Pūlinga angina: simptomai, kaip atrodo ir kaip gydyti?
Pūlinga angina dažniausiai reiškia ūminį tonzilių uždegimą, kai ant tonzilių atsiranda baltų, gelsvų ar pūlingų apnašų. Žmonės ją dar vadina įvairiai: puliuojanti angina, pūliuojanti angina, pulinga angina, puline angina ar pūlinė angina. Mediciniškai svarbiausia ne pats pavadinimas, o priežastis – ar uždegimą sukėlė bakterijos, ar virusai, nes nuo to priklauso gydymas.
Nors pūliai ant tonzilių dažnai siejami su bakterine infekcija, vien iš gerklės vaizdo ne visada galima tiksliai pasakyti, ar tai bakterine angina, ar virusinis tonzilių uždegimas. Kai kuriais atvejais panašias apnašas gali sukelti ir kitos infekcijos, todėl savarankiškai pradėti antibiotikų nereikėtų. Gydytojas vertina simptomus, gerklės vaizdą, limfmazgius, temperatūrą ir prireikus atlieka streptokoko testą.
- Kas tai? Pūlinga angina yra tonzilių uždegimas, kai ant tonzilių gali atsirasti baltų ar gelsvų apnašų.
- Kaip atrodo? Tonzilės dažnai būna paraudusios, patinusios, su taškinėmis ar platesnėmis apnašomis, o ryjant skauda.
- Ar visada bakterinė? Ne visada. Pūlingos apnašos gali būti ir virusinių ar kitų infekcijų metu, todėl priežastį turi įvertinti gydytojas.
- Kada įtarti streptokoką? Kai gerklės skausmas prasideda staiga, yra karščiavimas, nėra kosulio, skauda kaklo limfmazgius ir matomos tonzilių apnašos.
- Gydymas: priklauso nuo priežasties. Antibiotikai reikalingi tik tada, kai įtariama ar patvirtinama bakterinė infekcija.
Kas yra pūlinga angina?
Pūlinga angina yra tonzilių uždegimas, kai ant tonzilių matomos pūlingos ar į pūlius panašios apnašos. Tonzilės yra limfinio audinio dariniai gerklės gale, padedantys imuninei sistemai reaguoti į mikroorganizmus, patenkančius per burną ar nosį. Kai jos užsidega, gerklė parausta, patinsta, ryti tampa skausminga.
Kasdienėje kalboje žmonės dažnai vartoja skirtingus pavadinimus: pūlinga angina, puliuojanti angina, pūliuojanti angina ar pūlinė angina. Visi šie pavadinimai dažniausiai reiškia tą patį vaizdą – paraudusias tonziles su apnašomis. Tačiau toks vaizdas dar nepasako tikslios priežasties.
Pūlingą tonzilių uždegimą gali sukelti bakterijos, ypač A grupės streptokokas, bet panašiai gali atrodyti ir kai kurios virusinės infekcijos. Todėl svarbu ne tik pamatyti apnašas, bet ir įvertinti visą ligos eigą: temperatūrą, kosulį, slogą, limfmazgius, bendrą savijautą ir tyrimų rezultatus.
„Tonzilių apnašos yra svarbus požymis, bet jos nėra vienintelis kriterijus sprendžiant, ar reikia antibiotikų.“
– Dr. Anthony W. Chow, infekcinių ligų gydytojas
Kaip atrodo pūlinga angina?
Jei žmogus ieško, kaip atrodo pulinga angina, dažniausiai jis tikisi pamatyti baltas ar gelsvas apnašas ant tonzilių. Sergant pūlinga angina tonzilės dažnai būna padidėjusios, ryškiai paraudusios, paburkusios. Ant jų gali matytis taškinės pūlingos sankaupos, gelsvi ploteliai ar platesnės apnašos.
Klausimas, kaip atrodo puliuojanti angina, svarbus, bet vien vaizdas gali klaidinti. Kartais pūlingos apnašos atrodo įspūdingai, tačiau priežastis nebūtinai yra streptokokas. Kitais atvejais streptokokine angina gali pasireikšti stipriu gerklės skausmu, karščiavimu ir limfmazgių skausmu, bet apnašos gali būti ne tokios ryškios.
Sveika gerklė paprastai nėra ryškiai raudona, tonzilės nėra patinusios, nėra pūlingų apnašų, o rijimas nesukelia stipraus skausmo. Tačiau tonzilių dydis žmonėms skiriasi, todėl vien didesnės tonzilės nebūtinai reiškia ligą.
