Ligų sąrašas dėl kurių Atleidžiama nuo kariuomenės 2025
Lietuvoje karo tarnyba yra svarbi kiekvieno piliečio pareiga, tačiau ne visi yra tinkami tarnauti dėl įvairių sveikatos sutrikimų ar ligų. Medicinos komisija, vertindama šaukiamųjų sveikatos būklę, atsižvelgia į griežtus kriterijus, kad užtikrintų kariuomenės veiksmingumą ir patį šauktinių saugumą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokios ligos ar sveikatos būklės gali būti priežastimi atleidimui nuo kariuomenės. Taip pat pateiksime detalią informaciją apie vertinimo procesą ir sąlygas, kada šauktinis yra laikomas netinkamu tarnybai.
Lietuvos kariuomenės medicininė komisija vadovaujasi aiškiai reglamentuota tvarka, todėl šauktinių atleidimas dėl sveikatos nėra subjektyvus. Toliau pateiksime detalių apie ligas ir sveikatos problemas, kurios dažniausiai lemia atleidimą nuo karo tarnybos.
Žemiau pateikiamas straipsnio turinys, leidžiantis patogiai rasti reikiamą informaciją pagal sveikatos sutrikimų kategorijas.
Psichikos ir elgesio sutrikimai
31 straipsnis. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai (F00–F09)
Asmenys laikomi netinkamais karo tarnybai, jei nustatomi šie organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai:
- Demencija.
- Organinis amnezinis sindromas.
- Delyras, nesukeltas alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
- Psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų, disfunkcijos ar somatinės ligos.
- Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų ar disfunkcijos.
- Nepatikslinti organiniai ar simptominiai psichikos sutrikimai.
Diagnozei pagal 1 ir 3 skiltį nustatyti būtinas psichiatrinis stacionarinis tyrimas.
Lengvesni atvejai:
Jei sutrikimai yra nežymūs, jų eiga neaiški arba jie nustatomi pirmą kartą, tiriamajam gali būti skiriama pakartotinė psichiatrinė ekspertizė:
- Po 1 metų (1 skiltis).
- Po 6 mėnesių (3 skiltis).
Straipsnis netaikomas, jei sutrikimai yra trumpalaikiai ir lengvi, tokie kaip:
- Lengva astenija.
- Lengva depresija po somatinio susirgimo.
32 straipsnis. Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo (F10–F19)
Asmenys laikomi netinkamais karo tarnybai, jei nustatomi:
- Priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms sindromas.
- Abstinencijos būklė su delyru.
- Psichoziniai sutrikimai vartojant psichoaktyvias medžiagas.
- Rezidualiniai ar vėlai atsiradę psichoziniai sutrikimai.
- Amnezinis sindromas ar kiti psichikos sutrikimai.
Straipsnis netaikomas, jei užfiksuojami vienkartinio ar epizodinio psichoaktyvios medžiagos vartojimo atvejai.
33 straipsnis. Šizofrenijos spektro sutrikimai (F20–F29)
Diagnozė turi būti nustatyta specializuotame psichiatriniame skyriuje ar ligoninėje.
34 straipsnis. Nuotaikos sutrikimai (F30–F39)
Asmenys laikomi netinkamais, jei nustatomi šie sutrikimai:
- Manijos epizodas.
- Bipolinis afektinis sutrikimas.
- Pasikartojantis depresinis sutrikimas.
- Vidutinio sunkumo ar sunkus depresijos epizodas.
- Nuolatiniai nuotaikos sutrikimai.
Diagnozės patikrinimui būtinas psichiatrinis stacionarinis tyrimas. Jei sutrikimai yra lengvi (pvz., lengvas depresijos epizodas), tinkamumas tarnybai sprendžiamas individualiai.
35 straipsnis. Neuroziniai, su stresu susiję ir somatoforminiai sutrikimai (F40–F48)
Netinkamumas tarnybai nustatomas, jei:
- Sutrikimai yra ryškūs ir ilgalaikiai.
- Jie tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius.
- Jie mažina darbingumą ir nereaguoja į gydymą.
Tiriamiesiems pagal 1 skiltį reikalingas psichiatrinis stacionarinis tyrimas, o po metų gali būti skiriama pakartotinė ekspertizė.
36 straipsnis. Elgesio ir emociniai sutrikimai, susiję su fiziologinėmis funkcijomis (F50–F59)
Asmenys laikomi netinkamais, jei nustatomi sunkūs sutrikimai, tokie kaip:
- Somnambulizmas (diagnozė turi būti patvirtinta psichiatriniame stacionare).
37 straipsnis. Asmenybės ir elgesio sutrikimai (F60–F69)
Netinkamumas tarnybai taikomas, jei nustatomi:
- Ryški asmenybės akcentuacija.
- Save žalojantis elgesys ar suicidinio bandymo anamnezė.
- Ryškūs seksualinio pasirinkimo ar orientacijos sutrikimai.
- Kiti ryškūs elgesio ir potraukių sutrikimai.
38 straipsnis. Protinis atsilikimas (F70–F79)
Asmenys pripažįstami netinkamais, jei:
- Intelekto koficientas (IQ) yra 69 ar mažesnis.
- IQ yra tarp 70–80, tačiau kartu nustatomi adaptacinės veiklos trūkumai.
Diagnozė nustatoma naudojant standartinius testus, tokius kaip Vekslerio ar Roveno testai.
39 straipsnis. Specifiniai vystymosi sutrikimai (F80–F89)
Taikomas atsižvelgiant į sutrikimo ryškumą ir tiriamojo suaugusiojo sveikatos būklę.
40 straipsnis. Elgesio ir emociniai sutrikimai, prasidėję vaikystėje (F90–F98)
Šauktiniai pripažįstami netinkamais, jei nustatomi:
- Neorganinė enurezė.
- Neorganinė enkoprezė.
41 straipsnis. Mikčiojimas (F98.5)
Straipsnis taikomas, jei mikčiojimas:
- Apima visą kalbos aparatą ir sukelia ryškius neurotinius pakitimus.
- Sukelia kvėpavimo sutrikimus.
- Kalba yra neaiški ir sunkiai suprantama.
Jei mikčiojimas nežymus (pvz., tik nedideli sunkumai frazės pradžioje), tinkamumo klausimas sprendžiamas individualiai.
42 straipsnis. Psichologinio lygio sutrikimai
Straipsnis taikomas, jei nėra nustatytų psichikos sutrikimų, tačiau yra ryškūs psichologinio lygio sutrikimai.
Nervų sistemos ligos
45 straipsnis. Uždegiminės centrinės nervų sistemos (CNS) ligos (G00–G09, A80–A89, B90, B91, B94)
Šis straipsnis taikomas, jei nustatoma:
Ūmios ar lėtinės CNS ligos, sukeliančios didelius ar vidutinius organizmo funkcijų sutrikimus (paralyžių, raumenų rigidiškumą, diskineziją, hiperkineziją, regos, klausos, dubens organų, smegenų žievės funkcijų sutrikimus, ataksiją, koordinacijos sutrikimus, intrakranijinę hipertenziją).
45.1 straipsnis: Ūmios ir lėtinės CNS ligos, sukeliančios didelius ar vidutinius organizmo funkcijų sutrikimus.
45.2 straipsnis: Uždegiminių CNS ligų padariniai su dideliais ar vidutiniais funkcijų sutrikimais. Taikomas ir tuo atveju, kai šauktinis ne anksčiau kaip prieš 3 metus buvo gydomas dėl tuberkuliozinio meningito.
45.3 straipsnis: CNS ligų padariniai su lengvais arba be funkcijos sutrikimais.
45.4 straipsnis: Ūmios CNS ligos, po kurių visiškai pasveikta, nesant pakitimų smegenų skystyje.
46 straipsnis. Paveldimos ir degeneracinės nervų sistemos ligos, demielinizuojančios ligos, CNS augliai ir kitos nervų sistemos patologijos (G10–G13, G20–G26, G30–G32, G35–G37, C70–C72, D32–D33, G91–G93, Q00–Q07)
Taikomas nustačius šiuos sutrikimus:
- Ryškias kaukolės, stuburo ir nervų sistemos raidos anomalijas.
- Įgimtas arba greitai progresuojančias nervų sistemos ligas su sunkiais funkcijų sutrikimais.
- Vidutinio sunkumo simptomatiką su lėta (1–2 metų) eiga.
46.2 straipsnis: Taikomas esant labai lėtai progresuojančioms ligoms, kai simptomai yra neryškūs ir organizmo funkcijos kompensuotos.
47 straipsnis. Epizodiniai ir paroksizminiai sutrikimai (G40–G44, G47)
Tai apima epilepsiją, migreną ir kitus galvos skausmo sindromus.
- Asmenys, kuriems vyresniame nei 5 metų amžiuje buvo užfiksuotas epilepsijos priepuolis, negali būti priimami į profesinę karo tarnybą ar mokymo įstaigas.
- EEG nustačius paroksizminį bioelektrinį aktyvumą be epilepsijos požymių, profesinės karo tarnybos karys 30 dienų gali būti nušalintas nuo darbo.
47.1 straipsnis: Taikomas esant dažniems arba vidutinio dažnumo epilepsijos priepuoliams su asmenybės pakitimais.
47.2 straipsnis: Taikomas esant retiems epilepsijos priepuoliams, komplikuotai migrenai ar miego sutrikimams (pvz., narkolepsijai).
47.3 straipsnis: Taikomas esant migrenai su vidutinio dažnumo ir dažnais priepuoliais.
48 straipsnis. Galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai (G45–G46, G80–G83, I60–I69)
Taikomas, jei nustatyti:
- Išemijos ar hemoragijos sukelti ryškūs, vidutiniai arba lengvi funkcijų sutrikimai.
- Dažni arba vidutinio dažnumo alpimai.
48.2 straipsnis: Taikomas lengviems funkcijų sutrikimams.
48.3 straipsnis: Taikomas progresuojančioms smegenų kraujagyslių ligoms arba retoms vegetacinėms krizėms.
49 straipsnis. Nervų šaknelių, rezginių ir periferinės nervų sistemos ligos (G50–G59, G60–G64, M45–M48, S14–S94)
Šis straipsnis taikomas esant periferinių nervų ligoms ar traumoms, kurios sukelia šiuos sutrikimus:
- Ryškius ar vidutinius motorikos, jautrumo ar trofikos sutrikimus.
- Recidyvuojančias ilgos eigos radikulopatijas.
49.2 straipsnis: Paūmėjančios periferinių nervų ligos su nedideliais funkcijų sutrikimais.
49.3 straipsnis: Lengvi motorikos sutrikimai, kai funkcija beveik nesutrikusi.
183 straipsnis. Galvos ir nugaros smegenų traumos bei jų padariniai (S02, S06, T90)
Šis straipsnis taikomas, jei nustatyti CNS funkcijos sutrikimai, tokie kaip:
- Paralyžius.
- Regos ar klausos sutrikimai.
- Ataksija ar intrakranijinė hipertenzija.
183.2 straipsnis: Traumos padariniai su sunkiu arba vidutiniu funkcijos sutrikimu.
183.3 straipsnis: Nedideli sutrikimai arba visiškas pasveikimas po kaukolės lūžio, nesukėlusio komplikacijų.
