Hormonų sutrikimai moterims gali paveikti menstruacijų ciklą, vaisingumą, odą, plaukus, svorį, nuotaiką, energijos lygį, miegą ir bendrą savijautą. Hormonai veikia kaip organizmo signalų sistema, todėl net nedideli jų svyravimai kartais sukelia aiškius simptomus: nereguliarias mėnesines, gausų kraujavimą, spuogus, plaukų slinkimą, nuovargį, dirglumą ar svorio pokyčius.
Svarbu suprasti, kad hormonų pokyčiai ne visada reiškia ligą. Tam tikri svyravimai yra normalūs paauglystėje, po gimdymo, žindymo laikotarpiu, prieš menstruacijas, perimenopauzėje ir menopauzėje. Tačiau jei simptomai stiprūs, užsitęsę, trikdo kasdienybę arba atsiranda staiga, reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.
- Kas tai? Hormonų sutrikimai moterims reiškia, kad tam tikrų hormonų kiekis arba jų pusiausvyra neatitinka organizmo poreikių.
- Dažni simptomai: Nereguliarios mėnesinės, gausus ar retas kraujavimas, spuogai, plaukų slinkimas, nuovargis, svorio pokyčiai, nuotaikų kaita, nemiga ar sumažėjęs lytinis potraukis.
- Galimos priežastys: Policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės ligos, stresas, perimenopauzė, menopauzė, nėštumas, žindymas, svorio pokyčiai ar kai kurie vaistai.
- Tyrimai: Gydytojas gali skirti kraujo tyrimus, skydliaukės hormonų tyrimus, lytinių hormonų tyrimus, gliukozės ir insulino vertinimą, echoskopiją ar kitus tyrimus pagal simptomus.
- Kada kreiptis? Jei mėnesinės dingsta, kraujavimas labai gausus, atsiranda stiprus plaukuotumas, nevaisingumas, krūtų išskyros, staigus svorio pokytis ar ryškus nuovargis, reikalinga gydytojo konsultacija.
Kas yra hormonų sutrikimai moterims?
Hormonų sutrikimai moterims atsiranda tada, kai hormonų gamyba, išsiskyrimas arba poveikis audiniams tampa netolygus. Hormonai reguliuoja menstruacijų ciklą, ovuliaciją, medžiagų apykaitą, odos būklę, plaukų augimą, miegą, emocinę savijautą, kaulų stiprumą ir daugelį kitų procesų.
Moterų sveikatai ypač svarbūs estrogenai, progesteronas, testosteronas, skydliaukės hormonai, prolaktinas, insulinas ir kortizolis. Kai kurių hormonų kiekis natūraliai kinta ciklo metu, todėl vieną savaitę moteris gali jaustis energingesnė, kitą – jautresnė, labiau pavargusi ar linkusi į patinimą. Tai gali būti normalu, jei pokyčiai nėra labai stiprūs ir netrikdo gyvenimo.
Tačiau jei hormonų pusiausvyra sutrinka ilgesniam laikui, simptomai gali tapti aiškesni. Gali dingti ovuliacija, ciklas tampa nereguliarus, atsiranda odos problemų, svorio augimas, plaukų slinkimas, karščio bangos, nuotaikų svyravimai ar nuolatinis nuovargis. Tokiais atvejais svarbu ne spėlioti, o ieškoti priežasties.
„Hormoniniai simptomai turi būti vertinami kartu su ciklo istorija, medžiagų apykaitos požymiais ir bendra moters sveikata, nes vienas tyrimas retai pasako visą istoriją.“
– Dr. Mary Jane Minkin, ginekologė
Dažniausi hormonų sutrikimų simptomai
Hormonų sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, nes hormonai veikia daugelį organizmo sistemų. Vienai moteriai pirmasis požymis gali būti nereguliarios mėnesinės, kitai – spuogai, plaukų slinkimas, staigus svorio augimas arba nuolatinis nuovargis. Kartais simptomai vystosi lėtai, todėl moteris prie jų pripranta ir ilgai nesikreipia pagalbos.
Dažnai hormoniniai sutrikimai pastebimi pagal menstruacijų ciklą. Ciklas gali pailgėti, sutrumpėti, tapti nereguliarus, mėnesinės gali būti labai gausios, skausmingos arba visai išnykti. Jei ciklas staiga pasikeičia be aiškios priežasties, verta tai aptarti su gydytoju.
