Ūminis hepatitas C

Ligos aprašymas

Ūminis hepatitas C yra kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas (HCV). Ūminė ligos forma pasireiškia per pirmuosius šešis mėnesius po viruso patekimo į organizmą. Nors kai kurie užsikrėtę žmonės gali neturėti jokių simptomų ir organizmas pats gali kovoti su virusu, dauguma atvejų liga pereina į lėtinę formą, jei nėra gydoma. Ūminis hepatitas C dažniausiai plinta per užkrėstą kraują, tačiau galima užsikrėsti ir per kitus organizmo skysčius.

Ligos priežastis

Ūminį hepatitą C sukelia hepatito C virusas (HCV), kuris daugiausiai perduodamas per kontaktą su užkrėstu krauju. Užsikrėtimo šaltiniai gali būti šie:

  • Kraujo perpylimas ar kraujo produktai (prieš pradedant tikrinti kraujo donorystės sistemas)
  • Adatų naudojimas tarp narkotikų vartotojų
  • Nesterilios medicininės procedūros, ypač kuriose naudojamos nesterilios adatos ar chirurginiai įrankiai
  • Motinos perdavimas kūdikiui gimdymo metu
  • Tatuiruotės arba auskarų vėrimas naudojant užterštas priemones
  • Krauju užteršti instrumentai (pvz., dantų gydymo, akupunktūros procedūrų metu)

Ligos simptomai

Ūminio hepatito C simptomai gali būti įvairūs, nuo lengvų iki sunkių, ir gali nepasirodyti per pirmuosius keletą savaičių po užsikrėtimo. Maždaug 80% užsikrėtusių asmenų gali nejausti jokių simptomų, tačiau kai kurie žmonės gali patirti šiuos simptomus:

  • Nuovargis
  • Pilvo skausmas, ypač dešinėje pusėje po šonkauliais (kur yra kepenys)
  • Apetito praradimas
  • Pykinimas ar vėmimas
  • Gelta (odos ir akių pageltimas)
  • Tamsus šlapimas
  • Šviesios spalvos išmatos
  • Sąnarių ir raumenų skausmas

Ligos klasifikacijos

Hepatitas C skirstomas į dvi pagrindines formas:

  • Ūminis hepatitas C: Tai yra ankstyvoji viruso infekcijos fazė, trunkanti iki šešių mėnesių po užsikrėtimo.
  • Lėtinis hepatitas C: Jeigu per šešis mėnesius organizmas neišvalo viruso, infekcija tampa lėtinė, o tai gali sukelti ilgalaikes komplikacijas, tokias kaip kepenų cirozė ar kepenų vėžys.

Ligos diagnostika

Ūminis hepatitas C dažnai gali būti sunkiai diagnozuojamas, nes dauguma žmonių nesijaučia blogai arba neturi specifinių simptomų. Dažniausiai diagnozė nustatoma per kraujo tyrimus, kai yra atliekamas tyrimas dėl HCV antikūnų ir virusinės apkrovos.

  • HCV antikūnų tyrimas: Pagrindinis tyrimas, skirtas nustatyti, ar organizmas buvo užsikrėtęs hepatito C virusu.
  • HCV RNR (polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimas): Naudojamas nustatyti, ar organizme yra aktyvaus viruso.
  • Kepenų funkcijos tyrimai: Kraujo tyrimai, kurie parodo kepenų fermentų lygį ir kepenų pažeidimo laipsnį.

Ligos gydymas ir vaistai

Ūminio hepatito C gydymas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią ligos progresavimui į lėtinę formą. Šiuolaikiniai tiesiogiai veikiančių antivirusinių vaistų (DAA) gydymo režimai dažnai yra labai veiksmingi, o virusas gali būti visiškai pašalintas iš organizmo per 8–12 savaičių.

  • Tiesiogiai veikiančių antivirusinių vaistų (DAA) terapija: Tai naujausių gydymo metodų grupė, kuri tiesiogiai slopina viruso dauginimąsi. Gydymo efektyvumas siekia daugiau nei 95%.
  • Interferono terapija: Senesnis gydymo metodas, kuris kartais vis dar naudojamas, nors dažniausiai yra pakeistas DAA dėl šalutinių poveikių.
  • Stebėjimas: Kai kuriems pacientams, kuriems simptomai yra labai lengvi, gydytojas gali pasirinkti stebėti paciento būklę ir matyti, ar organizmas pats pašalins virusą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ar gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti hepatito C, tam tikros natūralios priemonės gali padėti palaikyti kepenų sveikatą. Visada svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant naudoti bet kokias alternatyvias gydymo formas.

  • Pieno erškėtrožių ekstraktas: Plačiai naudojamas kepenų sveikatai palaikyti, gali padėti sumažinti kepenų uždegimą.
  • Sveika mityba: Maistas, kuriame yra daug vaisių, daržovių ir antioksidantų, gali palaikyti bendrą kepenų funkciją.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Padeda palaikyti sveiką imuninę sistemą ir gerą bendrą sveikatą.

Prevencija

Ūminio hepatito C prevencija yra labai svarbi, nes šiai infekcijai nėra vakcinos. Prevencinės priemonės daugiausia susijusios su kontakto su užkrėstu krauju ir adatomis vengimu.

  • Vengti narkotinių medžiagų ir nenaudoti bendrų adatų
  • Naudoti apsaugines priemones (pvz., pirštines), jei dirbate sveikatos priežiūros sektoriuje ar su krauju
  • Patikrinti kraujo donorystės sistemas (ypač besivystančiose šalyse)
  • Atsakingas medicinos priemonių naudojimas sterilizuojant įrankius

Šaltiniai

  1. https://www.hepatitis.va.gov/hcv/background/acute-HCV.asp#:~:text=Acute%20hepatitis%20C%20(HCV)%20infection,develop%20chronic%20hepatitis%20C%20infection.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/hepatitis-c/symptoms-causes/syc-20354278
  3. https://www.msdmanuals.com/professional/hepatic-and-biliary-disorders/hepatitis/hepatitis-c-acute

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)