Varliuko poza naujagimiui: kada ji normali ir kada reikėtų sunerimti?

Daugelis tėvų pastebi, kad naujagimis dažnai guli plačiai praskėtęs kojytes, sulenkęs kelius ir klubus. Tokia padėtis primena varliuko pozą, todėl neretai kyla klausimas, ar tai normalu, ar gali būti sveikatos sutrikimo požymis.

Daugeliu atvejų varliuko poza naujagimiui yra visiškai normali. Devynis mėnesius gimdoje kūdikis praleido susirietęs ankštoje erdvėje, todėl po gimimo kurį laiką natūraliai išlieka vadinamoji fiziologinė lenkimo padėtis – sulenkti klubai, keliai ir pritrauktos kojytės.

Vis dėlto kartais neįprasta kojų padėtis, jų asimetrija ar riboti judesiai gali būti susiję su klubų sąnarių vystymosi sutrikimais ar kitomis būklėmis. Todėl tėvams svarbu žinoti, kokia poza laikoma normalia, o kada verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Kas yra varliuko poza naujagimiui?

Varliuko poza naujagimiui – tai padėtis, kai kūdikio klubai ir keliai yra sulenkti, o kojytės natūraliai pasisukusios į šonus. Gulint ant nugaros ar pilvo, naujagimis gali atrodyti taip, tarsi jo kojos būtų šiek tiek praskėstos ir pritrauktos prie kūno.

Tokia padėtis dažniausiai yra normali. Ji susijusi su tuo, kad gimdoje kūdikis ilgą laiką buvo susirietęs, o jo klubai ir keliai buvo sulenkti. Po gimimo raumenys ir sąnariai dar kurį laiką išlaiko šią įprastą padėtį.

„Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis sulenktos ir šiek tiek praskėstos naujagimio kojytės dažniausiai yra fiziologinė padėtis, o ne sutrikimo požymis.“ – prof. John M. Graham Jr., pediatras

Svarbu atskirti natūralią varliuko pozą nuo padėties, kuri kelia įtarimų. Jei abi kojytės juda panašiai, kūdikis jas aktyviai lanksto, nėra ryškios asimetrijos, o profilaktinių apžiūrų metu gydytojas nepastebi pakitimų, tokia poza dažniausiai laikoma normalia.

Tėvams nereikėtų bandyti tiesinti kūdikio kojų ar keisti jų padėties jėga. Naujagimio sąnariai ir raumenys dar labai jautrūs, todėl geriausia leisti kūnui vystytis natūraliai, kartu stebint, ar judesiai išlieka simetriški.

Kodėl naujagimis guli varliuko poza?

Varliuko poza yra natūrali naujagimio laikysena, kuri susiformuoja dar prieš gimimą. Devynis nėštumo mėnesius kūdikis gimdoje praleidžia ribotoje erdvėje, todėl jo klubai ir keliai būna sulenkti, o kojytės – šiek tiek praskėstos. Po gimimo kūnas iš karto neprisitaiko prie naujos padėties, todėl ši laikysena kurį laiką išlieka.

Pirmosiomis savaitėmis naujagimio raumenų tonusas taip pat skiriasi nuo vyresnių kūdikių. Vyrauja vadinamasis fiziologinis lenkimo tonusas, dėl kurio rankytės ir kojytės natūraliai išlieka sulenktos. Tai yra normalus nervų sistemos vystymosi etapas.

„Naujagimiai gimsta su fiziologiniu lenkimo tonusu. Sulenktos galūnės pirmosiomis gyvenimo savaitėmis yra normali raidos dalis ir palaipsniui keičiasi kūdikiui augant.“ – prof. Karen J. Marcdante, pediatrė

Varliuko poza taip pat padeda kūdikiui jaustis stabiliau. Sulenktos kojytės ir rankytės suteikia saugumo jausmą, primenantį padėtį gimdoje. Dėl šios priežasties daugelis naujagimių nusiramina, kai yra laikomi taip, kad jų galūnės gali išlikti natūraliai sulenktos.

Poza pamažu keičiasi augant kūdikiui. Stiprėjant kaklo, liemens ir kojų raumenims, jis pradeda aktyviau judėti, dažniau ištiesia kojas, verčiasi, o vėliau mokosi sėdėti, ropoti ir vaikščioti. Todėl ryški varliuko poza dažniausiai pastebima tik pirmosiomis gyvenimo savaitėmis ir mėnesiais.

Jei kūdikio abi kojytės juda vienodai, nėra skausmo požymių, klubai juda laisvai, o profilaktinių patikrų metu gydytojas nenustato pakitimų, varliuko poza laikoma natūralia naujagimio raidos dalimi.

Kada varliuko poza yra normali?

