Atvira širdies operacija – tai sudėtinga, bet dažnai gyvybę gelbstinti chirurginė procedūra, kurios metu gydytojai tiesiogiai pasiekia širdį, kad pataisytų jos struktūrinius pažeidimus. Nors skamba bauginančiai, šiandien tokios operacijos atliekamos tūkstančiams pacientų kasmet, o jų sėkmės rodikliai – aukšti.
Paprastai širdis trumpam sustabdoma, o kraujotaką palaiko širdies-plaučių aparatas. Tai leidžia chirurgams ramiai ir tiksliai atkurti kraujagysles, pakeisti vožtuvus ar pašalinti įgimtus defektus. Dėl medicinos pažangos ir modernių technologijų atvira širdies operacija šiandien yra daug saugesnė nei prieš kelis dešimtmečius.
„Širdies operacija – tai komandinis darbas, kuriame dalyvauja chirurgai, anesteziologai, slaugytojai ir visa intensyvios terapijos komanda. Kiekvienas žingsnis suplanuotas iki sekundės,“ – sako dr. Jonas Jankauskas, kardiochirurgas, dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (Kauno klinikos, 2024 m.).
- Kas tai? – Chirurginė procedūra, kurios metu krūtinė atveriama, o širdis prijungiama prie dirbtinės kraujotakos aparato.
- Kada atliekama? – Esant širdies vožtuvų ligoms, vainikinių arterijų susiaurėjimui, aneurizmai ar įgimtoms ydoms.
- Kaip vyksta? – Širdis laikinai sustabdoma, o chirurgai atlieka reikiamą korekciją. Po to širdis „paleidžiama“ ir užsiuvama krūtinkaulis.
- Kiek trunka? – Vidutiniškai 3–6 valandas, priklausomai nuo operacijos tipo.
- Pasveikimas: – Ligoninėje 5–10 dienų, visiškas atsistatymas – per 6–12 savaičių.
- Rizikos: – Kraujavimas, infekcija, ritmo sutrikimai, plaučių komplikacijos (retos, bet įmanomos).
- Rezultatai: – Daugeliu atvejų ženkliai pagerėja gyvenimo kokybė ir sumažėja širdies ligų rizika.
Kada reikalinga atvira širdies operacija
Atvira širdies operacija nėra atliekama profilaktiškai – tai sprendimas, priimamas tik tuomet, kai konservatyvus gydymas ar minimaliai invazinės procedūros nebepadeda. Ši operacija leidžia tiesiogiai pašalinti mechaninę problemą: pataisyti ar pakeisti vožtuvą, apeiti užsikimšusias arterijas arba sutaisyti aortos pažeidimus.
Dažniausios priežastys, dėl kurių atliekama atvira širdies operacija:
- Vainikinių arterijų liga (šuntavimo operacija) – kai susiaurėjusios arterijos nebetiekia pakankamai kraujo į širdį.
- Vožtuvų ligos – kai vožtuvas per siauras (stenozė) arba neužsidaro tinkamai (nesandarumas).
- Aortos aneurizma ar disekacija – kai pagrindinė arterija išsiplečia ir gresia plyšimas.
- Įgimtos širdies ydos – defektai, su kuriais žmogus gimsta ir kuriuos reikia koreguoti, kad širdis veiktų normaliai.
- Navikai ar širdies dariniai, trukdantys normaliai kraujotakai.
„Kai širdies liga pasiekia stadiją, kai vaistai nebepadeda, chirurginis sprendimas tampa vieninteliu būdu išsaugoti širdies funkciją. Kiekvienas atvejis vertinamas labai individualiai,“ – aiškina dr. Tomas Jakubauskas, kardiochirurgas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (2024 m.).
Kaip nustatomas poreikis operacijai
Sprendimas dėl atviros širdies operacijos priimamas tik atlikus išsamius tyrimus.
Pagrindiniai diagnostiniai metodai:
| Tyrimas | Paskirtis | Ką parodo |
|---|---|---|
| Echokardiograma (ECHO) | Įvertinti vožtuvus, širdies raumenį ir kraujotaką | Ar vožtuvai sandarūs/susiaurėję, širdies išstūmimo frakcija, slėgiai |
| Koronarinė angiografija | Išmatuoti vainikinių arterijų susiaurėjimą/užsikimšimą | Ar reikalingas šuntavimas, kurioms kraujagyslėms būtina korekcija |
| KT (kompiuterinė tomografija) | Detaliai įvertinti aortą ir didžiąsias kraujagysles | Aneurizmos dydį, sienelės būklę, disekacijos požymius |
| EKG ir Holterio monitoravimas | Nustatyti elektrinius ritmo/laidumo sutrikimus | Aritmijas, išemijos ženklus, pauzes ar laidumo blokadas |
Kaip interpretuoti rezultatus?
