Menopauzės metu skauda pilvo apačią: priežastys, ar tai normalu ir ką daryti?

Menopauzė – tai natūralus, tačiau neretai nemalonus moters gyvenimo etapas, kai organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai. Vienas iš simptomų, kuris gali sukelti nerimą ar diskomfortą, yra skausmas pilvo apačioje. Nors daugeliui moterų tai gali pasirodyti netikėta – juk mėnesinės jau pasibaigusios – tačiau šis skausmas nėra retas reiškinys.

Skausmo pobūdis gali būti įvairus: bukas, maudžiantis, spazminis ar net aštrus. Jis gali atsirasti epizodiškai arba lydėti moterį nuolat. Dalis moterų šį skausmą sieja su virškinimo problemomis, kitos – su šlapimo pūsle ar ginekologiniais pakitimais. Dėl to svarbu suprasti, kada šis skausmas yra normalus, o kada – signalas apie rimtesnę problemą.

Ar pilvo skausmas menopauzės metu yra normalus reiškinys?

Trumpas atsakymas – gali būti, bet ne visada. Skausmas pilvo apačioje menopauzės metu dažnai susijęs su natūraliais organizmo pokyčiais, tačiau yra situacijų, kai jis gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus. Svarbiausia – nepanikuoti, bet įsiklausyti į savo kūną ir įvertinti, kaip dažnai, kada ir kokio pobūdžio tas skausmas yra.

Kada skausmas gali būti fiziologinis?

Dalis pilvo apačios skausmų menopauzės metu yra susiję su:

• Hormonų disbalansu, ypač kai estrogenų kiekis mažėja, o audiniai tampa jautresni.
• Gimdos ar kiaušidžių susitraukimais, net jei mėnesinės jau pasibaigusios – ypač ankstyvos menopauzės fazėje.
• Žarnyno ar šlapimo pūslės jautrumu, kuris dažnėja dėl gleivinių plonėjimo.
• Raumenų ar raiščių įtampa, ypač jei moteris mažiau juda, ilgai sėdi arba patiria lėtinį stresą.

Tokiu atveju skausmas būna trumpalaikis, silpnas arba susijęs su fiziniu krūviu, tam tikru maistu ar laikysena. Jei jis praeina savaime, dažnai kartojasi tam tikrais ciklais (net jei be menstruacijų) ir nėra lydimas kitų simptomų – tai gali būti laikomas normalia kūno reakcija į pokyčius.

Kada būtina sunerimti?

Tačiau yra situacijų, kai skausmas nėra normalus ir gali būti rimtos ligos požymis. Reikėtų sunerimti, jei:

• Skausmas yra nuolatinis, stiprėjantis ar nepakeliamas
• Jis lydi kraujavimas, net labai silpnas
• Atsiranda karščiavimas, pykinimas, svorio kritimas
• Skausmas spinduliuoja į nugarą, kirkšnį ar šlaunį
• Pastebite pilvo pūtimą, dažną šlapinimąsi ar tuštinimosi pokyčius

Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją, ginekologą ar vidaus ligų specialistą – tai gali būti ženklas apie miomas, kiaušidžių cistas, endometriozės liekanas, šlapimo takų infekcijas ar net onkologinius procesus, kurie menopauzės metu tampa sunkiau pastebimi dėl sumažėjusio ciklinio aktyvumo.

Galimos priežastys, kodėl menopauzės metu skauda pilvo apačią

Pilvo apačios skausmai menopauzės laikotarpiu gali kilti dėl įvairių organizmo sistemų pokyčių. Nors pirmiausia įtariami lytiniai organai, dažnai tai būna ne viena priežastis, o keli veiksniai iš karto – hormonai, virškinimas, šlapimo sistema, raumenų tonusas ar net psichologinė būklė. Svarbu pažvelgti plačiau ir nepamesti bendro vaizdo.

Hormoniniai pokyčiai

Estrogenų kiekio mažėjimas yra vienas ryškiausių menopauzės požymių. Šis hormonas veikia ne tik gimdą ar makštį, bet ir raumenų elastingumą, audinių drėgmę, kraujotaką, skausmo slenkstį. Kai estrogenų sumažėja, audiniai tampa jautresni, raumenys – standesni, o gleivinės – labiau pažeidžiamos.