Kiti požymiai gali būti susiję su oda, plaukais, svoriu, miego kokybe, emocijomis ir lytiniu gyvenimu. Pavyzdžiui, padidėjęs androgenų poveikis gali būti susijęs su spuogais, riebesne oda ar stipresniu plaukuotumu, o skydliaukės sutrikimai gali lemti nuovargį, šalčio ar karščio netoleravimą, svorio pokyčius ir širdies plakimo pokyčius.
Hormonų sutrikimų simptomai pagal kūno sistemas
| Sritis | Galimi simptomai | Ką svarbu pastebėti? |
|---|---|---|
| Menstruacijų ciklas | Nereguliarios mėnesinės, dingusios mėnesinės, labai gausus ar labai retas kraujavimas. | Ciklo trukmę, kraujavimo kiekį, skausmą, kraujavimą tarp mėnesinių. |
| Oda ir plaukai | Spuogai, riebi oda, plaukų slinkimas, sustiprėjęs plaukuotumas veide ar kūne. | Ar pokyčiai atsirado staiga, ar kartu pakito ciklas. |
| Svoris ir medžiagų apykaita | Svorio augimas, sunkumas numesti svorio, staigus liesėjimas, padidėjęs alkis ar potraukis saldumynams. | Ar keitėsi mityba, fizinis aktyvumas, miegas, streso lygis. |
| Nuotaika ir miegas | Dirglumas, nerimas, nuotaikų svyravimai, nemiga, prastesnė koncentracija. | Ar simptomai kartojasi tam tikroje ciklo fazėje, ar tęsiasi nuolat. |
| Lytinė ir reprodukcinė sveikata | Sumažėjęs lytinis potraukis, makšties sausumas, sunkumai pastoti, ovuliacijos sutrikimai. | Amžių, ciklo reguliarumą, gimdymus, žindymą, vartojamus vaistus. |
Menstruacijų ciklo pokyčiai
Menstruacijų ciklas yra vienas jautriausių hormonų pusiausvyros rodiklių. Jei ciklas tampa labai nereguliarus, mėnesinės dingsta keliems mėnesiams, kraujavimas tampa neįprastai gausus arba atsiranda kraujavimas tarp mėnesinių, tai gali rodyti hormonų sutrikimą ar kitą ginekologinę būklę.
Ciklo pokyčius gali sukelti stresas, staigus svorio kritimas, intensyvus sportas, policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės sutrikimai, padidėjęs prolaktinas, perimenopauzė, nėštumas ar kai kurie vaistai. Todėl vien pagal ciklo pokytį negalima tiksliai nustatyti priežasties.
Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei mėnesinės dingo ir yra nėštumo galimybė, jei kraujavimas labai gausus, jei reikia labai dažnai keisti higienos priemones, jei atsiranda silpnumas, galvos svaigimas ar kraujavimas po lytinių santykių. Tokie požymiai reikalauja medicininio įvertinimo.
Odos, plaukų ir svorio pokyčiai
Hormonų sutrikimai moterims dažnai pastebimi per odą ir plaukus. Spuogai suaugusios moters amžiuje, ypač smakro ir žandikaulio srityje, gali būti susiję su androgenų poveikiu. Sustiprėjęs plaukuotumas virš lūpos, ant smakro, krūtinės ar pilvo taip pat gali rodyti androgenų perteklių arba padidėjusį jautrumą šiems hormonams.
Plaukų slinkimas gali būti susijęs su skydliaukės sutrikimais, geležies trūkumu, stresu, pogimdyminiais hormonų pokyčiais, androgeniniu poveikiu ar kitomis priežastimis. Todėl vien hormonų tyrimų kartais nepakanka – gali reikėti įvertinti kraujo atsargas, mitybą, ligas, vaistus ir bendrą sveikatą.
Svorio pokyčiai taip pat gali turėti hormoninį pagrindą, bet ne visada. Jei svoris auga nepaisant panašios mitybos ir aktyvumo, kartu yra nuovargis, šalčio netoleravimas, patinimas ar mieguistumas, verta įvertinti skydliaukę. Jei svorio augimas susijęs su nereguliariu ciklu, spuogais ir padidėjusiu plaukuotumu, gali būti svarbu įvertinti policistinių kiaušidžių sindromą ir insulino apykaitą.