Echokardiograma paprastai lemia sprendimą dėl vožtuvų operacijų, angiografija – dėl vainikinių arterijų šuntavimo, KT – dėl aortos operacijų, o EKG/Holteris padeda įvertinti, ar prieš operaciją reikia ritmo stabilizavimo. Jei keli tyrimai rodo reikšmingus pakitimus, operacijos nauda dažniausiai viršija rizikas.
Kaip vyksta atvira širdies operacija
Atvira širdies operacija atliekama sterilioje operacinėje, dalyvaujant kardiochirurgų, anesteziologų ir perfuzionistų (širdies-plaučių aparato specialistų) komandai. Dauguma procedūrų trunka nuo 3 iki 6 valandų, priklausomai nuo operacijos tipo (pvz., vožtuvo taisymas/keitimas, vainikinių arterijų šuntavimas, aortos operacija) ir individualių ypatumų.
Pasiruošimas
Prieš operaciją pakartotinai peržiūrimi tyrimai (ECHO, angiografija/KT, laboratoriniai rodikliai), aptariami vartojami vaistai. Pacientui įvedamos intraveninės linijos, arterinis spaudimo matavimas, šlapimo kateteris. Oda krūtinės srityje paruošiama antiseptiku, skiriami profilaktiniai antibiotikai.
Anestezija ir pradžia
Taikoma bendroji nejautra – pacientas užmiega ir prijungiamas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos. Chirurgas atlieka vidurinę sternotomiją (krūtinkaulio atvėrimą) ir pasiekia širdį bei stambias kraujagysles. Prireikus paimama dovanojamoji vena/arterija šuntavimui (dažniausiai didžioji poodinė vena iš kojos arba spindinė arterija iš dilbio).
Širdies-plaučių aparatas ir širdies sustabdymas
Įvedami kaniulės vamzdeliai į aortą ir tuščiąsias venas, pacientas prijungiamas prie širdies-plaučių aparato (aparatas perima kraujotaką ir deguonies tiekimą). Į aortą suleidžiama kardioplegija – specialus tirpalas, trumpam sustabdomas širdies darbas, kad chirurgas galėtų tiksliai atlikti taisymą ar keitimą.
Pagrindinis taisymo etapas
- Vainikinių arterijų šuntavimas (CABG): iš paciento venos/arterijos suformuojami „aplinkkeliai“, apeinantys susiaurėjusias vainikines arterijas ir atkuriantys kraujotaką į širdies raumenį.
- Vožtuvų operacijos: atliekamas taisymas (ringų įsiuvimas, lapelių korekcija) arba keitimas mechaniniu ar biologiniu vožtuvu.
- Aortos operacijos/įgimtos ydos: pašalinama aneurizmos dalis, įsiuvamas kraujagyslinis protezas arba užsiuvami pertvaros defektai.
Kiekvieno žingsnio metu nuolat vertinama hemodinamika, kraujavimas ir taisomo segmento sandarumas.
Širdies „paleidimas“ ir užbaigimas
Pabaigus taisymą, širdis palaipsniui sušildoma ir atnaujinamas jos plakimas, mažinama širdies-plaučių aparato parama, kol visiškai atstatoma natūrali kraujotaka. Esant poreikiui, laikinai prijungiami epikardiniai stimuliavimo laidai (laikinas širdies ritmą koreguojantis palaikymas) ir drenažai (krūtinės ląstos skysčiui/nedideliam kraujavimui nutekėti). Krūtinkaulis sujungiamas specialiomis vielomis, o audiniai sluoksniais susiuvami.
Išėjimas iš nejautros ir pirmosios valandos
Pacientas perkeliamas į intensyviosios terapijos skyrių (ITS). Čia 12–24 val. stebima širdies veikla, kraujospūdis, kvėpavimas, skysčių balansas, koreguojamas skausmas, prireikus – skiriama papildoma deguonies terapija. Drenažai paprastai pašalinami per 24–72 val., o kvėpavimo pratimai ir ankstyvas kėlimasis padeda išvengti plaučių komplikacijų.
Kiek trunka buvimas ligoninėje ir ankstyvas atsistatymas
Jei būklė stabili, stacionarinis gydymas trunka apie 5–10 dienų. Per šį laiką mokoma kvėpavimo ir kosėjimo technikos (saugant žaizdą), ankstyvos mobilizacijos, koreguojami vaistai (antitrombocitiniai, statinai, diuretikai, skausmo kontrolė). Išrašant pateikiamas planas dėl kardio reabilitacijos (paprastai 4–6 savaičių programa) ir kontrolės vizitų.
