COVID-19 ir gripas – tai virusinės kvėpavimo takų infekcijos, kurios gali sukelti labai panašius simptomus: karščiavimą, kosulį, silpnumą, galvos ar raumenų skausmus. Dėl šio panašumo žmonės dažnai klausia – ar tai gripas, ar COVID?
Abiejų ligų sukėlėjai skirtingi. Gripą sukelia A arba B tipo gripo virusai, o COVID-19 – SARS-CoV-2 virusas. Tačiau organizmo reakcija į šiuos virusus gali būti panaši, todėl vien pagal savijautą atskirti ne visada paprasta.
Teisingas atskyrimas svarbus dėl kelių priežasčių: skiriasi inkubacinis laikotarpis, galimos komplikacijos, izoliacijos rekomendacijos ir tam tikrais atvejais – gydymo taktika.
- Pradžia – gripas dažniau prasideda staiga, COVID gali prasidėti palaipsniui.
- Temperatūra – abiem atvejais gali būti aukšta.
- Raumenų skausmas – dažnesnis ir ryškesnis sergant gripu.
- Kvapo ir skonio praradimas – būdingesnis COVID-19.
- Kada testuotis? – jei simptomai panašūs į COVID arba buvo kontaktas su sergančiuoju.
Kas yra COVID-19 ir gripas?
COVID-19 sukelia SARS-CoV-2 virusas, kuris pirmą kartą identifikuotas 2019 metais. Gripas – tai sezoninė infekcija, kuri kasmet plinta rudens ir žiemos laikotarpiu.
Abi ligos plinta oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint ar kalbant. Tačiau COVID inkubacinis laikotarpis dažniausiai yra šiek tiek ilgesnis nei gripo.
„Simptomų panašumas nereiškia, kad ligos yra identiškos – jų eiga ir komplikacijų rizika gali skirtis.“ – Dr. Anthony S. Fauci
Dažniausi COVID simptomai
COVID-19 simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvų iki sunkių. Žemiau pateikta lentelė padeda aiškiau suprasti, kurie požymiai pasireiškia dažniausiai ir kuo jie pasižymi.
| Simptomas | Kaip pasireiškia? | Dažnumas | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Karščiavimas | Temperatūra 37,5–39 °C, gali svyruoti | Dažnas | Ne visiems pasireiškia, ypač vyresniems žmonėms |
| Sausas kosulys | Nuolatinis, dirginantis | Dažnas | Gali trukti kelias savaites |
| Kvapo ir skonio praradimas | Staigus jutimų susilpnėjimas ar išnykimas | Dažnas (ypač ankstesni variantai) | Dažnai be stiprios slogos |
| Dusulys | Kvėpavimo pasunkėjimas | Rečiau, bet rimta | Gali rodyti plaučių pažeidimą |
| Nuovargis | Stiprus silpnumas, energijos stoka | Labai dažnas | Gali išlikti savaites ar mėnesius |
| Galvos ir kūno skausmai | Maudžiantis ar spaudžiantis skausmas | Dažnas | Panašus į gripo simptomus |
| Virškinimo sutrikimai | Viduriavimas, pykinimas | Rečiau | Dažnesni vaikams |
„Staigus kvapo ar skonio praradimas išlieka vienu iš labiau specifinių COVID-19 požymių.“ – Dr. Anthony S. Fauci
Dažniausi gripo simptomai
Gripas dažniausiai prasideda staiga ir sukelia ryškius bendrus organizmo simptomus. Skirtingai nei COVID, gripas dažniau „užklumpa“ per kelias valandas – žmogus gali aiškiai prisiminti, kada pasijuto blogai.
| Simptomas | Kaip pasireiškia? | Dažnumas | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Staigi pradžia | Simptomai atsiranda per kelias valandas | Labai dažnas | Vienas būdingiausių požymių |
| Aukšta temperatūra | 38–40 °C, dažnai su šaltkrėčiu | Labai dažna | Trunka 3–5 dienas |
| Raumenų ir sąnarių skausmas | Stiprus kūno „laužymas“ | Labai dažnas | Ryškesnis nei peršalimo ar COVID atveju |
| Šaltkrėtis | Staigus drebulys, prakaitavimas | Dažnas | Dažnai lydi aukštą temperatūrą |
| Sausas kosulys | Varginantis, gali užsitęsti | Dažnas | Gali tęstis ir po temperatūros kritimo |
| Stiprus nuovargis | Silpnumas, energijos stoka | Labai dažnas | Gali trukti 1–2 savaites |
| Sloga | Nosies užgulimas ar sekrecija | Rečiau nei peršalimo metu | Nėra pagrindinis simptomas |
„Staigi ligos pradžia ir stiprus kūno skausmas – tai požymiai, kurie dažnai leidžia įtarti gripą.“ – Dr. William Schaffner
COVID ir gripas: pagrindiniai skirtumai
Nors COVID-19 ir gripas turi daug bendrų simptomų, yra tam tikrų požymių, kurie padeda juos atskirti. Vis dėlto galutinai patvirtinti diagnozę gali tik testas.
| Požymis | COVID-19 | Gripas |
|---|---|---|
| Ligos pradžia | Dažnai palaipsnė, bet gali būti ir staigi | Dažniausiai staigi |
| Temperatūra | Dažna, bet gali būti vidutinė | Dažnai aukšta (38–40 °C) |
| Raumenų skausmas | Dažnas, bet paprastai silpnesnis | Ryškus ir stiprus |
| Kvapo/skonio praradimas | Dažnesnis ir specifiškesnis | Retas |
| Dusulys | Gali pasireikšti, ypač 5–8 dieną | Rečiau, dažniau komplikacijų metu |
| Nuovargis | Gali būti ilgalaikis | Dažnas, bet trumpesnis |
| Inkubacinis laikotarpis | 2–7 dienos | 1–4 dienos |
Kada COVID ar gripo simptomai pavojingi?
Nors dauguma COVID-19 ir gripo atvejų būna lengvi arba vidutinio sunkumo, tam tikri simptomai gali rodyti komplikacijas. Svarbiausia – stebėti kvėpavimą, bendrą būklę ir ligos eigą.
Pavojus dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, sergantiesiems širdies, plaučių ligomis, diabetu ar imuniteto sutrikimais.
Dusulys
Kvėpavimo pasunkėjimas – vienas svarbiausių įspėjamųjų ženklų. Jei tampa sunku įkvėpti, atsiranda oro trūkumo pojūtis ar kalbant pritrūksta oro, tai gali rodyti plaučių pažeidimą ar uždegimą.
Tai simptomas, dėl kurio reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Krūtinės skausmas
Spaudimas, veržimas ar skausmas krūtinėje gali signalizuoti apie plaučių ar net širdies komplikacijas. Tokie simptomai visada reikalauja medicininio įvertinimo.
Ilgai trunkantis arba labai aukštas karščiavimas
Jei temperatūra išlieka aukšta ilgiau nei 4–5 dienas arba sumažėjusi vėl staiga pakyla, gali būti prisidėjusi bakterinė infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas.
Staigus pablogėjimas po pagerėjimo
Kartais žmogus jaučia, kad sveiksta, tačiau po kelių dienų savijauta staiga pablogėja. Tai gali reikšti antrinę infekciją ar komplikaciją.
Sąmonės sutrikimai ar stiprus mieguistumas
Jei atsiranda sumišimas, orientacijos sutrikimas ar neįprastas mieguistumas, tai gali rodyti sunkią organizmo reakciją į infekciją.
„Kvėpavimo pasunkėjimas ir staigus būklės blogėjimas – signalai, kurių negalima ignoruoti.“ – Dr. Anthony S. Fauci
Bet kokie staigūs ar neįprasti simptomai, ypač priklausant rizikos grupei, turėtų būti įvertinti gydytojo.
Gydymo galimybės
COVID-19 ir gripas yra virusinės infekcijos, todėl gydymo principai iš dalies panašūs – svarbiausia palaikyti organizmą ir sumažinti komplikacijų riziką. Tačiau kai kuriais atvejais skiriasi specifinis gydymas.
Simptominis gydymas
Lengvos ar vidutinio sunkumo formos dažniausiai gydomos namuose. Svarbiausia – poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir karščiavimo kontrolė.
Karščiavimui ar skausmui mažinti dažniausiai vartojamas paracetamolis arba ibuprofenas. Šie vaistai palengvina savijautą, bet viruso neveikia.
Kosuliui ar nosies užgulimui gali būti naudojamos vietinės priemonės, tačiau svarbiausias išlieka organizmo tausojimas.
Antivirusiniai vaistai
Sergant gripu, gydytojas gali skirti antivirusinius vaistus (pvz., oseltamivirą), ypač jei pacientas priklauso rizikos grupei arba liga sunki. Jie veiksmingiausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas.
COVID atveju taip pat egzistuoja specifiniai antivirusiniai preparatai ir monokloniniai antikūnai, tačiau jie skiriami tik tam tikrais atvejais – dažniausiai rizikos grupėms ar hospitalizuotiems pacientams.
„Ankstyvas gydymas rizikos grupėse gali reikšmingai sumažinti sunkių komplikacijų tikimybę.“ – Dr. Anthony S. Fauci
Kada reikalinga hospitalizacija?
Hospitalizacija gali būti reikalinga, jei atsiranda dusulys, deguonies kiekio kraujyje sumažėjimas ar kitos rimtos komplikacijos. Tokiais atvejais gali būti taikomas deguonies terapija, intraveniniai vaistai ar kitos intensyvesnės priemonės.
Dažniausiai užduodami klausiami (DUK)
Ar galima vienu metu sirgti COVID ir gripu?
Ar būtina atlikti testą?
Ar simptomai gali būti labai lengvi?
Kiek laiko trunka liga?
Kada galima grįžti į darbą?
Kiti straipsniai
