Necukrinis diabetas (Diabetes insipidus)

Ligos aprašymas

Necukrinis diabetas (Diabetes insipidus) yra reta endokrininė liga, kai organizmas nesugeba tinkamai reguliuoti skysčių pusiausvyros, dėl ko atsiranda per didelis troškulys ir dažnas, didelio kiekio šlapimo išsiskyrimas (poliurija). Skirtingai nuo cukrinio diabeto, šis sutrikimas nėra susijęs su cukraus kiekio kraujyje reguliavimu. Necukrinis diabetas atsiranda dėl antidiurezinio hormono (ADH), dar vadinamo vazopresinu, gamybos ar veikimo sutrikimų. ADH yra atsakingas už skysčių sulaikymą inkstuose, o jo trūkumas ar neveiksmingumas sukelia pernelyg didelį šlapimo išsiskyrimą ir kūno skysčių netekimą.

Ligos priežastis

Necukrinis diabetas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios priklauso nuo ligos formos:

  • Centrinis necukrinis diabetas: Šią formą sukelia smegenų pažeidimas, kuris paveikia hipotalamą arba hipofizę, atsakingus už ADH gamybą. Dažniausios priežastys yra:
    • Galvos traumos.
    • Navikai smegenyse arba hipofizėje.
    • Smegenų infekcijos, tokios kaip meningitas.
    • Smegenų operacijos arba radioterapija.
  • Inkstų (nefrogeninis) necukrinis diabetas: Ši forma atsiranda, kai inkstai nereaguoja į ADH, nors hormonas gaminamas normaliai. Galimos priežastys:
    • Inkstų ligos.
    • Genetiniai sutrikimai.
    • Tam tikri vaistai, pvz., ličio preparatai.
  • Gestacinis necukrinis diabetas: Nėštumo metu placenta gali gaminti fermentą, kuris sunaikina motinos ADH, sukeldamas laikiną skysčių reguliavimo sutrikimą.
  • Pirminis polidipsija: Tai būklė, kai žmogus per daug geria vandens, dėl ko sumažėja ADH gamyba ir padidėja šlapimo išsiskyrimas.

Ligos simptomai

Pagrindiniai necukrinio diabeto simptomai yra susiję su pernelyg dideliu skysčių netekimu ir organizmo nesugebėjimu išlaikyti reikiamą skysčių kiekį:

  • Poliurija: Dažnas šlapinimasis, kai šlapimo kiekis per parą gali siekti 3-20 litrų, priklausomai nuo ligos sunkumo.
  • Polidipsija: Nenugalimas troškulys, net jei suvartojama daug skysčių.
  • Dehidratacija: Jei pacientas negali tinkamai kompensuoti skysčių praradimo, gali atsirasti dehidratacijos simptomai, tokie kaip sausa oda, silpnumas, galvos svaigimas ir nuovargis.
  • Naktinis šlapinimasis: Dėl dažno šlapinimosi pacientai gali kelis kartus per naktį keltis šlapintis (nikturija).
  • Kūno svorio sumažėjimas: Dėl per didelio skysčių praradimo pacientai gali patirti svorio kritimą.

Ligos klasifikacija

Necukrinis diabetas klasifikuojamas pagal sutrikimo kilmę:

  • Centrinis necukrinis diabetas: Sukeltas smegenų pažeidimo ar sužalojimo, dėl kurio sumažėja arba visai nutrūksta ADH gamyba.
  • Nefrogeninis necukrinis diabetas: Atsiranda, kai inkstai nereaguoja į ADH, nors hormonas gaminamas normaliu kiekiu.
  • Gestacinis necukrinis diabetas: Nėštumo metu išsivysto dėl ADH veiklos sutrikimo, kai jį suskaido fermentai, išskiriami placentos.
  • Pirminis polidipsija: Tai būsena, kai pacientas vartoja per daug skysčių, ir tai slopina ADH gamybą.