Terapinės ligos
1 straipsnis. Infekcinės ir parazitinės ligos (A00–A09; A20–A49; A65–A79; A90–B34; B50–B83; B90–B99)
Šis straipsnis apima infekcines ir parazitines ligas, kurios turi skirtingą poveikį šauktinio sveikatai, priklausomai nuo ligos eigos ir liekamųjų reiškinių:
1.1 straipsnis:
- Apima sunkių formų, komplikuotas infekcines ir parazitines ligas.
- Šios ligos gydytos stacionare ir įgavusios lėtinę eigą su dažnais recidyvais.
- Sukelia nuolatinius ryškius įvairių organizmo sistemų funkcijų sutrikimus.
1.2 straipsnis:
- Taikomas vidutinio sunkumo lėtinių infekcinių ir parazitinių ligų atvejais.
- Šios ligos recidyvuoja retai ir sukelia nedidelius organizmo funkcijų sutrikimus.
- Taip pat taikomas sukėlėjų nešiojimo atvejais.
1.3 straipsnis:
- Apima lengvos ir vidutinio sunkumo ūmines infekcines ir parazitines ligas.
- Po gydymo ligoniai visiškai pasveiksta, nėra sukėlėjų nešiojimo ar liekamųjų reiškinių.
Pastaba:
Pagal 1 skiltį šaukimas gali būti atidedamas individualiam terminui nuo 1 mėnesio iki 2 metų.
2 straipsnis. Tuberkuliozė (A15–A19)
Šis straipsnis taikomas įvairiems tuberkuliozės atvejams, atsižvelgiant į ligos eigą ir pasekmes:
2.1 straipsnis:
- Taikomas sergant aktyvia progresuojančia plaučių ir intratorakalinių limfmazgių KB(+) tuberkulioze.
- Esant antro ar trečio laipsnio kvėpavimo nepakankamumui.
- Ligos gydymas neduoda teigiamų rezultatų, nustatomos komplikacijos, tokios kaip sąaugos, deformuojančios tarpuplautį, fistulinė bronchadenito forma, kaverninė, fibrozė–kaverninė ar cirozinė plaučių tuberkuliozė.
2.2 straipsnis:
- Taikomas sergant aktyvia rimstančia tuberkulioze (KB-).
- Gydymo metu stabilizuojasi klinikiniai ir rentgenologiniai rodikliai, o po operacijų nelieka ryškių funkcinių sutrikimų.
- Kvėpavimo nepakankamumas ne didesnis nei pirmo laipsnio.
2.3 straipsnis:
- Taikomas, jei per 3 metus nuo paskutinio gydymo nebuvo tuberkuliozės paūmėjimų.
- Plaučiuose randami stabilūs liekamieji pokyčiai, tokie kaip kalcinatai, nedidelės sąaugos ar pleuros sustorėjimai.
- Kvėpavimo nepakankamumas nenustatomas.
2.4 straipsnis:
- Taikomas po sėkmingo tuberkuliozės gydymo, kai kvėpavimo funkcija pilnai atsistato ir remisija tęsiasi daugiau nei 5 metus.
- Apima pirminį tuberkuliozinį kompleksą, neturintį aktyvumo požymių daugiau nei 5 metus, taip pat pavienius kalcinatus plaučių šaknyse.
Pastaba:
Sergant kitų organų tuberkulioze, straipsnis taikomas pagal ligos eigą, sunkumą ir organų funkcijų sutrikimus.
Kraujo, kraujodaros organų ir endokrininės ligos
21 straipsnis. Kraujo ir kraujodaros organų ligos (D50–D89)
Šis straipsnis taikomas įvairioms įgimtoms ir įgytoms kraujo ligoms, atsižvelgiant į jų sunkumo lygį:
21.1 straipsnis:
Taikomas sunkioms kraujo ligoms, kurioms reikia ilgo ir dažno gydymo.
Pavyzdžiai: ūminė ir lėtinė leukozė, limfogranulomatozė, mielominė liga, hemofilija ir kitos sunkios kraujo ligos.
Galutinis sprendimas priimamas po 1 metų nuo susirgimo pradžios.
21.2 straipsnis:
Taikomas vidutinio sunkumo kraujo ligoms, kai gydymas yra veiksmingas.
Paūmėjimai ne dažnesni kaip 1 kartą per metus, ir tai netrukdo atlikti tarnybines pareigas.
Pavyzdžiai: sisteminių kraujo ligų pradinė fazė, tikroji policitemija, megaloblastinė anemija, Werlhofo liga.
21.3 straipsnis:
Taikomas lengvų kraujo ligų atvejais, tokių kaip:
- Nežymi geležies deficitinė anemija.
- Leukopenija.
- Trombocitopenija (kai tai nėra sisteminis susirgimas).
Jei nustatomos aiškios priežastys (pvz., bakterinės infekcijos sukeltas leukocitozės padidėjimas), tiriamieji gali būti pripažinti tinkamais tarnybai, netaikant 21.3 straipsnio.
26 straipsnis. Endokrininės ligos (E00–E35)
Šis straipsnis taikomas įvairioms endokrininėms ligoms, priklausomai nuo jų sunkumo ir gydymo veiksmingumo:
26.1 straipsnis:
Taikomas endokrininiams sutrikimams, kurių negalima suvaldyti arba kurie sukelia komplikacijas, trukdančias tarnybai.
Pavyzdžiai:
- I tipo (nuo insulino priklausomas) cukrinis diabetas.
- Akromegalija.
- Antinksčių nepakankamumas ar hiperfunkcija.
- Vidutinio sunkumo ir sunki tirotoksikozė.
26.2 straipsnis:
Taikomas lengvai koreguojamiems endokrininės sistemos sutrikimams.
Pavyzdžiai:
- II tipo (nuo insulino nepriklausomas) cukrinis diabetas, kompensuojamas dieta ir peroraliniais medikamentais.
- Nedidelio laipsnio tirotoksikozė.
- Gliukozės tolerancijos sutrikimas.
26.3 straipsnis:
Taikomas endokrininių susirgimų atvejais, kai funkcija nėra sutrikusi.
Pavyzdžiai:
- Eutirozinė struma.
- Hipotalamo disfunkcija (be žymaus nutukimo ir antrinės hipertenzijos).
26.4 straipsnis:
Taikomas po ūmių endokrininių ligų arba endokrininio organo operacijos (per 6 mėnesius nuo gydymo pabaigos).
Pavyzdžiui:
- Ūmus tiroiditas.
- Po skydliaukės operacijos būklė.
Mitybos sutrikimai ir medžiagų apykaitos ligos
27 straipsnis. Mitybos trūkumas ir nutukimas (E40–E68)
Šis straipsnis taikomas, kai nustatomas kūno masės trūkumas ar perteklius, remiantis kūno masės indeksu (KMI).
KMI skaičiavimas:
KMI = kūno masė (kg) / ūgis (m)²
KMI reikšmės:
- Norma: KMI 20–25
- I° nutukimas: KMI 25–30
- II° nutukimas: KMI 30–40
- III° nutukimas: KMI >40
Svorio reikalavimai vyrams
Ūgis (cm) | Minimalus svoris (kg) | Maksimalus leistinas svoris (kg) priklausomai nuo amžiaus | ||||
---|---|---|---|---|---|---|
16–20 m. | 21–30 m. | 31–35 m. | 36–40 m. | 41 m. ir daugiau | ||
160 | 47 | 81 | 83 | 83 | 81 | 77 |
163 | 48 | 83 | 86 | 86 | 83 | 79 |
165 | 48 | 86 | 89 | 88 | 86 | 82 |
168 | 50 | 89 | 91 | 91 | 88 | 84 |
170 | 52 | 91 | 94 | 94 | 91 | 87 |
173 | 54 | 94 | 97 | 96 | 94 | 89 |
175 | 55 | 97 | 100 | 99 | 96 | 92 |
178 | 57 | 99 | 103 | 102 | 99 | 95 |
180 | 59 | 102 | 105 | 105 | 102 | 97 |
183 | 61 | 105 | 108 | 108 | 105 | 100 |
185 | 63 | 108 | 112 | 111 | 108 | 103 |
188 | 64 | 111 | 114 | 114 | 111 | 105 |
190 | 66 | 114 | 117 | 117 | 113 | 108 |
193 | 68 | 117 | 121 | 120 | 117 | 111 |
195 | 69 | 120 | 124 | 123 | 120 | 114 |
198 | 72 | 123 | 127 | 126 | 123 | 117 |
200 | 75 | 126 | 130 | 130 | 126 | 120 |
Svorio reikalavimai moterims
Ūgis (cm) | Minimalus svoris (kg) | Maksimalus leistinas svoris (kg) priklausomai nuo amžiaus | ||||
---|---|---|---|---|---|---|
16–20 m. | 21–30 m. | 31–35 m. | 36–40 m. | 41 m. ir daugiau | ||
155 | 44 | 58 | 59 | 60 | 63 | 65 |
158 | 45 | 59 | 60 | 61 | 64 | 65 |
160 | 46 | 61 | 61 | 63 | 65 | 67 |
163 | 47 | 62 | 63 | 65 | 68 | 69 |
165 | 48 | 63 | 65 | 67 | 69 | 71 |
168 | 49 | 65 | 67 | 68 | 71 | 73 |
170 | 50 | 68 | 69 | 70 | 73 | 75 |
173 | 52 | 69 | 71 | 72 | 75 | 77 |
175 | 53 | 71 | 73 | 74 | 77 | 78 |
178 | 55 | 73 | 75 | 76 | 79 | 81 |
180 | 56 | 75 | 77 | 78 | 81 | 83 |
183 | 58 | 77 | 80 | 81 | 84 | 86 |
185 | 59 | 79 | 82 | 83 | 86 | 88 |
188 | 60 | 81 | 84 | 86 | 88 | 90 |
190 | 61 | 83 | 86 | 88 | 91 | 92 |
27.1 straipsnis:
- Vyrai pripažįstami netinkamais, jei jų ūgis mažesnis nei 160 cm, moterys – jei jų ūgis mažesnis nei 155 cm.
- II–III° nutukimas (KMI >35), kartu su širdies ir kraujagyslių ligomis ar kvėpavimo nepakankamumu, laikomas priežastimi pripažinti asmenį netinkamu tarnybai pagal 1 ir 2 skiltis.
- Pagal 3 skiltį, kai KMI svyruoja tarp 30–35, tinkamumas tarnybai vertinamas individualiai, atsižvelgiant į papildomus sveikatos rodiklius ir galimas gretutines ligas.
27.2 straipsnis:
- Taikomas esant nežymiems nukrypimams nuo reikalavimų, pateiktų lentelėse.
- Pagal 1 skiltį, jei svorio trūkumas ar perteklius neviršija 10%, asmenys gali būti pripažinti tinkamais.
- Moterys, kurių raumenų masė sudaro didelę dalį svorio, laikomos tinkamomis tarnybai, jei jų kūno svorio perteklius neviršija 10% nuo maksimalaus leidžiamo svorio.
Pakartotinė ekspertizė:
- Pirmą kartą nustačius svorio trūkumą ar perteklių, skiriama pakartotinė ekspertizė po 1 metų, kad būtų suteikta galimybė priaugti ar numesti svorį iki reikiamo lygio.
- Jei pakartotinės ekspertizės metu matoma teigiama dinamika (svoris artėja prie normos ribų), skiriamas dar vienas vertinimas po 1 metų.
