Lėtinė plautinė širdis

Ligos aprašymas

Lėtinė plautinė širdis (lot. cor pulmonale chronicum) yra būklė, kai dešinioji širdies skilvelis išsiplečia ir/arba sustorėja dėl ilgalaikio plaučių arterijos padidėjusio spaudimo. Šis spaudimo padidėjimas paprastai yra susijęs su lėtinėmis plaučių ligomis, tokiomis kaip lėtinis obstrukcinis bronchitas, emfizema, plaučių fibrozė ar kitomis būklėmis, kurios sukelia hipoksiją (deguonies trūkumą) ir vėlesnę plautinę hipertenziją. Dėl šių sąlygų širdis turi dirbti sunkiau, kad perpumpuotų kraują per plaučius, kas su laiku gali sukelti dešiniojo skilvelio funkcijos sutrikimą.

Ligos priežastys

  • Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL): dažniausiai lėtinė plautinė širdis atsiranda dėl LOPL, įskaitant lėtinį bronchitą ir emfizemą, kurios riboja oro srautą ir mažina deguonies kiekį kraujyje.
  • Plaučių kraujagyslių ligos: plaučių arterijų kraujagyslių ligos, tokios kaip plaučių embolija, gali sukelti padidėjusį spaudimą plaučių arterijoje.
  • Intersticinės plaučių ligos: būklės, kurios pažeidžia plaučių audinį ir alveoles, tokios kaip plaučių fibrozė, taip pat gali sukelti plautinę hipertenziją.
  • Plaučių arterijos hipertenzija: idiopatinė arba antrinė plautinė hipertenzija, kuri gali išsivystyti dėl kitų ligų, pvz., širdies nepakankamumo ar jungiamojo audinio ligų.
  • Hipoventiliacijos sindromai: sąlygos, kurios sumažina plaučių ventiliaciją, pvz., nutukimo hipoventiliacijos sindromas, gali prisidėti prie plautinės hipertenzijos išsivystymo.
  • Įgimtos širdies ir plaučių struktūros anomalijos: kai kurios įgimtos širdies ar plaučių struktūros anomalijos taip pat gali padidinti riziką susirgti lėtine plautine širdimi.

Ligos simptomai

  • Dusulys (ypač fizinio krūvio metu)
  • Nuovargis ir silpnumas
  • Kojų ir kulkšnių patinimas (periferinė edema)
  • Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
  • Palpitacijos (širdies permušimai)
  • Padidėjęs kaklo venų pulsavimas
  • Kosulys, kartais su skrepliais
  • Svorio padidėjimas dėl skysčių susikaupimo

Ligos klasifikacijos

  • Kompensuota lėtinė plautinė širdis: dešinysis širdies skilvelis sugeba susitvarkyti su padidėjusiu spaudimu plaučių kraujotakoje, todėl širdies nepakankamumo simptomai dažniausiai nepasireiškia.
  • Dekompensuota lėtinė plautinė širdis: dešinysis širdies skilvelis nesugeba susitvarkyti su padidėjusiu spaudimu, todėl išsivysto dešiniojo skilvelio širdies nepakankamumas su visais būdingais simptomais.

Ligos diagnostika

  • Fizinė apžiūra: gydytojas gali pastebėti padidėjusį kaklo venų pulsavimą, patinusias kojas ar kitus simptomus, būdingus dešiniojo skilvelio nepakankamumui.
  • Elektrokardiograma (EKG): gali parodyti dešiniojo skilvelio hipertrofijos požymius ar dešiniojo skilvelio pertempimą.
  • Krūtinės ląstos rentgenograma: gali parodyti plaučių arterijos išsiplėtimą ar plaučių ligos požymius.
  • Echokardiografija: ultragarso tyrimas, kuris gali parodyti dešiniojo skilvelio padidėjimą ir plaučių arterijos spaudimo padidėjimą.
  • Plaučių funkcijos tyrimai: naudojami nustatyti plaučių ligos buvimą ir sunkumą.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): gali būti naudojami siekiant išsamesnės širdies ir plaučių struktūrų analizės.
  • Dešiniojo širdies kateterizacija: invazinė procedūra, kurios metu matuojamas tiesioginis plaučių arterijos spaudimas ir širdies funkcija.

Ligos gydymas ir vaistai

  • Pagrindinės plaučių ligos gydymas: svarbiausia yra gydyti pagrindinę ligą, sukėlusią plautinę hipertenziją (pvz., LOPL ar intersticinę plaučių ligą).
  • Deguonies terapija: ilgalaikis deguonies naudojimas gali pagerinti deguonies tiekimą ir sumažinti spaudimą plaučių arterijoje.
  • Diuretikai: naudojami skysčių pertekliui mažinti ir edemai (patinimui) kontroliuoti.
  • Vazodilatatoriai: tokie vaistai kaip kalcio kanalų blokatoriai ar prostaciklinai gali būti naudojami siekiant sumažinti plaučių arterijos spaudimą.
  • Digoksinas: gali būti skiriamas, jei yra dešiniojo skilvelio nepakankamumas, siekiant pagerinti širdies funkciją.
  • Antikoaguliantai: gali būti naudojami, siekiant išvengti kraujo krešulių susidarymo plaučių kraujotakoje.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

  • Sveika mityba: mažo druskos kiekio dieta gali padėti sumažinti skysčių kaupimąsi organizme.
  • Reguliari, lengva fizinė veikla: gali padėti pagerinti širdies ir plaučių funkciją, tačiau būtina pasitarti su gydytoju apie tinkamą fizinio aktyvumo lygį.
  • Kvėpavimo pratimai: gali padėti pagerinti plaučių funkciją ir sumažinti dusulį.
  • Rūkymo nutraukimas: būtinas siekiant pagerinti plaučių funkciją ir sumažinti plautinės hipertenzijos progresavimą.

Prevencija

  • Rūkymo vengimas ir nutraukimas: svarbiausias veiksnys siekiant užkirsti kelią lėtinėms plaučių ligoms, kurios gali sukelti plautinę hipertenziją ir lėtinę plautinę širdį.
  • Skiepijimas: reguliarus skiepijimas nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos gali padėti išvengti infekcijų, kurios gali pabloginti plaučių funkciją.
  • Ankstyva plaučių ligų diagnostika ir gydymas: svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti bet kokias plaučių ligas, kad būtų išvengta plautinės hipertenzijos išsivystymo.
  • Reguliari sveikatos patikra: reguliarūs medicininiai patikrinimai gali padėti anksčiau nustatyti rizikos veiksnius ir laiku pradėti gydymą.

Šaltiniai

  1. https://pro.novonordisk.com/disease-area/cardiovascular-disease/cv-obesity.html/?congress_id=easdu&cid=pse-ls1zh85hnk&gad_source=1&gclid=Cj0KCQjwz7C2BhDkARIsAA_SZKYjlR4Una6OVsnmaeK-iG6-tXEchMsUQDrz5l6vBDcxSJyuegAf5joaAnROEALw_wcB
  2. https://myhealth.alberta.ca/Health/aftercareinformation/pages/conditions.aspx?hwid=abo4019#:~:text=Chronic%20pulmonary%20heart%20disease%20happens,the%20lung%2C%20or%20sleep%20apnea.
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3641739/

Gydytojai