Koks turi būti kraujo spaudimas pagal amžių?

Kraujo spaudimas – vienas svarbiausių rodiklių, kurį gydytojai naudoja vertindami širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą. Nors dažniausiai apie spaudimą susimąstome tik pajutę galvos skausmą ar svaigimą, jo stebėjimas turėtų tapti įpročiu visiems, ypač vyresniame amžiuje. Kuo anksčiau pastebimi nukrypimai, tuo lengviau užkirsti kelią rimtoms ligoms – nuo hipertenzijos iki insulto.

Šiame straipsnyje aptarsime, koks kraujo spaudimas laikomas normaliu skirtinguose amžiaus tarpsniuose, kaip jį suprasti, kodėl jis gali svyruoti ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Kas yra kraujospūdis ir ką reiškia skaičiai?

Kraujo spaudimas (arterinis kraujospūdis) – tai jėga, kuria kraujas spaudžia į kraujagyslių sieneles. Jis matuojamas dviem skaičiais:

• Sistolinis spaudimas – viršutinis skaičius, rodantis spaudimą širdies susitraukimo metu.
• Diastolinis spaudimas – apatinis skaičius, rodantis spaudimą, kai širdis ilsisi tarp dūžių.

Pavyzdžiui, jei kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg, tai reiškia:

• 120 – sistolinis
• 80 – diastolinis

Šie skaičiai vertinami atsižvelgiant į amžių, lytį, sveikatos būklę ir net laiką, kada matuojama. Normalus kraujo spaudimas nebūtinai yra vienodas visiems žmonėms, tačiau egzistuoja gairės, padedančios įvertinti, ar reikalingas gydymas, o gal užtenka keisti gyvenimo būdą.

Normalus kraujo spaudimas: ką rekomenduoja gydytojai?

Pasak daugumos sveikatos organizacijų, optimalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas yra apie:

• Sistolinis (viršutinis): 110–120 mmHg
• Diastolinis (apatinis): 70–80 mmHg

Tačiau šie skaičiai šiek tiek keičiasi su amžiumi. Jaunesniems žmonėms būdingas žemesnis spaudimas, o vyresniems – šiek tiek aukštesnis. Dėl to svarbu vertinti kraujospūdį pagal amžiaus grupes, o ne vieną skaičių visiems.

Kitas svarbus dalykas – nuolatiniai kraujospūdžio pokyčiai. Vienkartinis padidėjimas dar nereiškia ligos, tačiau jei padidėjęs spaudimas kartojasi ar tampa lėtinis – tai gali būti hipertenzijos požymis.

Normalus kraujo spaudimas pagal amžių – išsami lentelė

Kad būtų lengviau suprasti, kaip kraujospūdis keičiasi su amžiumi, pateikiame orientacinę lentelę. Šie duomenys remiasi dažniausiai pateikiamomis medicinos gairėmis ir PSO rekomendacijomis. Jie padeda įsivertinti, ar jūsų spaudimas yra normos ribose.

Kada kraujospūdis laikomas per aukštu ar per žemu?

Nors kiekvienas žmogus turi šiek tiek individualų „normalų“ spaudimą, egzistuoja aiškios medicininės ribos, kurios padeda nustatyti, kada vertėtų sunerimti. Net jei nesijaučiate blogai, per aukštas ar per žemas kraujo spaudimas gali sukelti rimtų pasekmių ilguoju laikotarpiu.

Per aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)

Hipertenzija diagnozuojama, kai kraujospūdis pastoviai viršija šias ribas:

• Sistolinis (viršutinis): virš 140 mmHg
• Diastolinis (apatinis): virš 90 mmHg

Yra keletas hipertenzijos laipsnių:

• 1 laipsnis (lengva hipertenzija): 140–159 / 90–99 mmHg
• 2 laipsnis (vidutinė): 160–179 / 100–109 mmHg
• 3 laipsnis (sunki): 180+ / 110+ mmHg

Aukštas spaudimas dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl dar vadinamas „tyliąja žudike“. Jei jis nevaldomas, ilgainiui pažeidžia kraujagysles, širdį, inkstus ir net akis.

Per žemas kraujo spaudimas (hipotenzija)

Hipotenzija nustatoma, kai:

• Sistolinis spaudimas žemesnis nei 90 mmHg
• Diastolinis – mažiau nei 60 mmHg

Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra įprasta būsena, kiti gali jausti:

• Silpnumą
• Galvos svaigimą
• Šaltas galūnes
• Sąmonės aptemimą

Dėl nuolatinės hipotenzijos gali pablogėti kraujo pritekėjimas į organus, o tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms.

Kaip keičiasi kraujospūdis su amžiumi?

Kraujo spaudimas natūraliai keičiasi viso gyvenimo metu – tiek dėl organizmo fiziologinių pokyčių, tiek dėl gyvenimo būdo ar ligų. Nors vaikystėje ir jaunystėje spaudimas dažniausiai būna žemesnis, su amžiumi jis linkęs kilti, o tai yra visiškai normalu iki tam tikros ribos.

Jaunystėje – žemesnis spaudimas

Jauniems žmonėms (18–30 metų) įprastas spaudimas yra apie 110–120/70–80 mmHg. Aktyvi medžiagų apykaita, stipri širdis ir elastingos kraujagyslės leidžia palaikyti stabilų spaudimą. Kai kurie jauni žmonės gali turėti ir žemesnį spaudimą (pvz., 100/65 mmHg) – tai nebūtinai blogai, jei jaučiamasi gerai.

