Infragarsas yra labai žemo dažnio garsas. Vien jo buvimas aplinkoje dar nepasako, ar žmogui kyla sveikatos rizika: svarbūs garso slėgio lygis, dažnių pasiskirstymas, trukmė ir konkrečios poveikio sąlygos.
Kontroliuojami tyrimai nepatvirtino visų infragarsui priskiriamų negalavimų, tačiau iš jų negalima daryti išvados, kad bet kokio stiprumo garsas ar visi ilgalaikiai poveikiai yra nekenksmingi. Varginantį ūžesį ir savijautos pokyčius verta vertinti atskirai: aplinką tirti akustiškai, o simptomus aptarti su gydytoju.
Svarbiausia trumpai
Kas yra infragarsas
Dažnis nusako, kaip greitai vyksta garso virpesiai, o hercas, trumpinamas Hz, reiškia vieną virpesį per sekundę. Tarptautiniuose aprašymuose infragarsu dažniausiai vadinamas garsas žemiau 20 Hz. Lietuvos higienos normoje jo apibrėžtis siejama su trečdalio oktavos dažnių juostomis iki 16 Hz. Tai skirtingas dažnių aprašymo būdas, o ne dvi skirtingos ligos.
Žemo dažnio garsas apima ir girdimą žemą ūžesį. Be to, juntama paviršiaus vibracija nėra savaime įrodymas, kad žmogų veikia būtent infragarsas. Patalpoje vienu metu gali būti keli reiškiniai, kuriuos tinkamai atskiria matavimai.
Iš kur jis atsiranda
Žemo dažnio garsą gali skleisti natūralūs procesai ir techninė įranga. Šaldymo, vėdinimo, šildymo sistemos bei vėjo elektrinės gali turėti skirtingų dažnių garso dedamųjų. Todėl teiginys „čia yra infragarso“ nepasako nei jo šaltinio, nei dydžio, nei poveikio konkrečioje patalpoje.
Vertinant namuose girdimą ūžesį svarbu pastebėti, ar jis priklauso nuo įrenginio darbo, paros laiko ir buvimo vietos. Vien tai, kad netoliese matote įrangą, nepatvirtina jos ryšio su jūsų pojūčiu. Panašaus garso gali būti ir iš kelių skirtingų šaltinių.
Dažnis nėra garso stiprumas
Du garsai gali turėti tokį patį dažnį, bet labai skirtingą garso slėgio lygį. Taip pat vienodas decibelų skaičius gali reikšti skirtingus dalykus, jei matuota taikant kitą dažninę svertį, kitą laiko rodiklį arba kitose dažnių juostose. Todėl atskiras skaičius be matavimo aprašo nėra patikimas palyginimas.
Pavyzdžiui, bendro girdimo triukšmo rodmens negalima tiesiog sutapatinti su infragarso slėgio lygiu. Vertinimui reikalingi specialistų parinkti rodikliai. Iš dažnio taip pat negalima apskaičiuoti, ar žmogui šiandien skaudės galvą ar kokio gydymo jam reikės.
Ką parodė kontroliuojami bandymai
Viename 2023 m. paskelbtame atsitiktinių imčių dvigubai aklame laboratoriniame tyrime dalyvavo 37 triukšmui jautrūs, kitais atžvilgiais sveiki suaugusieji. Atskirais laikotarpiais jie buvo veikiami imituotu vėjo elektrinių infragarsu, kontroline sąlyga be papildomo infragarso ir eismo triukšmu. Kiekvieno poveikio laikotarpis truko 72 valandas.
Tirtomis sąlygomis infragarsas, palyginti su kontroline sąlyga, nepablogino matuotų subjektyvių ar objektyvių rodiklių. Tarp jų buvo miego ir savijautos vertinimai. Tai reikšmingas neigiamas konkrečios hipotezės patikrinimas, tačiau maža suaugusiųjų grupė ir kelios paros nėra visų amžiaus grupių, stiprumų bei ilgamečio poveikio modelis.
Kito eksperimentinio darbo oficialioje santraukoje aprašyti 44 žmonės ir trumpi kontroliuojami poveikio epizodai. Statistiškai reikšmingų tirtų fiziologinių pokyčių nenustatyta, tačiau dalyviai garsą vertino kaip erzinantį. Šie rezultatai padeda atskirti išmatuotą organizmo pokytį nuo diskomforto, bet neleidžia atmesti visų ilgalaikių rizikų.
Ko tyrimai neleidžia teigti
Iš vieno tyrimo negalima daryti išvados, kad infragarsas visada žalingas arba visada nekenksmingas. Reikia žiūrėti, koks signalas naudotas, kas dalyvavo, kiek laiko truko poveikis ir kokios baigtys vertintos. Patikima išvada lieka tų sąlygų ribose.
