Išskyros menopauzės metu – klasifikacija pagal spalvas ir rūšis: ką reiškia?

Menopauzė – tai natūralus gyvenimo etapas, kai moters menstruacijos baigiasi ir kiaušidės nebegamina estrogenų. Šis laikotarpis dažnai siejamas su karščio bangomis, nuotaikų svyravimais ar miego sutrikimais, tačiau daug mažiau kalbama apie makšties išskyras, kurios ir po menstruacijų pabaigos gali išlikti ar net pasikeisti. Dėl to neretai kyla klausimų: ar tai normalu? ką rodo spalva? kada reikėtų sunerimti?

Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kokios išskyros menopauzės metu yra laikomos normaliomis, kokios gali reikšti infekciją ar kitus sveikatos pokyčius, ir kaip pagal spalvą, konsistenciją ar kvapą galima spręsti apie jų kilmę. Taip pat sužinosite, kada būtina kreiptis į gydytoją, ir kuo ši tema svarbi net praėjus keliems metams po paskutinių mėnesinių.

Ar išskyros menopauzės metu yra normalu?

Pasibaigus mėnesinėms ir prasidėjus tikrajai menopauzei, dauguma moterų pastebi, kad makštis tampa sausensnė, o išskyrų kiekis sumažėja. Tai normalus procesas – hormonų, ypač estrogeno, kiekio sumažėjimas tiesiogiai veikia makšties gleivinę, ji tampa plonesnė, mažiau elastinga ir išskiria mažiau natūralaus lubrikanto.

Tačiau tai nereiškia, kad išskyros turi visai išnykti. Kai kurios moterys vis dar pastebi:

• Lengvą baltą arba skaidrią išskyrą – ypač po fizinio aktyvumo, lytinių santykių ar ilgesnio sėdėjimo
• Drėgnumą makštyje dėl prakaitavimo ar šlapimo nelaikymo, kuris gali būti supainiojamas su išskyromis
• Pakitusias išskyras dėl mikrofloros pokyčių – sumažėjus pieno rūgšties bakterijų kiekiui, gali išryškėti nemalonus kvapas ar pakisti spalva

Taigi, nedidelis išskyrų kiekis po menopauzės yra normalus, bet bet kokie spalvos, kvapo ar kiekio pokyčiai, ypač kraujingos ar pūlingos išskyros – tai ne signalas ignoravimui, o priežastis pasitarti su gydytoju.

Išskyrų klasifikacija pagal spalvas ir tekstūrą

Norint atpažinti, ar menopauzės metu pasireiškiančios išskyros yra normalios ar galimai pavojingos, labai svarbu įvertinti jų spalvą, kvapą, konsistenciją ir trukmę. Net nedidelis pakitimas gali reikšti tam tikrą mikrofloros disbalansą, uždegimą ar retesniais atvejais – gilesnę patologiją. Žemiau pateikiame išskyrų klasifikaciją, padėsiančią lengviau suprasti, ką jos reiškia.

Skaidrios arba baltos išskyros

Tai dažniausiai laikoma normaliomis išskyromis, ypač jei jos nėra gausios, bekvapės ir nekelia diskomforto. Tokios išskyros gali būti natūralaus gleivinės sudrėkinimo ženklas – net ir po menopauzės organizmas kartais palaiko minimalią sekreciją.

Dažnai pasitaiko:

• Po fizinio krūvio
• Po lytinių santykių
• Esant šiltesnei temperatūrai

Jei skaidrios arba pieniškos išskyros nesukelia niežulio, deginimo ar nemalonaus kvapo, jos nėra laikomos patologinėmis.

Geltonos arba žalsvos išskyros

Šios spalvos dažniausiai signalizuoja apie infekciją – bakterinę arba parazitinę. Jei išskyros yra gausios, tirštos, putojančios ar skleidžia nemalonų kvapą, tai gali būti:

• Bakterinė vaginozė
• Trichomonozė
• Pūlingas cervicitas

Tokiais atvejais dažnai atsiranda ir diskomfortas makštyje, deginimas, niežulys, o kartais net nemalonūs pojūčiai šlapinantis. Šios išskyros tikrai reikalauja gydytojo apžiūros.