Todėl net be jokios konkrečios ligos, moterys gali jausti maudimą pilvo apačioje, sunkumo ar tempimo jausmą, kuris anksčiau buvo nepastebimas. Hormoniniai svyravimai taip pat gali veikti žarnyną, pūslę, sukelti spazmus ar sutrikdyti nervų veiklą.

Gimdos ir kiaušidžių pokyčiai

Nors mėnesinės pasibaigia, gimda ir kiaušidės vis dar veikia. Menopauzės pradžioje gali vykti nereguliarūs gimdos susitraukimai, ypač jei ciklas dar vis kartais pasikartoja. Kiaušidėse gali formuotis funkcinės cistos, kurios, nors dažnai gerybinės, gali sukelti skausmą, ypač jei plyšta ar susisuka.

Taip pat kai kurioms moterims menopauzės metu ar po jos diagnozuojamos gimdos miomos – gerybiniai raumeniniai dariniai, kurie spaudžia aplinkinius audinius ir sukelia spaudimą bei skausmą pilvo apačioje.

Virškinimo sistemos sutrikimai

Dėl sumažėjusio hormoninio aktyvumo sulėtėja žarnyno peristaltika, padidėja dujų kaupimasis, dažniau pasireiškia užkietėjimas ar dirgliosios žarnos sindromas. Tai gali sukelti:

• pūtimą ir spaudimą pilvo apačioje
• spazmus, ypač po valgio ar streso metu
• diskomfortą, kuris kartais klaidingai laikomas „ginekologiniu“

Ypač jautrus žarnynas būdingas moterims, kurios jau anksčiau turėjo virškinimo problemų – menopauzės metu jos dažnai sustiprėja.

Šlapimo pūslės ir šlapimo takų problemos

Estrogenų trūkumas paveikia ir šlapimo sistemos gleivines – jos tampa plonesnės, lengviau sudirginamos, todėl padidėja:

• cistito (pūslės uždegimo) rizika
• dažnas ir skausmingas šlapinimasis
• deginimas ar spaudimas pilvo apačioje, ypač aplink šlaplę

Kai kurios moterys net nejaučia būdingų deginimo simptomų – tik pilvo tempimą ar skausmą, todėl šlapimo takų infekcijos lieka nepastebėtos. Be to, šlapimo nelaikymas ar „nutekėjimas“ gali būti susijęs su raumenų silpnėjimu dubens srityje, kuris taip pat sukelia įtampos jausmą apačioje.

Gerybiniai dariniai ar augliai

Nors dažniausiai skausmas menopauzės metu būna gerybinis, negalima pamiršti, kad šiame gyvenimo etape išauga kai kurių onkologinių susirgimų rizika – ypač:

• gimdos gleivinės (endometriumo) vėžio
• kiaušidžių navikų
• storosios žarnos navikų

Šie susirgimai dažnai vystosi be ryškių simptomų, todėl ilgai trunkantis ar didėjantis skausmas turi būti ištirtas, net jei nėra kitų požymių. Vien skausmas – tai ne diagnozė, bet paskata kreiptis į gydytoją.

Lėtinis dubens skausmo sindromas

Kai kuriais atvejais skausmas nepasirodo dėl vienos konkrečios priežasties – jis tampa lėtinis, difuzinis, neaiškus. Tai vadinama lėtiniu dubens skausmo sindromu, kuris gali būti susijęs su:

• nervų jautrumu
• ilgalaikiais uždegimais
• emocine įtampa, nerimu, depresija

Šio tipo skausmas dažnai nepriklauso nuo judesių, ciklo ar konkrečių organų. Jis gali būti nuolatinis arba paūmėti esant stresui, fiziniam nuovargiui. Nors jis fiziškai ne visada susijęs su pavojingomis ligomis, kokybė gyvenimo smarkiai suprastėja – todėl būtina ieškoti pagalbos.

Kaip palengvinti skausmą: nuo natūralių priemonių iki gydymo

Skausmas menopauzės metu nebūtinai turi tapti kasdieniu palydovu. Jei jo priežastis nėra pavojinga, dažnai pakanka gyvenimo būdo pokyčių ir paprastų priemonių, kad diskomfortas sumažėtų arba visai išnyktų. Tačiau kai kuriais atvejais prireikia gydymo ar specialisto įsikišimo – svarbu mokėti atskirti, kada padėti sau, o kada kreiptis į medikus.

Natūralios priemonės namuose

Lengvas arba periodinis pilvo apačios skausmas menopauzės metu dažnai palengvėja be vaistų. Štai keletas paprastų būdų, kurie padeda daugeliui moterų:

• Šilumos terapija: šiltas termoforas ar vonia atpalaiduoja įsitempusius raumenis ir mažina spazmus.
• Lengvas fizinis aktyvumas: reguliarus vaikščiojimas, tempimo pratimai ar joga padeda sumažinti spazmus ir pagerinti kraujotaką dubens srityje.
• Mitybos korekcija: sumažinus riebalų, cukraus, alkoholio kiekį ir įtraukus daugiau skaidulų, sumažėja virškinimo sistemos įtampa bei pilvo pūtimas.
• Žolelių arbatos: ramunėlių, melisos, mėtų ar imbiero arbatos padeda malšinti pilvo skausmą, ypač jei jis susijęs su žarnynu ar nerviniu dirglumu.
• Streso mažinimas: meditacija, kvėpavimo pratimai, atsipalaidavimo technikos – visa tai mažina nervinį jautrumą, kuris neretai sustiprina skausmą.

Šios priemonės tinka, kai skausmas neintensyvus, neprogresuoja ir nėra lydimas kitų įtartinų simptomų. Jei jos padeda – tikėtina, kad priežastis nėra rimta.

Kada vartoti vaistus?

Jei skausmas trikdo kasdienybę, bet nėra rimtų ligos požymių, gali būti naudojami:

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar diklofenakas – malšina uždegimą ir sumažina skausmą.
• Spazmolitikai – vaistai, atpalaiduojantys lygiuosius raumenis, pvz., drotaverinas (No-Spa).
• Estrogenų terapija (HRT) – kai skausmas susijęs su hormonų trūkumu, gydytojas gali paskirti pakaitinę hormonų terapiją, ypač jei yra ir kitų menopauzės simptomų.
• Probiotikai ar virškinimo fermentai – jei skausmas susijęs su žarnynu, šios priemonės gali padėti sumažinti spazmus ir pilvo pūtimą.

Vaistai neturėtų būti pagrindinis sprendimo būdas, jei priežastis nėra diagnozuota. Savarankiškai vartoti stipresnius preparatus ilgą laiką – nerekomenduojama.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Yra atvejų, kai skausmas nėra tiesiog „dalis menopauzės“, ir būtina išsamesnė apžiūra:

• Skausmas stiprėja ar trunka ilgiau nei 1–2 savaites
• Yra kraujo išskyros, net jei labai silpnos
• Skausmą lydi karščiavimas, pykinimas, nuovargis, svorio kritimas
• Skausmas trukdo miegoti ar atlikti įprastus darbus
• Nėra aiškios priežasties, o skausmas vis dažnėja ar pasireiškia cikliškai
• Yra buvusių ginekologinių problemų ar šeimoje diagnozuotų onkologinių ligų

Tokiu atveju gydytojas gali paskirti tyrimus: ultragarsą, kraujo tyrimus, šlapimo analizę ar net ginekologinę apžiūrą, kad išsiaiškintų priežastį ir prireikus taikytų tikslingą gydymą.