Stebėjimo tyrime rastas ryšys taip pat dar neįrodo priežasties. Kanados vėjo elektrinių triukšmo tyrimo paaiškinime atskiriamas erzinimas nuo kitų sveikatos rodiklių ir pabrėžiama, kad toks tyrimas neleidžia nustatyti priežastinio ryšio. Galimas nemalonus pojūtis turi būti vertinamas rimtai, tačiau jam nereikia iš anksto suteikti vienos nepatvirtintos diagnozės.
Panašią įrodymų vertinimo skirtį rasite straipsnyje apie geomagnetines audras ir savijautą. Skirtingi fizikiniai reiškiniai nėra tapatūs, bet abiem atvejais sutapusi data savaime neįrodo konkretaus negalavimo priežasties.
Kaip vertinamas ūžesys namuose
Lietuvoje infragarso ir žemadažnio garso ribiniai dydžiai atitinkamoms patalpoms nustatyti higienos normoje HN 30:2018. Matavimų vertinimas priklauso nuo patalpos paskirties ir normoje nurodytų rodiklių. Vienos universalios „pavojingų decibelų“ ribos visoms situacijoms čia pateikti negalima.
Paprastos telefono programėlės parodymas nėra šios normos atitikties patikrinimas. Reikia atitinkamam dažnių diapazonui ir rodikliams tinkamos matavimo įrangos, metodikos bei duomenų apie sąlygas. Atskirai būtina išsiaiškinti, ar matavimo metu veikė įtariamas šaltinis.
Prieš kreipdamiesi pasiruoškite trumpą faktų aprašą. Jo paskirtis – padėti rasti pasikartojantį reiškinį, o ne savarankiškai įrodyti sveikatos žalą.
- Vieta: kuriame kambaryje ūžesys juntamas stipriausiai ir kur jo beveik nėra.
- Laikas: kada reiškinys prasideda, kiek trunka ir ar kartojasi panašiu metu.
- Sąlygos: kokia žinoma įranga tuo metu veikia, ar pasikeičia pojūtis jai sustojus.
- Poveikis kasdienybei: ar trukdo užmigti, kalbėtis, susikaupti ar ilsėtis.
Tokius užrašus pateikite kartu su konkrečiu prašymu įvertinti situaciją. Jei triukšmas siejamas su ūkinėje komercinėje veikloje naudojamu stacionariu šaltiniu, dėl jo galima kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Kitokio triukšmo nagrinėjimo kelias gali skirtis; prašykite paaiškinti, kuri institucija kompetentinga.
Kada reikalingas gydytojas
Skausmas, svaigimas ar prastas miegas išlieka tikri pojūčiai ir tada, kai jų priežastis dar nežinoma. Pasikartojančius arba stiprėjančius negalavimus aptarkite su gydytoju, nurodykite jų pradžią, trukmę, vartojamus vaistus ir aplinkybes. Aplinkos matavimo rezultatas nepakeičia sveikatos būklės įvertinimo.
Jei labiausiai vargina naktinis budrumas, naudingas atskiras saugus nemigos planas. Vien vaistais slopinti pojūtį ar savavališkai keisti paskirtą gydymą dėl įtariamo infragarso nereikėtų. Aplinkos ir sveikatos klausimus galima spręsti lygiagrečiai.
Staiga nusviręs veidas, vienos rankos silpnumas ar kalbos sutrikimas nėra požymiai, kuriuos galima palikti laukti akustinio tyrimo. Tokiu atveju skambinkite 112, net jei simptomai trumpam praėjo. Sprendimą lemia ūmūs simptomai, o ne jūsų spėjimas apie garso šaltinį.
Faktai ir šaltiniai patikrinti 2026 m. lapkričio 11 d. Tai bendro pobūdžio paaiškinimas, ne individuali medicininė ar konkretaus pastato akustinė išvada.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar infragarso visada negirdime?
Ar 16 Hz ir 20 Hz ribos prieštarauja?
Ar ūžesys įrodo infragarso poveikį?
Ar pakanka telefono programėlės?
Ar trumpas tyrimas paneigia ilgalaikę žalą?
Šaltiniai
- 72 valandų imituoto vėjo elektrinių infragarso kontroliuojamas tyrimas — Environmental Health Perspectives
- Infragarsas ties suvokimo riba ir ūmios reakcijos — Umweltbundesamt
- Vėjo elektrinių triukšmo tyrimo klausimai ir ribotumai — Health Canada
- HN 30:2018 suvestinė redakcija — Teisės aktų registras
- Pranešimai dėl stacionarių šaltinių triukšmo — Nacionalinis visuomenės sveikatos centras
- Ūmūs insulto požymiai — NHS
