Tuštinimosi sutrikimai: priežastys, simptomai ir gydymas

Tuštinimosi sutrikimai – tai plati sąvoka, apimanti įvairias būkles, kai žarnyno ištuštinimas tampa skausmingas, neišsamus, per retas arba visiškai nekontroliuojamas. Šie sutrikimai gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę, tačiau daugelis žmonių apie juos tyli, nes tema atrodo gėdinga. Iš tikrųjų tai yra medicininės problemos, turinčios aiškias priežastis ir veiksmingas gydymo galimybes.

Vienas iš dažniausiai nepastebimų, tačiau gerai ištirtų sutrikimų – dissinerginis tuštinimasis (angl. dyssynergic defecation), kai dubens dugno raumenys nekoordinuotai susitraukia tuštinimosi metu, vietoj to, kad atsipalaiduotų. Ši būklė gali sukelti lėtinį vidurių užkietėjimą ir skausmą, o jos gydymui šiandien naudojamas biofeedback metodas laikomas vienu veiksmingiausių neinvazinių sprendimų.

Kas yra tuštinimosi sutrikimai

Tuštinimosi sutrikimas – tai bet kokia būklė, kai normalus žarnyno ištuštinimo procesas sutrinka tiek funkciniu, tiek struktūriniu požiūriu. Medicinos literatūroje šie sutrikimai skirstomi į funkcinius (kai organinės ligos nerasta) ir organinius (kai yra aiški anatominė ar biocheminė priežastis). Funkciniai sutrikimai diagnozuojami pagal Romos IV kriterijus (angl. Rome IV diagnostic criteria) – tarptautiniu mastu pripažintą klasifikacijos sistemą, kuri apibrėžia tokias būkles kaip funkcinis vidurių užkietėjimas, dirgliosios žarnos sindromas ir funkcinis viduriavimas pagal simptomus, jų dažnumą ir trukmę.

Dubens dugno raumenų disfunkcija (angl. pelvic floor muscle dysfunction) – tai viena iš dažniausių funkcinių tuštinimosi sutrikimų priežasčių. Dubens dugnas – tai raumenų ir jungiamojo audinio grupė, palaikanti tiesiąją žarną, šlapimo pūslę ir gimines organus. Kai šie raumenys per silpni, per įtempti arba nekoordinuotai veikia, tuštinimasis tampa sunkus arba skausmingas.

Dissinerginis tuštinimasis (angl. dyssynergic defecation) – specifinė dubens dugno disfunkcijos forma, kai tuštinimosi metu išorinis analinis sfinkteris ir gaktos-tiesiosios žarnos raumuo (angl. puborectalis muscle) užuot atsipalaidavę – susitraukia. Tai sukuria mechaninę kliūtį išmatoms pereiti, dėl ko žmogus spaudžia, tačiau tuštinimasis lieka neišsamus arba visiškai neįmanomas. Ši būklė yra gerai ištirta ir turi veiksmingas gydymo galimybes.

Simptomai ir požymiai

Tuštinimosi sutrikimų simptomai labai skiriasi priklausomai nuo konkrečios būklės. Lėtinio vidurių užkietėjimo atveju žmogus tuštinasi rečiau nei tris kartus per savaitę, išmatos būna kietos, sausos, o tuštinimasis reikalauja didelių pastangų. Dissinerginio tuštinimosi atveju žmogus gali jausti stiprų norą tuštintis, tačiau nepajėgti to padaryti net ir spausdamas.

Dažniausiai pasitaikantys simptomai apima:

• Pilvo pūtimą ir diskomfortą apatinėje pilvo dalyje
• Jausmą, kad žarnynas liko neištuštintas po tuštinimosi
• Skausmą arba deginimą tuštinantis
• Kraują ant tualetinio popieriaus arba išmatose
• Nevaldomą tuštinimosi poreikį (fekaliją inkontinenciją)
• Gleives išmatose

Rečiau pasitaikantys požymiai gali apimti nugaros skausmą, šlapimo takų simptomus (ypač moterims su dubens dugno disfunkcija) ir psichologinį diskomfortą – nerimą ar depresiją, susijusius su lėtiniu skausmu. Šie simptomai dažnai ignoruojami arba priskiriami stresui, todėl diagnozė vėluoja. Jei bet kuris iš minėtų požymių trunka ilgiau nei kelias savaites arba atsiranda staiga, reikia kreiptis į gydytoją.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tuštinimosi sutrikimų priežastys gali būti įvairios ir dažnai veikia kartu. Nepakankamas skaidulų ir skysčių vartojimas – viena iš labiausiai paplitusių funkcinių vidurių užkietėjimo priežasčių. Kai išmatos yra per sausos ir kietos, jų judėjimas per storąją žarną sulėtėja, o tuštinimasis tampa skausmingas.

