Histrioninis asmenybės sutrikimas: simptomai, priežastys, santykiai ir gydymo galimybės

Histrioninis asmenybės sutrikimas nėra vien emocionalumas, mėgavimasis dėmesiu ar išraiškingas bendravimo būdas. Daug žmonių yra ekspresyvūs, mėgsta būti pastebėti, lengvai reiškia emocijas ir dėl to neturi jokio psichikos sutrikimo. Apie sutrikimą kalbama tada, kai dėmesio, pritarimo ir emocinio patvirtinimo poreikis tampa toks stiprus, kad pradeda trikdyti santykius, savivertę, darbą ar kasdienę savijautą.

Žmogus, turintis histrioninį asmenybės sutrikimą, gali jaustis nesaugus ar nepakankamai svarbus, jei nėra pastebimas. Jis gali labai ryškiai reikšti emocijas, greitai keisti nuotaiką, stipriai reaguoti į aplinkinių dėmesį ar jo trūkumą. Kartais santykiai jam gali atrodyti artimesni, nei jie yra iš tikrųjų, o aplinkinių pritarimas tampa pagrindiniu savivertės šaltiniu.

Svarbu suprasti, kad tai nėra „vaidyba“ ar paprastas noras manipuliuoti kitais. Dažnai po ryškiu elgesiu slypi trapus savęs vertinimas, baimė būti nepastebėtam ir gilus poreikis jaustis reikalingam. Tinkama psichoterapija gali padėti žmogui geriau suprasti savo emocijas, stiprinti stabilesnę savivertę ir kurti brandesnius, ramesnius santykius.

Kas yra histrioninis asmenybės sutrikimas?

Histrioninis asmenybės sutrikimas – tai ilgalaikis emocijų, savęs vertinimo ir santykių modelis, kai žmogui labai svarbu būti dėmesio centre, sulaukti pritarimo ir jaustis emociškai reikšmingam kitiems. Kai dėmesio trūksta, žmogus gali jaustis nepastebėtas, nereikalingas, atstumtas ar nepakankamai vertingas.

Šis sutrikimas gali pasireikšti ryškiu, teatrališku bendravimu, greitai kintančiomis emocijomis, stipriu noru patikti, jautrumu aplinkinių reakcijoms ir polinkiu santykius išgyventi labai intensyviai. Žmogus gali nuoširdžiai jausti stiprias emocijas, tačiau aplinkiniams jos kartais gali atrodyti perdėtos ar greitai besikeičiančios.

Svarbu atskirti histrioninį asmenybės sutrikimą nuo paprasto ekspresyvumo. Žmogus gali būti charizmatiškas, emocingas, kūrybiškas, mėgti bendrauti ir neturėti jokio sutrikimo. Apie sutrikimą galima galvoti tada, kai šie bruožai kartojasi ilgą laiką, kelia sunkumų santykiuose, žmogui sunku jaustis vertingam be kitų dėmesio, o emocinės reakcijos pradeda varginti jį patį arba aplinkinius.

„Histrioninis asmenybės sutrikimas dažnai klaidingai suprantamas kaip paprastas noras būti dėmesio centre, tačiau dažnai po tuo slypi nestabili savivertė ir gilus poreikis jaustis matomam bei patvirtintam.“ – dr. Laura Mitchell

Kokie pagrindiniai histrioninio asmenybės sutrikimo simptomai?

Histrioninis asmenybės sutrikimas gali pasireikšti skirtingai. Vieni žmonės atrodo labai ryškūs, emocingi ir nuolat ieškantys dėmesio, kiti gali labiau priklausyti nuo aplinkinių pritarimo, jautriai reaguoti į abejingumą ar jaustis nesaugūs, kai nėra pastebimi.

Svarbu vertinti ne vieną bruožą, o ilgalaikį modelį: kaip žmogus reiškia emocijas, kaip siekia dėmesio, kaip kuria santykius ir kiek jo savivertė priklauso nuo kitų reakcijų.

