiranda neurologinių sutrikimų.

Kompiuterinė tomografija (KT)

KT tyrimas dažniau atliekamas tuomet, kai įtariami kauliniai stuburo pakitimai – pavyzdžiui, slankstelių lūžiai, nestabilumas ar degeneraciniai procesai. KT gali būti skiriamas vietoj MRT, jei pastarojo atlikti negalima (pvz., pacientas turi širdies stimuliatorių ar kenčia nuo klaustrofobijos).

Elektromiografija (EMG)

Kai neaišku, ar simptomus sukelia šaknelių uždegimas, o gal nervo pažeidimas periferijoje (pvz., riešo kanalo sindromas), atliekamas elektromiografinis tyrimas. Jis padeda įvertinti nervinių impulsų perdavimą į raumenis, jų elektrinį aktyvumą, o tai leidžia atskirti pažeidimo lygį.

Kraujo tyrimai – kada jie reikalingi?

Jei įtariama infekcinė, autoimuninė ar sisteminė priežastis (pvz., reumatoidinis artritas, herpes infekcija), skiriami kraujo tyrimai: uždegimo rodikliai (CRB, ENG), autoantikūnai, virusologiniai tyrimai. Jie nėra būtini visais atvejais, bet padeda išsiaiškinti uždegimo priežastį ar atmesti rimtesnes sistemines ligas.

Kaip gydomas nervų šaknelių uždegimas?

Nors kai kurie žmonės tikisi „stebuklingos tabletės“, efektyvus nervų šaknelių uždegimo gydymas reikalauja kantrybės, nuoseklumo ir dažnai – daugiapakopės terapijos. Dauguma atvejų gali būti sėkmingai išgydyti konservatyviai – be chirurginės intervencijos, ypač jei gydymas pradedamas laiku.

Medikamentinis gydymas

Pirmiausia siekiama mažinti uždegimą ir skausmą. Dažniausiai skiriami:

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas. Jie padeda sumažinti skausmą ir uždegiminę reakciją aplink nervą.
• Raumenų relaksantai, jei yra ryškus raumenų spazmas (pvz., tizanidinas).
• Analgetikai – kai kuriais atvejais skiriami stipresni vaistai trumpam laikotarpiui, jei skausmas itin stiprus.
• B grupės vitaminai (ypač B1, B6, B12) padeda nerviniam audiniui atsinaujinti ir dažnai skiriami papildomai kaip nervo „maitinimas“.

Svarbu: savarankiškas vaistų vartojimas, ypač ilgą laiką, gali sukelti šalutinius poveikius – visada reikalinga gydytojo priežiūra.

Fizioterapija ir reabilitacija

Kai ūmūs skausmai sumažėja, svarbią vietą užima fizioterapija: šilumos terapija, elektrostimuliacija, ultragarsas, magnetoterapija ar lazeris. Šios procedūros gerina kraujotaką, mažina uždegimą ir padeda greičiau atsigauti paveiktam nervui.

Masažai taip pat gali būti naudingi, bet tik jei nėra ūmaus uždegimo ar stipraus skausmo – jie gerina raumenų elastingumą, mažina įtampą ir padeda atstatyti judesių amplitudę.

Kineziterapija ir specialūs pratimai

Individualiai pritaikyta mankšta – svarbiausias etapas siekiant ilgalaikio pagerėjimo. Pratimai skirti sustiprinti giliuosius nugaros raumenis, stabilizuoti stuburą, koreguoti laikyseną ir sumažinti spaudimą šaknelei. Pratimų programa turėtų būti sudaroma profesionalaus kineziterapeuto, nes netinkami judesiai gali pabloginti situaciją.

Injekcijos ar nervų blokados

Jei konservatyvus gydymas neveiksmingas, skiriamos kortikosteroidų injekcijos tiesiai į pažeistos šaknelės sritį (vadinamos „blokadomis“). Tai stipriai sumažina uždegimą ir leidžia pacientui pradėti reabilitaciją be skausmo. Procedūra atliekama tik gydymo įstaigoje, kontroliuojant vaizdą (pvz., su rentgenu ar ultragarsu).

Kada reikalinga operacija?