Dubens dugno raumenų disfunkcija gali atsirasti po gimdymo, dėl lėtinio spaudimo tuštinantis, po operacijų dubens srityje arba dėl neurologinių sutrikimų. Psichologiniai veiksniai – stresas, nerimas ir depresija – taip pat reikšmingai veikia žarnyno funkciją per žarnyno-smegenų ašį (angl. gut-brain axis): nervų sistema, valdanti žarnyną, yra glaudžiai susijusi su centrine nervų sistema, todėl emocinė būsena tiesiogiai veikia žarnyno judrumą.

Rizikos veiksnius galima suskirstyti taip:

Organinės priežastys – tokios kaip hipotirozė, cukrinis diabetas, Parkinsono liga ar žarnyno struktūriniai pokyčiai – taip pat gali sukelti tuštinimosi sutrikimus ir turi būti atmestos diagnostikos metu.

Diagnostika

Tuštinimosi sutrikimo diagnozė pradedama nuo išsamios anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas klausia apie simptomų trukmę, pobūdį, mitybos įpročius, vartojamus vaistus ir psichologinę būseną. Rektalinis tyrimas leidžia įvertinti sfinkterio tonusą ir aptikti struktūrinius pokyčius.

Jei įtariamas dissinerginis tuštinimasis arba kita dubens dugno disfunkcija, atliekami specializuoti tyrimai. Anorektalinė manometrija (angl. anorectal manometry) matuoja spaudimą tiesiosios žarnos ir analinio kanalo srityje ramybės būsenoje ir tuštinimosi metu – tai pagrindinis tyrimas dissinergijos diagnozei patvirtinti. Defekografija (angl. defecography) – rentgenologinis arba MRT tyrimas, kurio metu stebimas faktinis tuštinimosi procesas – leidžia pamatyti struktūrinius pokyčius, pavyzdžiui, rektocelę (angl. rectocele) ar prolapsą. Balioninis išstūmimo testas (angl. balloon expulsion test) – paprastas tyrimas, kai pacientas bando išstumti į tiesiąją žarną įvestą pripūstą balioną – padeda greitai įvertinti tuštinimosi funkciją.

Kolonoskopija ar kiti vaizdiniai tyrimai atliekami, kai reikia atmesti organinius pokyčius – polipus, uždegimines žarnyno ligas ar navikus. Kraujo tyrimai gali atskleisti hormonų disbalansą ar kitas sistemines ligas.

Gydymas

Tuštinimosi sutrikimų gydymas priklauso nuo konkrečios diagnozės. Funkcinio vidurių užkietėjimo atveju pirmiausia rekomenduojami mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai: daugiau skaidulų, skysčių ir fizinio aktyvumo. Jei šios priemonės nepadeda, gydytojas gali skirti osmotinius vidurius laisvinančius preparatus arba prokinetinius vaistus – jų dozę ir trukmę nustato gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę ir gretutines ligas.

Dissinerginio tuštinimosi gydyme biofeedback terapija (angl. biofeedback therapy) laikoma pagrindiniu ir veiksmingiausiu metodu. Šios terapijos metu pacientas, naudodamas specialius jutiklius, gauna realaus laiko informaciją apie savo dubens dugno raumenų aktyvumą ir mokosi juos teisingai koordinuoti – atpalaiduoti tuštinimosi metu, o ne susitraukti. Tyrimai rodo, kad biofeedback terapija gali būti veiksminga iki 80 % pacientų, sergančių dissinergija, atkuriant normalią tiesiosios žarnos ir analinio sfinkterio koordinaciją. Terapija paprastai trunka kelias savaites, sesijos vyksta su specialistu, o rezultatai išlieka ilgalaikiai.