Stiprus poreikis būti dėmesio centre

Žmogui gali būti labai sunku išbūti situacijose, kuriose jis nėra pastebimas ar įvertinamas. Jei dėmesys nukrypsta į kitus, gali kilti nerimas, nusivylimas, pavydas ar jausmas, kad jis tapo nereikšmingas.

Tai gali pasireikšti noru dažnai kalbėti apie save, ryškiai reaguoti, išsiskirti išvaizda, elgesiu ar istorijomis. Tokiu būdu žmogus gali bandyti susigrąžinti jausmą, kad yra svarbus.

Dramatiška emocijų raiška

Emocijos gali būti reiškiamos labai ryškiai: su stipriais gestais, intensyviu balsu, greitomis reakcijomis, ašaromis ar dramatizuotais pasakojimais. Pats žmogus tuo metu gali jausti tikrą emocinę įtampą, tačiau aplinkiniams reakcija gali atrodyti didesnė nei pati situacija.

Tai nereiškia, kad žmogus „vaidina“. Dažniau jis tiesiog nemoka kitaip parodyti savo vidinės būsenos arba bijo, kad be stiprios reakcijos jo niekas neišgirs.

Greitai kintančios emocijos

Histrioniniam asmenybės sutrikimui gali būti būdinga greita emocijų kaita. Žmogus gali greitai pereiti nuo džiaugsmo prie nusivylimo, nuo entuziazmo prie ašarų, nuo susižavėjimo prie įskaudinimo.

Tokios emocijos dažnai susijusios su aplinkinių reakcijomis. Pagyrimas gali labai pakelti nuotaiką, o abejingumas ar kritika – greitai sukelti nuosmukį.

Stiprus pritarimo poreikis

Žmogui gali nuolat reikėti patvirtinimo, kad jis patinka, yra gražus, įdomus, svarbus ar mylimas. Be šio patvirtinimo savivertė gali greitai susvyruoti.

Dėl to žmogus gali dažnai klausti, kaip atrodo, ar patiko, ar kitas žmogus nepyksta, ar jis vis dar svarbus. Tai gali varginti santykius, tačiau dažnai kyla iš vidinio nesaugumo.

Įtaigumas ir jautrumas kitų nuomonei

Žmogus gali būti labai paveikus kitų nuomonei, komplimentams, kritikai ar aplinkos emocijoms. Jis gali greitai keisti nuomonę, norus ar planus, jei jaučia, kad taip sulauks daugiau pritarimo ar išvengs atstūmimo.

Tai gali apsunkinti savarankiškus sprendimus, nes žmogui sunkiau atskirti, ko jis pats nori, nuo to, ko iš jo tikisi kiti.

Santykių intensyvumas

Žmogus gali greitai pajusti artumą ir manyti, kad santykiai yra gilesni, nei jie iš tikrųjų yra. Nauja pažintis gali atrodyti labai ypatinga, o draugiškas dėmesys gali būti suprastas kaip stiprus emocinis ryšys.

Vėliau, kai kitas žmogus nereaguoja taip intensyviai, gali kilti nusivylimas, atstūmimo jausmas ar konfliktas. Dėl to santykiai gali tapti nepastovūs.

Išvaizdos ir įspūdžio svarba

Kai kuriems žmonėms labai svarbu, kaip jie atrodo, kokį įspūdį palieka ir ar kiti juos pastebi. Išvaizda, stilius, patrauklumas ar socialinis įspūdis gali tapti svarbia savivertės dalimi.

Tai savaime nėra problema. Tačiau jei žmogus jaučiasi vertingas tik tada, kai sulaukia dėmesio ar susižavėjimo, ilgainiui tai gali kelti nerimą, priklausomybę nuo kitų reakcijų ir vidinį nestabilumą.

„Histrioninio asmenybės sutrikimo simptomus svarbu suprasti ne kaip paprastą dramatizavimą, o kaip bandymą gauti emocinį patvirtinimą, kurio žmogui viduje labai trūksta.“ – dr. Daniel Foster

Histrioninis asmenybės sutrikimas ar tiesiog emocionalumas?