Daugeliu atvejų varliuko poza naujagimiui yra visiškai normali ir nereikalauja jokio gydymo. Ji laikoma fiziologine naujagimio laikysena, jei kūdikis laisvai juda, abi kojytės atrodo panašiai, o profilaktinių apžiūrų metu gydytojas nepastebi klubų sąnarių ar kitų raidos sutrikimų.

Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis įprasta, kad gulėdamas ant nugaros naujagimis laiko klubus ir kelius sulenktus, o šlaunys būna šiek tiek atitrauktos į šonus. Tokia padėtis dažnai išlieka ir nešiojant kūdikį ant rankų – kojytės natūraliai apsiveja suaugusiojo liemenį.

„Sveikam naujagimiui sulenkta klubų ir kelių padėtis yra normali laikysena, atspindinti prisitaikymą po gimimo ir fiziologinį raumenų tonusą.“ – prof. Stuart L. Weinstein, vaikų ortopedas

Varliuko poza paprastai laikoma normalia, jei:

• abi kojytės juda vienodai laisvai;
• klubai lengvai išsiskleidžia į šonus;
• nėra ryškios kojų ilgio ar odos raukšlių asimetrijos;
• kūdikis neverkia ar nerodo skausmo judinant kojas;
• profilaktinių apžiūrų metu gydytojas nenustato klubų sąnarių pakitimų.

Normalu ir tai, kad vieną akimirką kūdikis laiko kojytes labiau sulenktas, o kitą – trumpam jas ištiesia. Augant ir stiprėjant raumenims ši poza tampa vis mažiau ryški. Paprastai per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius kūdikio judesiai tampa vis aktyvesni, o kojų padėtis – įvairesnė.

Vien tik varliuko poza nėra klubų displazijos ar kitos ligos požymis. Dėl šios priežasties gydytojai visada vertina ne vien laikyseną, bet ir bendrą kūdikio judesių simetriją, klubų judrumą, augimą bei profilaktinių patikrų rezultatus. Jei visi šie rodikliai yra normalūs, tėvams dėl tokios pozos nerimauti nereikia.

Kada reikėtų sunerimti?

Nors varliuko poza dažniausiai yra normali naujagimio laikysena, kai kurie požymiai gali rodyti, kad reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Svarbiausia stebėti ne vien pačią kojyčių padėtį, bet ir tai, ar kūdikis juda simetriškai, ar nėra skausmo požymių ir ar klubai juda laisvai.

Sunerimti reikėtų, jei viena kojytė atrodo mažiau judri, kūdikis ją laiko kitaip nei kitą arba judinant kojas jaučiamas aiškus pasipriešinimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei viena kojytė atrodo trumpesnė, odos raukšlės ant šlaunų ar sėdmenų yra labai nevienodos arba keičiant sauskelnes klubai sunkiai išsiskleidžia į šonus.

„Tėvams nereikia diagnozuoti klubų problemų patiems. Tačiau jei jie pastebi ryškią asimetriją ar ribotą kojų judrumą, tai yra gera priežastis pasitarti su pediatru ar vaikų ortopedu.“ – prof. Stuart L. Weinstein, vaikų ortopedas

Gydytojo konsultacija taip pat reikalinga, jei judinant kojytes kūdikis nuolat verkia, atrodo, kad jam skauda, arba jei tėvai pastebi spragtelėjimą klubų srityje. Ne kiekvienas spragtelėjimas reiškia ligą, tačiau pasikartojantis ar kartu su ribotu judrumu pasireiškiantis požymis turėtų būti įvertintas specialisto.

Skubėti į priimamąjį dėl vien varliuko pozos dažniausiai nereikia, jei kūdikis gerai valgo, juda aktyviai, nėra skausmo požymių, o abi kojytės atrodo panašiai. Tačiau jei kyla abejonė, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju arba pediatru profilaktinės apžiūros metu.

Varliuko poza ir klubų sąnarių raida

Varliuko poza glaudžiai susijusi su naujagimio klubų sąnarių padėtimi. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis klubams palankiausia padėtis yra tada, kai kojytės yra šiek tiek sulenktos per klubus ir kelius bei natūraliai praskėstos į šonus. Tokia padėtis leidžia šlaunikaulio galvutei taisyklingai remtis į klubo sąnario duobę.

Dėl šios priežasties nerekomenduojama kūdikio kojų stipriai tiesinti ar glaudžiai suvystyti taip, kad jos negalėtų laisvai judėti. Per ankštas vystymas, kai kojos ištiesiamos ir suspaudžiamos kartu, gali būti nepalankus klubų sąnarių vystymuisi, ypač jei kūdikis turi polinkį į klubų displaziją.

