Erkinis encefalitas

Ligos aprašymas

Erkinis encefalitas (EE) yra virusinė infekcija, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV). Šis virusas plinta per užsikrėtusių erkių įkandimus, daugiausiai Europoje ir Azijoje. Liga gali sukelti smegenų, smegenų dangalų (meningų) ir nugaros smegenų uždegimą, kuris gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant neurologinius sutrikimus ir net mirtį. Erkiniam encefalitui būdinga dvi fazės: pirmoji, kai pasireiškia nespecifiniai gripo simptomai, ir antroji, kai virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą.

Erkinis encefalitas dažniausiai plinta per Ixodes ricinus ir Ixodes persulcatus rūšių erkes, kurios taip pat yra Laimo ligos platintojos. Nors dauguma erkių įkandimų nesukelia infekcijos, žmonėms, kurie susiduria su dideliu erkių rizikos veiksniu, rekomenduojama vakcinuotis nuo erkinio encefalito.

Ligos priežastys

Erkinį encefalitą sukelia erkinio encefalito virusas, kuris priklauso Flaviviridae šeimai ir Flavivirus genčiai. Virusas plinta per:

• Erkių įkandimus: Pagrindinis perdavimo būdas yra erkių, kurios yra viruso nešiotojos, įkandimas. Erkės yra aktyvios nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
• Žalių pieno produktų vartojimą: Retesniais atvejais virusas gali būti perduodamas per užkrėstų gyvulių nepasterizuotą pieną ar pieno produktus, ypač iš ožkų, karvių ar avių.

Virusas patenka į žmogaus organizmą per odą ir patenka į kraują. Nors daugelis žmonių, kurie užsikrečia virusu, neturės simptomų, apie 10-30% užsikrėtusiųjų išsivystys sunkesnė ligos forma.

Ligos simptomai

Erkinio encefalito simptomai paprastai pasireiškia dviem fazėmis:

• Pirma fazė:
  • Prasideda per 7-14 dienų po erkės įkandimo.
  • Simptomai:
    • Karščiavimas
    • Nuovargis
    • Galvos skausmas
    • Raumenų ir sąnarių skausmas
    • Pykinimas ir vėmimas
    • Kartais pasireiškia kaklo raumenų sustingimas
  • Ši fazė trunka kelias dienas, po to dažniausiai pasireiškia laikinas pagerėjimas.
• Antra fazė:
  • Prasideda po kelių dienų ar savaičių po pirmosios fazės.
  • Simptomai:
    • Aukšta temperatūra
    • Stiprus galvos skausmas
    • Kaklo sustingimas
    • Sąmonės sutrikimai
    • Traukuliai
    • Paralyžius ar silpnumas galūnėse
    • Psichikos sutrikimai (pvz., sąmonės netekimas, haliucinacijos)
  • Antroji fazė rodo centrinės nervų sistemos pažeidimą, todėl šios fazės simptomai gali būti sunkūs ir ilgalaikiai.

Ligos klasifikacijos

Erkinis encefalitas gali būti klasifikuojamas pagal ligos eigą ir viruso potipius:

• Pagal ligos eigą:
  • Nesunki forma: Simptomai apsiriboja pirmąja faze, virusas nepasiekia centrinės nervų sistemos.
  • Vidutinio sunkumo forma: Pasižymi dviejų fazių eiga su centrinės nervų sistemos pažeidimu, tačiau be ilgalaikių neurologinių pasekmių.
  • Sunkioji forma: Apima rimtus neurologinius simptomus, tokius kaip paralyžius, ilgalaikiai psichikos sutrikimai ar net mirtis.
• Pagal viruso potipius:
  • Europinis potipis: Dažniausiai pasitaikantis Europoje, paprastai sukelia švelnesnes infekcijas, tačiau vis dar gali būti pavojingas.
  • Sibiro potipis: Dažniau aptinkamas Rusijoje, sukelia sunkesnes ligos formas.
  • Tolimųjų Rytų potipis: Sukelia sunkiausias infekcijas, dažnai su rimtomis neurologinėmis komplikacijomis.

Ligos diagnostika

Erkinio encefalito diagnostika remiasi klinikiniais požymiais ir laboratoriniais tyrimais:

• Klinikinė apžiūra: Vertinami ligos simptomai, ypač dvifazė eiga ir neurologiniai požymiai, tokie kaip kaklo sustingimas, sąmonės pokyčiai.
• Laboratoriniai tyrimai:
  • Serologiniai tyrimai: Antikūnų prieš erkinio encefalito virusą nustatymas kraujo serume arba cerebrospinaliniame skystyje.
  • Polimerazės grandininė reakcija (PCR): Naudojama viruso RNR nustatymui cerebrospinaliniame skystyje.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama centrinės nervų sistemos pažeidimų įvertinimui, nors tai nėra specifinis testas erkiniam encefalitui diagnozuoti.
• Juosmeninė punkcija: Cerebrospinalinio skysčio tyrimas, kuris gali parodyti uždegimą centrinėje nervų sistemoje.

Ligos gydymas ir vaistai

Erkinio encefalito gydymas yra simptominis, nes specifinio antivirusinio gydymo nėra:

• Hospitalizacija: Dauguma pacientų su sunkiu erkiniu encefalitu yra hospitalizuojami, ypač jei yra centrinės nervų sistemos pažeidimo požymių.
• Palaikomasis gydymas:
  • Skausmo malšinimas: Naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (pvz., ibuprofenas) galvos skausmui ir raumenų skausmams mažinti.
  • Skysčių balanso palaikymas: Intraveniniai skysčiai naudojami dehidratacijai išvengti ir elektrolitų pusiausvyrai palaikyti.
  • Antipiretikai: Karščiavimui mažinti.
• Simptominis gydymas: Jei atsiranda neurologiniai sutrikimai, gali prireikti papildomos medicininės pagalbos, pvz., traukulių kontrolės vaistų arba kvėpavimo palaikymo.
• Reabilitacija: Po ūminės ligos fazės gali būti reikalinga ilgalaikė reabilitacija, siekiant atkurti neurologines funkcijas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės erkiniam encefalitui gydyti nėra veiksmingos, tačiau tam tikros priemonės gali padėti sumažinti infekcijos riziką arba pagerinti sveikimą po ligos:

• Apsauga nuo erkių: Naudojant repelentus, apsauginius drabužius, vengiant buvimo vietose, kur yra didelė erkių rizika (pvz., aukšta žolė, miškai).
• Imuniteto stiprinimas: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir imuniteto stiprinantys papildai gali padėti organizmui kovoti su infekcija, nors jie nepakeičia vakcinacijos ar medicininio gydymo.
• Erkinio encefalito vakcinacija: Svarbiausia prevencinė priemonė, ypač asmenims, gyvenantiems ar keliaujantiems į didelės rizikos zonas.

Šaltiniai

• https://www.ecdc.europa.eu/en/tick-borne-encephalitis
• https://www.nhs.uk/conditions/tick-borne-encephalitis/
• https://wwwnc.cdc.gov/travel/diseases/tickborne-encephalitis