Enterobiozė (spalinių infekcija)

Ligos aprašymas

Enterobiozė, dar žinoma kaip spalinių infekcija, yra parazitinė infekcija, kurią sukelia Enterobius vermicularis (spalinė) – smulkus, baltas kirmėliukas. Ši infekcija dažniausiai pasitaiko vaikams, tačiau gali paveikti žmones bet kuriame amžiuje. Infekcija plinta, kai kiaušinėliai išmatose užterštose rankose ar daiktuose patenka į burną. Nuryti kiaušinėliai per kelias savaites išsirita plonojoje žarnoje ir subręsta storojoje žarnoje. Suaugusios spalios naktį migruoja į perianalinę sritį, kur deda kiaušinėlius, sukeldamos stiprų niežėjimą. Enterobiozė yra labai užkrečiama, tačiau nesukelia rimtų sveikatos problemų ir dažniausiai lengvai išgydoma antiparazitiniais vaistais.

Ligos priežastys

Enterobiozė atsiranda dėl užsikrėtimo Enterobius vermicularis kiaušinėliais, kurie perduodami per fecal-oralinį mechanizmą. Pagrindinės infekcijos priežastys ir plitimo būdai:

  • Rankų kontakto perdavimas: spalinių kiaušinėliai dažniausiai plinta per užterštas rankas, ypač kai vaikai ar suaugusieji nesilaiko tinkamos higienos ir nesiplauna rankų po tualeto naudojimo ar analinės srities kasymo.
  • Užteršti paviršiai ir daiktai: kiaušinėliai gali išlikti gyvybingi kelias savaites ant įvairių paviršių, tokių kaip drabužiai, patalynė, rankšluosčiai, žaislai ir baldai. Liesdami šiuos užterštus daiktus ir tada liečiant burną, žmonės gali užsikrėsti.
  • Inhaliacija ir prarijimas: kiaušinėliai taip pat gali plisti ore ir būti įkvepiami ar praryti. Tai dažniau pasitaiko uždaroje aplinkoje, tokioje kaip mokyklos ar namai, kur infekcija lengvai plinta.

Ligos simptomai

Enterobiozės simptomai gali skirtis nuo lengvų iki vidutinio sunkumo, o kai kuriais atvejais gali būti asimptominiai. Dažniausi simptomai yra:

  • Perianalinis niežėjimas: pagrindinis simptomas, dažniausiai pasireiškiantis naktį, kai spalės išlenda į perianalinę sritį dėti kiaušinėlius. Niežėjimas gali būti stiprus ir trikdyti miegą.
  • Miego sutrikimai: dėl naktinio niežėjimo gali atsirasti nemiga ar prastas miegas, ypač vaikams.
  • Dirglumas ir neramumas: ypač vaikams, kurie dėl miego trūkumo ir nuolatinio niežėjimo gali būti irzlūs ir neramūs.
  • Pilvo skausmas ir diskomfortas: kai kuriais atvejais užsikrėtusieji gali jausti lengvą pilvo skausmą ar diskomfortą dėl kirmėlių judėjimo žarnyne.
  • Moterų lytinių organų dirginimas: retais atvejais spalės gali migruoti į makštį ir sukelti dirginimą, niežėjimą ar net infekcijas.
  • Nerimas ir stresas: dėl nuolatinio diskomforto ir nemalonių simptomų.

Ligos klasifikacijos

Enterobiozė paprastai nėra klasifikuojama į skirtingas kategorijas pagal sunkumą ar kitus kriterijus, nes tai yra viena konkreti infekcija, kurią sukelia Enterobius vermicularis. Tačiau ją galima klasifikuoti pagal infekcijos mastą:

  • Lengva enterobiozė: mažas kirmėlių skaičius žarnyne, simptomai gali būti minimalūs arba asimptominiai.
  • Vidutinio sunkumo enterobiozė: didesnis kirmėlių skaičius, ryškesni simptomai, tokie kaip intensyvus perianalinis niežėjimas ir miego sutrikimai.
  • Sunkioji enterobiozė: labai didelis kirmėlių skaičius, stiprus niežėjimas, miego sutrikimai ir galimi antriniai odos pažeidimai dėl nuolatinio kasymo.