Rudos arba kraujingos išskyros

Menopauzės metu bet kokios kraujingos išskyros yra laikomos patologinėmis, nes menstruacijų ciklas jau yra pasibaigęs. Rudos išskyros gali reikšti:

• Gimdos gleivinės polipą
• Gimdos kaklelio arba endometriumo uždegimą
• Onkologinį procesą (pvz., gimdos ar gimdos kaklelio vėžį)

Net jei kraujavimas labai silpnas arba vienkartinis – jį būtina ištirti. Tai vienas dažniausių simptomų, dėl kurio nustatomas endometriumo vėžys ankstyvoje stadijoje.

Rožinės arba rausvos išskyros

Tai švelniausia kraujavimo forma, dažnai susijusi su mechaniniu dirginimu (pvz., po ginekologinės apžiūros, lytinių santykių ar makšties sausumo). Nors dažnai nėra pavojingos, jei pasikartoja ar tampa intensyvesnės – būtina stebėti ir prireikus atlikti tyrimus.

Gelsvos, bet bekvapės išskyros

Šio tipo išskyros gali būti pereinamojo pobūdžio, kai organizmas bando atkurti makšties pH arba mikroflorą. Jei nėra kvapo, niežėjimo ar deginimo – dažnai tai laikoma funkcine reakcija, o ne patologija. Vis dėlto, jei išskyros tęsiasi ilgiau nei savaitę ar vis stiprėja – vertėtų pasikonsultuoti.

Išskyrų spalvos ir jų galimos priežastys menopauzės metu

Kada išskyros menopauzėje rodo ligą?

Nors dauguma išskyrų po menopauzės yra nekenksmingos arba laikinos, tam tikros jų formos gali būti svarbus organizmo signalas apie ligą ar infekciją. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į spalvą, kvapą, skausmą ar kraujo priemaišas – tai pagrindiniai ženklai, kad makštyje ar gimdos srityje vyksta patologiniai procesai.

Infekcijos: grybelinės, bakterinės ir parazitinės

Po menopauzės makšties gleivinė tampa plonesnė, sumažėja natūrali rūgštinė terpė ir pieno rūgšties bakterijų kiekis. Tai sukuria palankias sąlygas patogeninių mikroorganizmų dauginimuisi.

Dažniausios infekcijos:

• Bakterinė vaginozė – balkšvos ar pilkšvos išskyros su žuvies kvapu
• Grybelinė infekcija (kandidozė) – baltos, varškės konsistencijos išskyros su niežuliu ir deginimu
• Trichomonozė – gelsvos arba žalsvos putojančios išskyros su aštriu kvapu

Tokiais atvejais būtina kreiptis į ginekologą – nerekomenduojama gydytis pačioms, nes simptomai gali užmaskuoti rimtesnes problemas.

Kraujingos išskyros po menopauzės

Tai vienas svarbiausių pavojaus signalų. Jei po menopauzės vėl pasirodo kraujingos, rausvos ar rudos išskyros – tai nebelaikoma normaliu reiškiniu ir gali būti vienas pirmųjų onkologinės ligos požymių.

Galimos priežastys:

• Gimdos gleivinės polipai
• Gimdos kaklelio ar endometriumo hiperplazija
• Endometriumo arba gimdos kaklelio vėžys

Net jei kraujavimas nedidelis ar vienkartinis – tai ne priežastis laukti ar tikėtis, kad „praeis savaime“.

