Viskas, ką turite žinoti apie bakterinį sepsį

Bakterinis sepsis – tai gyvybei pavojinga būklė, kai bakterijų sukelta infekcija išprovokuoja stiprią viso organizmo reakciją. Tokiu atveju infekcija nebėra tik vienos vietos problema. Ji gali paveikti kraujotaką, kvėpavimą, inkstų, smegenų, širdies ir kitų organų veiklą.

Sepsis gali prasidėti nuo plaučių uždegimo, šlapimo takų infekcijos, odos ar žaizdos infekcijos, pilvo ertmės infekcijos, pooperacinės infekcijos ar kito bakterinio židinio. Svarbu suprasti, kad bakterinis sepsis nėra vien „bakterijos kraujyje“. Net jei infekcija prasidėjo vienoje kūno vietoje, organizmo reakcija gali tapti pavojinga visam kūnui.

Bakterinis sepsis yra skubi medicininė būklė. Jei žmogus sunkiai kvėpuoja, painiojasi, alpsta, šaltai prakaituoja, pamėlsta, beveik nesišlapina ar atrodo labai sunkios būklės, reikia skambinti 112. Tokiu atveju nereikėtų laukti, kol nukris temperatūra ar pagerės savijauta.

Kas yra bakterinis sepsis?

Bakterinis sepsis – tai sepsis, kurį sukelia bakterinė infekcija. Jis išsivysto tada, kai organizmo reakcija į bakterijas tampa per stipri ir pradeda trikdyti organų veiklą.

Paprasta bakterinė infekcija gali būti vietinė, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcija, plaučių uždegimas, pūliuojanti žaizda ar odos infekcija. Sepsio metu problema tampa platesnė: sutrinka kraujotaka, kvėpavimas, sąmonė, šlapinimasis ar kitų organų darbas.

„Bakterinis sepsis nėra vien bakterijų pavadinimas tyrime. Tai žmogaus būklės pasikeitimas, kai infekcija pradeda veikti visą organizmą.“ – dr. Robert Hensley

Kuo bakterinis sepsis skiriasi nuo paprastos bakterinės infekcijos?

Paprasta bakterinė infekcija dažniausiai apsiriboja viena vieta. Žmogus gali karščiuoti, jausti skausmą, kosėti, dažniau šlapintis ar matyti paraudusią žaizdą, tačiau jo sąmonė, kvėpavimas ir kraujotaka išlieka stabilūs.

Bakterinio sepsio metu atsiranda požymių, kad infekcija veikia visą organizmą. Žmogus gali tapti vangus, sumišęs, labai silpnas, pradėti dusti, šaltai prakaituoti, alpti ar beveik nesišlapinti.

Ar bakterinis sepsis visada reiškia bakterijas kraujyje?

Ne visada. Bakterijos kraujyje gali būti nustatomos, tačiau sepsis nėra vien kraujo pasėlio rezultatas. Sepsis diagnozuojamas tada, kai infekcija sukelia organų veiklos sutrikimo požymius.

Infekcija gali prasidėti plaučiuose, šlapimo takuose, odoje, žaizdoje ar pilvo ertmėje. Net jei bakterijų kraujyje nerandama, žmogus vis tiek gali sirgti sepsiu, jei jo būklė rodo pavojingą organizmo reakciją į infekciją.

Kokios bakterinės infekcijos dažniausiai sukelia sepsį?

Bakterinis sepsis gali prasidėti nuo įvairių infekcijų. Dažniausiai pavojus kyla tada, kai bakterinė infekcija nėra laiku suvaldoma, plinta į gilesnius audinius arba žmogaus organizmas į ją sureaguoja per stipriai.

Sepsis gali išsivystyti tiek iš aiškiai matomo židinio, pavyzdžiui, pūliuojančios žaizdos, tiek iš infekcijos, kurios iš pradžių žmogus nepastebi, pavyzdžiui, šlapimo takų ar pilvo ertmės infekcijos.