Kaip gali atrodyti pūlinga angina?
| Vaizdas gerklėje | Ką gali reikšti? | Ką svarbu žinoti? |
|---|---|---|
| Paraudusios, patinusios tonzilės | Ūminį tonzilių uždegimą. | Gali būti tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės. |
| Baltos ar gelsvos apnašos | Pūlingą ar į pūlingą panašų uždegimą. | Apnašos ne visada reiškia, kad būtini antibiotikai. |
| Taškiniai pūlingi ploteliai | Gali būti bakterinės anginos požymis. | Reikia vertinti kartu su temperatūra, limfmazgiais ir kitais simptomais. |
| Apnašos kartu su sloga ir kosuliu | Dažniau gali rodyti virusinę infekciją. | Antibiotikai virusų neveikia. |
| Labai vienpusis patinimas | Gali rodyti komplikaciją, pavyzdžiui, pūlinį šalia tonzilės. | Reikia skubaus gydytojo įvertinimo. |
Pūlinga angina simptomai
Pūlinga angina simptomai dažniausiai prasideda nuo stipraus gerklės skausmo. Skausmas gali būti ryškus ryjant, kartais plisti į ausis. Žmogui gali būti sunku valgyti, gerti, kalbėti. Dažnai atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bendras silpnumas.
Kiti požymiai – padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai, nemalonus burnos kvapas, paraudusi ryklė, patinusios tonzilės ir apnašos. Vaikams gali pasireikšti pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, atsisakymas valgyti ar gerti, vangumas.
Pūlinga angina be temperatūros taip pat įmanoma, nors daugelis žmonių ją sieja su aukšta temperatūra. Temperatūros gali nebūti ligos pradžioje, lengvesnės eigos atveju, pavartojus karščiavimą mažinančių vaistų arba dėl individualios organizmo reakcijos. Tačiau jei yra pūlingų apnašų ir stiprus gerklės skausmas, gydytojo apžiūra vis tiek svarbi.
Dažniausi pūlingos anginos simptomai
| Simptomas | Kaip pasireiškia? | Kada labiau neramina? |
|---|---|---|
| Stiprus gerklės skausmas | Skauda ryjant, kalbant, kartais skausmas plinta į ausis. | Jei žmogus negali gerti skysčių ar ryti seilių. |
| Pūlingos apnašos | Ant tonzilių matomi balti ar gelsvi ploteliai. | Jei kartu yra karščiavimas ir skausmingi limfmazgiai. |
| Karščiavimas | Temperatūra gali pakilti staiga, gali būti šaltkrėtis. | Jei temperatūra aukšta, užsitęsia ar būklė blogėja. |
| Padidėję kaklo limfmazgiai | Kakle ar po žandikauliu jaučiami skausmingi mazgeliai. | Jei limfmazgiai labai skausmingi arba didėja. |
| Bendras silpnumas | Gali būti nuovargis, galvos, raumenų skausmas, apetito stoka. | Jei atsiranda vangumas, dehidratacija ar dusulys. |
Ar pūlinga angina visada bakterinė?
Pūlingos apnašos dažnai leidžia įtarti bakterinę infekciją, bet jos nėra absoliutus įrodymas. Streptokokinė angina yra viena svarbiausių bakterinės anginos formų, nes jai gali reikėti antibiotikų, o negydoma ji kai kuriais atvejais gali sukelti komplikacijų.
Tačiau panašios apnašos gali atsirasti ir sergant virusinėmis infekcijomis, pavyzdžiui, infekcine mononukleoze ar kitais ryklės uždegimais. Todėl vien frazė „atrodo pulinga angina“ dar nereiškia, kad žmogui būtina pradėti antibiotikus.
Bakterine angina labiau tikėtina, jei liga prasideda staiga, skauda ryti, yra karščiavimas, padidėję skausmingi kaklo limfmazgiai, nėra kosulio, o tonzilės padengtos apnašomis. Vis dėlto tiksliau apsispręsti padeda gydytojo apžiūra ir, jei reikia, greitasis streptokoko testas.