Ligos diagnostika

Necukrinio diabeto diagnostika apima keletą tyrimų, skirtų nustatyti skysčių pusiausvyros sutrikimo priežastį ir diferencijuoti šios ligos formas:

  • Šlapimo tyrimai: Nustatomas šlapimo tankis ir osmoliališkumas (tirpių dalelių koncentracija), siekiant įvertinti inkstų gebėjimą koncentruoti šlapimą.
  • Kraujo tyrimai: Atliekamas kraujo osmoliališkumo ir elektrolitų kiekio tyrimas. Padidėjęs natrio kiekis gali reikšti dehidrataciją.
  • Vandens ribojimo testas: Pacientui neleidžiama gerti vandens tam tikrą laiką, siekiant stebėti, kaip organizmas reaguoja į skysčių apribojimą. Tai padeda nustatyti, ar yra ADH trūkumas, ar inkstai nereaguoja į hormoną.
  • ADH lygio tyrimai: Tiesiogiai matuojamas ADH kiekis kraujyje.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Atliekamas siekiant įvertinti smegenų būklę, ypač hipofizės ir hipotalamo regionus.

Ligos gydymas ir vaistai

Necukrinio diabeto gydymas priklauso nuo ligos formos ir sunkumo:

  • Centrinis necukrinis diabetas:
    • Desmopresinas: Tai sintetinis antidiurezinis hormonas (ADH), kuris skiriamas tablečių, nosies purškalo ar injekcijų pavidalu. Desmopresinas padeda kompensuoti organizmo ADH trūkumą ir mažina šlapimo kiekį.
    • Skysčių vartojimas: Svarbu tinkamai atkurti prarastus skysčius, kad būtų išvengta dehidratacijos.
  • Nefrogeninis necukrinis diabetas:
    • Dietiniai pokyčiai: Gydytojai gali rekomenduoti mažai druskos turinčią dietą, siekiant sumažinti šlapimo kiekį.
    • Tiazidiniai diuretikai: Šie vaistai, nors ir yra diuretikai, gali padėti sumažinti šlapimo kiekį, padidindami natrio ir vandens absorbciją inkstuose.
    • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Kartais skiriami siekiant sumažinti šlapimo išsiskyrimą.
  • Gestacinis necukrinis diabetas:
    • Gydymas yra panašus į centrinį necukrinį diabetą, dažniausiai naudojant desmopresiną.
  • Pirminis polidipsija:
    • Gydymas dažniausiai apima psichologinę pagalbą arba gydymą, kad būtų sumažintas pernelyg didelis vandens vartojimas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors medicininis gydymas yra būtinas, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti tinkamą skysčių pusiausvyrą ir geresnę savijautą:

  • Vandens suvartojimo reguliavimas: Laikytis gydytojo nurodymų dėl tinkamo skysčių vartojimo kiekio, kad būtų išvengta per didelio ar per mažo vandens vartojimo.
  • Elektrolitų turintys gėrimai: Skysčių papildymas elektrolitų tirpalais gali padėti išlaikyti tinkamą elektrolitų pusiausvyrą organizme.
  • Subalansuota mityba: Gerti daug vandens turinčius vaisius ir daržoves, kad būtų užtikrintas natūralus drėkinimas ir elektrolitų pusiausvyra.

Prevencija

Nėra konkrečios necukrinio diabeto prevencijos, tačiau tam tikros priemonės gali padėti valdyti būklę:

  • Ankstyva diagnozė ir gydymas: Ankstyvas problemos nustatymas ir tinkamas gydymas gali padėti sumažinti komplikacijas.
  • Vengti inkstų pažeidimo: Saugoti inkstų sveikatą, vengiant toksiškų medžiagų, tokių kaip tam tikri vaistai (pvz., ličio preparatai), ir rūpintis bendra sveikata.
  • Sveika gyvensena: Tinkama mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti bendrą organizmo sveikatą ir skysčių pusiausvyrą.

Šaltiniai

  1. https://www.nhs.uk/conditions/diabetes-insipidus/#:~:text=Diabetes%20insipidus%20is%20a%20rare,extreme%20thirst%20(polydipsia)
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/diabetes-insipidus/symptoms-causes/syc-20351269
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/16618-diabetes-insipidus

Gydytojai

Simptomai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)