Operacinis gydymas taikomas retai – tik jei yra progresuojantis raumenų silpnumas, negydomas skausmas daugiau nei 6–8 savaites ar nustatoma sunki disko išvarža, spaudžianti nervų šaknelę. Dažniausia procedūra – mikrodiskektomija, kurios metu pašalinama dalis disko, spaudžianti nervą. Šiuolaikinės operacijos minimaliai invazinės ir dažnai leidžia greitai grįžti prie kasdienės veiklos.

Ką galima daryti namuose?

Nors pagrindinis nervų šaknelių uždegimo gydymas turi būti paskirtas gydytojo, pacientas taip pat gali labai daug prisidėti prie savo sveikimo. Tinkamos namų priemonės gali sumažinti skausmą, apsaugoti nuo būklės pablogėjimo ir padėti išvengti komplikacijų. Svarbiausia – subalansuotas požiūris tarp poilsio ir aktyvumo.

Poilsio ir judesio balansas

Pirmomis uždegimo dienomis svarbiausia – neprovokuoti skausmo. Tai nereiškia visiško gulėjimo, tačiau svarbu vengti judesių, kurie stiprina simptomus (pvz., lenkimasis, ilgas sėdėjimas, sunkių daiktų kilnojimas). Tuo pat metu, kai skausmas sumažėja, svarbu judėti – vaikščioti, atlikti švelnius tempimo pratimus, kad neatsirastų raumenų sustingimas.

Šilumos terapija

Šiluma gali labai efektyviai mažinti raumenų įtampą ir palengvinti skausmą – tam tinka šildyklė, šiltas dušas ar net vilnonis diržas. Šilumos negalima naudoti, jei yra aktyvus uždegimas su patinimu ar jei skausmas staiga atsirado – tokiu atveju geriau naudoti šaltį pirmąją dieną, o tik vėliau – šilumą.

Laikysenos korekcija

Netinkama laikysena yra viena iš dažniausių lėtinio nervų šaknelių uždegimo priežasčių. Rekomenduojama:

• Miegoti ant ortopedinio čiužinio su nedidele pagalve.
• Darbo vietoje naudoti kėdę su atrama juosmeniui, reguliuoti monitoriaus aukštį.
• Vengti ilgo sėdėjimo vienoje padėtyje – kas 30–45 min. atsistoti ir pramankštinti nugarą.

Atsargus fizinis aktyvumas

Kol ūmus skausmas nuslūgęs, verta įtraukti lengvą fizinį krūvį – ėjimą, plaukimą, tempimo pratimus. Svarbu vengti sporto šakų su staigiais judesiais ar apkrova stuburui (pvz., krepšinis, bėgimas kietu paviršiumi). Aktyvumas padeda kraujotakai, stiprina raumenis ir sumažina nervų spaudimą ilgalaikėje perspektyvoje.

Galimos komplikacijos

Nervų šaknelių uždegimas nėra tik laikinas nepatogumas – jei jis tinkamai negydomas arba ignoruojamas, gali sukelti rimtų neurologinių ir ortopedinių pasekmių. Komplikacijos dažniausiai išsivysto dėl ilgalaikio nervo spaudimo ar uždegimo, dėl kurio pradeda nykti ne tik nervinis audinys, bet ir raumenys bei koordinacija.

Nuolatinis arba lėtinis skausmas

Vienas dažniausių ilgalaikių padarinių – lėtinis skausmas, kuris gali išlikti net po to, kai praeina uždegimas. Tai vadinamasis neuropatinis skausmas, kuris atsiranda dėl pažeisto nervo ir dažnai reikalauja sudėtingesnio gydymo – kartais net specialių vaistų nuo neuropatijos (pvz., pregabalinas).

Raumenų atrofija

Jeigu nervas ilgą laiką neperduoda signalų į tam tikrą raumenų grupę, tie raumenys pradeda silpti ir mažėti (atrofuotis). Tai ypač pavojinga juosmens radikulito atveju – gali išsivystyti pėdos „nusileidimas”, kai sunku pakelti pėdą einant. Tokie pakitimai dažnai būna negrįžtami, todėl būtina gydytis kuo anksčiau.

