Krūtinės angina – tai viena dažniausių išeminės širdies ligos apraiškų, pasireiškianti tuomet, kai širdies raumuo laikinai negauna pakankamai deguonies. Dažniausiai ji sukelia spaudžiantį ar veržiantį skausmą krūtinėje, kuris gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą, apatinį žandikaulį ar nugarą. Nors simptomai neretai praeina pailsėjus arba pavartojus gydytojo paskirtų vaistų, jų ignoruoti negalima – kai kuriais atvejais jie gali būti artėjančio miokardo infarkto požymis.

Ši būklė dažniausiai išsivysto dėl susiaurėjusių vainikinių širdies arterijų, tačiau simptomų pobūdis ir intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties, gretutinių ligų bei fizinio aktyvumo. Vieniems žmonėms skausmas atsiranda tik intensyvesnio krūvio metu, o kitiems jis gali pasireikšti net ir ilsintis.

Ankstyvas krūtinės anginos atpažinimas yra labai svarbus, nes laiku pradėtas gydymas padeda sumažinti širdies pažeidimo, infarkto ir kitų pavojingų komplikacijų riziką. Žinant pagrindinius simptomus ir situacijas, kada būtina skubiai kreiptis medicininės pagalbos, galima išvengti rimtų pasekmių ir apsaugoti savo sveikatą.

Kas yra krūtinės angina?

Krūtinės angina – tai būklė, kai širdies raumuo laikinai negauna pakankamai deguonies turtingo kraujo. Dažniausiai taip nutinka todėl, kad vainikinės (širdį maitinančios) arterijos susiaurėja dėl aterosklerozės – jose besikaupiančių riebalinių plokštelių. Dėl sumažėjusios kraujotakos širdis negali tinkamai aprūpinti savęs deguonimi, todėl atsiranda spaudžiantis ar veržiantis skausmas krūtinėje.

Svarbu suprasti, kad krūtinės angina nėra atskira liga – tai simptomas, rodantis, jog širdies kraujotaka yra sutrikusi. Daugeliu atvejų ji yra viena iš išeminės širdies ligos formų ir įspėja apie padidėjusią miokardo infarkto bei kitų širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką.

Dažniausiai simptomai pasireiškia tuomet, kai širdžiai reikia daugiau deguonies nei ji gali gauti. Tai gali nutikti:

• fizinio krūvio metu;
• lipant laiptais ar einant į įkalnę;
• patiriant stiprų emocinį stresą;
• šaltu oru;
• po gausesnio valgio.

Pailsėjus arba pavartojus gydytojo paskirtą nitrogliceriną, simptomai dažniausiai susilpnėja arba visiškai praeina per kelias minutes. Tačiau jei skausmas nepraeina arba stiprėja, tai gali reikšti pavojingesnę būklę, kuriai būtina skubi medicinos pagalba.

„Krūtinės angina – tai organizmo siunčiamas perspėjimas, kad širdis negauna pakankamai deguonies. Kuo anksčiau žmogus į šį signalą sureaguoja, tuo daugiau galimybių išvengti širdies infarkto ir kitų rimtų komplikacijų.“ – prof. John G. F. Cleland, kardiologas.

Nors daugelis žmonių krūtinės anginą sieja tik su stipriu skausmu, iš tikrųjų simptomai gali būti labai įvairūs. Vieni jaučia stiprų spaudimą krūtinėje, kiti – tik diskomfortą, deginimą ar sunkumo jausmą. Vyresnio amžiaus žmonėms, moterims ir sergantiesiems cukriniu diabetu požymiai kartais būna mažiau tipiški, todėl liga gali būti atpažįstama vėliau.

Krūtinės anginos simptomai: kaip ją atpažinti?

Krūtinės anginos simptomai dažniausiai atsiranda tada, kai širdžiai padidėja deguonies poreikis, tačiau susiaurėjusios vainikinės arterijos negali aprūpinti širdies raumens pakankamu kraujo kiekiu. Dėl to žmogus gali pajusti ne tik skausmą, bet ir spaudimą, sunkumą, veržimą ar deginimą krūtinės srityje.