- Jei antrą kartą pakartotinės ekspertizės metu pokyčių nėra arba situacija pablogėjo, galutinis sprendimas priimamas pagal šio straipsnio reikalavimus.
28 straipsnis. Medžiagų apykaitos sutrikimai (E70–E90)
Šis straipsnis taikomas esant įvairiems medžiagų apykaitos sutrikimams, priklausomai nuo jų sunkumo ir gydymo galimybių.
28.1 straipsnis:
Taikomas, kai medžiagų apykaitos sutrikimai sukelia ryškų organizmo funkcijų nepakankamumą ir reikalingas nuolatinis gydymas.
Pavyzdžiai:
- Fenilketonurija (sunkios formos).
- Laktozės netoleravimas, jei jis sukelia rimtus mitybos apribojimus.
- Kliniškai ryškus Gilbert’o sindromas (padidėjęs bilirubino kiekis, kepenų fermentų sutrikimai).
- Sunkūs angliavandenių, aminorūgščių ar lipidų apykaitos sutrikimai.
- Asmenys su šiais sutrikimais laikomi netinkamais tarnybai pagal visas skiltis.
28.2 straipsnis:
Taikomas, kai funkcijos nepakankamumas nežymus arba jo nėra, o gydymas yra veiksmingas.
Pavyzdžiai:
- Kliniškai neryškus Gilbert’o sindromas (bilirubino kiekis kraujyje <60 mmol/l, kepenų fermentai normos ribose).
- Lengvi medžiagų apykaitos sutrikimai, kurie nereikalauja nuolatinės medicininės priežiūros.
- Angliavandenių ir lipidų apykaitos sutrikimai, jei jie koreguojami dieta ir nesukelia organizmo funkcijų pažeidimų.
Pagal 2 skiltį, tokie asmenys gali būti pripažinti tinkamais tarnybai, tačiau ribojant didelius fizinius krūvius.
Specialūs atvejai:
- Jei diagnozė neaiški arba simptomai neryškūs, asmuo gali būti siunčiamas papildomai ištirti į specializuotas medicinos įstaigas.
- Jei sutrikimai progresuoja ir pradeda trikdyti organizmo funkcijas, taikomas 28.1 straipsnis.
Širdies ir kraujagyslių ligos
81 straipsnis. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (I00–I09; I20–I52; I73; I95)
Šis straipsnis taikomas esant įvairioms širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, priklausomai nuo jų sunkumo, funkcinių sutrikimų ir galimos grėsmės sveikatai tarnybos metu.
81.1 straipsnis:
Taikomas, kai nustatoma III–IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas arba šios būklės:
- Pirminės kardiomiopatijos (išsiplėtusi, hipertrofinė, restrikcinė).
- Aortos aneurizma, aortos koarktacija, jei atsisakoma operacinio gydymo.
- Gyvybei pavojingi ritmo ir laidumo sutrikimai, kurie nepasiduoda gydymui.
- Anamnezėje buvo klinikinė mirtis arba persirgtas sepsinis endokarditas.
- Miokardo infarktas, perkutaninė koronarinė angioplastika, aortokoronarinės jungties operacija (AKSO), jei po reabilitacijos išlieka miokardo išemijos požymiai, ritmo ar laidumo sutrikimai.
Asmenys su šiomis diagnozėmis laikomi netinkamais tarnybai pagal visas skiltis.
81.2 straipsnis:
Taikomas esant II funkcinės klasės širdies nepakankamumui arba šioms būklėms:
- Nebylioji išemija, nustatyta EKG ar kitais tyrimais.
- Ryški aortos aterosklerozė, kai diagnozuojama dislipidemija.
- Širdies ydos (įgimtos ar įgytos), net jei širdies nepakankamumas I funkcinės klasės.
- Anamnezėje buvo gyvybei pavojingų ritmo ir laidumo sutrikimų, susijusių su hipoksija, elektrolitų balanso sutrikimais ar operacijomis.
Tinkamumas vertinamas individualiai, atsižvelgiant į širdies funkcijos tyrimus ir darbo pobūdį.
81.3 straipsnis:
Taikomas esant I funkcinės klasės širdies nepakankamumui arba šioms diagnozėms:
- Mitralinio vožtuvo prolapsas, kai regurgitacija II° ar didesnė ir sukelia ritmo ar laidumo sutrikimus.
- Funkcinės kilmės ekstrasistolės, kurios reikalauja gydymo ir trikdo hemodinamiką.
- Ryški hipotenzija, pasikartojančios ortostatinės sinkopės.
- Raynaud’o sindromas, kai nėra trofinių pakitimų.
Asmenys su šiomis diagnozėmis gali būti pripažinti tinkamais su apribojimais, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę.
81.4 straipsnis:
Taikomas, kai diagnozuojamos lengvos širdies patologijos, kurios netrikdo organizmo funkcijų:
- Mitralinio vožtuvo prolapsas, kai nėra regurgitacijos arba ji labai nedidelė.
- Dvivietis aortos vožtuvas, jei nėra regurgitacijos.
- Miokardo fibrozė, jei nenustatyti ryškūs ritmo sutrikimai.
- Persirgtas perikarditas, reumatas, jei per 3 metus nebuvo simptomų ir nėra organinių pakitimų.
Tiriamieji pripažįstami tinkamais tarnybai.
81.5 straipsnis:
Taikomas po ūminių širdies ligų:
- Miokardito, perikardito, reumato gydymo laikotarpiu.
- Pastovios sinusinės tachikardijos (>100 kartų per minutę), jei nėra organinės patologijos.
Tarnyba gali būti atidėta nuo 3 iki 12 mėnesių, priklausomai nuo sveikatos būklės pagerėjimo.
82 straipsnis. Arterinė hipertenzija (I10–I15)
Šis straipsnis taikomas esant pirminiai ir antrinei arterinei hipertenzijai, atsižvelgiant į kraujospūdžio lygį ir su tuo susijusią riziką.
82.1 straipsnis:
- Taikomas, kai nustatyta I, II arba III laipsnio hipertenzija su labai didele rizika.
- Rizika laikoma labai didele, jei yra rimti organų pažeidimai:
- Kairiojo skilvelio hipertrofija.
- Proteinurija ar inkstų funkcijos sutrikimai.
- Aterosklerotiniai kraujagyslių pakitimai.
- Asmenys su 82.1 straipsniu laikomi netinkamais karo tarnybai.
82.2 straipsnis:
- Taikomas, kai nustatyta I–III laipsnio hipertenzija su didele arba vidutine rizika.
- Rizikos grupė nustatoma pagal gretutines ligas ir organų pažeidimus.
- Gydymo efektyvumas svarbus – jei medikamentinis gydymas veiksmingas ir kraujospūdis kontroliuojamas, tinkamumas tarnybai vertinamas individualiai.
82.3 straipsnis:
- Taikomas, kai hipertenzija I laipsnio, o rizika maža arba vidutinė.
- Jei nėra organų pažeidimų, gali būti skiriamas papildomas tyrimas, įskaitant:
- Fizinio krūvio testą.
- Holterio monitoravimą.
- Lipidų ir kraujo tyrimus.
Tiriamieji gali būti pripažinti tinkamais su apribojimais.
82 straipsnio taikymo gairės:
- Jei nustatoma I laipsnio hipertenzija, kraujospūdžio reakcija į krūvį įvertinama naudojant veloergometriją (VEM).
- Jei po krūvio kraujospūdis lieka ≥140/90 mmHg, asmuo papildomai tiriamas specializuotoje įstaigoje.
- II ar III laipsnio hipertenzijos atveju sprendimas priimamas iš karto, papildomų tyrimų neskiriant.
Hipertenzijos klasifikacija pagal kraujospūdį
Kategorija | Sistolinis AKS (mmHg) | Diastolinis AKS (mmHg) |
---|---|---|
Optimalus | <120 | <80 |
Normalus | <130 | <85 |
Aukštas normalus | 130–139 | 85–89 |
I laipsnio hipertenzija (nedidelė) | 140–159 | 90–99 |
II laipsnio hipertenzija (vidutinė) | 160–179 | 100–109 |
III laipsnio hipertenzija (didelė) | ≥180 | ≥110 |
Izoliuota sistolinė hipertenzija | ≥140 | <90 |
Hipertenzijos rizikos nustatymas
Rizikos lygis | I laipsnis (nedidelė) | II laipsnis (vidutinė) | III laipsnis (didelė) |
---|---|---|---|
Nėra rizikos veiksnių | Maža rizika | Vidutinė rizika | Didelė rizika |
1–2 rizikos veiksniai | Vidutinė rizika | Vidutinė rizika | Labai didelė rizika |
3 ar daugiau rizikos veiksnių, organų pažeidimai ar diabetas | Didelė rizika | Didelė rizika | Labai didelė rizika |
Lydinti klinikinė būklė (insultas, infarktas, inkstų nepakankamumas ir kt.) | Labai didelė rizika | Labai didelė rizika | Labai didelė rizika |
Kvėpavimo sistemos ir virškinimo organų ligos
91 straipsnis. Plaučių, kvėpavimo takų ir pleuros ligos (J00–J30; J40–J44; J47–J99)
Šis straipsnis taikomas esant lėtinėms ar pasikartojančioms kvėpavimo sistemos ligoms, priklausomai nuo jų sunkumo ir poveikio kvėpavimo funkcijai.
91.1 straipsnis:
Asmenys laikomi netinkamais tarnybai, jei nustatomas:
- II–III laipsnio kvėpavimo nepakankamumas, kai pagrindinis simptomas – dusulys ramybės būsenoje.
- Sunki arba vidutinio sunkumo kvėpavimo funkcijos patologija, kai:
- Obstrukcinis sutrikimas: FEV1 <60%.
- Restrikcinis sutrikimas: VC <60%.
- Mišrus sutrikimas, pasireiškiantis reikšmingu kvėpavimo pajėgumo sumažėjimu.
91.2 straipsnis:
Taikomas, jei:
- I laipsnio kvėpavimo nepakankamumas (FEV1 >60% arba VC 60–75%).
- Kvėpavimo funkcija normali, tačiau paūmėjimai dažni (daugiau kaip 3 kartus per metus).
- Tiriamasis dažnai serga ūminėmis kvėpavimo takų ligomis (5 ir daugiau kartų per metus).
Tokiais atvejais asmenys gali būti pripažinti netinkamais pagal 3 skiltį.
91.3 straipsnis:
Taikomas, kai:
- Lėtinė kvėpavimo takų liga nėra progresuojanti.
- Per pastaruosius metus nebuvo paūmėjimų.
- Atliekant kontrolinius tyrimus, kvėpavimo funkcija normali.
Tokie asmenys pripažįstami tinkamais tarnybai.
91.4 straipsnis:
Taikomas po sunkių ar vidutinio sunkumo ūminių kvėpavimo organų ligų.
- Pagal 1 skiltį, tarnyba gali būti atidėta 1–6 mėnesiams, priklausomai nuo sveikatos būklės pagerėjimo.
- Lengvų ūminių ligų atvejais, tarnyba atidedama tik pasveikimo laikotarpiui.
92 straipsnis. Bronchinė astma (J45–J46)
92.1 straipsnis:
Asmenys laikomi netinkamais tarnybai, jei:
- Sergama sunkios arba vidutinio sunkumo bronchinės astmos forma.
- Yra nuolatinis medikamentinis gydymas (inhaliaciniai steroidai, bronchodilatatoriai).