„Sveikai klubų raidai svarbu leisti kūdikio kojoms būti sulenktoms ir laisvai judėti. Ankštas vystymas ištiesintomis kojomis nėra palankus klubų sąnariams.“ – prof. Charles T. Price, vaikų ortopedas

Klubų displazija – tai būklė, kai klubo sąnarys vystosi netaisyklingai arba šlaunikaulio galvutė nėra pakankamai stabiliai įsitaisiusi sąnario duobėje. Ji ne visada matoma plika akimi, todėl naujagimiams svarbios profilaktinės apžiūros. Gydytojas jų metu įvertina kojyčių judrumą, klubų stabilumą, raukšlių simetriją ir, jei reikia, paskiria klubų echoskopiją.

Varliuko poza pati savaime nereiškia klubų displazijos. Priešingai – natūraliai sulenktos ir praskėstos kojytės dažniausiai yra klubams palanki padėtis. Sunerimti reikėtų tik tada, jei kartu matoma asimetrija, ribotas vienos kojytės judėjimas, sunkus klubų atvedimas į šonus ar kiti gydytojo pastebėti pakitimai.

Kaip saugiai laikyti ir vystyti naujagimį?

Saugus naujagimio laikymas turėtų palaikyti natūralią kūdikio kūno padėtį. Tai reiškia, kad kojytės neturėtų būti priverstinai tiesinamos ar spaudžiamos viena prie kitos. Laikant kūdikį ant rankų, nešioklėje ar guldant, svarbu leisti klubams ir keliams išlikti šiek tiek sulenktiems.

Jei kūdikis nešiojamas nešioklėje, jo kojytės turėtų būti praskėstos ir sulenktos per klubus bei kelius – dažnai tai vadinama „M“ padėtimi. Tokia padėtis yra palankesnė klubų sąnariams nei laisvai kabančios ar priverstinai ištiesintos kojos.

„Kūdikių nešiojimo priemonės turėtų palaikyti šlaunis ir leisti klubams būti sulenktiems bei šiek tiek praskėstiems. Tai padeda išlaikyti natūralią ir klubams palankią padėtį.“ – prof. Charles T. Price, vaikų ortopedas

Vystant naujagimį svarbu neperveržti apatinės kūno dalies. Rankytės gali būti švelniai prilaikomos, jei kūdikį tai ramina, tačiau kojytėms turi likti pakankamai vietos judėti. Kūdikis turi galėti sulenkti kelius ir laisvai pajudinti klubus.

Nerekomenduojama standžiai vystyti taip, kad kojos būtų ištiesintos ir suglaustos. Toks vystymas gali būti nepalankus klubų sąnarių raidai, ypač kūdikiams, turintiems klubų displazijos rizikos veiksnių.

Jei tėvai naudoja miegmaišį, vokelį ar nešioklę, verta įsitikinti, kad kūdikio klubams yra pakankamai vietos. Priemonė neturėtų spausti kojų žemyn ar riboti natūralios varliuko padėties.

Ko nereikėtų daryti pastebėjus varliuko pozą?

Pastebėjus varliuko pozą, pirmiausia nereikėtų panikuoti. Daugeliui naujagimių tai yra normali, fiziologinė padėtis, susijusi su raumenų tonusu ir kūdikio padėtimi gimdoje.

Svarbiausia – nebandyti kojyčių tiesinti jėga. Naujagimio sąnariai, raiščiai ir raumenys dar labai jautrūs, todėl prievartinis kojų tiesinimas gali sukelti diskomfortą ir nėra naudingas raidai.

„Kūdikio kojų nereikia formuoti ar tiesinti rankomis. Sveikai raidai svarbiausia leisti judėti natūraliai ir reguliariai tikrinti klubų būklę profilaktinių apžiūrų metu.“ – prof. Stuart L. Weinstein, vaikų ortopedas

Taip pat nereikėtų naudoti standaus vystymo, kai kojos ištiesinamos ir suglaudžiamos. Jei kūdikis vystomas, apatinė kūno dalis turi likti laisvesnė, kad klubai ir keliai galėtų būti natūraliai sulenkti.

Nerekomenduojama savarankiškai atlikti intensyvių pratimų ar masažų, jei jų nepaskyrė specialistas. Jei tėvams atrodo, kad viena kojytė juda kitaip, klubai sunkiai išsiskleidžia ar kūdikis verkia judinant kojas, geriausia kreiptis į gydytoją, o ne bandyti problemą spręsti namuose.

Vien varliuko poza dažniausiai nėra priežastis riboti kūdikio judėjimą ar naudoti specialias priemones. Tačiau ji turėtų būti stebima kartu su kitais požymiais – judesių simetrija, klubų paslankumu ir bendru kūdikio vystymusi.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)