Tipinis krūtinės anginos skausmas dažnai apibūdinamas kaip pojūtis, tarsi „kažkas uždėjo svorį ant krūtinės“. Jis gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą, apatinį žandikaulį, nugarą ar viršutinę pilvo dalį. Dažniausiai simptomai trunka kelias minutes ir palengvėja sustojus, atsisėdus, pailsėjus arba pavartojus gydytojo paskirtą nitrogliceriną.

Dažniausi krūtinės anginos simptomai:

• spaudžiantis, veržiantis ar deginantis skausmas krūtinėje;
• skausmo plitimas į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį ar nugarą;
• dusulys arba oro trūkumo jausmas;
• šaltas prakaitas;
• pykinimas ar sunkumas viršutinėje pilvo dalyje;
• silpnumas, nuovargis, nerimas;
• simptomų atsiradimas fizinio krūvio, streso ar šalčio metu.

„Svarbiausia žinutė pacientui – krūtinės skausmo nereikia bandyti paaiškinti vien nuovargiu ar stresu, ypač jei jis kartojasi fizinio krūvio metu. Tokiu atveju būtina įvertinti širdies būklę.“ – prof. Eugene Braunwald, kardiologas.

Svarbu žinoti, kad ne visada krūtinės angina pasireiškia klasikiniu skausmu. Kai kuriems žmonėms pirmasis požymis gali būti tik dusulys, staigus nuovargis, pykinimas ar neaiškus diskomfortas krūtinėje. Tokie simptomai dažniau pasitaiko moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems cukriniu diabetu.

Jeigu skausmas yra trumpalaikis, atsiranda tik fizinio krūvio metu ir praeina pailsėjus, tai gali būti stabilios krūtinės anginos požymis. Tačiau jei simptomai atsiranda ramybėje, stiprėja, trunka ilgiau nei įprastai arba nepraeina pavartojus paskirtų vaistų, tokia būklė gali būti pavojinga ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Netipinė krūtinės angina: kada simptomai gali klaidinti?

Netipinė krūtinės angina – tai krūtinės anginos forma, kai žmogus nejaučia įprasto, spaudžiančio skausmo už krūtinkaulio arba simptomai būna ne tokie aiškūs. Dėl to ši būklė kartais painiojama su virškinimo sutrikimais, nerimu, raumenų skausmu, nuovargiu ar net paprastu silpnumu.

Tokie simptomai ypač dažnai gali pasireikšti moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems cukriniu diabetu ar inkstų ligomis. Šių pacientų nervų sistema kartais kitaip perduoda skausmo signalus, todėl širdies kraujotakos sutrikimas gali pasireikšti ne klasikiniu krūtinės skausmu, o mažiau būdingais požymiais.

Netipinės krūtinės anginos požymiai gali būti:

• dusulys be aiškios priežasties;
• staigus silpnumas arba neįprastas nuovargis;
• pykinimas, rėmuo ar sunkumas viršutinėje pilvo dalyje;
• skausmas nugaroje, kakle, žandikaulyje ar tarp menčių;
• galvos svaigimas;
• šaltas prakaitas;
• nerimo ar „blogos nuojautos“ jausmas;
• diskomfortas krūtinėje be stipraus skausmo.

„Pacientai dažnai tikisi, kad širdies problema visada pasireikš stipriu krūtinės skausmu. Tačiau klinikinėje praktikoje matome, kad ypač moterims, vyresniems žmonėms ir diabetu sergantiems pacientams simptomai gali būti tylūs, neaiškūs ir dėl to pavojingai nuvertinami.“ – prof. Roxana Mehran, kardiologė.

Netipinė krūtinės angina pavojinga tuo, kad žmogus gali ilgiau nesikreipti pagalbos. Pavyzdžiui, dusulį jis gali aiškinti amžiumi, pykinimą – skrandžio problemomis, o nuovargį – pervargimu. Tačiau jei šie simptomai atsiranda fizinio krūvio metu, kartojasi arba stiprėja, būtina įvertinti širdies būklę.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei neįprasti simptomai atsiranda kartu su rizikos veiksniais: padidėjusiu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu, padidėjusiu cholesteroliu, rūkymu, antsvoriu ar šeimine širdies ligų istorija. Tokiu atveju net ir „neklasikiniai“ pojūčiai gali būti reikšmingi.

Netipiniai simptomai nereiškia, kad būklė yra lengvesnė. Priešingai – kartais jie gali būti pirmasis rimto širdies kraujotakos sutrikimo požymis. Todėl pasikartojantis dusulys, nepaaiškinamas silpnumas, pykinimas ar diskomfortas krūtinės srityje neturėtų būti ignoruojami, ypač jei jie atsiranda judant ir palengvėja pailsėjus.

Stabili ir nestabili krūtinės angina: kuo jos skiriasi?

Nors abiem atvejais krūtinės anginą sukelia nepakankamas širdies raumens aprūpinimas deguonimi, stabili ir nestabili krūtinės angina labai skiriasi savo eiga, pavojingumu ir gydymo skubumu. Šių formų atskyrimas yra svarbus, nes viena jų dažniausiai leidžia saugiai planuoti gydymą, o kita gali būti artėjančio miokardo infarkto požymis.

Stabili krūtinės angina dažniausiai pasireiškia nuspėjamomis aplinkybėmis – fizinio krūvio, emocinio streso, šalčio ar didesnio fizinio krūvio metu. Simptomai paprastai trunka kelias minutes ir praeina pailsėjus arba pavartojus gydytojo paskirtą nitrogliceriną. Nors ši būklė rodo išeminę širdies ligą, tinkamai gydant daugelis pacientų gali ilgą laiką gyventi visavertį gyvenimą.

Nestabili krūtinės angina yra gerokai pavojingesnė. Skausmas gali prasidėti ramybės būsenoje, būti stipresnis nei anksčiau, trukti ilgiau arba kartotis vis dažniau. Tokia būklė reiškia, kad vainikinėje arterijoje gali formuotis kraujo krešulys arba aterosklerozinė plokštelė tapo nestabili. Tai laikoma ūminio koronarinio sindromo dalimi ir reikalauja skubaus gydytojų įvertinimo.

„Nestabili krūtinės angina nėra tiesiog stipresnis krūtinės skausmas – tai rimtas įspėjamasis signalas, kad artimiausiu metu gali išsivystyti miokardo infarktas. Tokiais atvejais delsti negalima.“ – prof. Deepak L. Bhatt, intervencinis kardiologas

Daugeliui žmonių pirmieji krūtinės anginos priepuoliai būna stabilūs, tačiau laikui bėgant simptomai gali keistis. Jei anksčiau skausmas pasireikšdavo tik didesnio fizinio krūvio metu, o dabar atsiranda atliekant įprastą kasdienę veiklą arba ilsintis, tai gali reikšti, kad liga progresuoja.

Ypač svarbu neatidėlioti pagalbos, jei krūtinės skausmą lydi dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, stiprus silpnumas ar sąmonės aptemimas. Tokie simptomai gali rodyti ne tik nestabilią krūtinės anginą, bet ir prasidedantį miokardo infarktą, todėl kiekviena minutė tampa svarbi.

Kitos krūtinės anginos formos

Be stabilios ir nestabilios krūtinės anginos, medicinoje aprašomos ir kitos krūtinės anginos formos. Jos gali skirtis atsiradimo priežastimi, simptomų trukme, provokuojančiais veiksniais ir gydymo taktika. Šias formas svarbu atpažinti todėl, kad ne visada krūtinės skausmą sukelia vien tik didžiųjų vainikinių arterijų susiaurėjimas.

