Apibūdinimas
Centrinio veikimo miorelaksantas, kuris slopina
CNS ir nervinių impulsų sklidimą nugaros smegenimis.
Indikacijos
Sunkios lėtinės skeleto raumenų spazminės būklės,
sukeltos išsėtinės sklerozės ar dalinės trauminės
nugaros smegenų pažaidos, gydymas.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai ar bet kuriai pagalbinei
medžiagai; aktyvi pepsinė opa. Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Iš pradžių po 5 mg
3 kartus per parą, kas 3 dienas vienkartinę dozę
didinti po 5 mg, kol pasireikš terapinis poveikis
(daugumai pacientų reikia 30 – 75 mg per parą); didžiausia
paros dozė – 100 mg.
Vaikams. Per burną. 1-2 metų – iš pradžių 300 mikrogramų/
kg per parą (suvartoti per 4 kartus), palaipsniui
didinti iki 0,75-2 mg/kg (10 20 mg) per
parą (suvartoti per 4 kartus), 2-6 metų – iš pradžių
300 mikrogramų/kg per parą (suvartoti per
4 kartus), palaipsniui didinti iki 0,75-2 mg/kg (20
30 mg) per parą (suvartoti per 4 kartus), 6-8 metų
– iš pradžių 300 mikrogramų/kg per parą (suvartoti
per 4 kartus), palaipsniui didinti iki 0,75-2 mg/
kg (30 – 40 mg) per parą (suvartoti per 4 kartus),
8 – 10 metų – iš pradžių 300 mikrogramų/kg per
parą (suvartoti per 4 kartus), palaipsniui didinti iki
0,75-2 mg/kg (iki 60 mg) per parą (suvartoti per 4
kartus), nuo 10 metų – iš pradžių po 5 mg 2 kartus
per parą, didžiausia paros dozė – 2,5 mg/kg. Vartoti
valgio metu. Vartojimo negalima nutraukti staiga.
Jei per 6 sav. terapinis poveikis nepasireiškia, gydymo
taktiką apsvarstyti iš naujo.
Senyviems. Dozės koreguoti nereikia, tačiau ją didinti
itin atsargiai.
IFN. Iš pradžių 5 mg per parą.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažniausios: sedacija, mieguistumas, kvėpavimo
slopinimas, svaigulys, nuovargis, išsekimas, sumišimas,
galvos svaigimas, galvos skausmas, nemiga,
euforija, depresija, raumenų silpnumas, ataksija,
tremoras, haliucinacijos, košmariški sapnai,
raumenų skausmas, nistagmas; sutrikusi akomodacija,
sutrikusi rega; sumažėjusi širdies išmetimo
frakcija, hipotenzija; pykinimas, sutrikęs virškinimas,
burnos džiūvimas, raugėjimas, vėmimas,
vidurių užkietėjimas, viduriavimas; sustiprėjęs
prakaitavimas, bėrimas; poliurija, šlapimo nelaikymas,
dizurija.
Kitos: parestezija, dizartrija, sutrikęs skonio pojūtis,
hipotermija; pilvo skausmas; sutrikusi kepenų
funkcija; šlapimo susilaikymas; sutrikusi erekcija;
spazminės būklės sustiprėjimas, raumenų hipotonija.
Nėštumas
Rizikos kategorija – C. Teratogeniškas gyvūnams.
Patenka per placentos barjerą. Vartoti tik neabejotinai
būtinais atvejais.
Žindymas
Nedaug baklofeno patenka į moters pieną. Žindyti
nerekomenduojama.
Įspėjimai
Atsargiai skirti, kai yra psichikos liga, parkinsonizmas,
smegenų kraujagyslių liga, kvėpavimo nepakankamumas,
epilepsija, padidėjęs šlapimo pūslės rauko tonusas, diabetas, IFN, KFN, jei buvo pepsinė
opa, taip pat senyviems asmenims. Gali trikdyti
gebėjimą vairuoti ir dirbti su technika. Nenutraukti
staiga (ne greičiau kaip per 1-2 sav.). Sustiprėjus
spazminei būklei vartojimą nutraukti, pasireiškus
raumenų hipotonijai – mažinti dozę.
Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė