Persileidimo tikimybė pagal savaites
Persileidimas yra dažna nėštumo komplikacija, ypač ankstyvose stadijose. Dauguma persileidimų įvyksta per pirmąjį nėštumo trimestrą, tačiau rizika mažėja, kai nėštumas progresuoja. Šiame straipsnyje apžvelgsime persileidimo tikimybę pagal nėštumo savaites ir kaip rizika kinta nėštumo eigoje.
Bendra persileidimo tikimybė
Bendra persileidimo tikimybė yra apie 10-20% visų diagnozuotų nėštumų. Dažniausiai persileidimai įvyksta ankstyvose nėštumo stadijose, dažniausiai per pirmąsias 12 savaičių (pirmasis trimestras). Tačiau ši rizika smarkiai mažėja antrąjį ir trečiąjį trimestrą.
Persileidimo tikimybė pagal nėštumo savaites
1-2 nėštumo savaitės
- Šiame etape nėštumas dažniausiai dar nebūna diagnozuotas, tačiau gali įvykti labai ankstyvas persileidimas, vadinamas biocheminiu nėštumu. Tai įvyksta tada, kai apvaisintas kiaušinėlis neimplantuoja į gimdos sienelę arba nustoja vystytis.
- Tikimybė: Persileidimas šiuo metu gali sudaryti iki 30-50% visų nėštumų, tačiau daugelis moterų net nežino, kad buvo pastojusios, nes persileidimas įvyksta prieš menstruacijų vėlavimą.
3-4 nėštumo savaitės
- Tai laikotarpis, kai dauguma moterų pastebi, kad jų menstruacijos vėluoja ir gali atlikti teigiamą nėštumo testą. Šiuo metu gali įvykti ankstyvas persileidimas, jei embrionas nustoja vystytis.
- Tikimybė: Apie 25-30% nėštumų baigiasi persileidimu šiame etape. Didelė dalis ankstyvų persileidimų įvyksta dėl genetinių anomalijų, kurios trukdo normaliai vystytis vaisiui.
5-6 nėštumo savaitės
- Šiuo metu nėštumas yra dažniausiai atpažįstamas ir diagnozuotas. Tačiau persileidimo rizika vis dar yra didelė, nes kai kurios moterys gali pastebėti kraujavimą ar vaisiaus vystymosi problemų.
- Tikimybė: Persileidimo rizika šiame etape yra apie 20-25%. Dažniausios priežastys – chromosomų anomalijos, embriono implantavimo problemos ar kitos genetinės priežastys.
7-8 nėštumo savaitės
- Šiuo metu vaisiaus širdis paprastai jau pradeda plakti, o ultragarsu gali būti matoma vaisiaus augimo požymių. Jei ultragarsu matomas normalus širdies plakimas, persileidimo tikimybė smarkiai sumažėja.
- Tikimybė: Persileidimo rizika yra apie 5-10%, jei vaisiaus širdies plakimas yra matomas ultragarsu.
9-12 nėštumo savaitės
- Tai yra paskutinės pirmojo trimestro savaitės. Persileidimo rizika sumažėja, nes didelė dalis persileidimų jau būna įvykę per pirmąsias 8 savaites. Šiuo etapu vaisius tampa vis labiau išsivystęs, ir organų vystymasis tęsiasi.
- Tikimybė: Persileidimo tikimybė šiuo laikotarpiu sumažėja iki 2-5%.
13-20 nėštumo savaitės (antrasis trimestras)
- Po pirmojo trimestro persileidimo rizika labai sumažėja. Antrasis trimestras laikomas gana saugiu nėštumo laikotarpiu, kai dauguma nėštumų sėkmingai tęsiasi.
- Tikimybė: Persileidimo tikimybė antrajame trimestre yra maždaug 1-2%. Antrajame trimestre persileidimai dažniausiai įvyksta dėl vaisiaus vystymosi problemų, placentos problemų ar gimdos kaklelio nepakankamumo.
Veiksniai, didinantys persileidimo riziką
Kai kurie veiksniai gali padidinti persileidimo riziką:
- Moters amžius: Vyresnio amžiaus moterys turi didesnę persileidimo riziką. Nuo 35 metų rizika pradeda didėti, o nuo 40 metų ji dar labiau išauga.
- Moterys iki 35 metų turi apie 15% persileidimo riziką.
- Moterys tarp 35 ir 40 metų turi apie 20-25% persileidimo riziką.
- Moterys virš 40 metų gali turėti 40-50% persileidimo riziką.
- Ankstesni persileidimai: Jei moteris jau buvo patyrusi persileidimą, jos rizika patirti dar vieną persileidimą šiek tiek padidėja.
- Genetinės anomalijos: Dauguma ankstyvų persileidimų įvyksta dėl genetinių anomalijų, kurios sutrikdo normalų vaisiaus vystymąsi.
- Sveikatos būklės: Tam tikros ligos ir sveikatos būklės gali padidinti persileidimo riziką, įskaitant diabetą, autoimunines ligas (pvz., vilkligę), skydliaukės sutrikimus, policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS) ar nutukimą.
- Rūkymas, alkoholis ir narkotikai: Šie žalingi įpročiai gali padidinti persileidimo riziką, nes jie neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi ir moters sveikatą.
Išvada
Persileidimo rizika yra didžiausia per pirmąjį nėštumo trimestrą, ypač iki 8 nėštumo savaitės. Po 12 savaičių persileidimo tikimybė smarkiai sumažėja, o antrajame trimestre ji tampa labai reta. Tačiau rizika kiekvienai moteriai yra individuali ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip amžius, sveikatos būklė ir nėštumo istorija.