Mitralinio (dviburio) vožtuvo nesandarumas

Aprašymas
Gydytojai
Simptomai
Vaistai
Pagal abėcėlę

Turinys

Ligos aprašymas

Mitralinio (dviburio) vožtuvo nesandarumas, dar vadinamas mitraline regurgitacija, yra būklė, kai mitralinis vožtuvas, esantis tarp kairiojo prieširdžio ir kairiojo skilvelio, tinkamai neužsidaro. Dėl to dalis kraujo grįžta (regurgituoja) iš kairiojo skilvelio atgal į kairįjį prieširdį, užuot tekėjusi į aortą. Tai gali sukelti širdies darbo sutrikimus, nes kairysis skilvelis turi padidintai pumpuoti kraują, kad užtikrintų tinkamą kūno aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Mitralinio vožtuvo nesandarumas gali būti ūminis arba lėtinis, o jo sunkumas skiriasi nuo lengvo iki sunkaus.

Ligos priežastys

Mitralinio vožtuvo nesandarumą gali sukelti daugybė veiksnių, įskaitant įgimtas anomalijas, degeneracinius pokyčius, infekcijas ir širdies ligas:

Mitralinio vožtuvo prolapsas: Viena iš dažniausių priežasčių, kai vožtuvo lapeliai išsiveržia atgal į kairįjį prieširdį širdies susitraukimo metu, sukelia nesandarumą.
Reumatinė širdies liga: Ši būklė gali atsirasti po streptokokinės infekcijos, dėl kurios susidaro vožtuvų randai ir deformacijos, kurios gali sukelti vožtuvo nesandarumą.
Infekcinis endokarditas: Bakterinė infekcija, pažeidžianti vožtuvus ir sukelianti jų funkcijos sutrikimus bei nesandarumą.
Širdies išsiplėtimas (kardiomiopatija): Kai širdies raumuo susilpnėja ar išsiplečia, vožtuvo struktūra gali būti sutrikdyta, sukelti nesandarumą.
Širdies priepuolis (miokardo infarktas): Gali pažeisti raumenis, kurie palaiko mitralinį vožtuvą, dėl ko atsiranda vožtuvo nesandarumas.
Įgimtos širdies anomalijos: Kai kurie žmonės gimsta su struktūriniais vožtuvo ar aplinkinių širdies struktūrų sutrikimais, kurie sukelia mitralinio vožtuvo nesandarumą.
Kalcio nuosėdos: Vyresnio amžiaus žmonėms vožtuvo lapeliuose ar vožtuvo žiede gali kauptis kalcio nuosėdos, trukdančios normaliai vožtuvo funkcijai.

Ligos simptomai

Mitralinio vožtuvo nesandarumo simptomai priklauso nuo ligos sunkumo ir progresavimo. Lengvas ar vidutinio sunkumo nesandarumas dažnai nesukelia jokių simptomų, o sunkesnis nesandarumas gali sukelti įvairių simptomų:

Dusulys: Dažnai pirmasis simptomas, ypač fizinio krūvio metu arba gulint, kai kraujas grįžta į plaučius (plaučių perkrova).
Nuovargis: Dėl sumažėjusio efektyvaus kraujo tiekimo organizmui, pacientai gali jausti nuolatinį nuovargį.
Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos): Gali atsirasti dėl prieširdžių virpėjimo ar kitų ritmo sutrikimų, susijusių su padidėjusiu prieširdžių dydžiu ir spaudimu.
Kojų ir pėdų patinimas (edema): Ypač pastebimas vakare arba po ilgesnio stovėjimo ar sėdėjimo.
Krūtinės skausmas: Nors tai retas simptomas, kai kurie pacientai gali jausti diskomfortą ar skausmą krūtinės srityje, ypač fizinio krūvio metu.
Kosulys: Gali būti sausas arba su kraujo priemaišomis, dažniausiai atsirandantis naktį arba gulint.

Ligos klasifikacijos

Mitralinio vožtuvo nesandarumas gali būti klasifikuojamas pagal jo atsiradimo laiką ir priežastį:

Pirminis (organinis) mitralinio vožtuvo nesandarumas: Dėl tiesioginio mitralinio vožtuvo struktūrų (lapelių, chordų, papiliarinių raumenų) pažeidimo ar defekto, pvz., mitralinio vožtuvo prolapsas arba reumatinė širdies liga.
Antrinis (funkcinis) mitralinio vožtuvo nesandarumas: Dėl aplinkinių širdies struktūrų pažeidimo, pvz., kairiojo skilvelio išsiplėtimas ar širdies raumens liga (kardiomiopatija), kurie trukdo normaliam vožtuvo uždarymui.

Mitralinio vožtuvo nesandarumas taip pat gali būti klasifikuojamas pagal sunkumą:

Lengvas nesandarumas: Maža kraujo dalis grįžta atgal į kairįjį prieširdį, dažnai nesukeliant jokių simptomų.
Vidutinio sunkumo nesandarumas: Didesnis kraujo kiekis grįžta atgal į kairįjį prieširdį, gali atsirasti lengvas dusulys arba nuovargis.
Sunkus nesandarumas: Didelis kraujo kiekis grįžta atgal į kairįjį prieširdį, sukeliant reikšmingą širdies perkrovą ir simptomus, pvz., stiprų dusulį, nuovargį ir edemą.