Požymiai, kurie gali rodyti skirtingus hormoninius sutrikimus
| Požymių derinys | Galima kryptis | Ką gali vertinti gydytojas? |
|---|---|---|
| Nereguliarus ciklas, spuogai, sustiprėjęs plaukuotumas | Galimas androgenų perteklius ar policistinių kiaušidžių sindromas. | Lytinius hormonus, kiaušidžių echoskopiją, gliukozės ir insulino apykaitą. |
| Nuovargis, svorio augimas, šalčio netoleravimas, sausa oda | Galimas skydliaukės veiklos sulėtėjimas. | Skydliaukės hormonus ir antikūnus pagal situaciją. |
| Karščio bangos, miego sutrikimai, ciklo trumpėjimas ar retėjimas | Galima perimenopauzė ar menopauzės pradžia. | Amžių, ciklo pokyčius, simptomų stiprumą, bendrą sveikatos riziką. |
| Pieno išskyros iš krūtų, dingusios mėnesinės, nevaisingumas | Galimas prolaktino padidėjimas ar kitos priežastys. | Prolaktiną, nėštumo galimybę, vaistus, hipofizės vertinimą pagal poreikį. |
| Dirglumas, nerimas, nemiga, stiprus PMS | Gali būti ciklo hormonų svyravimai, stresas ar kiti veiksniai. | Ciklo ryšį su simptomais, miegą, skydliaukę, psichikos sveikatą. |
Policistinių kiaušidžių sindromas
Policistinių kiaušidžių sindromas yra viena dažnesnių hormoninių būklių, galinčių paveikti ciklą, odą, plaukuotumą, ovuliaciją ir medžiagų apykaitą. Jis gali pasireikšti nereguliariomis mėnesinėmis, retomis ovuliacijomis, spuogais, sustiprėjusiu plaukuotumu, plaukų retėjimu ar sunkumu pastoti.
Ne visos moterys, turinčios policistinių kiaušidžių sindromą, atrodo vienodai. Vienos turi antsvorio, kitos yra normalaus svorio. Vienoms ryškiausias simptomas yra ciklo nereguliarumas, kitoms – odos problemos ar padidėjęs plaukuotumas. Todėl diagnozė neturėtų būti nustatoma vien pagal echoskopijos vaizdą ar vieną simptomą.
Gydymas priklauso nuo tikslo: ar svarbiausia sureguliuoti ciklą, sumažinti androgenų požymius, pagerinti ovuliaciją, gydyti nevaisingumą ar mažinti metabolinę riziką. Dažnai svarbi mityba, fizinis aktyvumas, svorio korekcija, vaistai ciklui ar androgenų poveikiui reguliuoti, o planuojant nėštumą – ovuliacijos vertinimas.
Skydliaukės hormonų sutrikimai
Skydliaukė gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos lygį, širdies ritmą, kūno temperatūrą, odos ir plaukų būklę, menstruacijų ciklą bei vaisingumą. Todėl skydliaukės sutrikimai moterims gali atrodyti kaip bendras nuovargis, svorio pokyčiai, emocinis jautrumas ar ciklo nereguliarumas.
Kai skydliaukės veikla sulėtėja, moteris gali jausti nuovargį, mieguistumą, šalčio netoleravimą, odos sausumą, plaukų slinkimą, vidurių užkietėjimą, svorio augimą ar gausesnes mėnesines. Kai skydliaukės veikla per aktyvi, gali atsirasti širdies plakimas, nerimas, prakaitavimas, karščio netoleravimas, svorio kritimas, rankų drebulys, silpnumas ar retesnės mėnesinės.
Skydliaukės hormonų sutrikimų simptomai gali būti panašūs į streso, pervargimo, geležies trūkumo ar perimenopauzės požymius, todėl svarbu atlikti tyrimus. Dažniausiai pradedama nuo TSH tyrimo, o pagal situaciją gydytojas gali skirti laisvo tiroksino, laisvo trijodtironino ar skydliaukės antikūnų tyrimus.