Gydytojo komentaras apie pilvo skausmus menopauzės metu

„Menopauzė nėra liga, bet pokyčių metas, kai organizmas reaguoja įvairiai – ir kartais netikėtai. Pilvo apačios skausmas šiame etape gali būti tiek fiziologinis, tiek pirmasis tam tikrų ligų signalas. Moterims svarbu nenumoti ranka, ypač jei skausmas kartojasi, stiprėja ar lydi kiti simptomai, tokie kaip kraujavimas ar pilvo pūtimas. Tačiau vien dėl menopauzės diagnozės nereikėtų manyti, kad kiekvienas skausmas yra „normalus“. Jeigu yra abejonių – geriau išsitirti, nei kentėti.“ — dr. Ingrida Valatkienė, gydytoja akušerė-ginekologė, daugiau nei 20 metų praktikos dirbant su moterų sveikata menopauzės metu

Šis komentaras padeda susivokti: nors kai kurie simptomai menopauzės metu gali būti „įprasti“, jų nereikėtų ignoruoti – ypač jei jie atsirado staiga, kartojasi arba trukdo gyventi įprastą gyvenimą.

Moterų atsiliepimai apie pilvo apačios skausmą menopauzės laikotarpiu

*„Kai prasidėjo menopauzė, net nesitikėjau, kad dar jausiu pilvo skausmus. Panašūs į menstruacijų, tik be ciklo. Iš pradžių maniau, kad kažkas rimta, bet ginekologė nuramino – hormoninis pokytis. Padėjo šiluma ir lengva mankšta.“
— Aldona, 52 m.

*„Skausmas atsirado netikėtai – jau keli mėnesiai, kaip neturiu mėnesinių, bet skausmas apačioje liko. Kartais maudžia, kartais duria. Pasitikrinau – paaiškėjo, kad kiaušidėje buvo cista. Gerai, kad nelaukiau.“
— Rima, 49 m.

*„Aš turėjau labai jautrų žarnyną nuo jaunystės, bet menopauzės metu viskas paūmėjo. Maistas iškart veikia pilvą, ir tas maudimas pasidarė dažnas. Padėjo dieta be pieno ir streso mažinimas.“
— Ieva, 55 m.

*„Nieko rimto nebuvo, bet vis tiek jaučiausi nesaugiai – tarsi kažkas spaustų pilvo apačioje. Gydytoja pasiūlė pasidaryti echo – viskas gerai, bet paskyrė vaistus nuo įtampos. Dabar jaučiuosi daug geriau.“
— Lina, 50 m.

*„Mano atveju skausmas buvo visai ne iš gimdos ar kiaušidžių – pasirodo, pūslės uždegimas, tik pasireiškė visai neįprastai. Geriu daugiau vandens ir profilaktiškai naudoju spanguoles. Reikia stebėti ne tik, kur skauda, bet ir kaip.“
— Jolanta, 54 m.

Svarbiausi akcentai ir ką verta įsidėmėti

Pilvo apačios skausmas menopauzės metu – tai simptomas, kuris gali būti ir visiškai normalus, ir rimtesnės problemos signalas. Svarbiausia – neignoruoti savo kūno siunčiamų ženklų ir išmokti juos teisingai interpretuoti.

Štai ką verta įsidėmėti:

• Estrogenų sumažėjimas veikia raumenis, gleivines ir nervų sistemą – todėl atsiranda padidėjęs jautrumas, spazmai ar tempimo pojūtis.
• Skausmas gali būti susijęs su gimdos, kiaušidžių pokyčiais, virškinimo sistema ar šlapimo takais – ne visada tai ginekologinė priežastis.
• Jei skausmas trumpalaikis, susijęs su fiziniu krūviu ar mityba – jis dažnai yra nekenksmingas ir gali būti malšinamas natūraliomis priemonėmis.
• Sunerimti reikia, jei skausmas stiprėja, trunka ilgai, atsiranda kartu su kraujavimu, karščiavimu ar kitais sisteminiais simptomais.
• Savigyda turi ribas – jei abejojate, pasitikrinkite pas gydytoją. Geriau išsiaiškinti, nei gyventi su nežinia.

Menopauzė – tai etapas, kuriame svarbiausia ne iškentėti, o priimti pokyčius ir mokytis su jais gyventi išmintingai, ieškant pagalbos ten, kur jos reikia.

Dažniausiai užduodami klausimai apie pilvo skausmą menopauzės metu