Atrofinis vaginitas

Tai dažna menopauzės komplikacija, kai dėl estrogeno trūkumo makšties sienelės tampa sausos, trapios, linkusios į uždegimą. Tokiu atveju gali atsirasti:

• Baltos arba gelsvos išskyros
• Maudžiantis ar deginantis jausmas
• Kraujavimas po lytinių santykių

Nors tai nėra infekcija ar vėžys, atrofinis vaginitas reikalauja gydymo – dažnai skiriami vietiniai estrogenų preparatai arba lubrikantai.

Ką daryti pastebėjus neįprastas išskyras?

Pastebėjus, kad išskyros po menopauzės pasikeitė – jų padaugėjo, atsirado spalva, kvapas, kraujo priemaišos ar diskomfortas – svarbiausia yra nedelsti ir reaguoti atsakingai. Daugeliu atvejų greitai sureagavus galima išvengti rimtesnių komplikacijų ar laiku nustatyti pavojingas ligas.

Pirmi žingsniai – stebėjimas, higiena

Jeigu išskyros nesukelia skausmo, kraujavimo ar aštraus kvapo, pirmiausia galima:

• Stebėti jų pobūdį 2–3 dienas: ar jos gausėja, ar atsiranda naujų simptomų
• Užtikrinti gerą intymią higieną, naudoti specialiai moterims skirtas švelnias prausimosi priemones be kvapiklių
• Vengti siaurų sintetinių drabužių, kasdien keisti apatinius
• Nenaudoti įklotų ilgam laikui – jie gali sulaikyti drėgmę ir skatinti infekciją

Jei simptomai per kelias dienas nedingsta arba stiprėja, reikėtų nedelsti.

Kada būtina ginekologo apžiūra

Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite bent vieną iš šių požymių:

• Kraujingos, rudos ar rausvos išskyros, net jei labai nedidelės
• Aštrus, nemalonus kvapas, ypač jei jis atsiranda kartu su spalva
• Niežėjimas, deginimas ar skausmas makštyje
• Išskyros tęsiasi ilgiau nei 4–5 dienas arba kartojasi
• Diskomfortas lytinių santykių metu

Gydytojas ne tik atliks apžiūrą, bet ir įvertins, ar reikia papildomų tyrimų, kad būtų atmesta infekcija ar onkologinė rizika.

Galimi tyrimai

Priklausomai nuo situacijos, ginekologas gali rekomenduoti šiuos tyrimus:

• Makšties tepinėlis – nustatyti infekcijas (grybelis, bakterijos, trichomonozė)
• Citologinis tyrimas (PAP testas) – gimdos kaklelio vėžio prevencijai
• Makšties ar gimdos kaklelio echoskopija
• Histeroskopija arba biopsija – jei įtariama endometriumo hiperplazija ar kiti pakitimai

Svarbu žinoti, kad net ir po menopauzės profilaktinė ginekologo apžiūra bent kartą per metus išlieka būtina.

Išskyrų menopauzės metu privalumai ir trūkumai

Nors išskyros po menopauzės dažnai kelia nerimą, ne visos jos yra patologinės. Kai kuriais atvejais jos gali būti natūrali organizmo reakcija, padedanti išvengti sausumo ar infekcijos, tačiau kitais atvejais – signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Žemiau pateikiamos privalumų ir trūkumų dėžutės padės lengviau suprasti, kada verta sunerimti.

Gydytojų komentarai apie išskyras menopauzės metu

Gydytojai ginekologai pabrėžia, kad išskyros po menopauzės nėra savaime pavojingos, tačiau visada reikalauja dėmesingumo. Daug metų gyvuojantis mitas, kad po paskutinių mėnesinių bet kokia išskyra yra blogai – nėra visiškai teisingas. Pasak specialistų, svarbiausia yra atsižvelgti į kontekstą: ar yra kitų simptomų, kiek trunka, kaip atrodo ir ar pasikartoja.