Viena iš tokių formų yra vazospastinė, arba Prinzmetalio, krūtinės angina. Ji atsiranda dėl staigaus vainikinės arterijos spazmo, kai kraujagyslė trumpam susiaurėja ir sumažėja kraujo pritekėjimas į širdies raumenį. Skirtingai nei tipinė stabili krūtinės angina, ši forma dažniau pasireiškia ramybės metu, naktį arba ankstyvą rytą. Skausmas gali būti stiprus, tačiau dažnai gerai reaguoja į kraujagysles plečiančius vaistus.

Kita forma – mikrovaskulinė krūtinės angina. Ji susijusi ne su stambiųjų širdies arterijų užsikimšimu, o su smulkiųjų širdies kraujagyslių funkcijos sutrikimu. Tokiu atveju tyrimai kartais neparodo ryškaus didžiųjų arterijų susiaurėjimo, tačiau žmogus vis tiek jaučia krūtinės skausmą, dusulį ar spaudimą. Mikrovaskulinė krūtinės angina gali trukti ilgiau nei įprasta stabili angina ir dažniau pasitaiko moterims.

„Pacientui svarbu žinoti, kad normaliai atrodantys stambiųjų širdies arterijų tyrimai ne visada reiškia, jog skausmas nėra širdinės kilmės. Smulkiųjų kraujagyslių sutrikimai taip pat gali sukelti reikšmingus simptomus ir reikalauti gydymo.“ – prof. C. Noel Bairey Merz, kardiologė

Kai kuriems pacientams pasitaiko ir mišrių formų, kai keli mechanizmai veikia kartu: aterosklerozė, kraujagyslių spazmas, smulkiųjų kraujagyslių funkcijos sutrikimas, padidėjęs kraujospūdis ar širdies ritmo sutrikimai. Tokiais atvejais simptomai gali būti ne tokie nuspėjami, o gydymas parenkamas individualiai.

Svarbiausia tai, kad krūtinės anginos forma nėra nustatoma vien pagal žmogaus pojūčius. Tam reikalingas gydytojo įvertinimas, elektrokardiograma, kraujo tyrimai, širdies echoskopija, krūvio mėginiai ar kiti tyrimai. Jei skausmas kartojasi, stiprėja arba atsiranda ramybės metu, nereikėtų bandyti patiems nuspręsti, kuri forma tikėtina – būtina kreiptis į medikus.

Kada krūtinės skausmas reiškia, kad būtina skubi pagalba?

Ne kiekvienas krūtinės skausmas reiškia širdies priepuolį, tačiau yra situacijų, kai delsti negalima. Jei skausmas atsiranda staiga, yra stiprus, nepraeina pailsėjus arba jį lydi kiti nerimą keliantys simptomai, būtina kuo greičiau kreiptis medicininės pagalbos. Ankstyvas reagavimas gali sumažinti širdies pažeidimo mastą ir išgelbėti gyvybę.

Daugeliui žmonių pavojingiausias požymis yra stiprus spaudžiantis ar veržiantis skausmas už krūtinkaulio, trunkantis ilgiau nei 15–20 minučių. Tačiau ne mažiau svarbūs ir kiti simptomai – dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, staigus silpnumas ar sąmonės aptemimas.

„Jei kyla abejonė, ar krūtinės skausmą sukėlė širdis, visada saugiau manyti, kad taip gali būti. Geriau vieną kartą be reikalo kreiptis į skubios pagalbos skyrių, nei pavėluoti gydyti miokardo infarktą.“ – prof. Keith A. A. Fox, kardiologas

Ypač atsargiems reikėtų būti žmonėms, kurie jau serga išemine širdies liga, yra patyrę miokardo infarktą arba turi daug širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Tokiais atvejais net ir nestiprūs, bet neįprasti simptomai gali būti reikšmingi.

