Kaip padėti vaikui išgyventi draugo netektį? Psichologų patarimai ir įžvalgos
Gedulas vaikystėje dažnai pasireiškia kitaip nei suaugusiesiems. JAV gedulo ekspertas dr. Alan Wolfelt pabrėžia, kad vaikai paprastai negali ilgą laiką išbūti stipriose emocijose. Jie gali vieną akimirką verkti dėl draugo netekties, o po kelių minučių jau žaisti ar juoktis. Tai nereiškia, kad vaikas pamiršo netektį – tai natūralus psichikos būdas apsisaugoti nuo per didelio emocinio krūvio. Todėl tėvams svarbu nesistebėti, jei vaikas po liūdesio akimirkų vėl grįžta prie įprastų veiklų. Jam nereikia nuolat demonstruoti gedulo, kad jo išgyvenimai būtų tikri.
Apie mirtį kalbėkite aiškiai ir suprantamai
Amerikos psichologų asociacija (APA) rekomenduoja vengti metaforų, tokių kaip „užmigo“, „iškeliavo“ ar „išėjo į ilgą kelionę“. Mažesni vaikai linkę informaciją suprasti pažodžiui, todėl tokie pasakymai gali sukelti papildomų baimių – pavyzdžiui, baimę užmigti ar nerimą, kad iš namų išėję tėvai taip pat nebegrįš. Kur kas geriau apie mirtį kalbėti paprastais, vaikui suprantamais žodžiais. Taip pat svarbu kantriai atsakyti į tuos pačius klausimus tiek kartų, kiek vaikui reikės, nes mirties negrįžtamumo suvokimas formuojasi palaipsniui.
Priimkite visas vaiko emocijas
Child Mind Institute psichologai atkreipia dėmesį, kad vaikų gedulas ne visada pasireiškia vien liūdesiu. Kartais vaikas tampa irzlus, uždaras, prasčiau mokosi ar pradeda kaltinti save dėl įvykusios nelaimės. Gali pasireikšti ir pyktis – tiek ant aplinkinių, tiek ant mirusio draugo, kad šis „paliko“. Tokios emocijos yra normali gedėjimo proceso dalis. Užuot jas neigę, tėvai gali padėti vaikui jas įvardyti ir parodyti, kad visi jausmai šiuo laikotarpiu yra priimtini.
Padėkite vaikui nusiraminti
Neuromokslininkas ir vaikų psichiatras dr. Bruce Perry pabrėžia, kad stiprūs emociniai išgyvenimai veikia ne tik mintis, bet ir kūną. Todėl po netekties vaikams dažnai padeda ritminga fizinė veikla – pasivaikščiojimai, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, supimasis supynėse ar net paprastas artimo žmogaus apkabinimas. Tokia veikla padeda nuraminti nervų sistemą ir palaipsniui susigrąžinti saugumo jausmą.
Vaikų ir paauglių psichologas Vilniuje