Kada labiau tikėtina bakterinė ar virusinė priežastis?
| Požymis | Labiau būdinga virusinei infekcijai | Labiau būdinga bakterinei anginai |
|---|---|---|
| Kosulys ir sloga | Dažni, ypač peršalimo metu. | Dažnai nebūna arba būna neryškūs. |
| Ligos pradžia | Dažnai palaipsnė. | Dažnai staigi. |
| Gerklės skausmas | Gali būti įvairaus stiprumo. | Dažnai stiprus, ypač ryjant. |
| Tonzilių apnašos | Gali būti, bet ne visada reiškia bakterijas. | Gali būti pūlingos, kartu su karščiavimu ir limfmazgių skausmu. |
| Antibiotikų poreikis | Paprastai nereikalingi. | Gali būti reikalingi, jei gydytojas patvirtina ar įtaria bakterinę infekciją. |
Pūlinga angina vaikams ir suaugusiesiems
Vaikams pūlinga angina gali prasidėti staigiai. Vaikas gali karščiuoti, skųstis gerklės ar pilvo skausmu, vemti, atsisakyti valgyti ir gerti. Mažesni vaikai kartais nepasako, kad skauda gerklę, todėl tėvai pastebi vangumą, seilėtekį, blogą kvapą iš burnos ar nenorą ryti.
Suaugusiesiems simptomai dažniau apibūdinami aiškiai: stiprus gerklės skausmas, sunkus rijimas, temperatūra, tonzilių apnašos, padidėję kaklo limfmazgiai. Kartais žmogus jaučia tik vienos pusės skausmą, kuris stiprėja – tokia situacija reikalauja atidesnio įvertinimo.
Vaikams ir suaugusiesiems svarbu stebėti skysčių vartojimą. Jei žmogus dėl skausmo beveik negeria, retai šlapinasi, yra labai silpnas ar mieguistas, reikia kreiptis greičiau. Dehidratacija ir komplikacijos gali būti pavojingos, ypač vaikams.
Kaip diagnozuojama pūlinga angina?
Pūlinga angina diagnozuojama įvertinus simptomus, gerklės vaizdą ir bendrą savijautą. Gydytojas apžiūri tonziles, patikrina kaklo limfmazgius, klausia apie kosulį, slogą, temperatūrą, ligos pradžią ir kontaktą su sergančiais žmonėmis.
Jei įtariama streptokokine angina, gali būti atliekamas greitasis streptokoko testas. Jis padeda greičiau nuspręsti, ar tikėtina A grupės streptokoko infekcija. Kai kuriais atvejais gali būti paimamas gerklės pasėlis arba atliekami kiti tyrimai, jei simptomai neįprasti.
Diagnozė neturėtų būti nustatoma vien pagal savarankiškai padarytą gerklės nuotrauką. Gerklės vaizdas yra svarbus, bet jis turi būti vertinamas kartu su klinikiniais požymiais.
Pūlingos anginos diagnostikos kelias
| Etapas | Kas vertinama? | Kodėl svarbu? |
|---|---|---|
| Simptomų įvertinimas | Gerklės skausmas, temperatūra, rijimas, kosulys, sloga, bendra savijauta. | Padeda atskirti virusinės ir bakterinės infekcijos tikimybę. |
| Gerklės apžiūra | Tonzilių paraudimas, patinimas, apnašos, ryklės būklė. | Padeda įvertinti uždegimo pobūdį. |
| Limfmazgių apčiuopa | Kaklo limfmazgių padidėjimas ir skausmingumas. | Skausmingi limfmazgiai gali būti svarbus bakterinės anginos požymis. |
| Streptokoko testas | Ar tikėtina A grupės streptokoko infekcija. | Padeda nuspręsti dėl antibiotikų poreikio. |
| Papildomi tyrimai | Kiti tyrimai, jei eiga neįprasta, simptomai užsitęsę ar įtariama kita infekcija. | Padeda išvengti klaidingo gydymo. |
Kada reikalingas streptokoko testas?
Streptokoko testas gali būti reikalingas tada, kai gydytojas įtaria, kad pūlingą anginą sukėlė A grupės streptokokas. Ši bakterija yra viena svarbiausių bakterinės anginos priežasčių, nes ją patvirtinus gali būti skiriami antibiotikai. Testas padeda išvengti dviejų klaidų: nereikalingo antibiotikų vartojimo virusinės infekcijos metu ir per vėlai pradėto gydymo bakterinės infekcijos atveju.
Streptokokine angina labiau įtariama, kai liga prasideda staiga, stipriai skauda gerklę, sunku ryti, yra karščiavimas, tonzilės padengtos apnašomis, kaklo limfmazgiai skausmingi, o kosulio ar slogos nėra. Vis dėlto net šie požymiai nėra šimtaprocentinis įrodymas, todėl tyrimas gali būti labai naudingas.
