Refrakcijos sutrikimai: trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas

Regėjimas – vienas iš svarbiausių pojūčių, tačiau milijonai žmonių visame pasaulyje kasdien mato neryškiai, net nesuvokdami, kad tai galima ištaisyti. Refrakcijos sutrikimai atsiranda tada, kai akis dėl savo struktūros ypatumų negali tinkamai sufokusuoti šviesos tiesiai ant tinklainės – plonos jautrios ląstelių dangos akies gale, kuri paverčia šviesą nerviniais signalais ir perduoda juos į smegenis.

Trys labiausiai paplitę refrakcijos sutrikimai yra trumparegystė (miopija), toliaregystė (hipermetropija) ir astigmatizmas. Kiekvienas jų turi savitą mechanizmą ir skirtingus simptomus, tačiau visi trys gali būti efektyviai koreguojami. Ypač svarbu šiuos sutrikimus laiku nustatyti vaikams: prastas regėjimas tiesiogiai veikia mokymosi gebėjimus ir akademinius rezultatus.

Kas yra refrakcijos sutrikimai

Refrakcijos sutrikimai – tai akių būklės, kai šviesa, patekusi į akį, sufokusuojama ne tiesiai ant tinklainės, o priešais ją, už jos arba dviejuose skirtinguose taškuose vienu metu. Žodis „refrakcija” reiškia šviesos spindulių lūžimą – procesą, kurio metu ragena (skaidri priekinė akies dalis) ir lęšis sulenkia šviesos spindulius taip, kad jie susibėgtų į vieną tašką ant tinklainės. Kai akies geometrija ar šių struktūrų forma neatitinka normos, vaizdas tampa neryškus.

Pasak MedlinePlus, refrakcijos sutrikimai yra viena iš dažniausių regėjimo problemų. Trumparegystė yra dažniausia regėjimo problema žmonėms, jaunesniems nei 40 metų, ir paprastai prasideda vaikystėje ar paauglystėje, laipsniškai blogėdama iki suaugustumo pradžios. Toliaregystė ir astigmatizmas taip pat gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau jų raida ir pasekmės skiriasi.

Trumparegystė (miopija)

Trumparegystė atsiranda tada, kai akies obuolys yra per ilgas arba ragena per daug išgaubta – dėl to šviesos spinduliai sufokusuojami priešais tinklainę, o ne ant jos. Žmogus gerai mato iš arti, tačiau tolimi objektai atrodo neryškūs. Ši būklė turi stiprų genetinį pagrindą: mokslininkai yra identifikavę daugiau nei 150 genų, susijusių su polinkiu į trumparegystę. Vis dėlto aplinkos veiksniai, ypač mažai laiko praleistas lauke, taip pat vaidina svarbų vaidmenį – tyrimai rodo, kad daugiau laiko lauke gali padėti išvengti arba atidėti trumparegystės atsiradimą vaikams, ypač tiems, kurie yra genetiškai linkę ją išvystyti.

Toliaregystė (hipermetropija)

Toliaregystė atsiranda priešingai – akies obuolys yra per trumpas arba ragena bei lęšis per mažai išgaubti, todėl šviesa sufokusuojama už tinklainės. Žmonės su toliaregystę paprastai gimsta su šia problema, nes ji dažniausiai yra įgimta. Jaunesni žmonės dažnai gali kompensuoti lengvą toliaregystę akies lęšio prisitaikymo (akomodacijos) dėka, tačiau ilgainiui šis gebėjimas mažėja ir simptomai tampa ryškesni.

Astigmatizmas

Astigmatizmas atsiranda dėl netolygios rageninės opos galios: vietoj tobulo rutulio formos paviršiaus ragena primena kiek pailgą, kamuolio formos paviršių. Dėl to šviesa sufokusuojama dviejuose skirtinguose taškuose, o ne viename, ir vaizdas tampa neryškus arba iškraipytas tiek iš toli, tiek iš arti. Astigmatizmas dažnai pasitaiko kartu su trumparegystę arba toliaregystę, todėl žmogus gali turėti kelis refrakcijos sutrikimus vienu metu.