- Priepuoliai dažni ir sunkūs, pasitaikantys net ramybės būsenoje.
92.2 straipsnis:
Taikomas esant lengvai bronchinės astmos formai, jei:
- Spirograma normali, tačiau provokacinis mėginys teigiamas.
- Priepuoliai reti ir pasireiškia tik esant specifiniams dirgikliams.
- Asmuo nevartoja nuolatinio medikamentinio gydymo.
Tokie asmenys gali būti pripažinti tinkamais pagal 1 skiltį, tačiau būtina papildoma medicininė ekspertizė.
92.3 straipsnis:
Jei per pastaruosius 5 metus nebuvo bronchinės astmos priepuolių, o profilaktiškai nevartoti vaistai, asmenys pripažįstami tinkamais tarnybai pagal visas skiltis.
104 straipsnis. Virškinimo organų ligos (K20–K31; K50–K52; K70–K93)
Šis straipsnis taikomas asmenims, sergantiems lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, priklausomai nuo jų sunkumo ir poveikio organizmo funkcijoms.
104.1 straipsnis:
Asmenys laikomi netinkamais tarnybai, jei nustatyta:
- Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, kuri nereaguoja į gydymą ir recidyvuoja daugiau nei 2 kartus per metus.
- Krono liga, opinis kolitas, kai yra dažni paūmėjimai ir reikalingas ilgalaikis gydymas.
- Kepenų cirozė arba lėtinis aktyvus hepatitas.
- Malabsorbcijos sindromas, jei organizmo svoris smarkiai mažėja nepaisant dietos laikymosi.
104.2 straipsnis:
Taikomas, kai:
- Virškinimo organų ligos yra vidutinio sunkumo, tačiau yra teigiama gydymo dinamika.
- Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė pasiduoda gydymui, recidyvuoja retai.
- Dirgliosios žarnos sindromas, jei sukelia ilgalaikį nedarbingumą (daugiau kaip 2 savaites per metus).
Tokie asmenys gali būti pripažinti tinkamais su apribojimais.
104.3 straipsnis:
Taikomas, kai:
- Lėtinės virškinamojo trakto ligos yra lengvos ir kontroliuojamos.
- Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė remisijoje jau daugiau nei 3 metus.
- Nėra jokių organinių pakitimų, nustatytų endoskopiniu ar ultragarsiniu tyrimu.
Tokie asmenys pripažįstami tinkamais tarnybai.
104.4 straipsnis:
Taikomas po ūmių virškinimo organų ligų.
- Pagal 1 skiltį, šaukimas gali būti atidėtas 3–6 mėnesiams nuo gydymo pabaigos.
- Pagal 2 skiltį, jei asmuo po gydymo visiškai pasveiksta, gali būti pripažintas tinkamu tarnybai be apribojimų.
Sąnarių, inkstų ir kraujotakos sistemos ligos
121 straipsnis. Sąnarių ir jungiamojo audinio ligos (M01–M14; M30–M36)
121.1 straipsnis:
Šis straipsnis taikomas sunkių ir vidutinio sunkumo greitai progresuojančių ligų atvejais, kai:
- Paūmėjimai dažnesni nei 2 kartus per metus.
- Sąnarių funkcijos nepakankamumas yra II laipsnio ar didesnis.
- Rentgenologiškai nustatomi II stadijos arba ryškesni degeneraciniai pokyčiai.
Tokie asmenys pripažįstami netinkamais karo tarnybai.
121.2 straipsnis:
Taikomas, kai:
- Paūmėjimai pasitaiko ne dažniau kaip 2 kartus per metus.
- Sąnarių funkcijos nepakankamumas neviršija I laipsnio.
- Rentgenologiniai pokyčiai ne didesni nei I stadijos.
Tokių atvejų tinkamumas tarnybai vertinamas individualiai.
121.3 straipsnis:
Asmenys gali būti pripažinti tinkamais tarnybai, jei:
- Nėra sąnarių funkcijos nepakankamumo.
- Stabili, ilgalaikė remisija trunka bent 5 metus.
121.4 straipsnis:
Taikomas reaktyviųjų artritų ir Reiter’io sindromo atvejais.
- Pagal 1 skiltį, tarnyba gali būti atidėta 1 metams, iš viso atidėjimas gali siekti 3 metus.
- Jei per šį laikotarpį būklė nepagerėja, taikomas 121.2 straipsnis.
131 straipsnis. Inkstų ligos (N00–N19; N30; N39)
131.1 straipsnis:
Asmenys laikomi netinkamais karo tarnybai, jei nustatoma:
- Lėtinės dažnai paūmėjančios inkstų ligos.
- II–III inkstų nepakankamumo stadija.
131.2 straipsnis:
Taikomas esant:
- Retai paūmėjančioms lėtinėms inkstų ligoms.
- I inkstų nepakankamumo stadijai.
Lėtinio inkstų nepakankamumo (LIF) kriterijai:
- LIF I stadija: Glomerulų filtracijos greitis (GFG) – 80–50 ml/min.
- LIF II stadija: GFG – 50–10 ml/min.
- LIF III stadija: GFG – mažiau kaip 10 ml/min.
131.3 straipsnis:
Taikomas, jei:
- Liga yra ilgalaikės stabilios remisijos fazėje (paūmėjimų nebuvo 3 ar daugiau metų).
- Nėra inkstų funkcijos nepakankamumo.
- Ortostatinė ar atsitiktinė proteinurija (šlapime tik baltymo pėdsakai).
Tokiais atvejais asmenys pripažįstami tinkamais tarnybai.
131.4 straipsnis:
Taikomas ūmių inkstų ar šlapimo pūslės ligų atveju.
- Po gydymo atliekama pakartotinė medicininė ekspertizė.
154 straipsnis. Įgimtos kraujotakos sistemos formavimosi ydos (Q20–Q28)
154.1 straipsnis:
Taikomas įgimtų ydų atvejais, kai:
- Sukeliamas ryškus ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumas.
- Širdies nepakankamumas atitinka II–IV funkcinę klasę (NYHA).
- Reikalingas operacinis ar nuolatinis medikamentinis gydymas.
Tokie asmenys pripažįstami netinkamais tarnybai.
154.2 straipsnis:
Taikomas, jei:
- Yda sukelia tik nežymų širdies nepakankamumą (I funkcinė klasė).
- Širdies funkcija pakankamai kompensuota.
Tinkamumas vertinamas individualiai.
154.3 straipsnis:
Taikomas ydų atvejais, jei:
- Jos nesukelia širdies nepakankamumo.
- Nereikia operacinio ar medikamentinio gydymo.
- Pvz., dekstrokardija ar dviburis aortos vožtuvas be regurgitacijos.
Tokie asmenys pripažįstami tinkamais karo tarnybai.
Simptominės būklės ir apsinuodijimai
171 straipsnis. Simptomai, pakitimai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, nepatikslinti ir neklasifikuojami kitur (R00–R99)
Pvz.: nepatikslinta tachikardija, gelta, šlapimo nelaikymas, hematurija, alpimas.
- Visais šiais atvejais tiriamasis siunčiamas papildomai ištirti.
- Jei nustatoma konkreti liga, ekspertizė atliekama pagal atitinkamą straipsnį.
- Jei asmuo atsisako atlikti tyrimus, gali būti pripažintas netinkamu tarnybai net ir nenustačius galutinės diagnozės.
Sinusinė tachikardija (R00.0)
- Jei tachikardija yra izoliuota (be gretutinių patologijų), asmuo gali būti laikomas tinkamu tarnybai.
191 straipsnis. Apsinuodijimas vaistais, nemedicininės paskirties medžiagomis, išorinių veiksnių toksinis poveikis ir jo padariniai (T36–T73; T75; T96)
Pvz.: dujų, metalų, naftos produktų, šalčio, karščio, radiacijos poveikis.
191.1 straipsnis:
Taikomas, kai po stacionarinio gydymo išlieka stabilūs, ryškūs organų pakenkimai ir funkcijos sutrikimai.
- Pvz., šalčio vaskulopatija su ryškiais trofikos sutrikimais (T69.8).
Tokie asmenys pripažįstami netinkamais tarnybai.
191.2 straipsnis:
Taikomas, jei liekamieji pakitimai nėra ryškūs.
Tokiais atvejais tinkamumas vertinamas individualiai.
191.3 straipsnis:
Taikomas, jei:
- Asmuo nebuvo gydytas stacionare.
- Funkciniai sutrikimai išnyko.
Tokiais atvejais asmuo laikomas tinkamu tarnybai.
192 straipsnis. Alerginės reakcijos ir medicininių intervencijų komplikacijos (T78–T88)
192.1 straipsnis:
Taikomas, jei anamnezėje yra pasikartojusių generalizuotų alerginių reakcijų:
- Anafilaksinis šokas.
- Angioneurozinė edema.
Tokie asmenys pripažįstami netinkamais karo tarnybai.
192.2 straipsnis:
Taikomas, jei:
- Anamnezėje buvo tik viena generalizuota alerginė reakcija.
- Pasikartojančios lengvos eigos alerginės reakcijos.
Tokiais atvejais tinkamumas vertinamas individualiai.
Chirurginės ligos
11 straipsnis. Visų lokalizacijų piktybiniai augliai. C00–C97
11.1 straipsnis taikomas esant visų lokalizacijų piktybiniams navikams, kai yra regioninės ir tolimesnės metastazės, kai operacinis ar konservatyvusis gydymas neefektyvus, bei esant auglio recidyvui.
11.2 straipsnis taikomas esant visų lokalizacijų piktybiniams navikams po radikalaus operacinio ar konservatyviojo gydymo, kai nėra regioninių ir tolimesnių metastazių ir kai nesutrikusi organų funkcija.
13 straipsnis. Visų lokalizacijų gerybiniai navikai. D00–D48
13.1 straipsnis taikomas, kai operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami, sutrinka gretimo organo funkcijos arba navikas trukdo nešioti drabužius, avėti avalynę. Šis straipsnis taikomas atsisakius operacinio gydymo profesinės karo tarnybos kariams.
13.2 straipsnis taikomas, kai navikas šiek tiek trukdo nešioti drabužius ar avėti avalynę, o gretimo organo funkcijos nesutrikusios.
Pagal 1 ir 3 skiltis gali būti taikomi apribojimai priklausomai nuo naviko lokalizacijos (pvz., esant gerybiniam kaulo navikui, pripažįstami tinkamais krašto apsaugos tarnybai pagal 5-ą apribojimo laipsnį).
Pigmentinį apgamą vertinant kaip gerybinį naviką, vadovautis šiais kriterijais (bent 2 iš jų):
- Didesnis kaip 8 mm;
- Nelygiais kraštais;
- Nelygiu paviršiumi;
- Netolygios pigmentacijos;
- Esant malignizacijos požymių, taikyti 11 straipsnį.
25 straipsnis. Eutireoidinė struma (gūžys), kai organo funkcija nesutrikusi. E04
25.1 straipsnis taikomas, kai gūžys didelis ir dėl savo didumo trikdo šalia esančio organo funkciją ar nepatogu nešioti drabužius. Šis straipsnis taikomas atsisakius operacinio gydymo.
25.2 straipsnis taikomas, kai gūžys nedidelis ir tik truputį sunkina nešioti drabužius, tačiau netrikdo šalia esančių organų funkcijos.
25.3 straipsnis taikomas, kai gūžys nedidelis ir netrikdo šalia esančių organų funkcijų bei netrukdo nešioti drabužių.