Testo poreikį turėtų nuspręsti gydytojas. Vaikams, paaugliams ir žmonėms, kuriems simptomai ryškūs, tyrimas ypač padeda parinkti tinkamą gydymo kryptį. Jei testas neigiamas, bet simptomai neįprasti ar būklė blogėja, gydytojas gali svarstyti papildomus tyrimus.
Kada verta atlikti streptokoko testą?
| Situacija | Kodėl testas gali būti naudingas? | Ką padeda nuspręsti? |
|---|---|---|
| Staigi ligos pradžia | Bakterinė angina dažnai prasideda greičiau nei paprastas peršalimas. | Ar reikalingas antibakterinis gydymas. |
| Stiprus gerklės skausmas be kosulio | Kosulio nebuvimas gali didinti streptokokinės infekcijos tikimybę. | Ar simptomai labiau atitinka bakterinę anginą. |
| Apnašos ant tonzilių | Pūlingos apnašos gali būti bakterinės infekcijos požymis, bet ne visada. | Ar apnašos susijusios su streptokoku. |
| Skausmingi kaklo limfmazgiai | Limfmazgių skausmas gali rodyti aktyvų uždegimą. | Ar verta skirti antibiotikus. |
| Dažni panašūs epizodai | Pasikartojantys tonzilitai gali būti vertinami atidžiau. | Ar reikia papildomo gydytojo, kartais LOR, įvertinimo. |
Pūlinga angina gydymas
Pūlinga angina gydymas priklauso nuo to, kas sukėlė uždegimą. Jei priežastis yra streptokokinė ar kita bakterinė infekcija, gydytojas gali paskirti antibiotikus. Jei priežastis virusinė, antibiotikai neveiks, todėl gydymas bus simptominis: poilsis, skysčiai, skausmo ir temperatūros mažinimas, gerklės drėkinimas.
Labai svarbu nevartoti antibiotikų savarankiškai. Namuose likę vaistai, kito žmogaus antibiotikai ar netinkamas kursas gali nepadėti ir sukelti problemų. Jei antibiotikai paskirti, juos reikia vartoti taip, kaip nurodė gydytojas, net jei savijauta pagerėja anksčiau.
Jei žmogus klausia, pūlinga angina kaip gydyti, saugiausias atsakymas yra toks: pirmiausia reikia įvertinti, ar tikėtina bakterinė infekcija. Namų priemonės gali palengvinti skausmą, tačiau jos nepakeičia antibiotikų, jei gydytojas nustato bakterinę anginą.
Gydymas pagal priežastį
| Priežastis | Gydymo kryptis | Ką svarbu žinoti? |
|---|---|---|
| Virusinis tonzilių uždegimas | Simptomų lengvinimas, poilsis, skysčiai, skausmo kontrolė. | Antibiotikai virusų neveikia. |
| Streptokokinė angina | Gydytojo paskirti antibiotikai ir simptominė priežiūra. | Kursą svarbu vartoti taip, kaip paskirta. |
| Neaiški priežastis | Apžiūra, kartais streptokoko testas ar kiti tyrimai. | Gydyti aklai antibiotikais nereikėtų. |
| Pasikartojanti pūlinga angina | Gali reikėti šeimos gydytojo ar LOR gydytojo vertinimo. | Svarbu išsiaiškinti, ar nėra lėtinio tonzilito ar komplikacijų. |
| Komplikacijos požymiai | Skubesnė gydytojo apžiūra, kartais papildomas gydymas. | Ypač svarbu, jei skausmas vienpusis, sunku išsižioti ar ryti seiles. |
Kada būtini antibiotikai?
Antibiotikai būtini ne dėl to, kad ant tonzilių matomos apnašos, o dėl to, kad įtariama arba patvirtinama bakterinė infekcija. Dažniausiai kalbama apie A grupės streptokoką. Tokiu atveju antibiotikai padeda gydyti infekciją, mažinti užkrečiamumą ir komplikacijų riziką.
Jei tyrimai ar klinikinis vaizdas rodo virusinę infekciją, antibiotikų nereikia. Jie nesutrumpins virusinės ligos eigos ir gali sukelti šalutinių poveikių. Todėl pulinga angina be antibiotiku gali būti gydoma tik tada, kai gydytojas mano, kad antibiotikai nereikalingi, arba kai priežastis nėra bakterinė.