Histrioninis asmenybės sutrikimas dažnai painiojamas su paprastu emocionalumu, ekspresyvumu ar noru bendrauti. Tačiau emocingas žmogus nebūtinai turi sutrikimą. Emocionalumas tampa problema tada, kai žmogaus savivertė pradeda labai priklausyti nuo dėmesio, pritarimo ir aplinkinių reakcijų.

Sveikas emocionalumas leidžia žmogui atvirai reikšti jausmus, bet kartu išlaikyti santykių pusiausvyrą. Histrioninio asmenybės sutrikimo atveju emocijos ir dėmesio poreikis gali tapti tokie stiprūs, kad žmogui sunku jaustis saugiai, kai jis nėra pastebimas.

Svarbiausias skirtumas – ne emocijų ryškumas, o tai, kiek jos valdo žmogaus savivertę ir santykius. Jei žmogus gali būti emocionalus, bet kartu gerbia kitų ribas, geba išbūti be nuolatinio dėmesio ir palaiko stabilius santykius, tai nebūtinai yra sutrikimas.

Kodėl atsiranda histrioninis asmenybės sutrikimas?

Histrioninis asmenybės sutrikimas dažniausiai neturi vienos aiškios priežasties. Jis gali formuotis dėl temperamento, emocinio jautrumo, ankstyvųjų santykių patirčių ir to, kaip žmogus išmoko gauti dėmesį, palaikymą ar pritarimą.

Kai kurie žmonės nuo mažens būna labai emocingi, jautrūs aplinkinių reakcijoms ir stipriai išgyvena atstūmimą. Jei tokio žmogaus aplinkoje dėmesys dažniausiai buvo gaunamas tik tada, kai jis elgėsi ryškiai, dramatiškai ar labai stengėsi patikti, ilgainiui tai gali tapti įprastu santykių modeliu.

Riziką gali didinti emocinio saugumo trūkumas, nepastovus tėvų dėmesys, perdėtas dėmesys išvaizdai ar pasiekimams, ankstyvas atstūmimas, patyčios arba patirtys, kai žmogus jautėsi matomas tik tada, kai buvo „įdomus“, „gražus“, „linksmas“ ar labai emocingas.

Tai nereiškia, kad dėl sutrikimo reikia kaltinti žmogų ar jo šeimą. Dažniausiai kalbama apie kelių veiksnių sąveiką: jautresnę nervų sistemą, ankstyvas patirtis ir išmoktus būdus siekti emocinio patvirtinimo.

„Histrioninis asmenybės sutrikimas dažnai formuojasi tada, kai žmogus išmoksta, kad jo vertė priklauso nuo to, ar jis yra pastebimas. Terapijoje svarbu padėti jam atrasti stabilesnį savęs jausmą, kuris nepriklauso vien nuo aplinkinių reakcijų.“ – dr. Emily Warren

Psichoterapijoje žmogus gali mokytis suprasti, iš kur kyla stiprus dėmesio poreikis, kokios situacijos sukelia nesaugumą ir kaip kurti savivertę, paremtą ne tik kitų pritarimu.

Histrioninis asmenybės sutrikimas dažnai labiausiai pastebimas artimuose santykiuose. Žmogus gali labai norėti artumo, dėmesio ir patvirtinimo, tačiau kartu greitai nusivilti, jei nesulaukia tokios reakcijos, kokios tikėjosi.

Santykiuose gali atsirasti daug emocinio intensyvumo. Žmogus gali greitai susižavėti, stipriai prisirišti, laikyti santykį labai ypatingu, o vėliau skaudžiai reaguoti į mažesnį dėmesį, kritiką ar kito žmogaus užimtumą. Dėl to santykiai gali tapti nepastovūs: vieną dieną atrodyti labai artimi, kitą – keliantys nusivylimą ar nerimą.