Skydliaukės sutrikimų požymiai moterims
| Sutrikimo kryptis | Dažni požymiai | Ką svarbu įvertinti? |
|---|---|---|
| Sulėtėjusi skydliaukės veikla | Nuovargis, mieguistumas, šalčio netoleravimas, svorio augimas, sausa oda, plaukų slinkimas, gausesnės mėnesinės. | TSH, laisvą tiroksiną, antikūnus, geležies atsargas ir kitus nuovargio veiksnius. |
| Padidėjusi skydliaukės veikla | Širdies plakimas, nerimas, prakaitavimas, karščio netoleravimas, svorio kritimas, rankų drebulys, retesnės mėnesinės. | Skydliaukės hormonus, širdies ritmą, kūno svorio pokyčius, akių simptomus. |
| Autoimuniniai skydliaukės sutrikimai | Simptomai gali būti įvairūs, kartais ilgai neryškūs. | Skydliaukės antikūnus, echoskopiją pagal poreikį, šeimos ligų istoriją. |
| Pogimdyminiai skydliaukės pokyčiai | Nuovargis, nerimas, širdies plakimas, vėliau mieguistumas, svorio pokyčiai ar nuotaikos svyravimai. | Laiką po gimdymo, žindymą, ciklo grįžimą, pogimdyminę emocinę savijautą. |
Prolaktino padidėjimas
Prolaktinas yra hormonas, susijęs su pieno gamyba po gimdymo, tačiau jo padidėjimas ne nėštumo ar žindymo metu gali sutrikdyti menstruacijų ciklą ir ovuliaciją. Moteriai gali dingti mėnesinės, ciklas gali tapti nereguliarus, gali būti sunkiau pastoti arba atsirasti pieno tipo išskyros iš krūtų.
Prolaktinas gali padidėti dėl nėštumo, žindymo, streso, kai kurių vaistų, skydliaukės veiklos sulėtėjimo, krūtų dirginimo ar hipofizės pokyčių. Todėl vien padidėjęs tyrimo rezultatas dar nereiškia vienos konkrečios diagnozės. Kartais tyrimą reikia kartoti tinkamomis sąlygomis, nes prolaktino kiekis gali svyruoti.
Jei moteris pastebi pieno išskyras iš krūtų, nors nėra nėščia ir nežindo, jei mėnesinės dingsta arba nepavyksta pastoti, verta kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu pasitarti, jei kartu yra galvos skausmai, regėjimo pokyčiai ar labai didelis prolaktino kiekis.
Perimenopauzė ir menopauzė
Perimenopauzė yra laikotarpis prieš menopauzę, kai kiaušidžių hormonų gamyba tampa nepastovi. Ciklas gali sutrumpėti, pailgėti, tapti nereguliarus, o kraujavimo pobūdis gali keistis. Kartu gali atsirasti karščio bangos, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai, nuotaikų svyravimai, makšties sausumas ar sumažėjęs lytinis potraukis.
Menopauzė nustatoma tada, kai mėnesinių nėra 12 mėnesių iš eilės ir nėra kitos aiškios priežasties. Šiuo laikotarpiu estrogenų sumažėjimas gali paveikti kaulus, širdies ir kraujagyslių sveikatą, makšties gleivinę, šlapimo takus, miegą ir nuotaiką. Simptomų stiprumas labai individualus: vienoms moterims jie lengvi, kitoms trukdo kasdieniam gyvenimui.
Gydymas priklauso nuo simptomų, amžiaus, sveikatos rizikos, šeimos istorijos ir moters poreikių. Kai kuriais atvejais svarstoma hormonų terapija, vietiniai makšties estrogenai, nehormoniniai vaistai, miego, fizinio aktyvumo, mitybos ir streso valdymo korekcija. Sprendimas dėl gydymo turi būti individualus ir aptartas su gydytoju.