Psichologinė pagalba – kognityvinė elgesio terapija ar kitos psichoterapijos formos – gali būti naudinga, kai tuštinimosi sutrikimas yra glaudžiai susijęs su nerimu, depresija ar traumine patirtimi. Chirurginis gydymas taikomas tik esant aiškiems struktūriniams pokyčiams, pavyzdžiui, sunkiai rektocelei ar prolapsui, kai konservatyvios priemonės nepadeda.

Profilaktika ir savipagalba

Daugelio tuštinimosi sutrikimų galima išvengti arba reikšmingai sumažinti jų simptomus keičiant kasdienius įpročius. Reguliari, skaidulomis turtinga mityba – daržovės, vaisiai, ankštiniai, nesmulkinti grūdai – palaiko normalų žarnyno judrumą. Rekomenduojama gerti pakankamai vandens per dieną, ypač jei vartojami skaidulų papildai.

Kasdienės rekomendacijos, padedančios palaikyti sveiką žarnyno funkciją:

• Tuštintis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, geriausia po valgio, kai žarnyno refleksas natūraliai aktyvesnis
• Neslopinti tuštinimosi noro, kai jis atsiranda
• Tuštinantis nesitempti ir neįtempti – jei tuštinimasis sunkus, kreiptis į gydytoją
• Reguliariai judėti – net ir 30 minučių ėjimas per dieną gerina žarnyno judrumą
• Valdyti stresą – meditacija, kvėpavimo pratimais ar kita tinkama technika

Moterims po gimdymo rekomenduojama atlikti dubens dugno raumenų pratimus (angl. Kegel exercises), kurie padeda atkurti raumenų tonusą ir koordinaciją. Šiuos pratimus taip pat naudinga atlikti vyresniems žmonėms ir tiems, kurie ilgą laiką dirba sėdimą darbą.

Galimos komplikacijos

Neišgydyti ar ilgai ignoruojami tuštinimosi sutrikimai gali sukelti rimtų komplikacijų. Lėtinis spaudimas tuštinantis didina hemorojaus ir analinių įtrūkimų (angl. anal fissures) riziką. Sunkus ir ilgalaikis vidurių užkietėjimas gali sukelti išmatų suspaudimą (angl. fecal impaction) – būklę, kai kietos išmatos užkemša žarnyną ir reikia medicininės intervencijos.

Dubens dugno disfunkcija, negydoma, gali progresuoti ir sukelti tiesiosios žarnos prolapsą (angl. rectal prolapse) – kai tiesiosios žarnos gleivinė ar visa žarna iškrenta pro analinę angą. Psichologinės komplikacijos – lėtinis nerimas, socialinė izoliacija ir gyvenimo kokybės pablogėjimas – taip pat yra reali rizika, ypač jei žmogus ilgai vengia kreiptis pagalbos. Anksti diagnozuoti ir gydyti tuštinimosi sutrikimai retai sukelia sunkias komplikacijas.

Tuštinimosi sutrikimai – tai dažna, tačiau dažnai nutylima problema, turinti aiškias priežastis ir veiksmingas gydymo galimybes. Nuo mitybos pokyčių iki specializuotos biofeedback terapijos – šiuolaikinė medicina siūlo įvairius sprendimus, pritaikytus konkrečiai kiekvieno paciento būklei. Dissinerginio tuštinimosi atveju biofeedback metodas išsiskiria kaip ypač veiksmingas neinvazinis gydymas, padedantis pacientams atkurti normalią dubens dugno raumenų koordinaciją.

Svarbiausia – nevilkinti kreipimosi į gydytoją. Anksti diagnozuoti tuštinimosi sutrikimai gydomi lengviau, o komplikacijų rizika yra žymiai mažesnė. Šiame straipsnyje pateikta informacija skirta bendram supratimui – tikslią diagnozę ir gydymo planą gali nustatyti tik kvalifikuotas medicinos specialistas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

• Functional Defecation Disorders — UpToDate / Wolters Kluwer
• Rome IV Diagnostic Criteria for Functional Gastrointestinal Disorders — Rome Foundation