83 straipsnis. Aortos, magistralinių ir periferinių kraujagyslių ligos. I70–I83, I85–I89, Q24–Q27, S15, S25, S35, S45, S55, S65, S75, S85, S95
83.1 straipsnis taikomas šiais atvejais:
- Arterinių ar arterio-veninių magistralinių kraujagyslių aneurizmų, kai operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami, ar operacinio gydymo atsisakoma;
- Obliteruojančių kraujagyslių ligų (II–IIIº kraujagyslių nepakankamumas), kai gydymo rezultatai nepatenkinami;
- Pasikartojančių tromboflebitų, flebotrombozės, posttromboflebitinio sindromo, varikozinės apatinės galūnės ligos, kai yra IIº lėtinis venų kraujotakos nepakankamumas;
- IIº limfedemos (dramblialigės);
- Po magistralinių kraujagyslių rekonstrukcinio pobūdžio operacijų (šaukiamojo amžiaus jaunuoliams ir pradinės privalomosios karo tarnybos kariams).
Po magistralinių kraujagyslių rekonstrukcinio pobūdžio operacijų pagal 3 skiltį tinkamumas sprendžiamas individualiai.
Kojų I–IIº varikozinės ligos (kai nėra veninės kraujotakos nepakankamumo); Iº limfedemos (nežymi pėdos dorzalinio paviršiaus edema, praeinanti poilsio metu) atveju taikomas 83.2 straipsnis.
4 lentelė. Kraujotakos nepakankamumo laipsniai
Arterinis nepakankamumas:
Nepakankamumo laipsnis | Čiurnos ir dilbio arterinio spaudimo santykis |
---|---|
Nėra nepakankamumo | > 1 |
Nežymus (I laipsnis) | 0,8–0,9 |
Vidutinis (II laipsnis) | 0,6–0,7 |
Ryškus (III laipsnis) | < 0,5 |
Veninis nepakankamumas:
Nepakankamumo laipsnis | Simptomai |
---|---|
Nežymus (I laipsnis) | Galūnės edema praeina ramybės metu |
Vidutinis (II laipsnis) | Stabili edema |
Ryškus (III laipsnis) | Trofikos sutrikimai |
85 straipsnis. Hemorojus. I84
85.1 straipsnis taikomas, kai hemorojus dažnai paūmėja (daugiau kaip 2 kartus per metus), kai reikalingas stacionarinis gydymas dėl hemoroidalinio mazgo trombozės, iškritimo, pasikartojančio kraujavimo, sukeliančio antrinę anemiją, ir kai gydymas neduoda teigiamo rezultato.
85.2 straipsnis taikomas, kai hemorojus retai paūmėja.
86 straipsnis. Varikocelė. I86.1
86.1 straipsnis taikomas tik tada, kai gydymas neefektyvus.
86.2 straipsnis taikomas, kai šauktiniai atsisako gydymo.
105 straipsnis. Išvaržos. K40–K46
Visos išvaržos turi būti operuojamos.
105.1 straipsnis taikomas, jei operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami. Vienkartinis išvaržos pasikartojimas nėra pagrindas taikyti šį straipsnį.
Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai, kuriems nustatyta išvarža, siunčiami operaciniam gydymui, po kurio pripažįstami tinkamais karo tarnybai (praėjus 0,5 metų po operacinio gydymo). Atsisakius operacinio gydymo, pripažįstami tinkamais pradinei privalomai karo tarnybai.
106 straipsnis taikomas tik tada, kai operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami (pagal 2 skiltį ekspertinis nutarimas priimamas paaiškėjus galutiniam gydymo rezultatui).
107 straipsnis taikomas, kai anus praeternaturalis yra operacinio gydymo galutinė išeitis (pagal 1 ir 2 skiltis ekspertinis nutarimas priimamas paaiškėjus galutiniam gydymo rezultatui).
108 straipsnis taikomas atliekant ekspertizę pagal 3 skiltį, kai lėtinio paraproktito, tiesiosios žarnos sfinkterio nepakankamumo bei susiaurėjusios tiesiosios žarnos operacinio gydymo rezultatai yra nepatenkinami. Pagal 1 ir 2 skiltis – ir tada, kai operacinio gydymo rezultatai geri.
Nustačius kryžkaulio srities pilonidalinę cistą, šaukimas atidedamas dėl operacinio gydymo, bet ne ilgiau kaip 0,5 metų. Atsisakius operacinio gydymo, šis straipsnis netaikomas.
122 straipsnis. Lėtinės kaulų-raumenų sistemos ligos. M00; M15–M25; M60–M99; Q65; Q67; Q68
122.1 straipsnis taikomas ligų, kuriomis sergant labai ar vidutiniškai susilpnėja bent vieno stambaus sąnario funkcija:
- Deformuojančios osteoartrozės;
- Šlaunikaulio galvutės osteochondropatijos (Legg–Kalvje–Pertes liga);
- Kaulų ar sąnarių tuberkuliozės;
- Osteomielito, kai atsiranda sekvestrinių ertmių, sekvestrų, ilgai neužgyjančių (ilgiau kaip 4 mėn.) fistulių;
- Recidyvuojančio (1 kartas per metus) lėtinio osteomielito per 3 metų laikotarpį.
122.2 straipsnis taikomas kaulų-raumenų sistemos ligų pasekmėms, kai uždegiminis procesas pasibaigęs ir nežymiai sutrikusi funkcija.
122.3 straipsnis taikomas kaulų-raumenų sistemos ligų pasekmėms, kai sąnario judesiai nesutrikę, bet yra ryškus skausminis sindromas.
Kai osteochondropatinis procesas tęsiasi, šaukiamojo amžiaus jaunuoliams šaukimas atidedamas, o terminas nustatomas individualiai.
125 straipsnis. Stuburo ir krūtinės ląstos anomalijos, ligos, traumų bei ligų padariniai. Q67.5–Q67.8; Q76; M40–M54; S12–S32; T08
125.1 straipsnis taikomas esant ryškiems judesių apribojimą sukėlusiems stuburo defektams ir deformacijoms:
- III–IV° skoliozė;
- Tuberkuliozinės kilmės spondilitas ir jo pasekmės;
- Slankstelių osteomielitas;
- Ankilozinis spondiloartritas (nepriklausomai nuo išplitimo ar proceso formos);
- Daugybinė deformuojanti spondiliozė (II–III stadija), ryškiai ribojanti stuburo judesius;
- II–III° spondiliolistezė arba I° spondiliolistezė su ryškiu skausmo sindromu.
125.2 straipsnis taikomas, kai pasekmės vidutiniškai riboja stuburo judesius:
- Deformuojančios spondiliozės reiškiniai;
- II° skoliozė;
- Įgytos ar įgimtos krūtinės ląstos deformacijos, kai nustatomas kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.
125.3 straipsnis taikomas:
- Esant nežymiems stuburo iškrypimams ar deformuojančios spondiliozės izoliuotiems reiškiniams, kai nėra funkcijos sutrikimų;
- Besimptomei Šmorlio išvaržai ar V juosmeninio slankstelio sakralizacijai, jei neurologinių simptomų nėra.
Stuburo iškrypimo laipsnis ir kampas
Skoliozės laipsnis | Iškrypimo kampas |
I ° | iki 15° |
II ° | 15°–25° |
III ° | 25°–40° |
IV ° | daugiau 40° |
Kitos ligos, susijusios su sąnariais, inkstais ir kraujo apytakos sistemomis
132 straipsnis. Urogenitalinės sistemos ligos, operacinio gydymo pasekmės ir vystymosi anomalijos
132.1 straipsnis taikomas šiais atvejais:
- II–III° inkstų nepakankamumas arba vidutiniškas ekskrecinės funkcijos sutrikimas;
- Abiejų inkstų akmenligės komplikacijos (hidronefrozė, gydymui nepasiduodantis antrinis pielonefritas ir kt.);
- II–III° nefroptozė ar dubeninė inkstų distopija;
- Inkstų policistozė;
- Prostatos III° adenoma.
Šis straipsnis taikomas ir tada, kai nėra vieno inksto (nepriklausomai nuo genezės), net jei kito inksto funkcija normali.
132.2 straipsnis taikomas, kai nustatoma:
- Pavieniai akmenys, linkę į savaiminį pasišalinimą, retos kolikos (1–2 kartus per metus);
- II° nefroptozė su nežymiu funkcijos sutrikimu;
- Pavienės nedidelės solitarinės inksto cistos, retai paūmėjančios (1–2 kartus per metus);
- Lėtinės inkstų ir šlapimo takų ligos (antrinis pielonefritas, lėtinis prostatitas, lėtinis cistitas ir kt.);
- Urogenitalinės sistemos traumų pasekmės, kai išlieka nežymus funkcijos sutrikimas.
132.3 straipsnis taikomas po akmenų pašalinimo, jei nesutrinka inkstų funkcija, vienkartinio savaiminio akmens pasišalinimo atveju.
Nustačius fimozę, šaukimas atidedamas operaciniam gydymui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Atsisakius operacinio gydymo, 132.3 straipsnis netaikomas.
133 straipsnis. Kitos urologinės ligos
133.1 straipsnis taikomas, jei operacinis gydymas neefektyvus.
133.2 straipsnis taikomas šaukiamojo amžiaus jaunuoliams, kurie atsisako gydymo.
135 straipsnis. Enurezė (naktinis šlapimo nelaikymas)
135.1 straipsnis taikomas tik po stacionarinio tyrimo ir ne trumpesnio kaip trejų metų gydymo, jei gydymo rezultatai nepatenkinami.
135.2 straipsnis taikomas, kai pirmą kartą diagnozė nustatoma šaukimo metu ir reikalingas gydymas.
Pastaba: jei nėra objektyvių diagnozę patvirtinančių kriterijų, 135 straipsnis netaikomas.
136 straipsnis. Krūties ligos. N60–N64
Tai gėrybinė krūties displazija (mastopatija), krūties hipertrofija (ginekomastija), krūties sustandėjimas ir kitos gerybinės krūties ligos.
Krūties uždegiminių ligų atvejais 136 straipsnis netaikomas, tačiau ekspertinis nutarimas priimamas po gydymo.
Po radikalaus šių ligų gydymo taikomas 11 straipsnis (mamogramos atliekamos kasmet).
159 straipsnis. Įgimtos ir įgytos pėdų deformacijos
159.1 straipsnis taikomas, kai pėdos deformacija (III° plokščiapėdystė ar kt.) ryškiai sutrikdo jos funkciją ir neįmanoma avėti standartinės avalynės.
159.2 straipsnis taikomas, kai pėdos deformacija neryški (II° plokščiapėdystė su ryškiais artroziniais pakitimais), bet standartinę avalynę galima pritaikyti.
159.3 straipsnis taikomas, jei nustatoma II° plokščiapėdystė be artrozinių pakitimų.
Pėdos skliauto aukštis ir kampas
Plokščiapėdystės laipsnis | Išilginio skliauto aukštis | Išilginio skliauto kampas |
Išgaubta pėda | 40 mm ir daugiau | mažiau kaip 125° |
Normali pėda | 36–39 mm | 125°–130° |
I° plokščiapėdystė | 26–35 mm | 131°–140° |
II° plokščiapėdystė | 17–25 mm | 141°–155° |
III° plokščiapėdystė | mažiau kaip 17 mm | daugiau kaip 155° |
Pastaba: nustatant plokščiapėdystės laipsnį, rentgenogramos atliekamos tiriamajam stovint ant tiriamosios kojos.