„Sepsį gali sukelti ne tik didelė ar akivaizdi infekcija. Kartais pavojinga būklė prasideda nuo šlapimo takų, plaučių ar žaizdos infekcijos, kuri iš pradžių atrodo valdoma.“ – dr. Helen Crawford

Dažniausi bakterinio sepsio šaltiniai

Dažniausi infekcijos židiniai, galintys sukelti bakterinį sepsį:

• plaučių uždegimas;
• šlapimo takų infekcija;
• inkstų uždegimas;
• odos ir minkštųjų audinių infekcijos;
• pūliuojančios žaizdos;
• pilvo ertmės infekcijos;
• pooperacinės infekcijos;
• kateterių ar implantų infekcijos;
• kaulų ar sąnarių infekcijos.

Kada vietinė infekcija tampa pavojinga?

Vietinė infekcija tampa pavojinga, kai atsiranda ne tik vienos vietos uždegimo požymiai, bet ir bendros būklės blogėjimas. Pavyzdžiui, žmogus pradeda dusti, painiotis, šaltai prakaituoti, alpti, beveik nesišlapina arba jaučia neįprastai stiprų silpnumą.

Tokie požymiai gali rodyti, kad infekcija paveikė visą organizmą. Tokiu atveju nereikėtų laukti, kol simptomai praeis savaime.

Kokie simptomai rodo bakterinį sepsį?

Bakterinis sepsis gali prasidėti nuo įprastos bakterinės infekcijos požymių: karščiavimo, skausmo, kosulio, šlapinimosi sutrikimų, pūliuojančios žaizdos ar pilvo skausmo. Tačiau sepsį įtarti reikėtų tada, kai kartu ima blogėti bendra žmogaus būklė.

Pavojingi požymiai yra dusulys, sumišimas, mieguistumas, labai stiprus silpnumas, šaltas prakaitas, alpimas, greitas pulsas, melsvos lūpos ar beveik išnykęs šlapinimasis. Tai gali rodyti, kad infekcija veikia ne tik vieną vietą, bet ir visą organizmą.

„Bakterinio sepsio požymiai dažnai matomi iš bendro žmogaus vaizdo: jis atrodo labai sergantis, kvėpuoja sunkiau, painiojasi, silpsta ar nebesišlapina įprastai.“ – dr. Victor Langley

Kada reikia skambinti 112?

Skambinti 112 reikia, jei žmogus sunkiai kvėpuoja, painiojasi, alpsta, tampa sunkiai pažadinamas, pamėlsta, šaltai prakaituoja arba beveik nesišlapina. Tai ypač svarbu, jei prieš tai buvo karščiavimas, pūliuojanti žaizda, šlapimo takų infekcija, plaučių uždegimas ar neseniai atlikta operacija.

Tokiais atvejais nereikėtų laukti, kol sumažės temperatūra ar bus galima patekti pas šeimos gydytoją. Sepsis yra skubi būklė.

Kam bakterinis sepsis pavojingiausias?

Bakterinis sepsis gali išsivystyti bet kuriam žmogui, tačiau kai kurioms grupėms rizika yra didesnė. Dažniausiai tai žmonės, kurių imuninė sistema silpnesnė, kurie serga lėtinėmis ligomis arba turi infekcijai lengviau plisti leidžiančių veiksnių, pavyzdžiui, žaizdų, kateterių ar implantų.

Didesnė rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, kūdikiams, nėščiosioms, diabetu sergantiems pacientams, onkologiniams ligoniams, žmonėms po operacijų, taip pat tiems, kurie vartoja imunitetą slopinančius vaistus.

„Bakterinis sepsis pavojingiausias tada, kai infekcija susiduria su nusilpusiu organizmu. Tokiais atvejais net iš pirmo žvilgsnio įprasta infekcija gali progresuoti greičiau.“ – dr. Marcus Ellington

Vyresnio amžiaus žmonės

Vyresniems žmonėms sepsis kartais pasireiškia ne tipiškai. Gali nebūti labai aukštos temperatūros, tačiau atsiranda sumišimas, mieguistumas, griuvimai, atsisakymas valgyti, staigus silpnumas ar neįprastas vangumas.

Jei vyresnis žmogus infekcijos metu staiga tampa „nebe toks kaip įprastai“, tai reikėtų vertinti rimtai.

Sergantieji lėtinėmis ligomis

Cukrinis diabetas, širdies nepakankamumas, inkstų ligos, lėtinės plaučių ligos ar kepenų ligos gali padidinti sunkios infekcijos riziką. Tokiems žmonėms organizmui sunkiau kompensuoti kraujotakos, kvėpavimo ar skysčių pusiausvyros sutrikimus.

Ypač svarbu nelaukti, jei infekcijos fone atsiranda dusulys, sumišimas, alpimas ar sumažėjęs šlapinimasis.

Žmonės po operacijų, su kateteriais ar implantais

Po operacijos bakterinė infekcija gali prasidėti žaizdoje. Kateteriai, dirbtiniai sąnariai, širdies vožtuvai ar kiti implantai taip pat gali tapti vieta, kur bakterijoms lengviau prisitvirtinti ir išlikti.

Nerimą kelia paraudimas, pūliavimas, stiprėjantis skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis ar staigus bendros būklės blogėjimas.

Žmonės su nusilpusiu imunitetu

Didesnė rizika kyla žmonėms, gydomiems chemoterapija, vartojantiems kortikosteroidus, biologinę terapiją ar kitus imunitetą slopinančius vaistus. Jiems infekcijos simptomai kartais gali būti silpnesni, bet liga progresuoja greičiau.

Net ir nedidelė žaizda, karščiavimas ar neįprastas silpnumas tokiais atvejais turėtų būti vertinami atsargiau.

Kaip diagnozuojamas bakterinis sepsis?

Bakterinis sepsis diagnozuojamas vertinant žmogaus būklę, infekcijos požymius, gyvybinius rodiklius ir tyrimų rezultatus. Gydytojui svarbu nustatyti ne tik tai, ar yra infekcija, bet ir ar ji jau pradėjo trikdyti organų veiklą.

Vertinamas kraujospūdis, pulsas, kvėpavimo dažnis, deguonies saturacija, temperatūra, sąmonės būklė ir šlapimo kiekis. Šie požymiai padeda suprasti, ar žmogui reikalingas skubus gydymas ligoninėje.

„Bakterinio sepsio diagnostikoje svarbiausia matyti visą žmogaus būklę. Vienas tyrimas gali padėti, bet diagnozę lemia simptomų, gyvybinių rodiklių ir organų veiklos visuma.“ – dr. Samuel Hartwell

Kokie tyrimai gali būti atliekami?

Gali būti atliekami kraujo tyrimai, CRB, leukocitai, prokalcitoninas, kreatininas, kepenų rodikliai, elektrolitai, krešėjimo tyrimai ir laktatas. Šie tyrimai padeda įvertinti uždegimą, infekcijos sunkumą ir organų veiklą.

Taip pat gali būti imami kraujo pasėliai, šlapimo tyrimas, šlapimo pasėlis, žaizdos pasėlis ar kiti mėginiai pagal įtariamą infekcijos vietą. Jei reikia, atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, echoskopija ar kompiuterinė tomografija.

Kodėl kraujo pasėliai svarbūs?

Kraujo pasėliai padeda nustatyti, ar kraujyje yra bakterijų, ir kokiems antibiotikams jos jautrios. Tai svarbu, nes bakterinį sepsį gali sukelti skirtingos bakterijos, o jų jautrumas vaistams gali skirtis.

Vis dėlto sunkios būklės pacientui gydymas dažnai pradedamas nelaukiant galutinių pasėlių atsakymų. Vėliau, gavus rezultatus, antibiotikai gali būti tikslinami.

Kodėl svarbu rasti infekcijos šaltinį?

Sepsio gydymas bus veiksmingesnis, jei gydytojai nustatys, iš kur prasidėjo infekcija. Tai gali būti plaučiai, šlapimo takai, oda, žaizda, pilvo ertmė, kateteris ar implantas.

Kartais vien antibiotikų nepakanka. Jei yra pūlinys, infekuotas kateteris ar užkrėsta žaizda, gali reikėti papildomos procedūros – pavyzdžiui, drenavimo, kateterio pašalinimo ar žaizdos sutvarkymo.

Kaip gydomas bakterinis sepsis?

Bakterinis sepsis gydomas ligoninėje, nes ši būklė gali greitai sutrikdyti kraujotaką, kvėpavimą ir organų veiklą. Gydymo tikslas – kuo greičiau suvaldyti bakterinę infekciją, palaikyti gyvybines funkcijas ir apsaugoti organus nuo pažeidimo.