Svarbu prisiminti, kad miokardo infarktas ne visada prasideda staigiu ir labai stipriu skausmu. Kai kuriems žmonėms, ypač moterims, vyresnio amžiaus pacientams ir sergantiesiems cukriniu diabetu, pirmieji požymiai gali būti dusulys, neįprastas nuovargis, pykinimas ar spaudimo jausmas krūtinėje. Jei tokie simptomai atsiranda netikėtai ir nepraeina, nereikėtų laukti, kol jie sustiprės – geriausia nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.

Krūtinės anginos priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinė krūtinės anginos priežastis – sumažėjęs kraujo pritekėjimas į širdies raumenį. Dažniausiai tai įvyksta dėl aterosklerozės – proceso, kai vainikinių arterijų sienelėse kaupiasi cholesterolio ir kitų medžiagų sankaupos, vadinamos aterosklerozinėmis plokštelėmis. Dėl jų kraujagyslės siaurėja, todėl fizinio krūvio ar streso metu širdis negauna pakankamai deguonies.

Tačiau aterosklerozė nėra vienintelė galima priežastis. Kai kuriems žmonėms krūtinės anginą gali sukelti vainikinių arterijų spazmas, smulkiųjų širdies kraujagyslių funkcijos sutrikimai, sunki mažakraujystė, širdies vožtuvų ligos ar kitos būklės, didinančios širdies deguonies poreikį.

Didelę reikšmę turi ir rizikos veiksniai. Dalis jų yra susiję su gyvenimo būdu ir gali būti koreguojami, o kiti – nepriklauso nuo žmogaus.

„Didžioji dalis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių yra kontroliuojami. Net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip rūkymo atsisakymas, kraujospūdžio kontrolė ar fizinio aktyvumo didinimas, ilgainiui reikšmingai sumažina širdies įvykių riziką.“ – prof. Salim Yusuf, kardiologas

Nors amžiaus ar paveldimumo pakeisti negalima, daugelį kitų rizikos veiksnių įmanoma kontroliuoti. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, normalus kūno svoris, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė bei rūkymo atsisakymas gali reikšmingai sumažinti ne tik krūtinės anginos progresavimo, bet ir miokardo infarkto riziką. Reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai padeda laiku nustatyti rizikos veiksnius dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams.

Kaip diagnozuojama krūtinės angina?

Krūtinės anginos diagnostika pradedama nuo išsamaus pokalbio su gydytoju. Vertinama, kada atsiranda skausmas, kiek laiko jis trunka, kur plinta, kas jį išprovokuoja ir ar simptomai palengvėja pailsėjus arba pavartojus nitrogliceriną. Šie duomenys padeda suprasti, ar skausmas gali būti susijęs su širdies kraujotakos sutrikimu.

Gydytojas taip pat įvertina rizikos veiksnius: kraujospūdį, cholesterolio kiekį, cukrinį diabetą, rūkymą, kūno svorį, fizinį aktyvumą ir šeiminę širdies ligų istoriją. Kartais vien simptomų aprašymo nepakanka, todėl diagnozei patikslinti atliekami papildomi tyrimai.

Dažniausiai taikomi tyrimai:

• elektrokardiograma (EKG);
• kraujo tyrimai, įskaitant širdies pažeidimo žymenis, jei įtariama ūmi būklė;
• širdies echoskopija;
• fizinio krūvio mėginys;
• krūvio echoskopija arba miokardo perfuzijos tyrimai;
• kompiuterinės tomografijos vainikinių arterijų angiografija;
• invazinė vainikinių arterijų angiografija, kai būtina tiksliai įvertinti kraujagyslių susiaurėjimą.

„Krūtinės skausmo diagnostikoje svarbiausia ne vienas konkretus tyrimas, o bendras klinikinis vaizdas: simptomai, rizikos veiksniai, EKG, kraujo tyrimai ir paciento būklės dinamika.“ – prof. Robert O. Bonow, kardiologas

Jei žmogus į gydymo įstaigą atvyksta dėl ūmaus, stipraus ar ramybėje atsiradusio krūtinės skausmo, pirmiausia siekiama atmesti miokardo infarktą. Tokiu atveju dažnai atliekama EKG ir kraujo tyrimai, kuriais vertinami širdies raumens pažeidimo žymenys. Jei tyrimai rodo ūminį širdies pažeidimą, gydymas pradedamas nedelsiant.