Ligos diagnostika

Mitralinio vožtuvo nesandarumo diagnostika apima paciento klinikinį įvertinimą, fizinį tyrimą ir įvairius vaizdo bei funkcinius tyrimus:

Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertins paciento simptomus, klausysis širdies garsų stetoskopu (girdimi širdies ūžesiai gali rodyti nesandarumą) ir apžiūrės, ar nėra kitų širdies nepakankamumo požymių, pvz., edemos ar dusulio.
Echokardiografija: Pagrindinis diagnostikos metodas, naudojamas įvertinti mitralinio vožtuvo struktūrą, jo funkciją ir kraujo grįžtamojo srauto (regurgitacijos) kiekį. Gali būti atliekama transtorakaline ar transesofagine metodu, siekiant geresnės vizualizacijos.
Elektrokardiograma (EKG): Gali parodyti prieširdžių virpėjimą, širdies raumens išsiplėtimą ar kitus širdies ritmo sutrikimus, susijusius su mitraliniu nesandarumu.
Krūtinės rentgenograma: Naudojama vertinant širdies dydį ir formą bei ieškant plaučių perkrovos požymių.
Širdies magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Gali būti naudojama, siekiant detaliau įvertinti širdies struktūrą ir funkciją, ypač jei echokardiografija nesuteikia pakankamai informacijos.
Širdies kateterizacija: Invazinė procedūra, naudojama įvertinti širdies kraujagyslių būklę ir tiksliai išmatuoti spaudimą širdies kamerose, jei reikia tiksliai įvertinti nesandarumo sunkumą.

Ligos gydymas ir vaistai

Mitralinio vožtuvo nesandarumo gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų ir paciento sveikatos būklės. Gydymo tikslas yra palengvinti simptomus, užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Stebėjimas ir reguliarūs patikrinimai: Jei nesandarumas yra lengvas ar vidutinio sunkumo ir nesukelia jokių simptomų, gali būti rekomenduojamas reguliarus stebėjimas ir echokardiografiniai tyrimai, kad būtų galima sekti ligos progresavimą.
Vaistų terapija:
- Diuretikai: Naudojami siekiant sumažinti skysčių kaupimąsi ir palengvinti edemą bei dusulį.
- Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai arba angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB): Naudojami siekiant sumažinti širdies perkrovą ir sumažinti kraujospūdį.
- Beta blokatoriai: Gali būti naudojami, siekiant sumažinti širdies ritmą ir pagerinti širdies funkciją.
- Antikoaguliantai: Skiriami pacientams su prieširdžių virpėjimu, siekiant užkirsti kelią kraujo krešulių susidarymui ir sumažinti insulto riziką.
Chirurginis gydymas:
- Mitralinio vožtuvo rekonstrukcija (plastika): Operacija, kurios metu vožtuvas pataisomas, siekiant išsaugoti natūralią vožtuvo struktūrą ir funkciją. Dažnai yra pirmenybė teikiama chirurgijos forma, nes ji turi geresnius ilgalaikius rezultatus ir mažesnę komplikacijų riziką.
- Mitralinio vožtuvo keitimas: Jei vožtuvo rekonstrukcija neįmanoma, vožtuvas gali būti pakeistas dirbtiniu (mechaniniu arba biologiniu) vožtuvu. Po mechaninio vožtuvo implantacijos pacientams reikalingas ilgalaikis antikoaguliantų vartojimas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors mitralinio vožtuvo nesandarumas dažnai reikalauja medicininio ir kartais chirurginio gydymo, tam tikros liaudiškos priemonės gali padėti palaikyti bendrą širdies sveikatą:

Sveika mityba: Mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, nesočiųjų riebalų ir mažai druskos, gali padėti palaikyti širdies sveikatą ir valdyti kraujospūdį.
Reguliarus fizinis aktyvumas: Vidutinio intensyvumo pratimai, tokie kaip vaikščiojimas ar plaukimas, gali padėti pagerinti širdies sveikatą ir bendrą gerovę. Prieš pradedant bet kokią mankštos programą, svarbu pasitarti su gydytoju.
Kūno svorio kontrolė: Sveiko kūno svorio palaikymas gali sumažinti širdies apkrovą ir padėti kontroliuoti kraujospūdį.
Vengti alkoholio ir rūkymo: Ribojant alkoholio vartojimą ir metant rūkyti, galima pagerinti širdies sveikatą ir sumažinti širdies ligų riziką.
Streso valdymas: Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip joga, meditacija ar gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti stresą, kuris gali turėti įtakos širdies sveikatai.

Prevencija

Mitralinio vožtuvo nesandarumo prevencija apima širdies ir kraujagyslių sveikatos palaikymą ir rizikos veiksnių valdymą:

Infekcijų prevencija: Svarbu gydyti streptokokines infekcijas, kad būtų išvengta reumatinės širdies ligos, ir laikytis geros burnos higienos, kad būtų išvengta infekcinio endokardito.
Kraujo spaudimo ir cholesterolio kontrolė: Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir gydytojo nurodymų laikymasis gali padėti kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolio lygį, sumažinant širdies ligų riziką.
Reguliariai tikrinti širdies sveikatą: Ypač žmonėms, turintiems šeimos istoriją dėl širdies ligų ar esamiems širdies ligų simptomams.