185 straipsnis. Kaukolės traumos ir jų padariniai
185.1 straipsnis taikomas, kai yra potrauminiai kaukolės defektai, didesni kaip 4 cm², ar svetimkūnis smegenų audinyje, bet CNS pažeidimo simptomų nėra. Taip pat taikomas esant ryškioms kaukolės anomalijoms su neurologiniais simptomais.
185.2 straipsnis taikomas, jei kaukolės defektai mažesni kaip 4 cm², o klinikinių neurologinių simptomų nėra.
187 straipsnis. Kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių, sąnarių traumos, sužeidimai ir jų padariniai
187.1 straipsnis taikomas, jei yra:
- Stambaus sąnario ankilozė;
- Patologinis sąnario judrumas (pseudoartrozė);
- Ryškiai sutrikdyta sąnario funkcija po traumos ar operacijos.
187.2 straipsnis taikomas, jei sąnario funkcija ribojama nežymiai.
187.3 straipsnis taikomas, kai po traumų ar operacijų sąnario judesiai neribojami, tačiau matomi nežymūs rentgenologiniai pakitimai.
187.4 straipsnis taikomas, kai po gydymo kaulo kanale liko metalinė konstrukcija.
Po stambaus sąnario operacijos ekspertizė atliekama praėjus 1 metams, po menisko pašalinimo – po 0,5 metų.
Sąnario judesio amplitudė
Sąnarys | Judesys | Norma | Nežymus | Vidutinis | Ryškus |
Lenkimas | 180° | 115° | 100° | 80° | |
Peties | Tiesimas | 40° | 30° | 20° | 15° |
Atvedimas | 180° | 115° | 100° | 80° | |
Alkūnės | Lenkimas | 140° | 100° | 90° | 80° |
Tiesimas | 0° | 30° | 40° | 60° | |
Lenkimas | 45° | 30° | 20° | 15° | |
Tiesimas | 45° | 30° | 20° | 15° | |
Riešo | Atvedimas | ||||
Radialinis | 20° | 10° | 5° | 3° | |
Ulnarinis | 40° | 25° | 15° | 10° | |
Lenkimas | 105° | 80° | 70° | 60° | |
Klubo | Tiesimas | 0° | 10° | 20° | 30° |
Atvedimas | 50° | 35° | 20° | 15° | |
Kelio | Lenkimas | 110° | 90° | 60° | 48° |
Tiesimas | 0° | 5° | 10° | 20° | |
Čiurnos* | Dorsofleksija | 25° | 15° | 10° | 5° |
Plantofleksija | 40° | 30° | 20° | 10° |
189 straipsnis. Plaštakos ligų ir traumų padariniai
189.1 straipsnis taikomas, kai nėra:
- Vienos rankos trijų pirštų;
- Trijų pirštų per abi rankas;
- Abiejų rankų nykščių;
- Abiejų rankų antrųjų pirštų.
189.2 straipsnis taikomas, kai nėra dviejų pirštų distalinių ir vidurinių falangų.
Piršto sausgyslių ar nervų pažeidimai, sukeliantys visišką pirštų nejudrumą, vertinami kaip pirštų nebuvimas.
189.3 straipsnis taikomas kitų neišvardytų pirštų defektų atvejais.
190 straipsnis. Pėdos ligų ir traumų padariniai
190.1 straipsnis taikomas, kai nėra trijų ir daugiau vienos pėdos pirštų arba abiejų pėdų visų pirštų distalinių falangų.
190.2 straipsnis taikomas, kai nėra pirmo ar kitų dviejų vienos pėdos pirštų.
Nejudrumas (kontraktūra) vertinamas kaip piršto nebuvimas.
193 straipsnis. Patologiniai odos randai
193.1 straipsnis taikomas, kai randai riboja judesius ar dažnai išopėja (>2 kartus per metus).
193.2 straipsnis taikomas, jei randai vidutiniškai riboja judesius.
193.3 straipsnis taikomas, jei randai judesių neriboja ir netrukdo nešioti drabužių.
194 straipsnis. Būklė po operacinio gydymo
194.1 straipsnis taikomas, jei yra ryškūs kraujotakos, kvėpavimo ar virškinimo sutrikimai.
194.2 straipsnis taikomas, jei pooperacinės pasekmės nežymiai riboja funkcijas.
194.3 straipsnis taikomas po ilgesnio nei 2 mėnesių operacinio gydymo, kai numatoma visiška funkcijos atkūrimo galimybė.
Simptomai, apsinuodijimai ir išorinių veiksnių toksinis poveikis
171 straipsnis. Simptomai, pakitimai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, nepatikslinti ir neklasifikuojami kitur (R00–R99)
171.1 straipsnis taikomas, kai tiriamajam pasireiškia įvairūs nepatikslinti simptomai, kurie reikalauja papildomo ištyrimo. Tai gali būti:
- nepatikslinta tachikardija,
- neaiškios kilmės gelta,
- šlapimo nelaikymas,
- hematurija,
- alpimas ir kt.
Visais šiais atvejais tiriamasis siunčiamas papildomiems tyrimams siekiant nustatyti simptomo priežastį.
171.2 straipsnis taikomas, kai tiriamasis atsisako atlikti būtinus medicininius tyrimus. Tokiu atveju jis gali būti pripažintas netinkamu net ir nenustačius galutinės diagnozės.
191 straipsnis. Apsinuodijimas vaistais, nemedicininės paskirties medžiagomis, išorinių veiksnių toksinis poveikis ir jo padariniai (T36–T73; T75; T96)
191.1 straipsnis taikomas, kai po apsinuodijimo išlieka ryškūs organų pažeidimai, kurie sukelia funkcinius sutrikimus, pvz.:
- lėtiniai kepenų ar inkstų veiklos sutrikimai,
- nervų sistemos pažeidimai,
- šalčio vaskulopatija su ryškiais trofiniais pokyčiais (T69.8).
Tokiais atvejais tiriamasis pripažįstamas netinkamu tarnybai.
191.2 straipsnis taikomas, kai po apsinuodijimo liekamieji pakitimai nėra ryškūs ir netrikdo kasdienės veiklos.
191.3 straipsnis taikomas, kai tiriamasis negydytas stacionare, o visi funkciniai sutrikimai laikini ir praeina be ilgalaikių pasekmių. Tokiu atveju asmuo gali būti laikomas tinkamu tarnybai.
192 straipsnis. Įvairių išorinių veiksnių toksinis poveikis, medicininių intervencijų metu įvykusios komplikacijos (T78–T88)
192.1 straipsnis taikomas, kai tiriamajam pasikartoja generalizuota alerginė reakcija, pvz.:
- anafilaksinis šokas,
- angioneurozinė edema.
Tokie atvejai turi būti patvirtinti medicininėje dokumentacijoje.
192.2 straipsnis taikomas, jei anamnezėje vieną kartą buvo užfiksuota generalizuota alerginė reakcija arba jei pasikartoja lengvos eigos alerginės reakcijos.
Tokiais atvejais sprendimas dėl tinkamumo tarnybai priimamas individualiai.
Ausies ir speninės ataugos ligos
71 straipsnis. Vidurinės ausies ligos (H65–H75; H95)
71.1 straipsnis taikomas, kai nustatomas:
- vienpusis ar abipusis epitimpanitas su granuliacijomis arba cholesteatominėmis masėmis,
- kaulo kariesas,
- nepilnai epidermizuota pooperacinė ertmė po radikalios ar tausojančios ausies operacijos.
Tokiais atvejais tiriamasis pripažįstamas netinkamu karo tarnybai.
71.2 straipsnis taikomas, jei diagnozuojamas lėtinis mezotimpanitas arba sausa būgnelio perforacija.
71.3 straipsnis taikomas po lėtinio vidurinės ausies kataro (adhezyvinio otito) ar pooperacinių būklių, kai nėra uždegimo požymių ir barofunkcija išlieka normali.
72 straipsnis. Išorinės ausies ligos (H60–H62)
72.1 straipsnis taikomas, kai tiriamajam nustatoma lėtinė, dažnai recidyvuojanti išorinės ausies kaušelio arba landos egzema, kuri nepasiduoda gydymui. Tokie asmenys pripažįstami netinkamais tarnyboms, kuriose reikia nešioti šalmą, dujokaukę ar naudotis pasikalbėjimo aparatūra.
72.2 straipsnis taikomas, kai egzema recidyvuoja retai arba yra užfiksuota anamnezėje. Tokiu atveju tiriamasis laikomas tinkamu tarnybai su apribojimais.
73 straipsnis. Vestibulinio aparato funkcijos sutrikimai (H81–H83)
73.1 straipsnis taikomas esant ryškiems vestibulinio aparato sutrikimams, pvz.:
- paroksizminiam gėrybiniam galvos svaigimui,
- Menjero ligai ar kitiems sunkiems pusiausvyros sutrikimams.
73.2 straipsnis taikomas esant lengvesniems vestibulinio aparato sutrikimams arba padidėjusiam jautrumui supimui.
74 straipsnis. Konduktyvinis ir neurosensorinis klausos pažeidimas (H90–H91; H93)
74.2 straipsnis taikomas esant:
- vienpusiam kurtumui su ryškiu kitos ausies klausos susilpnėjimu,
- ryškiam abipusiam prikurtimui (šnabždesys girdimas tik iki 2 m atstumu).
74.3 straipsnis taikomas, kai yra nežymus vienos ar abiejų ausų klausos susilpnėjimas (šnabždesys girdimas 3–4 m atstumu).
74.4 straipsnis taikomas, jei klausa gera, tačiau audiogramoje fiksuojami pavieniai pakitimai aukštuose dažniuose (4–8 kHz diapazone slenksčiai padidėja iki 45 dB).
Klausos jautrumo lentelė
Klausos vertinimo skalė
Vertinimas pagal devynbalę skalę | Apribo-jimo laipsnis | Orinio laidumo klausos slenksčiai |
---|---|---|
9 | Visi dažniai abiejose ausyse iki 20dB | |
8 | Visi dažniai geriau girdinčioje ausyje iki 20 dB, blogiau girdinčioje – iki 25 dB | |
7 | 2 | Visi dažniai geriau girdinčioje ausyje iki 20dB, blogiau girdinčioje 0,5–1 – 2–4 kHz slenksčių vidurkis – iki 25 dB. Pavienių dažnių 6–8 kHz diapazone slenksčiai gali būti iki 45 dB. |
6 | 3 | 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis geriau girdinčioje ausyje iki 20 dB, blogiau – iki 40 dB, arba 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse iki 25 dB, o aukštų dažnių slenksčiai didesni kaip 45 dB. |
5 | 4 | 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis geriau girdinčioje ausyje iki 25 dB, blogiau – iki 40 dB, arba 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse iki 30 dB. |
4 | 5 | 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis geriau girdinčioje ausyje iki 26-30 dB, blogiau – daugiau kaip 40 dB, arba 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse 31-35 dB. |
3 | 6 | 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse 36-50 dB. |
2 | 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse 51-70 dB. | |
1 | 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse > 70 dB. | |
dB vidurkis = dB 250Hz + dB 500Hz + dB 1000Hz + dB 2000Hz + dB 4000Hz + dB 8000Hz |
75 straipsnis. Klausomojo vamzdžio funkcijos sutrikimai (H68–H69)
75 straipsnis taikomas, kai nustatomas III–IV laipsnio klausomojo vamzdžio praeinamumo sutrikimas, patvirtintas tympanometrijos tyrimu, ir gydymas yra neefektyvus.