Dažniausiai skiriami antibiotikai į veną, skysčiai, deguonis, stebimas kraujospūdis, pulsas, kvėpavimas, šlapimo kiekis ir kraujo tyrimų pokyčiai. Jei būklė sunki, pacientas gali būti gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.

„Bakterinio sepsio gydyme svarbiausia pradėti pagalbą greitai. Tyrimai padeda tikslinti gydymą, bet sunkios būklės žmogui negalima laukti, kol bus gauti visi galutiniai atsakymai.“ – dr. Adrian Coleman

Antibiotikai į veną

Įtarus bakterinį sepsį, antibiotikai dažnai pradedami kuo anksčiau. Iš pradžių jie parenkami pagal tikėtiną infekcijos šaltinį, paciento būklę, alergijas ir rizikos veiksnius.

Vėliau, gavus pasėlių ar kitų tyrimų atsakymus, antibiotikai gali būti tikslinami. Tai padeda gydymą nukreipti į konkretų sukėlėją ir sumažinti nereikalingo vaistų vartojimo riziką.

Kraujotakos ir kvėpavimo palaikymas

Sepsio metu gali kristi kraujospūdis, todėl organai gauna mažiau kraujo ir deguonies. Tokiu atveju pacientui gali būti leidžiami skysčiai į veną, skiriamas deguonis, o prireikus – vaistai kraujospūdžiui palaikyti.

Jei žmogui sunku kvėpuoti arba kraujyje trūksta deguonies, gali būti reikalinga intensyvesnė kvėpavimo pagalba. Tai sprendžiama pagal paciento būklę.

Infekcijos šaltinio kontrolė

Kai kuriais atvejais vien antibiotikų nepakanka. Jei yra pūlinys, infekuotas kateteris, užkrėsta žaizda ar pilvo ertmės infekcija, reikia suvaldyti patį infekcijos šaltinį.

Tai gali reikšti pūlinio drenavimą, kateterio pašalinimą, žaizdos sutvarkymą ar kitą procedūrą. Tokie veiksmai padeda sustabdyti bakterijų plitimą ir pagerina gydymo veiksmingumą.

Kodėl bakterinio sepsio negalima gydyti namuose?

Bakterinis sepsis nėra būklė, kurią galima saugiai gydyti namuose. Namų priemonės, papildai ar temperatūrą mažinantys vaistai gali laikinai palengvinti kai kuriuos simptomus, bet jie nesustabdo sepsio.

Jei žmogus painiojasi, sunkiai kvėpuoja, alpsta, šaltai prakaituoja ar beveik nesišlapina, jam reikia skubios medicininės pagalbos, tyrimų ir gydymo ligoninėje.

Nauda ir rizika: kodėl ankstyvas bakterinio sepsio gydymas būtinas?

Bakterinio sepsio atveju ankstyvas gydymas gali išgelbėti gyvybę. Kuo greičiau atpažįstama sunki infekcija, pradedami antibiotikai, palaikoma kraujotaka ir randamas infekcijos šaltinis, tuo didesnė tikimybė išvengti septinio šoko bei organų pažeidimo.

Delsimas pavojingas todėl, kad bakterinis sepsis gali progresuoti greitai. Žmogus gali pradėti dusti, painiotis, šaltai prakaituoti, alpti ar beveik nesišlapinti per kelias valandas.

„Bakterinio sepsio gydyme svarbiausia yra laikas. Kuo anksčiau pradedama pagalba, tuo didesnė tikimybė sustabdyti infekcijos poveikį organams.“ – dr. William Carter

Kodėl nereikia laukti, kol pagerės temperatūra?

Temperatūra ne visada parodo tikrą infekcijos sunkumą. Kai kurie žmonės, ypač vyresnio amžiaus ar nusilpusio imuniteto pacientai, gali sirgti sunkia infekcija net ir be labai aukštos temperatūros.

Todėl svarbiau vertinti bendrą būklę: kvėpavimą, sąmonę, kraujospūdį, šlapinimąsi, odos spalvą, silpnumą ir tai, ar žmogus atrodo neįprastai sunkiai sergantis.

Kodėl negalima savarankiškai pradėti antibiotikų?

Savarankiškai vartojami antibiotikai gali būti netinkami konkrečiai bakterijai, per silpni, vartojami per trumpai arba netinkama doze. Tai gali laikinai prislopinti simptomus, bet nesuvaldyti infekcijos.