Vidutinis amžius – pradeda ryškėti svyravimai

Nuo 35–40 metų pastebima tendencija, kad spaudi­mas pamažu kyla. Tai susiję su:

• sumažėjusiu kraujagyslių elastingumu,
• padidėjusiu cholesterolio kiekiu,
• hormoniniais pokyčiais,
• lėtiniu stresu ir sumažėjusiu fiziniu aktyvumu.

Šiuo laikotarpiu būtina pradėti reguliariai matuoti spaudimą, net jei nejaučiami simptomai.

Vyresniame amžiuje – leistina šiek tiek aukštesnė norma

Nuo 60 metų kraujo spaudimas dažnai pasiekia 130–140/85–90 mmHg, ir tai laikoma fiziologiškai normalia riba. Taip yra todėl, kad senstant kraujagyslės standėja, o organizmui reikia didesnio spaudimo, kad kraujas galėtų pasiekti visus organus.

Tačiau peržengus 140/90 riba, net ir senjorams jau reikia atidžiai stebėti situaciją – didelis spaudimas padidina insulto ir širdies ligų riziką.

Skaičiuoklė: ar jūsų kraujo spaudimas normalus pagal amžių?

Kas turi įtakos kraujo spaudimui: nuo genetikos iki gyvenimo būdo

Nors amžius yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos kraujo spaudimui, tai tik viena dalis iš viso paveikslo. Dienos spaudimo svyravimus gali lemti net ir tai, ar prieš matuojant išgėrėte kavos ar patyrėte stresą. Štai pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos spaudimui:

1. Paveldimumas (genetika)

Jei jūsų šeimoje yra buvę padidinto spaudimo atvejų (ypač tėvų ar senelių), tikimybė, kad ir jums ateityje išsivystys hipertenzija – didesnė. Todėl ypač svarbu spaudimą stebėti nuo jauno amžiaus, net jei dabar jaučiatės puikiai.

2. Mityba

Didelis druskos, riebaus ar perdirbto maisto vartojimas ilgainiui didina kraujospūdį. Taip pat neigiamai veikia kofeinas, alkoholis ir cukrus. Tuo tarpu daugiau kalio turintys produktai (bananai, avokadai, špinatai), šviežios daržovės ir pakankamas vandens kiekis padeda jį mažinti.

3. Fizinio aktyvumo stoka

Sėdimas gyvenimo būdas silpnina kraujagyslių elastingumą ir lėtina kraujotaką. Net 30 min. pasivaikščiojimas per dieną gali padėti sumažinti spaudimą ir pagerinti širdies būklę.

4. Stresas ir miegas

Nuolatinis stresas, įtampa, miego trūkumas ar pertrūkis taip pat gali lemti ilgalaikį spaudimo pakilimą. Daugelis žmonių net nesusieja savo emocinės būklės su kraujospūdžio šuoliais – bet ryšys tarp jų tiesioginis.

5. Lėtinės ligos

Spaudimą dažnai veikia:

• cukrinis diabetas,
• inkstų ligos,
• hormoniniai sutrikimai,
• širdies ritmo ar vožtuvų problemos.

Tokiais atvejais būtina ne tik stebėti spaudimą, bet ir gydyti pagrindinę ligą, kuri sukelia svyravimus.

Žmonių atsiliepimai apie spaudimo stebėjimą ir pokyčius gyvenime

Kraujo spaudimo matavimas – ne tik gydytojo rūpestis. Daugybė žmonių, pradėję nuolat stebėti savo spaudimą namuose, suprato, kiek daug lemia kasdieniai įpročiai. Štai keletas autentiškų pasakojimų, kaip reguliarus stebėjimas padėjo pagerinti sveikatą ar net išvengti rimtų problemų.

„Po 50-ojo gimtadienio pradėjau rytais jausti galvos sunkumą. Nusipirkau spaudimo matuoklį – paaiškėjo, kad spaudimas kas rytą viršija 145. Gydytoja paskyrė gydymą, o aš pradėjau daugiau judėti. Dabar spaudimas apie 125, o savijauta – kaip 40-mečio!“
— Raimondas, 52 m., Mažeikiai

„Mano mama visada sakė: ‘turi žemas spaudimas – nieko baisaus’. Kai pradėjau jaustis silpnai ir išsitiriu, rodė vos 88/55. Gydytoja patarė daugiau skysčių ir daugiau baltymų. Dabar spaudimas stabilus, jaučiuosi žymiai geriau.“
— Ieva, 34 m., Utena

„Pajutau, kad vakarais krenta energija ir skauda pakaušį. Spaudimo matuoklis parodė 160/95. Buvau šokiruotas. Perėjau prie Viduržemio jūros dietos, pradėjau vaikščioti kasdien. Per 3 mėnesius be vaistų spaudimas grįžo iki 128/82.“
— Saulius, 45 m., Vilnius

Santrauka

Kraujo spaudimas – vienas svarbiausių mūsų sveikatos rodiklių, tačiau dažnai jis lieka nepastebėtas, kol nepradeda kelti problemų. Straipsnyje aptarėme, koks kraujo spaudimas laikomas normaliu pagal amžių, kada vertėtų sunerimti ir kokie veiksniai lemia jo pokyčius.

Svarbiausia žinoti: nėra vieno „tobulo“ spaudimo skaičiaus, kuris tiktų visiems. Skaičiai turėtų būti vertinami kartu su savijauta, gyvenimo būdu ir kitais sveikatos rodikliais.

Jei dažnai jaučiate galvos svaigimą, nuovargį, stiprų širdies plakimą ar įtampą – verta pasimatuoti spaudimą. O dar geriau – turėti įprotį tai daryti reguliariai, net ir jaučiantis puikiai.

Kuo anksčiau pastebėsite spaudimo pokyčius, tuo lengviau išvengsite rimtesnių sveikatos problemų.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kraujo spaudimą pagal amžių