93 straipsnis. Lėtinės nosies ertmės ir sinusų ligos (J30–J35)
93.1 straipsnis taikomas esant lėtiniam sinusitui, kai infekcinis procesas tęsiasi nuolat arba paūmėja daugiau nei 3 kartus per metus, nepaisant gydymo.
93.2 straipsnis taikomas, kai nustatomas:
- ryškus nosies pertvaros iškrypimas,
- nosies polipozė,
- Vidalio sindromas,
- dažnos kraujavimų epizodai dėl kraujagyslių anomalijos.
Jei chirurginis gydymas atsisakomas, šauktinis pripažįstamas tinkamu tarnybai su apribojimais.
93.4 straipsnis taikomas esant sezoniniam alerginiam rinitui, kuris yra kontroliuojamas vaistais ir nesukelia astmos simptomų.
93.5 straipsnis taikomas esant nuolatinei alerginei rinosinusopatijai, kai tarnybos tinkamumas vertinamas individualiai.
95 straipsnis. Lėtinės tonzilių ligos (J35)
95.1 straipsnis taikomas esant lėtiniam dekompensuotam tonzilitui su dažnais (2 ir daugiau kartų per metus) paūmėjimais bei tonzilogenine intoksikacija.
95.2 straipsnis taikomas esant lėtiniam kompensuotam tonzilitui, kai gydymas efektyvus.
96 straipsnis. Lėtinės gerklų ligos (J37–J38)
96.1 straipsnis taikomas esant:
- gerklų papilomoms, cistoms, polipams,
- lėtiniam laringitui su keratoze, kai sutrikusi kvėpavimo ar kalbos funkcija ir gydymas neefektyvus.
96.3 straipsnis taikomas, jei diagnozuojamas gėrybinis LOR auglys, tuomet taikomas 13 straipsnis, o esant piktybiniam – 11 straipsnis.
Veido-žandikaulių srities ir burnos ertmės ligos
100 straipsnis. Dantų raidos ir dygimo sutrikimai, nekariozinės kietųjų danties audinių ligos, įgimtos ar įgytos dantų ir žandikaulių anomalijos bei susirgimai ir seilių liaukų ligos. K00; K01; K03; K07; K09; K10; K11.
100.5 straipsnis. Šis straipsnis taikomas, kai yra nedidelių įgimtų ar įgytų žandikaulių anomalijų, kurios netrukdo normaliam kramtymui ir funkcijai, o gydymas yra efektyvus.
100.6 straipsnis. Jei dantų raidos sutrikimai ar nekariozinės dantų ligos nesukelia reikšmingų funkcinių problemų, taikomas šis straipsnis.
101 straipsnis. Parodontitai, parodontozė, gingivitai ir kiti burnos ertmės, liežuvio bei lūpų epitelio susirgimai. K05; K06; K12; K13; K14.
101.4 straipsnis. Jei yra lengvo laipsnio parodontozė, kuri retai paūmėja ir nereikalauja intensyvaus gydymo, taikomas šis straipsnis.
102 straipsnis. Dantų irimas (odontoklazija ir daugybinis – komplikuotas dantų kariesas). K02; K04.
102.1 straipsnis. Kai dantų irimas apima 5–8 dantis, iš kurių ne mažiau kaip 2 yra su pažeistu periodontu, taikomas šis straipsnis.
103 straipsnis. Antrinė adentija. K08.
103.3 straipsnis. Jei dantų trūkumas nesudaro didelių funkcinių problemų ir galima kompensacija protezais, taikomas šis straipsnis.
Akies ir jos priedinių organų ligos
55 straipsnis. Vokų susirgimai ir defektai. H 00–H03.
55.4 straipsnis. Jei yra nedideli vokų defektai, kurie nesukelia reikšmingo regėjimo sutrikimo, taikomas šis straipsnis.
56 straipsnis. Ašarų sistemos ir akiduobių ligos. H04–H06.
56.3 straipsnis. Kai yra epizodinis ašarų takų uždegimas, bet nėra struktūrinių pažeidimų, taikomas šis straipsnis.
57 straipsnis. Junginės ligos. H10–H13.
57.3 straipsnis. Jei junginės susirgimai yra laikini ir nesukelia lėtinio uždegimo, šis straipsnis gali būti taikomas individualiai.
58 straipsnis. Akies obuolio dangalų ligos. H15–H22.
58.3 straipsnis. Jei yra nežymios ragenos distrofijos be reikšmingo regėjimo pablogėjimo, šis straipsnis gali būti taikomas.
59 straipsnis. Lęšiuko ligos. H25–H28.
59.2 straipsnis. Kai yra minimalios lęšiuko drumstys, kurios dar neblogina matymo, bet gali progresuoti, šis straipsnis taikomas stebėsenai.
60 straipsnis. Gyslainės ir tinklainės ligos. H30–H36; H59.8.
60.3 straipsnis. Kai yra lengvos tinklainės degeneracijos be funkcinių regos sutrikimų, taikomas šis straipsnis.
61 straipsnis. Glaukoma. H40–H42.
61.2 straipsnis. Kai glaukoma kontroliuojama medikamentais ir regos funkcija nėra reikšmingai sutrikusi, šis straipsnis gali būti taikomas.
62 straipsnis. Stiklakūnio ir akies obuolio ligos. H43–H44.
62.1 straipsnis. Jei stiklakūnio pakitimai nesukelia reikšmingo regos sutrikimo, šis straipsnis gali būti taikomas individualiai.
63 straipsnis. Regos nervo ir regėjimo takų ligos. H46–H48.
63.2 straipsnis. Kai yra lengvos regos nervo atrofijos formos be reikšmingo regėjimo pablogėjimo, šis straipsnis gali būti taikomas.
64 straipsnis. Akių padėties ir judesių sutrikimai. H49–H51; H53.2; H53.3; H55.
64.3 straipsnis. Kai yra nežymus žvairumas, kuris netrukdo regėjimo funkcijai, šis straipsnis gali būti taikomas.
65 straipsnis. Refrakcijos ir akomodacijos sutrikimai. H52.
65.2 straipsnis. Jei regėjimo korekcija stiklais yra efektyvi, šis straipsnis gali būti taikomas individualiai.
66 straipsnis. Regėjimo sutrikimai, aklumas ir silpnas regėjimas. H53–H54.
66.2 straipsnis. Kai regos sutrikimai yra koreguojami ir regėjimo aštrumas nėra žymiai sumažėjęs, šis straipsnis gali būti taikomas.
67 straipsnis. Spalvų matymo trūkumai. H53.5.
67.1 straipsnis. Individualus vertinimas atliekamas specialistams, kuriems svarbi spalvinė rega.
68 straipsnis. Svetimkūniai akių audiniuose. T15–T26.
68.1 straipsnis. Jei po akies traumos nėra ilgalaikių funkcinių sutrikimų, šis straipsnis gali būti taikomas individualiai.
Regėjimo aštrumas
Regėjimo vertinimas
Vertinimas pagal devynbalę skalę | Apribojimo laipsnis | Regėjimas be akinių | Regėjimas su akiniais | ||
---|---|---|---|---|---|
Geriau matanti akis | Blogiau matanti akis | Geriau matanti akis | Blogiau matanti akis | ||
9 | >=1,0 | >=1,0 | >=1,0 | >=1,0 | |
8 | 1 | 1 | 0,7 | 1 | 0,9 |
7 | 2 | 0,7 | 0,6 | 0,9 | 0,9 |
6 | 3 | 0,3 | 0,1 | 0,9 | 0,8 |
5 | 4 | 0,1 | <=0,1 | 0,8 | 0,5 |
4 | 5 | 0,1 | <=0,1 | 0,7 | 0,3 |
3 | 6 | 0,1 | <=0,1 | 0,5 | 0,3 |
2 | <0,1 | <=0,1 | 0,4 | 0,2 | |
1 | – | – | 0,3 | <=0,1 |
Odos ir poodžio ligos
2 straipsnis. Odos tuberkuliozės atveju (A18)
2.1 straipsnis. Atliekant ekspertizę pagal 1 ir 2 skiltis, asmenys pripažįstami netinkamais.
2.2 straipsnis. Pagal 3 skiltį sprendžiama individualiai.
3 straipsnis. Sifilis ir specifiniai uretritai (A50–A64)
3.1 straipsnis. Įgimto, tretinio ir serorezistentinio sifilio atveju pagal visas skiltis asmenys pripažįstami netinkamais.
3.2 straipsnis.
- Sergant pirminiu, antriniu sifiliu ar specifiniais uretritais pagal 1 skiltį, šaukimas atidedamas gydymui.
- PPKT kariams – pakartotinė ekspertizė po gydymo.
- Pagal 2 skiltį asmenys pripažįstami netinkamais.
- Pagal 3 skiltį – tinkami, po gydymo numatyti pakartotinės ekspertizės terminą.
5 straipsnis. Virusinės odos ligos (B00–B09)
Sergant herpes tipo infekcijomis (išskyrus herpes simplex), išplitusiu užkrečiamuoju moliusku, smailiagalėmis kondilomomis, daugybinėmis virusinėmis karpomis ar kitomis išplitusiomis virusinėmis odos ligomis:
- Pagal 1 skiltį šaukimas atidedamas gydymui.
- PPKT kariams – pakartotinė ekspertizė po gydymo.
- Pagal 2 skiltį – asmenys pripažįstami netinkamais.
- Pagal 3 skiltį – tinkami, po gydymo numatyti pakartotinės ekspertizės terminą.
6 straipsnis. Grybelinės odos ligos (B35–B49)
Sergant plaukuotosios galvos dalies mikrosporija ir kitomis mikozėmis, lygiosios odos grybeliu, nagų rubrofitija ir kitais grybeliniais susirgimais:
- Pagal 1 skiltį asmenims šaukimas atidedamas gydymui.
- PPKT kariams – pakartotinė ekspertizė po gydymo.
- Pagal 2 skiltį – asmenys pripažįstami netinkamais.
- Pagal 3 skiltį – tinkami, po gydymo numatyti pakartotinės ekspertizės terminą.
7 straipsnis. Invazinės odos ligos (B85–B89)
Sergant niežais, pedikulioze, ftiriaze ar kitomis invazijomis:
- Pagal 1 skiltį asmenims šaukimas atidedamas gydymui.
- Pagal 2 skiltį – asmenys pripažįstami netinkamais.
- Pagal 3 skiltį – tinkami, po gydymo numatyti pakartotinės ekspertizės terminą.
111 straipsnis. Bakterinės odos ir poodžio ligos (L00–L08)
Sergant derminėmis–hipoderminėmis piodermijomis:
- Pagal 1 skiltį asmenims šaukimas atidedamas gydymui.
- PPKT kariams – pakartotinė ekspertizė po gydymo.
- Pagal 2 skiltį – asmenys pripažįstami netinkamais.
- Pagal 3 skiltį – tinkami, po gydymo numatyti pakartotinės ekspertizės terminą.