Kai simptomai nėra ūmūs, tyrimai gali būti planuojami palaipsniui. Pavyzdžiui, jei skausmas atsiranda tik fizinio krūvio metu ir praeina pailsėjus, gydytojas gali rekomenduoti krūvio mėginį arba vaizdinius širdies tyrimus. Jei yra didelė vainikinių arterijų ligos tikimybė, gali būti skiriama kompiuterinės tomografijos angiografija arba invazinė angiografija.

Svarbu suprasti, kad normalus vieno tyrimo rezultatas ne visada visiškai paneigia širdinės kilmės skausmą. Kai kuriems pacientams, ypač sergant mikrovaskuline ar vazospastine krūtinės angina, stambiųjų arterijų susiaurėjimas gali būti nežymus, tačiau simptomai vis tiek gali būti susiję su širdies kraujotakos sutrikimu. Todėl diagnozę visada turėtų vertinti gydytojas, atsižvelgdamas į visą paciento situaciją.

Krūtinės anginos gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai

Krūtinės anginos gydymo tikslas – sumažinti simptomus, pagerinti širdies aprūpinimą krauju ir kuo labiau sumažinti miokardo infarkto bei kitų širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką. Gydymo planas priklauso nuo ligos formos, simptomų dažnio, vainikinių arterijų pažeidimo laipsnio ir bendros paciento sveikatos būklės.

Dažniausiai gydymas pradedamas nuo vaistų ir gyvenimo būdo korekcijos. Priepuolio metu simptomams palengvinti gydytojas gali skirti nitrogliceriną. Ilgalaikiam gydymui dažnai naudojami vaistai, kurie mažina širdies apkrovą, reguliuoja kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir mažina kraujo krešulių susidarymo riziką. Konkretūs vaistai parenkami individualiai, todėl jų nereikėtų pradėti ar nutraukti savarankiškai.

„Vien tik simptomų sumažėjimas nėra pagrindinis gydymo tikslas. Taip pat svarbu sulėtinti ligos progresavimą ir kuo labiau sumažinti būsimų širdies ir kraujagyslių įvykių riziką.“ – prof. Valentin Fuster, kardiologas

Jei vaistų nepakanka arba tyrimai rodo reikšmingą vainikinių arterijų susiaurėjimą, gali būti taikomas intervencinis arba chirurginis gydymas. Vienas dažniausių metodų – vainikinės arterijos išplėtimas ir stento įdėjimas. Sudėtingesniais atvejais gali prireikti vainikinių arterijų šuntavimo operacijos. Sprendimas dėl tokio gydymo priimamas įvertinus tyrimų rezultatus, simptomų sunkumą ir bendrą žmogaus sveikatos būklę.

Gyvenimo būdo pokyčiai yra ne mažiau svarbi gydymo dalis. Rūkymo atsisakymas, kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolė, sveikesnė mityba, normalus kūno svoris ir reguliarus fizinis aktyvumas gali reikšmingai sumažinti ligos progresavimo riziką. Dažnai rekomenduojama Viduržemio jūros tipo mityba, kurioje daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, žuvies, ankštinių kultūrų ir mažiau sočiųjų riebalų, druskos bei itin perdirbtų produktų.

Kai kuriems žmonėms po diagnozės kyla baimė judėti, nes fizinis krūvis gali provokuoti simptomus. Vis dėlto visiškas fizinio aktyvumo vengimas dažniausiai nėra tinkamas sprendimas. Saugiai parinktas ir palaipsniui didinamas krūvis stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina savijautą ir padeda kontroliuoti rizikos veiksnius. Svarbiausia, kad fizinio aktyvumo planas būtų suderintas su gydytoju, ypač jei simptomai pasireiškia dažnai arba liga diagnozuota neseniai.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)