Angina: kas tai yra, simptomai, požymiai, užkrečiamumas ir gydymas

Angina dažniausiai vadinamas ūminis tonzilių uždegimas, kai parausta, patinsta ir skauda gerklę, gali pakilti temperatūra, atsirasti pūlingų apnašų ant tonzilių, padidėti kaklo limfmazgiai. Mediciniškai ši būklė dažnai vadinama ūminiu tonzilitu. Jei žmogui kyla klausimas, kas yra angina, svarbiausia suprasti, kad tai ne vien paprastas gerklės perštėjimas, o tonzilių uždegimas, kurį gali sukelti virusai arba bakterijos.

Angina liga gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Kartais ji prasideda staiga: ryte žmogus jaučia tik lengvą gerklės skausmą, o po kelių valandų tampa sunku ryti, atsiranda silpnumas, šaltkrėtis ar karščiavimas. Vis dėlto ne kiekvienas gerklės skausmas yra bakterinė angina, todėl angina gydymas priklauso nuo priežasties. Virusinei infekcijai antibiotikai nepadeda, o bakterinei anginai gydytojas gali skirti antibiotikus po apžiūros ar tyrimų.

Kas yra angina?

Angina yra tonzilių, esančių gerklės gale, uždegimas. Tonzilės yra imuninės sistemos dalis, padedanti sulaikyti mikroorganizmus, patenkančius per burną ar nosį. Kai virusai ar bakterijos sukelia uždegimą, tonzilės parausta, patinsta, tampa skausmingos, o ryti gali būti sunku.

Kasdienėje kalboje žmonės dažnai sako „angina gerkle“ arba „gerkles angina“, nors tiksliau būtų sakyti, kad uždegimas apima tonziles ir aplinkinę ryklės sritį. Angina gerkles skausmas dažnai būna stipresnis nei įprasto peršalimo metu, ypač jei uždegimas bakterinis.

Svarbu atskirti, ar tai virusinis gerklės uždegimas, ar bakterinė angina. Virusinė infekcija dažnai pasireiškia kartu su sloga, kosuliu, užkimimu, akių perštėjimu. Bakterinė angina dažniau prasideda staigiai, su aukštesne temperatūra, stipriu rijimo skausmu, padidėjusiais kaklo limfmazgiais ir apnašomis ant tonzilių.

„Gerklės skausmas savaime dar nereiškia, kad reikia antibiotikų – pirmiausia svarbu nustatyti, ar tikėtina bakterinė infekcija.“
– Dr. Paul E. Sax, infekcinių ligų gydytojas

Kuo angina skiriasi nuo paprasto gerklės skausmo?

Paprastas gerklės skausmas dažnai atsiranda sergant peršalimu. Jį gali lydėti sloga, kosulys, čiaudulys, užkimimas, nedidelė temperatūra ar bendras nuovargis. Tokiais atvejais priežastis dažniausiai būna virusinė, todėl gydymas orientuotas į simptomų palengvinimą.

Angina dažniau susijusi su tonzilių uždegimu. Gerklės skausmas gali būti stiprus, ryjant tarsi „pjaunantis“, tonzilės gali būti ryškiai paraudusios, patinusios, kartais su baltomis ar gelsvomis apnašomis. Gali padidėti kaklo limfmazgiai, pakilti temperatūra, atsirasti šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmas.

Vis dėlto vien iš vaizdo ne visada galima patikimai nuspręsti, ar angina bakterinė. Kai kurios virusinės infekcijos taip pat gali sukelti apnašas ar ryškų gerklės paraudimą. Todėl gydytojas vertina simptomų visumą, apžiūrą ir prireikus skiria greitąjį streptokoko testą ar kitus tyrimus.

Angina ir paprastas gerklės skausmas

Anginos simptomai

Anginos simptomai dažniausiai prasideda nuo gerklės skausmo ir apsunkinto rijimo. Skausmas gali būti toks stiprus, kad žmogui sunku valgyti, gerti ar kalbėti. Kartu gali pakilti temperatūra, atsirasti šaltkrėtis, galvos skausmas, nuovargis, nemalonus burnos kvapas.

Apžiūrint gerklę gali matytis paraudusios, padidėjusios tonzilės, baltos ar gelsvos apnašos, paburkusi ryklė. Kaklo limfmazgiai gali būti padidėję ir skausmingi liečiant. Vaikams kartais pasireiškia pilvo skausmas, pykinimas ar vėmimas, net jei pagrindinė problema yra gerklėje.

Svarbu žinoti, kad angina simptomai ne visada būna vienodi. Vienam žmogui dominuoja aukšta temperatūra ir pūlingos apnašos, kitam – tik labai stiprus gerklės skausmas. Kartais pasitaiko angina be temperaturos, ypač jei organizmo reakcija silpnesnė, infekcija ankstyva arba žmogus jau vartojo vaistus nuo uždegimo.

Dažniausi anginos simptomai

Anginos požymiai vaikams ir suaugusiesiems

Anginos požymiai suaugusiesiems dažnai būna gana aiškūs: stiprus gerklės skausmas, karščiavimas, padidėję kaklo limfmazgiai, sunkus rijimas ir pakitusios tonzilės. Suaugęs žmogus dažniausiai gali tiksliai pasakyti, kur skauda ir kaip stipriai.

Vaikams anginos pozymiai gali būti mažiau tiesioginiai. Mažas vaikas gali atsisakyti valgyti, verkti ryjant, seilėtis, skųstis pilvo skausmu, vemti ar būti labai irzlus. Kai kurie vaikai nepasako, kad skauda gerklę, todėl tėvai pirmiausia pastebi karščiavimą, blogą kvapą iš burnos, mieguistumą ar nenorą gerti.

Anginos požymiai taip pat priklauso nuo sukėlėjo. Virusinės infekcijos dažniau sukelia kosulį, slogą, užkimimą, akių paraudimą. Bakterinės anginos atveju dažniau būna staigi pradžia, aukštesnė temperatūra, skausmingi kaklo limfmazgiai ir tonzilių apnašos.

Virusinė ar bakterinė angina: kaip atskirti?

Virusinė angina dažniausiai pasireiškia kartu su kitais peršalimo simptomais: sloga, kosuliu, užkimimu, čiauduliu, akių perštėjimu ar bendru „virusiniu“ negalavimu. Jai antibiotikai nepadeda, nes antibiotikai veikia bakterijas, o ne virusus.

Bakterinė angina dažnai siejama su streptokokine infekcija. Ji gali prasidėti staigiai, su aukštesne temperatūra, ryškiu gerklės skausmu, skausmingais kaklo limfmazgiais ir apnašomis ant tonzilių. Tokiu atveju gydytojas gali atlikti greitąjį testą ar kitą tyrimą, kad nuspręstų, ar reikalingi antibiotikai nuo anginos.

Vis dėlto namuose patikimai atskirti virusinės ir bakterinės anginos neįmanoma. Net jei žmogus ieško, kaip atrodo angina, nuotraukos ne visada padeda. Tonzilių vaizdas gali klaidinti, nes panašios apnašos gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių.

Virusinės ir bakterinės anginos skirtumai

Ar angina užkrečiama?

Taip, angina užkrečiama, jei ją sukėlė infekcija. Dažniausiai ji plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi, kalba iš arti, bučiuojasi ar dalijasi indais, gėrimais, rankšluosčiais. Todėl klausimas ar angina užkrečiama yra labai svarbus šeimose, darželiuose, mokyklose ir darbovietėse.

Jei žmogus klausia ar angina uzkreciama, atsakymas priklauso nuo sukėlėjo, bet dauguma ūminių infekcinių gerklės uždegimų gali plisti kitiems. Užkrečiamumas didesnis pirmosiomis ligos dienomis, kai simptomai ryškiausi. Bakterinės streptokokinės anginos atveju užkrečiamumas paprastai mažėja pradėjus tinkamą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, tačiau tikslias rekomendacijas dėl grįžimo į darbą ar mokyklą turėtų pateikti gydytojas.

Klausimas ar angina uzkreciama liga dažnai kyla tada, kai šeimoje suserga vaikas. Tokiu atveju verta dažnai plauti rankas, nevartoti bendrų indų, vėdinti patalpas, keisti rankšluosčius ir vengti artimo kontakto, kol simptomai aktyvūs.

Kaip plinta angina?

Angina dažniausiai plinta per kvėpavimo takų lašelius. Kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi, kalba iš arti ar bučiuojasi, mikroorganizmai gali patekti kitam žmogui ant gleivinių. Infekcija taip pat gali plisti per rankas, jei paliečiama burna, nosis ar akys po kontakto su užterštais paviršiais.

Užsikrėtimo rizika didesnė ten, kur žmonės būna arti vieni kitų: darželiuose, mokyklose, šeimose, bendrabučiuose, biuruose. Vaikai angina serga dažniau, nes jų imuninė sistema dar bręsta, o artimas kontaktas su kitais vaikais palengvina infekcijų plitimą.

Kadangi angina gali būti virusinė arba bakterinė, užkrečiamumo trukmė skiriasi. Virusinės infekcijos dažnai labiausiai plinta pirmomis ligos dienomis. Jei nustatoma bakterinė streptokokinė angina ir paskiriamas gydymas antibiotikais, užkrečiamumas paprastai sumažėja pradėjus tinkamą gydymą, tačiau svarbu laikytis gydytojo nurodymų.

Kaip sumažinti anginos plitimą?

Kaip atrodo angina?

Jei žmogus klausia, kaip atrodo angina, dažniausiai jis nori suprasti, ką galima pamatyti gerklėje. Sergant angina tonzilės gali būti paraudusios, padidėjusios, paburkusios, kartais padengtos baltomis, gelsvomis ar pūlingomis apnašomis. Ryklė gali būti ryškiai raudona, o kaklo limfmazgiai – padidėję ir skausmingi.

Tačiau išvaizda gali klaidinti. Kai kurios virusinės infekcijos taip pat sukelia apnašas, o kai kuri bakterinė angina gali atrodyti ne taip dramatiškai, kaip žmonės tikisi. Todėl gerklės nuotrauka nėra patikimas diagnostikos būdas. Reikia vertinti simptomus, apžiūrą, kontaktą su sergančiais žmonėmis ir, jei reikia, atlikti tyrimus.

Kartais žmonės ieško, angina kaip atrodo sveika gerkle. Sveika gerklė paprastai nėra ryškiai raudona, tonzilės nėra stipriai patinusios, nėra pūlingų apnašų, o ryti neskauda. Vis dėlto tonzilių dydis skiriasi individualiai: vienų žmonių jos natūraliai didesnės, todėl vien dydis dar nereiškia ligos.

Kaip gali atrodyti gerklė?

Kaip diagnozuojama angina?

Angina diagnozuojama pagal simptomus, gerklės apžiūrą ir, jei reikia, papildomus tyrimus. Gydytojas įvertina, kiek laiko skauda gerklę, ar yra temperatūra, kosulys, sloga, apnašos ant tonzilių, padidėję limfmazgiai, kontaktas su sergančiais žmonėmis.

Jei įtariama bakterinė streptokokinė angina, gali būti atliekamas greitasis streptokoko testas arba paimamas pasėlis iš gerklės. Šie tyrimai padeda nuspręsti, ar reikalingi antibiotikai. Tai svarbu, nes per dažnas ar nereikalingas antibiotikų vartojimas didina atsparumo riziką ir gali sukelti šalutinių poveikių.

Diagnozė neturėtų būti nustatoma vien pagal nuotrauką ar aprašymą internete. Gerklės skausmo priežasčių yra daug: virusai, bakterijos, refliuksas, alergija, dirginimas, mononukleozė, grybelinė infekcija ar kitos būklės. Todėl užsitęsus simptomams verta kreiptis į gydytoją.

Anginos gydymas

Anginos gydymas priklauso nuo to, ar ją sukėlė virusai, ar bakterijos. Virusinės anginos atveju dažniausiai taikomas simptominis gydymas: poilsis, skysčiai, skausmo ir temperatūros mažinimas, gerklės drėkinimas, pastilės ar skalavimai. Antibiotikai virusinės infekcijos negydo.

Bakterinės anginos atveju gydytojas gali skirti antibiotikus. Tokiu atveju labai svarbu vartoti juos tiksliai taip, kaip nurodyta, ir nenutraukti kurso vos pagerėjus savijautai. Per anksti nutraukus gydymą, infekcija gali atsinaujinti arba padidėti komplikacijų rizika.

Žmonės dažnai ieško anginos gydymas namuose, tačiau namų priemonės turi būti suprantamos kaip pagalba simptomams mažinti, o ne kaip patikimas būdas sunaikinti bakterinę infekciją. Jei kyla klausimas, kaip gydyti angina, atsakymas priklauso nuo priežasties, simptomų stiprumo ir tyrimų.

Gydymo kryptys pagal priežastį

Kada reikalingi antibiotikai?

Antibiotikai nuo anginos reikalingi ne visada. Jie skiriami tada, kai gydytojas įtaria arba patvirtina bakterinę infekciją, dažniausiai streptokokinę anginą. Jei infekcija virusinė, antibiotikai neduoda naudos ir gali sukelti šalutinių poveikių, pavyzdžiui, viduriavimą, bėrimus ar mikrobiotos sutrikimus.

Gydytojas sprendžia pagal simptomus, apžiūrą ir tyrimus. Jei yra aukšta temperatūra, nėra kosulio, tonzilės su apnašomis, kaklo limfmazgiai skausmingi, o ligos pradžia staigi, bakterinės anginos tikimybė gali būti didesnė. Vis dėlto tyrimas padeda apsispręsti tiksliau.

Antibiotikų nereikėtų vartoti „iš likučių“ ar skolintis iš kito žmogaus. Netinkamas vaistas, netinkama dozė ar per trumpas kursas gali nepadėti ir padidinti atsparumo riziką. Jei paskirti angina vaistai, būtina laikytis gydytojo nurodymų.

Vaistai nuo anginos

Vaistai nuo anginos gali būti skirtingi, nes jie skirti ne visada tai pačiai problemai. Vieni mažina skausmą ir temperatūrą, kiti ramina gerklę, treti veikia bakterinę infekciją. Todėl nuo anginos vaistai neturėtų būti pasirenkami vien pagal reklamą ar pažįstamų patirtį.

Nereceptiniai vaistai nuo anginos dažniausiai padeda sumažinti skausmą, karščiavimą ar gerklės dirginimą. Tai gali būti vaistai nuo skausmo ir temperatūros, gerklės pastilės, purškalai, skalavimo tirpalai. Jie gali palengvinti savijautą, bet jei infekcija bakterinė, vien jų gali nepakakti.

Antibiotikai yra receptiniai vaistai. Jie turi būti vartojami tik tada, kai juos paskiria gydytojas. Jei žmogui kyla klausimas, kaip gydyti angina be antibiotiku, pirmiausia reikia žinoti, ar tai tikrai virusinė infekcija, ar bakterinės anginos atvejis. Be antibiotikų galima gydyti virusinę anginą, bet bakterinės anginos atveju gydytojas gali rekomenduoti antibiotikus dėl komplikacijų rizikos.

Vaistų grupės ir jų paskirtis

Kaip gydyti anginą namuose?

Klausimas, kaip gydyti anginą namuose, labai dažnas, tačiau atsakymas priklauso nuo priežasties. Jei anginą sukėlė virusas, namų priežiūra ir simptominės priemonės dažniausiai yra pagrindinė pagalba. Jei priežastis bakterinė, anginos gydymas namuose gali padėti sumažinti skausmą ir diskomfortą, bet nepakeičia gydytojo paskirtų antibiotikų, kai jų reikia.

Namie svarbiausia ilsėtis, gerti pakankamai skysčių, rinktis minkštą, nedirginantį maistą, vengti rūkymo, alkoholio, labai karštų gėrimų ir aštrių patiekalų. Gerklę gali raminti šilti gėrimai, pastilės, tinkami purškalai ar skalavimai, jei žmogus moka saugiai skalauti.

Jei žmogus ieško, angina kaip gydyti, svarbiausia neapsiriboti vien namų patarimais, kai simptomai ryškūs. Aukšta temperatūra, stiprus rijimo skausmas, pūlingos apnašos, padidėję skausmingi limfmazgiai ar pablogėjusi bendra būklė yra priežastis pasitarti su gydytoju.

Namų priežiūra sergant angina

Kaip gydyti anginą be antibiotikų?

Kaip gydyti angina be antibiotiku priklauso nuo to, ar angina yra virusinė, ar bakterinė. Virusinei anginai antibiotikai nereikalingi, nes jie neveikia virusų. Tokiu atveju gydymas orientuotas į simptomus: skausmo mažinimą, temperatūros kontrolę, skysčius, poilsį ir gerklės dirginimo mažinimą.

Jei angina bakterinė, ypač streptokokinė, gydytojas gali rekomenduoti antibiotikus. Tokiu atveju bandymas gydytis tik namų priemonėmis gali būti nesaugus, nes negydoma bakterinė infekcija kai kuriais atvejais gali sukelti komplikacijų. Todėl sprendimą dėl antibiotikų turi priimti gydytojas, o ne pats pacientas.

Svarbu atskirti „be antibiotikų“ nuo „be gydytojo“. Jei simptomai stiprūs, gerklė su apnašomis, skauda ryti, yra karščiavimas ar vaikas atsisako gerti, reikia medicininio įvertinimo. Kartais paaiškėja, kad antibiotikų nereikia, bet tai saugiau nuspręsti po apžiūros ar testo.

Ko negalima daryti sergant angina?

Sergant angina nereikėtų savarankiškai pradėti antibiotikų, vartoti likusių vaistų iš ankstesnio gydymo ar nutraukti paskirto kurso vos pagerėjus savijautai. Netinkamas antibiotikų vartojimas gali nepadėti, sukelti šalutinių poveikių ir didinti bakterijų atsparumą.

Taip pat nereikėtų stipriai dirginti gerklės: gerti labai karštų gėrimų, naudoti agresyvių skalavimo priemonių, bandyti mechaniškai nuvalyti apnašų nuo tonzilių. Apnašų gramdymas gali pažeisti gleivinę, sukelti kraujavimą ir sustiprinti skausmą.

Negalima ignoruoti dehidratacijos požymių. Jei žmogus dėl skausmo beveik negeria, šlapinasi retai, yra labai silpnas, mieguistas arba vaikui atsiranda vangumas, reikia kreiptis į gydytoją. Vaikams angina gali progresuoti greičiau, todėl jų būklę reikia stebėti atidžiau.

Ko vengti sergant angina?

Galimos komplikacijos

Dauguma anginos atvejų praeina be rimtų pasekmių, ypač jei priežastis nustatoma ir gydymas parenkamas tinkamai. Tačiau kai kuriais atvejais bakterinė angina gali komplikuotis. Vietinės komplikacijos gali būti pūlinys šalia tonzilės, stiprėjantis vienpusis gerklės skausmas, sunkumas išsižioti, pakitęs balsas, seilėtekis ar rijimo sutrikimas.