Jei antibiotikai paskiriami, negalima jų nutraukti vos tik sumažėja temperatūra ar skausmas. Per trumpas kursas gali būti nepakankamas. Taip pat nereikėtų keisti dozės savarankiškai, nes per maža dozė gali neveikti, o per didelė – didinti šalutinių poveikių riziką.
Kaip palengvinti gerklės skausmą namuose?
Namų priežiūra svarbi tiek virusinės, tiek bakterinės pūlingos anginos metu. Ji padeda sumažinti skausmą, pagerinti skysčių vartojimą ir sumažinti bendrą diskomfortą. Tačiau namų priemonės nėra skirtos pakeisti gydytojo paskirtą gydymą, jei nustatyta bakterinė infekcija.
Pirmiausia svarbu gerti pakankamai skysčių. Jei ryti labai skauda, galima gerti mažais gurkšniais, rinktis šiltus, bet ne karštus gėrimus. Maistas turėtų būti minkštas: sriubos, košės, jogurtas, trinti patiekalai. Labai aštrūs, rūgštūs ar kieti produktai gali dar labiau dirginti gerklę.
Skausmui ir temperatūrai mažinti gali būti vartojami nereceptiniai vaistai, tačiau juos reikia rinktis pagal amžių, sveikatos būklę ir vartojimo instrukciją. Vaikams dozes turi parinkti suaugusieji pagal svorį ir gydytojo ar vaistininko rekomendacijas.
Namų priemonės simptomams lengvinti
| Priemonė | Kaip gali padėti? | Ką svarbu prisiminti? |
|---|---|---|
| Poilsis | Padeda organizmui kovoti su infekcija. | Verta vengti fizinio krūvio, kol simptomai ryškūs. |
| Skysčiai | Mažina dehidratacijos riziką, ypač karščiuojant. | Gerti mažais gurkšniais, jei ryti sunku. |
| Minkštas maistas | Mažiau dirgina tonziles ir ryklę. | Vengti labai aštraus, rūgštaus ar kieto maisto. |
| Gerklės pastilės ar purškalai | Gali laikinai sumažinti skausmą ir perštėjimą. | Rinktis pagal amžių, nenaudoti mažiems vaikams be rekomendacijos. |
| Skausmą ir temperatūrą mažinantys vaistai | Padeda lengviau ryti, miegoti ir gerti skysčius. | Laikytis dozavimo, ypač vaikams ir sergant lėtinėmis ligomis. |
Ko negalima daryti sergant pūlinga angina?
Sergant pūlinga angina negalima gramdyti ar mechaniškai šalinti apnašų nuo tonzilių. Tai gali pažeisti gleivinę, sukelti kraujavimą, sustiprinti skausmą ir padidinti infekcijos plitimo riziką. Apnašos turi išnykti gydant priežastį, o ne jas nuvalant jėga.
Negalima savarankiškai pradėti antibiotikų. Net jei gerklė atrodo labai pūlinga, priežastis gali būti ne bakterinė. Taip pat negalima vartoti likusių antibiotikų iš ankstesnio gydymo ar dalintis vaistais su kitais šeimos nariais. Kiekvienam žmogui reikalinga individuali dozė ir gydymo trukmė.
Nereikėtų gerti labai karštų gėrimų, naudoti agresyvių skalavimo priemonių ar stiprių dirginančių tirpalų. Tai gali nudeginti ar sudirginti gleivinę. Jei simptomai stiprūs, geriau kreiptis į gydytoją, o ne bandyti „išdeginti“ gerklę namuose.
