Ligos, dėl kurių nustatomas neįgalumas 2025 metais

2025 metais neįgalumo nustatymas Lietuvoje remiasi medicinos kriterijų ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kiek liga arba sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti. Neįgalumo nustatymas padeda žmonėms gauti socialinę paramą ir gydymo paslaugas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines ligas, dėl kurių gali būti nustatomas neįgalumas.

Pagrindinės ligų grupės neįgalumo nustatymui

Neurologinės ligos

Neurologinės ligos gali ženkliai pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę ir darbo gebėjimus, nes jos paveikia nervų sistemą. Neįgalumas gali būti nustatomas sergant šiais sutrikimais:

• Parkinsono liga
• Išsėtinė sklerozė
• Epilepsija
• Alzheimerio liga
• Insultas

Neurologinės ligos dažnai sukelia motorikos sutrikimus, atminties praradimą, koordinacijos problemas ir kitus simptomus, kurie stipriai riboja kasdienį gyvenimą.

Psichikos sveikatos sutrikimai

Psichikos ligos gali paveikti žmogaus gebėjimą socializuotis, bendrauti ir atlikti kasdienes veiklas. Neįgalumas gali būti nustatomas šiais atvejais:

• Šizofrenija
• Bipolinis sutrikimas
• Sunkios depresijos formos
• Autizmas
• Ankstyvasis demencijos vystymasis

Šios ligos dažnai sukelia ilgalaikius psichikos ir elgsenos sutrikimus, dėl kurių žmogus negali gyventi savarankiškai arba dirbti.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Širdies ir kraujagyslių ligos taip pat gali riboti fizinį pajėgumą ir veiklą. Dėl šių ligų gali būti nustatomas neįgalumas:

• Lėtinis širdies nepakankamumas
• Koronarinė širdies liga
• Poinsultinė būklė
• Hipertenzija su komplikacijomis

Širdies ligos dažnai sukelia nuovargį, kvėpavimo sutrikimus ir sumažina gebėjimą atlikti fizinį darbą.

Raumenų ir skeleto sistemos sutrikimai

Skausmas ir judėjimo ribojimas dėl sąnarių ar stuburo ligų yra dažna priežastis, dėl kurios nustatomas neįgalumas. Šios ligos yra dažniausiai susijusios su neįgalumo skyrimu:

• Reumatoidinis artritas
• Osteoartritas
• Stuburo išvarža
• Skeleto ir raumenų degeneracija

Šios ligos apriboja judrumą, sukelia skausmą ir sumažina gebėjimą dirbti bei atlikti kasdienes užduotis.

Kvėpavimo sistemos ligos

Kvėpavimo sistemos sutrikimai taip pat gali riboti žmogaus gyvenimo kokybę. Dažniausiai su neįgalumu susijusios kvėpavimo ligos:

• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
• Bronchinė astma
• Plaučių fibrozė

Šios ligos sukelia kvėpavimo sunkumus, o sunkiais atvejais riboja galimybę judėti ir dirbti.

Onkologinės ligos

Vėžys ir jo gydymo pasekmės gali reikšmingai paveikti žmogaus darbingumą. Neįgalumas gali būti nustatomas šioms ligoms:

• Plaučių vėžys
• Krūties vėžys
• Žarnyno vėžys
• Kraujodaros sistemos navikai

Onkologinės ligos gali sukelti ilgalaikę negalią dėl gydymo šalutinių poveikių, tokių kaip nuovargis, susilpnėjęs imunitetas ar judėjimo problemos.

Neįgalumo nustatymo procesas

Neįgalumo nustatymas priklauso nuo paciento sveikatos būklės sunkumo. Įvertinamos ne tik diagnozuotos ligos, bet ir jų poveikis kasdienei veiklai bei gebėjimui dirbti. Paprastai, norint gauti neįgalumo nustatymą, pacientas turi pateikti sveikatos būklės vertinimo dokumentus, kuriuos patikrina speciali medicinos komisija.

Išvados

Neįgalumas gali būti nustatomas esant įvairioms ligoms ir sutrikimams, kurie riboja žmogaus gebėjimą atlikti kasdienes veiklas ar dirbti. Dėl šios priežasties būtina pasitarti su gydytoju, jei liga sukelia ilgalaikį ar nuolatinį funkcinį sutrikimą. Teisingas ir laiku nustatytas neįgalumas padeda gauti reikiamą medicininę, socialinę bei finansinę paramą.