Perimenopauzės ir menopauzės simptomai
| Simptomų grupė | Kaip gali pasireikšti? | Kada verta kreiptis? |
|---|---|---|
| Ciklo pokyčiai | Mėnesinės tampa nereguliarios, kartais dažnesnės, kartais retesnės, kraujavimas kinta. | Jei kraujavimas labai gausus, užsitęsęs, pasireiškia po lytinių santykių ar po menopauzės. |
| Karščio bangos | Staigus karščio pojūtis, prakaitavimas, širdies plakimas, paraudimas. | Jei simptomai trikdo miegą, darbą ar gyvenimo kokybę. |
| Miegas ir nuotaika | Nemiga, dažni prabudimai, dirglumas, nerimas, nuotaikų svyravimai. | Jei simptomai užsitęsia, stiprėja ar blogina kasdienę veiklą. |
| Makšties ir šlapimo takų simptomai | Sausumas, skausmas lytinių santykių metu, dažnesnis šlapinimasis, pasikartojantis diskomfortas. | Jei simptomai kartojasi, sukelia skausmą ar trukdo lytiniam gyvenimui. |
| Kaulų ir medžiagų apykaitos pokyčiai | Didėja kaulų retėjimo rizika, gali keistis riebalų pasiskirstymas, mažėti raumenų masė. | Jei yra lūžių rizika, ankstyva menopauzė ar šeiminė osteoporozės istorija. |
Stresas, miegas ir kortizolis
Stresas ir miego trūkumas gali paveikti hormonų reguliaciją, menstruacijų ciklą, apetitą, svorį, energiją ir nuotaiką. Kortizolis, vadinamas streso hormonu, natūraliai kinta per parą, tačiau ilgalaikis stresas, per mažas miegas ir nuolatinis pervargimas gali išbalansuoti organizmo atsistatymą.
Kai moteris ilgai patiria stresą, gali sutrikti ovuliacija, mėnesinės gali vėluoti, sustiprėti priešmenstruaciniai simptomai, padidėti potraukis saldumynams, pablogėti miegas ar atsirasti dirglumas. Kartais ciklo sutrikimas būna laikinas, bet jei jis kartojasi arba mėnesinės dingsta, reikia gydytojo įvertinimo.
Svarbu nepaversti streso vienintele visų hormoninių simptomų priežastimi. Nuovargis, svorio pokyčiai, miego sutrikimai ir ciklo nereguliarumas gali būti susiję ir su skydliauke, policistinių kiaušidžių sindromu, mažakraujyste, vaistais, depresija ar kitomis būklėmis. Todėl gyvenimo būdas svarbus, bet tyrimų kartais vis tiek reikia.
Kokie tyrimai atliekami įtariant hormonų sutrikimus?
Tyrimai parenkami pagal simptomus, amžių, ciklo fazę, nėštumo galimybę, vartojamus vaistus ir bendrą sveikatos būklę. Nėra vieno universalaus hormonų tyrimų rinkinio, kuris tiktų visoms moterims. Kai kurie hormonai turi būti tiriami tam tikromis ciklo dienomis, todėl svarbu laikytis gydytojo nurodymų.
Dažnai pradedama nuo nėštumo testo, bendro kraujo tyrimo, feritino, skydliaukės tyrimų, gliukozės apykaitos vertinimo, prolaktino, lytinių hormonų ar androgenų tyrimų. Jei yra nereguliarus ciklas, skausmai, gausus kraujavimas ar įtariamos kiaušidžių problemos, gali būti atliekama ginekologinė echoskopija.
Savavališkai darytis daug hormonų tyrimų be gydytojo plano ne visada naudinga. Rezultatai gali būti sunkiai interpretuojami, jei nežinoma ciklo diena, vartojami hormoniniai preparatai, neseniai nutraukta kontracepcija, yra nėštumas, žindymas ar stiprus stresas. Gydytojas padeda susieti tyrimus su simptomais.