Įtariant bakterinį sepsį, antibiotikai turi būti skiriami gydytojo, dažnai į veną, kartu stebint gyvybines funkcijas ir tyrimų pokyčius.

Ko nedaryti įtarus bakterinį sepsį?

Įtarus bakterinį sepsį, svarbiausia nedelsti. Jei žmogus sunkiai kvėpuoja, painiojasi, alpsta, šaltai prakaituoja, pamėlsta ar beveik nesišlapina, reikia skambinti 112.

Nereikėtų bandyti laukti, kol „praeis“, mažės temperatūra ar pagerės savijauta. Sepsis gali progresuoti greitai, todėl sunkios būklės žmogui reikalinga medicininė pagalba, o ne stebėjimas namuose.

„Didžiausia klaida įtarus bakterinį sepsį – bandyti dar palaukti. Jei infekcijos fone žmogus tampa sutrikęs, labai silpnas ar sunkiai kvėpuoja, pagalba turi būti skubi.“ – dr. Daniel Prescott

Nevartoti antibiotikų likučių

Antibiotikų likučiai iš ankstesnio gydymo gali būti netinkami konkrečiai infekcijai. Jie gali neveikti bakterijos, būti per silpni arba vartojami netinkama doze.

Tai gali uždelsti veiksmingą gydymą ir apsunkinti tolimesnį ligos valdymą. Antibiotikus turi paskirti gydytojas, įvertinęs paciento būklę, infekcijos šaltinį ir tyrimus.

Nevertinti būklės tik pagal temperatūrą ar CRB

Aukšta temperatūra ir padidėjęs CRB gali rodyti uždegimą, bet jie vieni neparodo visos situacijos. Sepsis vertinamas pagal bendrą žmogaus būklę: kvėpavimą, sąmonę, kraujospūdį, pulsą, šlapinimąsi ir organų veiklą.

Pavojinga manyti, kad jei temperatūra nukrito, sepsio rizikos nebėra. Kai kuriems žmonėms sunki infekcija gali tęstis net ir be aukštos temperatūros.

Nespausti pūlinių ir negydyti žaizdų agresyviai namuose

Jei bakterinė infekcija prasideda odoje ar žaizdoje, nereikėtų spausti pūlinių, badyti odos ar bandyti giliai valyti žaizdos savarankiškai. Taip infekcija gali plisti į gilesnius audinius.

Jei paraudimas plečiasi, skausmas stiprėja, atsiranda pūliai, karščiavimas ar šaltkrėtis, žaizdą turi įvertinti medikas. Kartais reikalingas saugus pūlinio drenavimas ar kitas gydymas.

Negydyti sunkios būklės namų priemonėmis

Arbatos, papildai, kompresai ar temperatūrą mažinantys vaistai gali palengvinti kai kuriuos simptomus, bet jie nesustabdo sepsio. Jei infekcija pradeda trikdyti kraujotaką, kvėpavimą ar sąmonę, žmogui reikia ligoninės.

Įtariant bakterinį sepsį, saugiausias sprendimas yra skubi medicininė pagalba.

Kaip sumažinti bakterinio sepsio riziką?

Bakterinio sepsio riziką galima sumažinti laiku gydant infekcijas, tinkamai prižiūrint žaizdas ir atidžiai stebint būklę, jei žmogus priklauso rizikos grupei. Svarbiausia – neleisti bakterinei infekcijai plisti ir nelaukti, jei atsiranda bendros būklės blogėjimo požymių.

Sepsio ne visada galima išvengti, tačiau ankstyvas infekcijos atpažinimas ir tinkamas gydymas reikšmingai sumažina sunkių komplikacijų riziką.

„Bakterinio sepsio prevencija prasideda nuo paprastų, bet svarbių veiksmų: laiku pastebėtos infekcijos, švarios žaizdos, kontroliuojamų lėtinių ligų ir greito kreipimosi, kai žmogus pradeda blogėti.“ – dr. Anthony Wallace

Tinkama žaizdų priežiūra

Žaizdas reikia laikyti švarias, sausas ir tvarstyti taip, kaip rekomendavo gydytojas ar slaugytojas. Jei žaizda pradeda pūliuoti, stipriau skaudėti, aplink ją plinta paraudimas ar atsiranda nemalonus kvapas, reikia kreiptis į medikus.