Judėjimo ir laikysenos sutrikimai

Nuo ilgalaikio skausmo ar silpnumo žmogus pradeda keisti laikyseną, vengia judesių, saugo tam tikras kūno dalis. Tai lemia stuburo iškrypimus, raumenų disbalansą, sąnarių perkrovą, o vėliau – ir kitų sričių (pvz., kelių, klubų) perkrovą. Pasireiškia nuovargis, eisenos pakitimai, net kvėpavimo sunkumai.

Sutrikusi gyvenimo kokybė

Skausmas, judėjimo ribotumas, nuolatinis diskomfortas ir nerimas dėl sveikatos labai paveikia žmogaus kasdienį gyvenimą – nuo darbinių funkcijų iki poilsio, miego ar emocinės būklės. Lėtinis radikulitas dažnai lemia depresiją, miego sutrikimus, sumažėjusį aktyvumą ar net socialinę izoliaciją.

Ūminio ir lėtinio nervų šaknelių uždegimo palyginimas

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors kai kurie lengvesni nervų šaknelių uždegimo atvejai gali pagerėti taikant poilsį ir namines priemones, yra situacijų, kai savidiagnostika ir savarankiškas gydymas tampa rizikingas. Ignoruojant tam tikrus simptomus, galima praleisti rimtą nervo pažeidimą ar sisteminę ligą.

Skausmas stiprus ir nepraeina

Jei skausmas išlieka intensyvus daugiau nei kelias dienas, nepadeda įprasti vaistai nuo skausmo, o judėjimas darosi vis labiau ribotas – būtina pasitarti su gydytoju. Ypač jei skausmas trukdo miegoti ar sėdėti.

Atsiranda silpnumas galūnėje

Jei pastebite, kad sunku pakelti pėdą ar ištiesinti koją, silpsta rankos pirštų jėga, krenta daiktai iš rankos – tai jau neurologinis pažeidimas, reikalaujantis skubaus neurologinio ištyrimo. Tai rodo, kad nervas spaudžiamas stipriai ir ilgai, o tai gali sukelti negrįžtamus padarinius.

Tirpimas ar nejautra didelėje srityje

Jeigu jutimų sutrikimai (tirpimas, šaltumas, dilgčiojimas) plinta, tampa nuolatiniai arba išplinta į kirkšnį, tarpvietę ar šlapimo pūslės sritį, tai gali rodyti cauda equina sindromą – skubios chirurginės pagalbos reikalaujančią būklę.

Pasireiškia šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai

Jeigu pasireiškia šlapimo ar išmatų nelaikymas, sunkumas pradėti šlapintis, pilvo pūtimas ar jautrumas apatinėje nugaros dalyje – tai gali būti rimtos neurologinės komplikacijos ženklas. Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.

Simptomai trunka ilgiau nei 2 savaites

Jeigu simptomai neišnyksta per 10–14 dienų, net jei jie nėra labai stiprūs, būtina kreiptis į gydytoją. Tai leidžia ne tik laiku pradėti gydymą, bet ir atmesti kitas ligas (pvz., navikus, infekcijas, autoimuninius procesus).

Apibendrinimas

Nugaros nervų šaknelių uždegimas – tai ne tik vienkartinis skausmo epizodas. Tai būklė, kuri signalizuoja apie gilesnį nervinio audinio sudirginimą, galintį paveikti viso žmogaus funkcionalumą. Ji reikalauja dėmesio, supratimo ir atsakingo požiūrio, ypač jei pasireiškia ne tik skausmas, bet ir neurologiniai simptomai – tirpimas, silpnumas ar jutimų sutrikimai.

Daugeliu atvejų, jei gydymas pradedamas laiku, o pacientas laikosi gydytojo rekomendacijų – pasveikstama be komplikacijų ir be operacijos. Tačiau svarbiausia – nestebėti simptomų pasyviai, o veikti atsakingai: kreiptis į gydytoją, atlikti tyrimus, laikytis gydymo plano ir rūpintis savo stuburo sveikata.

Prevencija taip pat vaidina svarbų vaidmenį: taisyklinga laikysena, ergonomiška darbo aplinka, fizinis aktyvumas ir reguliari stuburo priežiūra – tai būdai išvengti ne tik šaknelių uždegimo, bet ir kitų nugaros problemų.

Dažniausiai užduodami klausimai apie nervų šaknelių uždegimą