Ko tikėtis pirmomis savaitėmis namuose
Normali eiga apima nuovargį, nedidelį krūtinės skausmą judant, apetito ir miego pokyčius – tai pamažu slopsta per 2–4 savaites. Krūtinės kaulo gijimui dažniausiai reikia 6–8 savaičių, todėl rekomenduojama vengti sunkių nešulių, staigių judesių, vairavimą pradėti tik gydytojui leidus. Dauguma pacientų prie lengvo darbo grįžta po 4–6 savaičių, o prie pilno fizinio krūvio – po individualiai parinktos reabilitacijos.
Pooperacinis laikotarpis ir pasveikimas
Po atviros širdies operacijos pirmosios 24–72 valandos praleidžiamos intensyviosios terapijos skyriuje, kur nuolat stebimas kvėpavimas, kraujospūdis, širdies ritmas ir skysčių balansas. Vėliau pacientas perkeliamas į kardiochirurgijos ar kardiologijos skyrių, pradedama ankstyva mobilizacija: kvėpavimo pratimai, atsisėdimas, trumpi pasivaikščiojimai. Dažniausiai ligoninėje praleidžiama 5–10 dienų, o išrašant pateikiamas aiškus reabilitacijos planas ir vaistų schema. Normalu kelias savaites jausti nuovargį, miego ir apetito pokyčius, nestiprų skausmą judant — jie palaipsniui mažėja. Krūtinkaulio gijimui paprastai reikia 6–8 savaičių, todėl šiuo laikotarpiu svarbu saugoti pjūvio vietą ir riboti krūtinės srities krūvį.
1–3 paros: kvėpavimas ir ankstyvas judėjimas
Kvėpavimo pratimai kas valandą, kosėjimas prilaikant krūtinę pagalvėle, sėdimasis ir trumpi pasivaikščiojimai po palatą. Drenažai dažniausiai pašalinami per 24–72 val.
4–7 paros: savarankiškumas ir išrašymas
Ilgesni pasivaikščiojimai koridoriuje, laipiojimas laiptais prižiūrint, savarankiška higiena. Išrašant pateikiamas vaistų ir žaizdos priežiūros planas.
1–3 savaitės: namų režimas
Dienos metu trumpos 10–15 min. mankštos ir 2–3 pasivaikščiojimai po 15–20 min. Venkite >5 kg nešulių, staigių rankų judesių, vairuoti – tik gydytojui leidus.
4–6 savaitės: struktūruota reabilitacija
Pradėkite kardiologinę reabilitaciją (stacionare ar ambulatoriškai): dozuotas ėjimas ar dviratis, kvėpavimo ir laikysenos pratimai, mitybos ir rizikos veiksnių korekcija.
6–8 savaitės: grįžimas į rutiną
Palaipsniui didinkite krūvį iki 30–45 min. ėjimo ar lengvos aerobikos 5 d./sav. Lengvas darbas dažnai galimas nuo 4–6 sav., fizinis – vėliau, individualiai.
„Raudonos vėliavos“: kada kreiptis skubiai
Didėjantis dusulys ramybėje, karščiavimas >38 °C, stiprėjantis krūtinės skausmas, žaizdos paraudimas ar pūliavimas, staigus kojų patinimas, naujas ar nereguliarus ritmas su silpnumu.
Privalumai ir rizikos
Atvira širdies operacija atliekama tuomet, kai tikimasi aiškios klinikinės naudos: geresnės kraujotakos, sumažėjusio skausmo ir dusulio, mažesnės infarkto ar staigios mirties rizikos. Kartu tai yra didelė chirurginė intervencija, todėl prieš ją visada įvertinamas individualus rizikos profilis (amžius, gretutinės ligos, ankstesni infarktai, plaučių funkcija). Žemiau esančiame bloke – pagrindiniai privalumai ir retos, bet svarbios rizikos.
Privalumai
- Atnaujinta kraujotaka: sumažėja krūtinės skausmas (angina), dusulys ir nuovargis.
- Mažesnė miokardo infarkto ir širdies nepakankamumo progresavimo rizika.
- Vožtuvų korekcija/keitimas pašalina regurgitaciją ar stenozę, gerina ištvermę ir gyvenimo kokybę.
- Ilgalaikis efektas: rezultatai dažnai išlieka daug metų, ypač laikantis reabilitacijos ir rizikos veiksnių kontrolės.
- Galimybė vienos operacijos metu išspręsti kelias problemas (pvz., šuntavimas + vožtuvo taisymas).
Rizikos
- Kraujavimas ir (ar) poreikis transfuzijai pirmomis paromis po operacijos.
- Infekcija žaizdos ar krūtinės ertmės srityje (reta, bet reikalaujanti gydymo).
- Ritmo sutrikimai (pvz., prieširdžių virpėjimas) pirmą savaitę po operacijos.
- Plaučių komplikacijos (uždegimas, atelektazės), ypač jei iki operacijos buvo rūkoma ar buvo LOPL.