Pavojingi veiksmai sergant pūlinga angina
| Ko nedaryti? | Kodėl pavojinga? | Ką rinktis vietoje to? |
|---|---|---|
| Gramdyti apnašas | Galima sužeisti gleivinę ir sukelti kraujavimą. | Gydyti uždegimo priežastį, o ne šalinti apnašas mechaniškai. |
| Pradėti antibiotikus savarankiškai | Neaišku, ar infekcija bakterinė, o netinkamas gydymas gali pakenkti. | Kreiptis į gydytoją dėl apžiūros ar testo. |
| Nutraukti antibiotikus vos pagerėjus | Infekcija gali atsinaujinti, didėja atsparumo rizika. | Vartoti pagal paskirtą kursą. |
| Naudoti labai karštus gėrimus | Karštis gali dar labiau sudirginti gerklę. | Rinktis šiltus, bet ne karštus gėrimus. |
| Ignoruoti skysčių trūkumą | Karščiuojant ir mažai geriant gali vystytis dehidratacija. | Gerti mažais gurkšniais, o jei nepavyksta – kreiptis pagalbos. |
Galimos komplikacijos
Pūlinga angina dažniausiai praeina be rimtų pasekmių, jei priežastis tinkamai įvertinama ir gydymas parenkamas laiku. Tačiau kai kuriais atvejais bakterinė angina gali komplikuotis. Viena svarbesnių vietinių komplikacijų yra pūlinys šalia tonzilės, kai skausmas tampa labai stiprus, dažnai vienpusis, sunku išsižioti, ryti seiles, balsas tampa duslus ar pakitęs.
Kitos galimos problemos – infekcijos plitimas į aplinkinius audinius, dehidratacija dėl skausmingo rijimo, pasikartojantys tonzilitai. Negydoma streptokokinė infekcija kai kuriais atvejais gali sukelti ir tolimesnių komplikacijų, todėl svarbu laikytis gydytojo paskirto gydymo.
Jei simptomai negerėja per kelias dienas, stiprėja, atsiranda dusulys, kaklo tinimas, vienpusis skausmas ar žmogus nebegali gerti skysčių, reikia kreiptis greičiau.
Kada kreiptis į gydytoją skubiai?
Skubiai kreiptis reikia, jei sunku kvėpuoti, sunku nuryti seiles, atsiranda stiprus vienpusis gerklės skausmas, sunku išsižioti, tinsta kaklas, balsas tampa neįprastai duslus, žmogus labai vangus arba atsiranda dehidratacijos požymių. Tai gali rodyti komplikaciją arba sunkesnę infekcijos eigą.
Vaikams skubumo požymiai yra atsisakymas gerti, seilėtekis, vangumas, sunkus kvėpavimas, dažnas vėmimas, labai aukšta temperatūra arba greitai blogėjanti būklė. Tokiais atvejais nereikėtų laukti, kol „praeis savaime“.
Suaugusiesiems taip pat svarbu kreiptis, jei pūlinga angina kartojasi dažnai, jei antibiotikai nepadeda, jei simptomai grįžta po gydymo arba jei tonzilės nuolat turi kamštelių, sukelia blogą kvapą ir diskomfortą. Gali reikėti LOR gydytojo įvertinimo.
Nauda, kai pūlinga angina gydoma tinkamai
- Greičiau nustatoma, ar priežastis virusinė, ar bakterinė.
- Antibiotikai vartojami tik tada, kai jų reikia.
- Sumažėja komplikacijų rizika bakterinės infekcijos atveju.
- Lengviau kontroliuoti skausmą, temperatūrą ir dehidrataciją.
- Mažėja tikimybė užkrėsti kitus žmones.
Rizikos, kai gydomasi savarankiškai
- Nereikalingi antibiotikai gali sukelti šalutinių poveikių.
- Per trumpas antibiotikų kursas gali didinti atkryčio riziką.
- Apnašų gramdymas gali pažeisti tonziles ir sukelti kraujavimą.
- Neįvertinta streptokokinė infekcija gali komplikuotis.
- Stiprus rijimo skausmas gali lemti skysčių trūkumą.
Pūliai ant tonzilių svarbūs, bet diagnozę lemia ne vien vaizdas
Pūlinga angina dažniausiai atpažįstama iš stipraus gerklės skausmo, patinusių tonzilių ir baltų ar gelsvų apnašų. Tačiau net jei gerklė atrodo pūlinga, tai dar nereiškia, kad antibiotikai būtini be gydytojo apžiūros. Panašų vaizdą gali sukelti skirtingos infekcijos, todėl saugiausia vertinti ne tik gerklės išvaizdą, bet ir visą ligos eigą.
Jei įtariama streptokokinė angina, gydytojas gali atlikti testą ir nuspręsti dėl antibiotikų. Namų priemonės padeda sumažinti skausmą, palaikyti skysčių vartojimą ir pagerinti savijautą, bet jos neturėtų pakeisti gydymo, kai nustatoma bakterinė infekcija. Ypač svarbu nedelsti, jei sunku ryti seiles, atsiranda vienpusis stiprus skausmas, sunku išsižioti, tinsta kaklas ar žmogus nebegali gerti skysčių.