Artimiesiems gali būti sunku, jei jie nuolat jaučiasi turintys raminti, patvirtinti, girti ar reaguoti į kiekvieną emocinį svyravimą. Jie gali jaustis įtraukti į dramas, pavargę nuo intensyvių reakcijų arba nežinoti, kaip išlaikyti savo ribas neįskaudinant žmogaus.

Svarbu suprasti, kad stiprus dėmesio poreikis dažnai kyla ne iš tuštybės, o iš vidinio nesaugumo. Vis dėlto artimiesiems nereikia nuolat atsisakyti savo poreikių. Sveiki santykiai remiasi abipusiškumu: vienas žmogus gali būti palaikomas, bet kitas neturi tapti nuolatiniu emocinio patvirtinimo šaltiniu.

„Santykiuose su žmogumi, turinčiu histrioninių bruožų, svarbu išlikti šiltiems, bet neįsitraukti į kiekvieną emocinę bangą. Palaikymas padeda, tačiau ribos saugo santykį nuo išsekimo.“ – dr. Marcus Bennett

Gydymo metu žmogus mokosi atpažinti, kada jam iš tikrųjų reikia artumo, o kada – tik greito patvirtinimo. Tai padeda kurti ramesnius, stabilesnius ir abipusiškesnius santykius.

Histrioninis asmenybės sutrikimas: ką gali duoti atpažinimas ir kokios rizikos kyla negydant?

Histrioninio asmenybės sutrikimo atpažinimas gali padėti žmogui geriau suprasti, kodėl jam taip svarbu būti pastebėtam, kodėl dėmesio trūkumas sukelia stiprų nesaugumą ir kodėl santykiuose kartais kartojasi panašūs nusivylimai.

Tai nėra etiketė ar kaltinimas. Tinkamai suprastas sutrikimas gali tapti pirmu žingsniu į stabilesnę savivertę, ramesnį emocijų reguliavimą ir brandesnius santykius.

Svarbiausia, kad atpažinimas skatintų ne savęs gėdinimą, o pagalbos paiešką. Kai žmogus pradeda aiškiau matyti savo emocinius poreikius, jis gali mokytis ne tik siekti dėmesio, bet ir kurti gilesnį, saugesnį ryšį su savimi bei kitais.

Kaip nustatomas histrioninis asmenybės sutrikimas?

Histrioninį asmenybės sutrikimą nustato psichikos sveikatos specialistas – dažniausiai psichiatras, klinikinis psichologas arba psichoterapeutas. Diagnozė nėra nustatoma vien pagal tai, kad žmogus yra emocionalus, mėgsta dėmesį ar išraiškingai bendrauja.

Vertinamas ilgalaikis elgesio modelis: kaip žmogus reiškia emocijas, kaip reaguoja į dėmesio trūkumą, kaip kuria santykius, kiek jo savivertė priklauso nuo aplinkinių pritarimo ir ar šie bruožai trukdo kasdieniam gyvenimui.

Specialistas gali klausti apie:

• santykių sunkumus;
• emocijų svyravimus;
• poreikį būti pastebėtam;
• reakciją į kritiką ar abejingumą;
• savivertę ir kūno vaizdą;
• nerimo, depresijos ar impulsyvumo simptomus.

Svarbu suprasti, kad internetiniai testai ar straipsniai negali patvirtinti diagnozės. Jie gali padėti atpažinti galimus bruožus, tačiau galutinį vertinimą turėtų atlikti specialistas.

„Diagnozė turi padėti žmogui suprasti savo emocinius poreikius, o ne tapti etikete. Histrioninio asmenybės sutrikimo atveju svarbiausia įvertinti, kiek dėmesio ir patvirtinimo poreikis veikia žmogaus santykius bei savijautą.“ – dr. Sophie Reynolds

Jei žmogus pastebi, kad jo savijauta labai priklauso nuo kitų dėmesio, o santykiuose dažnai kartojasi nusivylimas, dramatizavimas ar stiprus pritarimo poreikis, verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Tinkamas įvertinimas padeda atskirti histrioninį asmenybės sutrikimą nuo kitų būklių ir pasirinkti tinkamą pagalbos kryptį.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)