Simptomai ir požymiai

Pagrindiniai refrakcijos sutrikimų simptomai priklauso nuo konkretaus sutrikimo tipo, tačiau daugelis jų persipina. Dažniausiai žmonės pastebi, kad tam tikru atstumu objektai atrodo neryškūs arba susilieję. Vaikams simptomai gali pasireikšti ne tiesiogiai, o netiesiogiai – per elgesio pokyčius ar mokymosi sunkumus.

Dažniausi simptomai apima:

• Neryškus matymas iš toli (trumparegystė) arba iš arti (toliaregystė)
• Neryškus arba iškraipytas vaizdas bet kuriuo atstumu (astigmatizmas)
• Galvos skausmas, ypač po ilgo skaitymo ar darbo prie ekrano
• Akių nuovargis arba deginimas
• Dažnas mirkčiojimas ar akių spiegimas (ypač vaikams)
• Sunkumai skaitant lentas mokykloje arba ekranus

Rečiau pasitaikantys požymiai gali būti dvejinimasis akyse, jautrumas šviesai arba sunkumai vairuojant naktį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikai ne visada geba apibūdinti regėjimo problemas – jie tiesiog mano, kad visi taip mato. Todėl reguliarios akių patikros yra labai svarbios, net jei vaikas nesiskundžia.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Refrakcijos sutrikimų pagrindas – akies struktūros ypatumai: akies obuolio ilgis, rageninės opos kreivumas ir lęšio forma. Šie parametrai dažniausiai paveldimi, todėl šeimos istorija yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių. Jei abu tėvai turi trumparegystę, vaiko rizika ją išvystyti yra žymiai didesnė nei tų vaikų, kurių tėvai mato gerai.

Aplinkos veiksniai taip pat svarbūs, ypač trumparegystės atveju. Ilgas laikas, praleistas prie artimų darbų (skaitymas, ekranai), ir mažai laiko lauke siejami su didesne trumparegystės išsivystymo tikimybe vaikystėje. Toliaregystė ir astigmatizmas dažniausiai yra įgimti ir mažiau priklauso nuo gyvenimo būdo, nors amžius taip pat gali paveikti jų eigą – su amžiumi natūraliai mažėja lęšio lankstumas, o tai apsunkina artimų objektų fokusavimą (presbiopija, arba senatvinė toliaregystė).

Diagnostika

Refrakcijos sutrikimai nustatomi atliekant standartinę akių patikrą pas akių gydytoją (oftalmologą) arba optometristą. Tyrimas paprastai apima regėjimo aštrumo patikrą naudojant specialias lenteles su raidėmis ar simboliais skirtingais dydžiais, taip pat refrakciją – procedūrą, kurios metu gydytojas nustato tikslų koreguojamąjį numerį naudodamas specialų prietaisą (refraktometrą) arba bandomųjų lęšių rinkinį.

Vaikams dažnai atliekama cikloplėginė refrakcija – prieš tyrimą į akis lašinami lašai, kurie laikinai paralyžiuoja akomodacijos raumenį. Tai leidžia tiksliau nustatyti tikrąjį refrakcijos sutrikimą, nes vaiko akis natūraliai kompensuoja toliaregystę ir be šio papildomo tyrimo ji gali likti nenustatyta. Reguliarios akių patikros rekomenduojamos visiems vaikams, pradedant mokykliniu amžiumi, net jei jie nesiskundžia regėjimu.

Gydymas ir korekcija

Refrakcijos sutrikimai gali būti koreguojami naudojant akinius arba kontaktinius lęšius – tai saugiausi, labiausiai paplitę ir prieinami sprendimai. Akinių lęšiai arba kontaktiniai lęšiai parenkami pagal individualų refrakcijos matavimą ir kompensuoja akies struktūros trūkumus, nukreipdami šviesos spindulius tiesiai ant tinklainės.