Gydytoja akušerė-ginekologė dr. Lina B. sako:

„Po menopauzės nedidelis kiekis skaidrių ar baltų išskyrų gali būti normalus reiškinys, ypač jei moteris vartoja vietinius estrogenų preparatus ar palaiko lytinį aktyvumą. Vis dėlto, jeigu išskyros pasidaro spalvotos, atsiranda kvapas ar ypač kraujo priemaišos – tai visada yra indikacija nuodugnesnei apžiūrai.“

Dar vienas svarbus aspektas, kurį išskiria gydytojai – profilaktika. Nors daugelis moterų nustoja lankytis pas ginekologą pasibaigus mėnesinėms, rekomenduojama bent kartą per metus atlikti profilaktinį tepinėlį (PAP testą) bei, esant poreikiui, echoskopiją. Tokiu būdu galima laiku pastebėti bet kokius pakitimus, net jei jie dar nesukelia simptomų.

Be to, anot gydytojų, menopauzė nėra „pabaiga“ moters intymiam gyvenimui ar kūno priežiūrai, todėl visos makšties būklės, įskaitant išskyras, turi būti stebimos su pagarba ir be gėdos jausmo.

Žmonių atsiliepimai apie išskyras menopauzėje

Menopauzė – tai individuali patirtis, kuri kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingai. Vienos moterys teigia visai nebejaučiančios jokių išskyrų, o kitoms jos tampa net didesniu iššūkiu nei menstruacijų metu. Realūs pasakojimai padeda suprasti, kokios išskyros yra dažnos, ką jaučia kitos moterys ir kokios reakcijos pasiteisina.

„Man jau keleri metai po paskutinių mėnesinių, bet vis tiek retkarčiais būna skaidrios išskyros. Labiausiai jos pasireiškia po ilgos dienos ar fizinio krūvio. Iš pradžių išsigandau, bet ginekologė nuramino – tai normalu, kol nėra kvapo ar diskomforto.“
— Rasa, 58 m.

„Pastebėjau gelsvas, bekvapes išskyras maždaug dvejus metus po menopauzės. Jos buvo nedažnos, bet keletą kartų per metus pasikartodavo. Gydytoja ištyrė – pasirodė, kad tai dėl makšties sausumo ir mikrotraumų. Gavau estrogenų kremą – padėjo labai greitai.“
— Edita, 61 m.

„Kai pamačiau rudų išskyrų dėmių ant apatinių, iškart išsigandau. Pas ginekologę ėjau tą pačią savaitę – pasirodo, tai buvo gimdos polipas, kurį pavyko pašalinti be komplikacijų. Visiškai neprisiminčiau apie gydytoją, jei ne tos išskyros, tad gerai, kad sureagavau laiku.“
— Aldona, 65 m.

Šios patirtys rodo, kad nereikia bijoti kalbėti apie išskyras. Dažnai jos padeda laiku pastebėti pokyčius, o moters savistaba – tai pirmas žingsnis į gerą savijautą.

Apibendrinimas

Išskyros menopauzės metu – tai tema, apie kurią dažnai nutylima, tačiau ji aktuali daugeliui moterų. Nors natūralu, kad pasibaigus mėnesinėms makšties gleivinė tampa sausesnė, tam tikras išskyrų kiekis vis tiek gali išlikti, ir tai nebūtinai rodo sveikatos sutrikimą. Skaidrios ar baltos, bekvapės išskyros – dažniausiai laikomos normalios, ypač jei nesukelia jokių nemalonių pojūčių.

Tačiau kraujingos, rudos, gelsvos, žalsvos ar nemalonaus kvapo išskyros – tai signalas, kurio negalima ignoruoti. Jos gali būti infekcijų, uždegimų ar net onkologinių ligų požymis. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus.

Svarbiausia – nebijoti stebėti savo kūno, nekentėti tyloje ir laiku reaguoti į pokyčius. Net ir po menopauzės moters sveikata reikalauja dėmesio, o savalaikė diagnostika gali būti lemiama.

Dažniausiai užduodami klausimai apie išskyras menopauzės metu