Nereikėtų spausti pūlinių, badyti odos ar savarankiškai valyti gilios žaizdos. Tai gali paskatinti infekcijos plitimą.

Rankų higiena

Rankų plovimas padeda sumažinti bakterijų plitimą. Tai ypač svarbu prieš liečiant žaizdą, keičiant tvarstį, prižiūrint kateterį, po kontakto su pūliuojančia vieta, po tualeto ir prieš valgį.

Jei namuose slaugomas žmogus po operacijos, su žaizda ar kateteriu, rankų higiena svarbi visiems artimiesiems.

Lėtinių ligų kontrolė

Cukrinis diabetas, inkstų ligos, širdies nepakankamumas, lėtinės plaučių ligos ir kraujotakos sutrikimai gali didinti sunkios infekcijos riziką. Kuo geriau kontroliuojamos šios ligos, tuo lengviau organizmui kovoti su infekcija.

Diabetu sergantiems žmonėms ypač svarbu stebėti pėdas, žaizdeles, įtrūkimus, paraudimą ar pūliavimą.

Skiepai pagal gydytojo rekomendacijas

Kai kurių infekcijų riziką galima sumažinti skiepais. Gydytojas gali rekomenduoti skiepus nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, COVID-19 ar kitų ligų, ypač jei žmogus priklauso rizikos grupei.

Skiepai ne visada visiškai apsaugo nuo infekcijos, tačiau gali sumažinti sunkios ligos, hospitalizacijos ir komplikacijų riziką.

Atsigavimas po bakterinio sepsio

Po bakterinio sepsio sveikimas gali užtrukti. Net ir tada, kai infekcija jau suvaldyta, žmogus kurį laiką gali jausti silpnumą, nuovargį, dusulį, sumažėjusį fizinį pajėgumą, miego sutrikimus, nerimą ar sunkesnį susikaupimą. CDC nurodo, kad po sepsio sveikimas dažniausiai gerėja laikui bėgant, tačiau kai kuriems žmonėms reikalinga papildoma medicininė pagalba ar stebėjimas po išrašymo iš ligoninės.

Sveikimo trukmė priklauso nuo infekcijos sunkumo, žmogaus amžiaus, gretutinių ligų, organų pažeidimo ir to, ar buvo reikalingas gydymas intensyviosios terapijos skyriuje. Po sunkios sepsio formos grįžimas prie įprasto ritmo gali būti lėtas.

„Po bakterinio sepsio pacientui dažnai reikia ne tik pasveikti nuo infekcijos, bet ir atgauti fizines jėgas, pasitikėjimą savimi bei kasdienį ritmą. Tai yra sveikimo proceso dalis.“ – dr. Caroline Mitchell

Kontroliniai vizitai

Po gydymo gali būti reikalingi pakartotiniai kraujo tyrimai, infekcijos židinio kontrolė, inkstų, kepenų, širdies ar plaučių funkcijos įvertinimas. Jei sepsis buvo susijęs su pūliniu, žaizda, kateteriu ar implantu, gydytojas gali rekomenduoti papildomą stebėjimą.

Į paskirtus vizitus svarbu atvykti net tada, kai savijauta pagerėja. Tai padeda įsitikinti, kad infekcija neatsinaujina, o organų veikla atsistato.

Grįžimas prie įprasto krūvio

Prie darbo, sporto ar aktyvesnės veiklos reikėtų grįžti palaipsniui. Jei žmogus greitai pavargsta, dusta, jaučia silpnumą ar sunkiai susikaupia, tai gali reikšti, kad organizmui dar reikia laiko.

Kai kuriems pacientams gali būti naudinga reabilitacija, kvėpavimo pratimai, mitybos korekcija, fizinio aktyvumo didinimas mažais žingsniais ir artimųjų pagalba kasdienėje veikloje.

Kada po gydymo vėl kreiptis pagalbos?

Į gydytoją reikia kreiptis, jei po gydymo vėl atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, stiprėjantis silpnumas, pūliavimas, plintantis paraudimas, dusulys, sumažėjęs šlapinimasis ar sumišimas.

Jei žmogus alpsta, sunkiai kvėpuoja, painiojasi, šaltai prakaituoja ar atrodo labai sunkios būklės, reikia skambinti 112.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)