Ligos diagnostika

Enterobiozės diagnostika dažniausiai grindžiama klinikiniais simptomais ir specifiniais tyrimais, siekiant patvirtinti infekciją:

  • Medicininė istorija ir simptomų vertinimas: gydytojas apklausia pacientą ar tėvus apie simptomus, ypač apie naktinį perianalinį niežėjimą ir miego sutrikimus.
  • „Lipnioji juosta“ (Scotch testas): pagrindinis diagnostikos metodas, kuriuo naudojama skaidri lipni juosta, kuri anksti ryte (prieš prausimąsi) uždedama ant perianalinės srities. Juosta surenka spalinių kiaušinėlius, kurie matomi mikroskopu. Testą galima atlikti kelis kartus, nes kiaušinėliai gali nebūti randami kiekvieną kartą.
  • Makroskopinis tyrimas: spalės yra nedideli, balti kirminai, kuriuos kartais galima pamatyti plika akimi ant perianalinės srities odos, išmatose ar patalynėje, ypač naktį.

Ligos gydymas ir vaistai

Enterobiozės gydymas yra paprastas ir efektyvus, dažniausiai skiriant antiparazitinius vaistus. Svarbu gydyti ne tik užsikrėtusį asmenį, bet ir visus šeimos narius ar artimus kontaktus, kad būtų išvengta reinfekcijos.

Medikamentinis gydymas

  • Mebendazolas: antiparazitinis vaistas, kuris slopina kirminų gliukozės įsisavinimą, dėl ko jie miršta per kelias dienas. Dažniausiai skiriama vienkartinė dozė, kurią po dviejų savaičių reikia pakartoti, kad būtų sunaikintos naujos spalės iš išsiritusių kiaušinėlių.
  • Albendazolas: kitas antiparazitinis vaistas, kuris veikia panašiai kaip mebendazolas. Taip pat dažniausiai skiriama vienkartinė dozė su pakartotiniu gydymu po dviejų savaičių.
  • Pirantelis: dar vienas vaistas nuo spalinių, veikiantis nervų sistemą kirminų ir paralyžiuojantis juos. Dažnai naudojamas vaikams ir suaugusiems kaip alternatyva mebendazolui ar albendazolui.

Higienos priemonės

Be vaistų vartojimo, svarbu imtis tam tikrų higienos priemonių, kad būtų išvengta reinfekcijos ir infekcijos plitimo:

  • Reguliarus rankų plovimas: dažnas rankų plovimas su muilu, ypač po tualeto naudojimo ir prieš valgį, gali sumažinti kiaušinėlių plitimą.
  • Nagai turi būti trumpai kirpti ir švarūs: nagų kirpimas gali padėti išvengti kiaušinėlių kaupimosi po nagais.
  • Dažnas patalynės, pižamų ir apatinių drabužių keitimas: drabužius reikia plauti karštu vandeniu, kad būtų sunaikinti spalinių kiaušinėliai.
  • Vengti veido ir burnos lietimo rankomis: tai padės sumažinti kiaušinėlių prarijimo riziką.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors enterobiozė dažniausiai gydoma vaistais, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti simptomus arba užkirsti kelią reinfekcijai:

  • Česnakas: kai kurie žmonės teigia, kad česnakas gali padėti kovoti su parazitais dėl savo antiparazitinių savybių. Jis gali būti vartojamas per burną arba sumaišytas su vazelinu ir tepamas aplink išangę, siekiant sumažinti niežėjimą ir nužudyti kirmėles.
  • Kokosų aliejus: laikoma, kad kokosų aliejus turi antiparazitinių savybių, jis gali būti naudojamas tiek viduje, tiek išorėje. Jis gali būti vartojamas per burną arba tepamas perianalinėje srityje, kad būtų sumažintas niežėjimas.
  • Morkų sultys: kai kurie teigia, kad morkų sultys gali padėti išvalyti žarnyną nuo parazitų, tačiau nėra mokslinių įrodymų, patvirtinančių jų veiksmingumą.

Prevencija

Enterobiozės prevencija daugiausia priklauso nuo tinkamos higienos ir aplinkos kontrolės:

  • Rankų higiena: rankų plovimas su muilu po tualeto naudojimo ir prieš valgį yra pagrindinė prevencijos priemonė.
  • Nagų priežiūra: trumpi, švarūs nagai sumažina kiaušinėlių kaupimosi riziką po nagais.
  • Reguliarus namų valymas: dažnas patalynės, rankšluosčių ir drabužių skalbimas, taip pat paviršių valymas, gali padėti sumažinti kiaušinėlių plitimą.
  • Uždarų patalpų vėdinimas: vėdinant patalpas galima sumažinti kiaušinėlių kiekį ore.
  • Bendras higienos laikymasis: vengti dalintis rankšluosčiais, drabužiais ar kitais asmeniniais daiktais su kitais šeimos nariais ar draugais.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/pinworm/symptoms-causes/syc-20376382
  2. https://www.sciencedirect.com/topics/immunology-and-microbiology/enterobius
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9979069/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)