- Inkstų funkcijos laikini pokyčiai, insulto rizika (reta, priklauso nuo individualaus rizikos profilio).
Svarbu žinoti: bendrą balansą lemia ne vien operacijos sudėtingumas, bet ir pasiruošimas (kvėpavimo pratimai, rūkymo atsisakymas, gliukozės/AKS kontrolė), patyrusi chirurginė komanda ir nuoseklus reabilitacijos planas. Dauguma pacientų, kuriems operacija rekomenduojama, ilgainiui patiria daugiau naudos nei rizikos, o kasdienė savijauta reikšmingai pagerėja.
Gydytojų komentarai
„Atvira širdies operacija nėra sprendimas, kurį priimame lengvai – tačiau tinkamai parinkti pacientai dažniausiai atgauna ne tik širdies ritmą, bet ir gyvenimo kokybę. Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip arterijų šuntavimas be širdies sustabdymo ar minimaliai invaziniai pjūviai, leido gerokai sumažinti riziką,“ – sako prof. Audrius Aidietis, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas (2024 m.).
„Pirmas klausimas, kurį išgirstame iš pacientų – ar aš išgyvensiu? Šiandien atsakymas dažniausiai yra „taip“. Daugiau nei 95 % atvirų širdies operacijų baigiasi sėkmingai, o rezultatai ilgainiui priklauso nuo reabilitacijos ir gyvenimo būdo pokyčių,“ – komentuoja dr. Artūras Račkauskas, kardiochirurgas, Kauno klinikos.
„Po operacijos žmogus turi suvokti, kad pasveikimas – tai ne tik chirurginis, bet ir psichologinis procesas. Kai pacientas aktyviai dalyvauja savo gijime, rezultatai būna geresni, o komplikacijų – mažiau,“ – pažymi dr. Rūta Šipylaitė, anesteziologė-reanimatologė, turinti ilgametę patirtį širdies chirurgijos skyriuje.
Šie komentarai atspindi vieningą požiūrį tarp Lietuvos kardiochirurgų:
atviros širdies operacijos šiandien nebėra mirties nuosprendis, o veikiau – antra galimybė. Didžioji dalis sėkmės priklauso nuo komandinio darbo ir paties paciento įsitraukimo į gijimo procesą.
Žmonių atsiliepimai
„Prieš operaciją negalėjau paeiti net 50 metrų – dusdavau, svaigdavo galva. Dabar, praėjus trims mėnesiams po šuntavimo operacijos, kiekvieną rytą vaikštau po parką. Tai ne stebuklas, tai medicina, kuri sugrąžino man gyvenimą.“
— Vytautas, 64 m., Vilnius
„Vožtuvo keitimo bijojau labiau nei bet ko kito. Bet kai pabudau po operacijos ir pirmą kartą po kelerių metų galėjau giliai įkvėpti be skausmo, visos baimės dingo. Gydytojai ne tik išgelbėjo mano širdį, bet ir mano kasdienybę.“
— Marija, 58 m., Panevėžys
„Gimiau su įgimta yda, bet vis atidėdavau operaciją. Kai pagaliau ryžausi, supratau, kad laukimas buvo didžiausia klaida. Po pusmečio jau grįžau į darbą ir bėgioju su anūkais.“
— Asta, 47 m., Klaipėda
Šie atsiliepimai rodo, jog pasveikimo kelias po atviros širdies operacijos nėra lengvas, bet jo rezultatai – išskirtiniai. Dauguma pacientų mini tuos pačius pokyčius: pagerėjusį kvėpavimą, energiją, drąsą judėti ir vėl planuoti ateitį.
Bendrai vertinant, pacientų pasitenkinimas širdies chirurgijos rezultatais Lietuvoje yra vienas aukščiausių tarp sudėtingų operacijų – tai rodo ir nacionalinių reabilitacijos centrų duomenys. Kiekvienas sėkmingas atvejis – įrodymas, kad šiuolaikinė kardiologija geba ne tik išgelbėti gyvybę, bet ir ją kokybiškai pratęsti.
Dažniausiai užduodami klausimai apie atvirą širdies operaciją
Kiek laiko trunka atvira širdies operacija?
Ar operacija atliekama bendroje nejautroje?
Ar operacijos metu širdis tikrai sustabdoma?
Kiek laiko teks būti ligoninėje?
Ar operacija labai skausminga?
Kiek laiko trunka pasveikimas?
Kada galima vėl vairuoti automobilį?
Ar galima skristi lėktuvu po operacijos?
Ar po atviros širdies operacijos galima sportuoti?
Kokie yra infekcijos požymiai po operacijos?
Ar po operacijos gali atsirasti ritmo sutrikimai?
Ar įmanoma gyventi normalų gyvenimą po tokios operacijos?
Kiti straipsniai