Lazerinė regėjimo korekcija (pvz., LASIK – lazerinė in situ keratomilieusis) yra chirurginė procedūra, kurios metu lazeriu pakeičiama rageninės opos forma. Ji tinka suaugusiems, kurių refrakcija kelerius metus buvo stabili, tačiau ne kiekvienam pacientui. Sprendimą dėl lazerinės korekcijos tinkamumo priima gydytojas po išsamaus ištyrimo.

Vaikams trumparegystės progresijai sulėtinti kartais naudojami specialūs ortokeratologiniai lęšiai (nešiojami naktį) arba atropino lašai mažomis koncentracijomis – tai specifinės priemonės, kurias skiria gydytojas individualiai.

Galimos komplikacijos

Nekoreguoti refrakcijos sutrikimai gali sukelti daugiau nei tik nepatogumą. Vaikams ypač pavojinga nekoreguota toliaregystė arba astigmatizmas, nes gali išsivystyti ambliopija (tinginė akis) – būklė, kai viena akis „išmoksta” matyti blogiau nei kita, o smegenys pradeda ignoruoti iš jos gaunamus signalus. Jei ambliopija nenustatoma ir negydoma ankstyvame amžiuje, regėjimo sutrikimas gali tapti nuolatinis.

Be to, ilgalaikis darbas su nekoreguotu regėjimu sukelia lėtinį akių nuovargį, galvos skausmus ir sumažėjusį darbingumą. Vaikams prastas regėjimas tiesiogiai veikia akademinius rezultatus – sunkumai skaitant lentą ar knygas gali klaidingai atrodyti kaip mokymosi negalia, o ne regėjimo problema. Todėl ankstyva diagnostika yra ne tik medicininė, bet ir edukacinė būtinybė.

Profilaktika ir savipagalba

Toliaregystės ir astigmatizmo, kaip įgimtų struktūrinių ypatumų, visiškai išvengti nėra galimybės. Tačiau trumparegystės atsiradimą ar progresavimą galima iš dalies sulėtinti keičiant kasdienius įpročius. Tyrimai rodo, kad daugiau laiko praleistas lauke – ypač natūralioje šviesoje – mažina trumparegystės išsivystymo riziką vaikams. Rekomenduojama, kad vaikai kasdien praleistų pakankamai laiko lauke, o ne tik prie ekranų ar knygų.

Kasdienės rekomendacijos, padedančios išsaugoti akių sveikatą:

• Reguliariai tikrintis akis pas specialistą – vaikams bent kartą prieš mokyklą ir vėliau pagal gydytojo rekomendacijas
• Laikytis 20-20-20 taisyklės: kas 20 minučių dirbant prie ekrano žiūrėti 20 sekundžių į objektą, esantį maždaug 6 metrų atstumu
• Skaityti ir dirbti esant geriam apšvietimui
• Leisti vaikams daugiau laiko praleisti lauke natūralioje šviesoje
• Nešioti paskirtus akinius ar kontaktinius lęšius nuosekliai, nepraleisti korekcijos

Reguliari akių priežiūra ir laiku gauta korekcija leidžia žmonėms su refrakcijos sutrikimais gyventi visavertį gyvenimą be apribojimų.

Refrakcijos sutrikimai – trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas – yra struktūrinės akies būklės, kurios atsiranda dėl akies obuolio ilgio ar rageninės opos formos ypatumų. Nors jų visiškai išvengti dažnai nėra galimybės, visos trys būklės puikiai koreguojamos tinkamais akiniais ar kontaktiniais lęšiais, o suaugusiems – ir chirurginiais metodais.

Svarbiausia – laiku atpažinti problemas, ypač vaikystėje. Reguliarios akių patikros, dėmesingas tėvų ir mokytojų žvilgsnis į vaiko elgesį ir mokymosi rezultatus bei greita reakcija į pirmuosius simptomus gali apsaugoti nuo ilgalaikių pasekmių ir padėti vaikui augti bei mokytis visomis galimybėmis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

• Refractive Errors | Astigmatism | Myopia | MedlinePlus — medlineplus.gov