112 straipsnis. Lėtiniai ir kiti sunkiai gydomi dermatitai, egzemos ir papuloskvamoziniai odos pakitimai (L20–L45)
112.1 straipsnis. Esant išplitusiam arba lokaliam, bet dažnai paūmėjančiam procesui, kai reikalingas ilgalaikis (pastovus) gydymas, pagal visas skiltis asmenys pripažįstami netinkamais.
112.2 straipsnis.
- Esant lokaliam, retai paūmėjančiam procesui arba jei daugiau kaip 2 metus nebetaikomas gydymas, ar nesigydo (medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų apie gydymąsi dėl šios ligos), apie asmenų tinkamumą pagal 1 skiltį sprendžiama individualiai.
- Pagal 2 skiltį pripažįstami netinkamais.
- Pagal 3 skiltį – tinkami su apribojimais.
113 straipsnis. Alopecijos (L63–L66)
113.1 straipsnis. Kai yra totalinė ar židininė progresuojanti alopecija ir gydymas neefektyvus:
- Pagal 1 ir 2 skiltis asmenys pripažįstami netinkamais.
- Pagal 3 skiltį sprendžiama individualiai.
113.2 straipsnis. Kai yra difuzinė ar židininė neprogresuojanti ir neišplitusi alopecija:
- Pagal 1 ir 3 skiltis asmenys pripažįstami tinkamais su apribojimais.
- Pagal 2 skiltį sprendžiama individualiai.
114 straipsnis. Asmenys, turintys giliųjų susiliejančių spuogų su poodžio randiniais pakitimais (L70)
- Pagal 1 ir 2 skiltis pripažįstami netinkamais.
- Pagal 3 skiltį sprendžiama individualiai.
115 straipsnis. Odos ir jos priklausinių pigmentacijos sutrikimai (L80–L81)
115.1 straipsnis. Jei pigmentinės dėmės, vitiligo židiniai apima didelius odos plotus, yra išplitę ar lokalūs, bet atvirose kūno vietose:
- Pagal 1 ir 2 skiltis asmenys pripažįstami netinkamais.
- Pagal 3 skiltį sprendžiama individualiai.
115.2 straipsnis. Jei pigmentinės dėmės, vitiligo židiniai yra neišplitę ir neatvirose kūno vietose:
- Pagal 1 ir 3 skiltis asmenys pripažįstami tinkamais su apribojimais.
- Pagal 2 skiltį sprendžiama individualiai.
116 straipsnis. Odos diskeratozės ir hiperkeratozės, atrofiniai ir hipertrofiniai odos susirgimai (L82–L94)
Kai yra išplitusios odos diskeratozės ar hiperkeratozės, atrofiniai ar hipertrofiniai odos susirgimai:
- Pagal 1 ir 2 skiltį asmenys pripažįstami netinkamais.
- Pagal 3 skiltį sprendžiama individualiai.
117 straipsnis. Raudonoji vilkligė, dermatomiozitas, sklerodermija ir kitos jungiamojo audinio ligos, vyraujant odos pažeidimui (L93–L94)
117.1 straipsnis. Asmenys, sergantys raudonąja vilklige su vyraujančiu odos pažeidimu ar dermatomiozitu:
- Pagal visas skiltis pripažįstami netinkamais.
117.2 straipsnis. Asmenys, sergantys židinine sklerodermija, kai židiniai dideli ar išplitę:
- Pagal 1 ir 2 skiltis pripažįstami netinkamais.
- Pagal 3 skiltį sprendžiama individualiai.
160 straipsnis. Įgimtos odos ir poodžio anomalijos (Q80–Q85)
160.1 straipsnis. Įgimtos išplitusios ichtiozės atveju:
- Pagal visas skiltis asmenys pripažįstami netinkamais.
160.2 straipsnis. Asmenys su paprastaisiais pigmentiniais apgamais:
- Pagal visas skiltis pripažįstami tinkamais, išskyrus tuos atvejus, kai apgame yra malignizacijos požymių ir jį dirgina rūbai bei amunicija.
- Tokiais atvejais po onkodermatologo konsultacijos gali būti taikomi onkologinių ligų straipsniai.
Sąvokų paaiškinimai
✅ Išplitęs: kai pažeistas didelis odos plotas vienoje kūno paviršiaus srityje ar yra mažesni, bet apimantys kelias kūno sritis (plaukuotąją galvos dalį, lygiąją odą, gleivines ir nagus).
✅ Lokalus: kai pažeistas nedidelis odos plotas ir viena kuri nors kūno sritis (plaukuotoji galvos dalis, lygioji oda, gleivinės ar tik nagai).
✅ Dažnas paūmėjimas: kai paūmėjimai kartojasi 2 ir daugiau kartų per metus ir yra užfiksuoti medicininėje dokumentacijoje, ar asmuo dėl minėtų susirgimų gydėsi stacionare 1 ir daugiau kartų per metus.
✅ Ilgalaikis (pastovus) gydymas: medicininėje dokumentacijoje nurodyta pastoviai (ilgą laiką) vartoti medikamentus tam tikrai odos ligai gydyti.
✅ Kai odoje nėra akivaizdžių pakitimų ir medicininėje dokumentacijoje nėra įrašų apie gydymą 2 ir daugiau metų, tai traktuojama kaip pasveikimas arba kaip ilgalaikė remisija, kurių metu gydymas nereikalingas.
Ginekologinės ligos
14 straipsnis. Gėrybiniai moters lyties organų augliai (D25–D28)
Ekspertizei reikia pristatyti šių tyrimų rezultatus: onkocitologinio tepinėlio, ultragarsinio tyrimo, histologinio tyrimo, kolposkopijos ar laparoskopijos aprašymą bei kitus diagnozei patikslinti būtinus tyrimus. Jei moteris atsisako atlikti reikalingus tyrimus, ji pripažįstama netinkama tarnybai.
- Kai nustatomi gimdos kaklelio ar endometriumo polipai, apie tinkamumą tarnybai sprendžiama po polipo pašalinimo. Jei histologinis tyrimas patvirtina supiktybėjimo požymius, taikomas 11 straipsnis. Jei supiktybėjimo požymių nėra, moteris pripažįstama tinkama tarnybai.
- Kai nustatomi gėrybiniai moters lyties organų augliai, moteris pagal 2 skiltį pripažįstama tinkama tarnybai tik po radikalios operacijos.
- Profesinės karo tarnybos karės po gėrybinio auglio operacijos gali būti išleistos atostogų dėl ligos. Jei reikia, pakartotinė medicininė ekspertizė gali būti atliekama po 1 metų arba anksčiau.
139 straipsnis. III laipsnio tarpvietės plyšimas, dalinis ir visiškas gimdos iškritimas (N81.4–N81.9)
Šis straipsnis netaikomas, jei yra I ir II laipsnių gimdos nusileidimai.
- Kai nustatomas III laipsnio gimdos nusileidimas arba nelaikomas šlapimas, po operacijos moteris gali būti išleista atostogų dėl ligos.
140 straipsnis. Gimdos padėties anomalijos, sukeliančios funkcinius sutrikimus (N85.4)
Šis straipsnis taikomas, jei yra gimdos padėties anomalijų su funkciniais sutrikimais:
- Lėtiniai skausmai mažajame dubenyje, kai per 1 mėnesį nerandama kitų laparoskopiškai patvirtintų priežasčių.
- Hiperpolimenorėjos ir algodismenorėjos tipo kraujavimai, kurie trikdo darbingumą ir neleidžia vykdyti tarnybinių pareigų daugiau nei 1 parą.
141 straipsnis. Ūmi dubens uždegiminė liga (N70–N71; N73)
- Baigus gydymą, moterys pripažįstamos tinkamomis tarnybai.
- Po stacionarinio gydymo, moteris gali būti išleista atostogų dėl ligos.
143 straipsnis. Gimdos kaklelio displazijos (N86–N88)
Ekspertizei būtina pateikti:
- Kolpocitologijos aprašymą
- Onkocitologinio tyrimo rezultatus
Kai nustatoma patologija, kurios nereikia gydyti operaciniu būdu, moterys tarnybai tinkamos. Pakartotinė medicininė ekspertizė gali būti rekomenduojama po 1 metų.
144 straipsnis. Stabilūs kiaušidžių funkcijos sutrikimai (N91–N94)
Šis straipsnis taikomas, kai yra nuolatiniai šie sutrikimai:
- Acikliniai ar hiperpolimenorėjos tipo kraujavimai
- Algomenorėja, sukelianti darbingumo sutrikimus
Pagal 3 skiltį, kai mėnesinių ciklo sutrikimo gydymas neefektyvus ir jis trukdo vykdyti tarnybines pareigas, tinkamumas tarnybai sprendžiamas individualiai.
Moteris privalo pateikti menstruacinio ciklo kalendorių, o tinkamumas tarnybai vertinamas atsižvelgiant į darbo pobūdį.
145 straipsnis. Ryškus klimaksas (N95)
Šis straipsnis taikomas, kai ryškus klimaksas sukelia vegetacines reakcijas, dėl kurių laikinai prarandamas darbingumas ir moteris negali eiti tarnybinių pareigų daugiau nei 1 parą.
- 3 skiltis – taikant gydymą, moterys tarnybai tinkamos.
146 straipsnis. Nėštumas (O00–O48)
- Nustačius nėštumą, atliekant ekspertizę pagal 2 ir 3 skiltis, vadovaujamasi bendrais darbo įstatymais.
- Nėštumo metu moterų negalima priimti į tarnybą, susijusią su jonizacijos šaltiniais, taip pat jos negali plaukioti.
Apibendrinimas
Šis straipsnis pateikia išsamias gaires dėl įvairių sveikatos būklių, kurios gali lemti šauktinių ar karių netinkamumą karo tarnybai. Aptartos ligos apima širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, virškinimo organų, chirurgines, ginekologines, odos, veido-žandikaulių srities, burnos ertmės bei regos organų patologijas.
Kiekviena liga vertinama pagal sunkumo laipsnį, funkcinius sutrikimus ir gydymo efektyvumą. Kai kuriais atvejais tarnybos tinkamumas priklauso nuo gydymo rezultatų, o kai kurioms diagnozėms taikomas laikinas šaukimo atidėjimas.
Svarbiausi vertinimo aspektai:
- Lėtinės ir progresuojančios ligos – asmenys su sunkiomis, nuolat besikartojančiomis ligomis dažniausiai pripažįstami netinkamais tarnybai.
- Ūmūs susirgimai – dažnai lemia laikiną šaukimo atidėjimą, su vėlesniu sveikatos būklės vertinimu.
- Funkciniai sutrikimai – jei liga nesukelia reikšmingų funkcinių problemų, asmuo gali būti pripažintas tinkamu su apribojimais.
- Operacinis gydymas – kai kurių ligų atveju (pvz., chirurginės patologijos) po sėkmingo gydymo asmuo gali būti laikomas tinkamu karo tarnybai.
- Genetinės ir įgimtos ligos – jų vertinimas priklauso nuo įtakos organizmo funkcijoms ir galimybės atlikti tarnybines pareigas.
Bendras vertinimo principas – sveikatos būklė turi užtikrinti, kad asmuo galėtų atlikti karo tarnybos užduotis be reikšmingų sveikatos sutrikimų ar pavojaus gyvybei.
Ši sistema padeda objektyviai įvertinti karių sveikatos būklę, užtikrinti jų tinkamumą fiziniams ir psichologiniams tarnybos reikalavimams, taip pat suteikia aiškius kriterijus gydytojams ir medicinos ekspertams.