Retesnės, bet svarbios komplikacijos gali būti susijusios su negydyta streptokokine infekcija. Todėl gydytojai atsargiai vertina situacijas, kai įtariama bakterinė angina, ir prireikus skiria antibiotikus. Tinkamai paskirtas ir vartojamas gydymas padeda sumažinti komplikacijų riziką.

Jei po kelių dienų būklė negerėja, simptomai stiprėja, atsiranda dusulys, kaklo tinimas, vienpusis stiprus skausmas ar sunku nuryti skysčius, reikėtų kreiptis nedelsiant. Tai gali būti ženklas, kad reikia skubesnės pagalbos.

Lėtinė angina

Letine angina dažnai vadinama būklė, kai tonzilių uždegimai kartojasi, tonzilėse kaupiasi kamšteliai, jaučiamas nemalonus burnos kvapas, gerklės diskomfortas ar dažni paūmėjimai. Mediciniškai dažniau kalbama apie lėtinį tonzilitą arba pasikartojančius tonzilių uždegimus.

Lėtinė angina nereiškia, kad žmogus nuolat serga ūmia infekcija. Kartais tonzilėse būna pakitimų, kurie sukelia diskomfortą ar kartojasi uždegimai. Tokiais atvejais reikalinga LOR gydytojo konsultacija, nes reikia įvertinti, kaip dažnai kartojasi paūmėjimai, ar yra komplikacijų, ar tonzilės tampa nuolatiniu infekcijos židiniu.

Gydymas priklauso nuo situacijos. Vieniems pakanka stebėjimo, higienos, infekcijų gydymo paūmėjimų metu. Kitiems, jei tonzilitai labai dažni ar komplikuoti, gali būti svarstomas tonzilių šalinimas. Sprendimas priimamas individualiai.

Kada įtarti lėtinį tonzilių uždegimą?

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei gerklės skausmas stiprus, trunka ilgiau nei kelias dienas, sunku ryti, yra aukšta temperatūra, pūlingos apnašos ant tonzilių, skausmingi kaklo limfmazgiai arba simptomai kartojasi. Vaikams reikėtų kreiptis greičiau, jei jie atsisako gerti, tampa vangūs, seilėjasi ar sunkiai kvėpuoja.

Skubios pagalbos reikia, jei sunku kvėpuoti, sunku nuryti seiles, atsiranda stiprus vienpusis gerklės skausmas, sunku išsižioti, tinsta kaklas, balsas tampa „bulvinis“, žmogus labai vangus arba įtariama dehidratacija. Tokie požymiai gali rodyti komplikaciją.

Jei kyla klausimų dėl vaistų, antibiotikų ar grįžimo į darbą, mokyklą ar darželį, verta pasitarti su gydytoju. Tai ypač svarbu, jei namuose yra mažų vaikų, nėščiųjų, vyresnio amžiaus ar silpnesnį imunitetą turinčių žmonių.

Svarbiausia – atskirti priežastį ir negydyti aklai

Angina gali atrodyti kaip paprastas gerklės skausmas, tačiau kai kuriais atvejais tai yra bakterinis tonzilių uždegimas, kuriam reikia gydytojo paskirto gydymo. Todėl svarbiausia ne vien ieškoti, kaip atrodo angina, bet įvertinti visą situaciją: simptomus, temperatūrą, tonzilių būklę, kosulį, slogą, limfmazgius ir bendrą savijautą.

Virusinei anginai dažniausiai pakanka simptominės priežiūros, o bakterinės anginos atveju gali būti reikalingi antibiotikai. Namų priemonės gali padėti sumažinti skausmą, bet jos neturėtų pakeisti gydytojo konsultacijos, jei simptomai stiprūs, užsitęsę ar blogėjantys. Laiku įvertinus priežastį, lengviau pasveikti, sumažinti komplikacijų riziką ir neužkrėsti kitų.

Dažniausiai užduodami klausimai apie anginą