Dažniausiai svarstomi tyrimai
| Tyrimas | Kada gali būti skiriamas? | Ką svarbu žinoti? |
|---|---|---|
| Nėštumo testas | Kai vėluoja ar dingo mėnesinės, yra pykinimas, krūtų jautrumas ar nėštumo galimybė. | Nėštumas visada turi būti atmestas prieš vertinant kai kuriuos ciklo sutrikimus. |
| TSH ir skydliaukės hormonai | Esant nuovargiui, svorio pokyčiams, ciklo sutrikimams, širdies plakimui ar šalčio netoleravimui. | Rezultatus reikia vertinti pagal simptomus, nėštumą, vaistus ir bendrą sveikatą. |
| Prolaktinas | Kai dingsta mėnesinės, sunku pastoti ar yra pieno tipo išskyros iš krūtų. | Tyrimą kartais reikia kartoti, nes prolaktiną veikia stresas, miegas ir kai kurie vaistai. |
| Androgenai | Esant spuogams, sustiprėjusiam plaukuotumui, plaukų retėjimui ar įtariant policistinių kiaušidžių sindromą. | Vien tyrimo nepakanka – svarbūs simptomai, ciklas ir echoskopija pagal poreikį. |
| Gliukozė, insulinas, lipidai | Kai įtariamas insulino atsparumas, policistinių kiaušidžių sindromas ar metabolinė rizika. | Gali padėti įvertinti ne tik hormonus, bet ir ilgalaikę sveikatos riziką. |
| Ginekologinė echoskopija | Kai ciklas nereguliarus, kraujavimas neįprastas, įtariamos kiaušidžių ar gimdos priežastys. | Echoskopijos vaizdas vertinamas kartu su simptomais ir tyrimais. |
Kaip gydomi hormonų sutrikimai moterims?
Hormonų sutrikimų gydymas priklauso nuo priežasties. Jei sutrikimą sukelia skydliaukės liga, gydoma skydliaukė. Jei simptomai susiję su policistinių kiaušidžių sindromu, gydymas gali apimti gyvenimo būdo korekciją, ciklo reguliavimą, androgenų simptomų mažinimą ar pagalbą ovuliacijai. Jei simptomai susiję su menopauze, sprendžiama dėl hormoninio ar nehormoninio gydymo.
Gydymas gali būti medikamentinis ir nemedikamentinis. Kartais pakanka miego, svorio, fizinio aktyvumo, streso valdymo ir mitybos korekcijos, tačiau kai kuriais atvejais būtini vaistai. Tai gali būti skydliaukės hormonai, hormoninė kontracepcija, progesterono preparatai, ovuliaciją skatinantys vaistai, vaistai prolaktinui mažinti, menopauzės hormonų terapija ar kiti gydytojo paskirti preparatai.
Svarbiausia nesigydyti hormonais savarankiškai. Netinkamai vartojami hormoniniai preparatai gali sutrikdyti ciklą, maskuoti diagnozę, didinti šalutinio poveikio riziką arba netikti dėl individualių sveikatos veiksnių. Gydymas turėtų būti parenkamas pagal diagnozę, tyrimus, amžių, nėštumo planus ir bendrą riziką.
Hormonų pusiausvyra vertinama pagal visą organizmo vaizdą
Hormonų sutrikimai moterims gali būti laikini arba susiję su konkrečia liga. Kartais simptomus sukelia stresas, miego trūkumas, svorio pokyčiai ar gyvenimo etapas, pavyzdžiui, perimenopauzė. Kitais atvejais priežastis gali būti policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės veiklos sutrikimas, padidėjęs prolaktinas, insulino atsparumas ar kita būklė.
Svarbiausia nebandyti diagnozuoti savęs vien pagal vieną simptomą ar vieną tyrimo rezultatą. Jei ciklas tampa nereguliarus, mėnesinės dingsta, kraujavimas labai gausus, atsiranda stiprus plaukuotumas, plaukų slinkimas, nevaisingumas, karščio bangos, staigus svorio pokytis ar nuolatinis nuovargis, verta kreiptis į gydytoją. Tinkamai įvertinus priežastį, gydymas gali būti daug tikslesnis ir saugesnis.
Dažniausiai užduodami klausimai apie hormonų sutrikimus moterims
Kokie dažniausi hormonų sutrikimų simptomai moterims?
Ar nereguliarios mėnesinės visada reiškia hormonų sutrikimą?
Kokios ligos dažniausiai sukelia hormonų sutrikimus?
Kada dėl hormonų sutrikimų reikia kreiptis į gydytoją?
Kokie tyrimai atliekami įtariant hormonų sutrikimus?
Ar galima hormonų sutrikimus gydyti natūraliai?
Ar hormonų tyrimus galima pasidaryti savarankiškai?
Ar hormonų sutrikimai gali trukdyti pastoti?
Kiti straipsniai
Surakinta ar pasitempta nugara: ką daryti?
