Koks kraujo spaudimas būna infarkto metu?

Miokardo infarktas – tai ūminė, gyvybei pavojinga būklė, kai dalis širdies raumens negauna pakankamai deguonies dėl užsikimšusios širdies kraujagyslės. Daugelis žmonių mano, kad infarkto metu spaudimas visada būna labai aukštas. Tačiau tiesa – kur kas sudėtingesnė. Vieniems spaudimas infarkto metu būna itin aukštas, kitiems – staiga nukrenta iki pavojingai žemo lygio.

Spaudimo pokytis dažnai yra pirmas signalas, kad organizme vyksta kažkas labai rimto. Todėl suprasti, kaip elgiasi kraujospūdis infarkto metu, gali padėti laiku atpažinti pavojų ir išgelbėti gyvybę.

Kas yra miokardo infarktas ir kodėl spaudimas svarbus?

Miokardo infarktas įvyksta tada, kai viena ar kelios vainikinės arterijos, aprūpinančios širdį krauju, užsikemša – dažniausiai dėl kraujo krešulio. Tai reiškia, kad dalis širdies raumens nebegali gauti deguonies, todėl pradeda žūti. Infarktas gali būti įvairaus dydžio – nuo labai nedidelio iki masinio, apimančio didelę širdies dalį.

Infarkto eiga ir pavojingumas labai priklauso nuo to, kaip greitai pradedamas gydymas ir kaip organizmas reaguoja į stresinę situaciją.

Kraujo spaudimo vaidmuo infarkto metu

Kraujo spaudimas infarkto metu – tai ne tik skaičius tonometre. Jis parodo:

• Kaip organizmas reaguoja į skausmą, stresą ir kraujotakos sutrikimą
• Kaip efektyviai širdis pumpuoja kraują
• Ar yra grėsmė širdies nepakankamumui ar šokui

Infarkto metu kraujo spaudimas gali keistis labai greitai: vieniems jis pakyla dėl streso, skausmo, adrenalino, kitiems – staiga krenta, ypač jei širdis nustoja efektyviai dirbti.

Būtent todėl gydytojai visada pirmiausia tikrina kraujospūdį ir pulsą, kai įtariamas širdies smūgis.

Ar infarkto metu spaudimas visada padidėja?

Vieno universalaus atsakymo nėra – infarkto metu spaudimas gali tiek padidėti, tiek sumažėti, priklausomai nuo širdies pažeidimo apimties, organizmo atsako ir bendros sveikatos būklės. Svarbiausia – atkreipti dėmesį į staigius pokyčius, ypač jei juos lydi skausmas krūtinėje, dusulys, pykinimas ar galvos svaigimas.

Padidėjęs spaudimas (hipertenzija) kaip reakcija į skausmą ar stresą

Dažnai infarkto pradžioje žmogus patiria stiprų fizinį ir emocinį stresą – kūnas reaguoja į skausmą, paniką, adrenalino išsiskyrimą. Tokiu atveju:

• Spaudimas gali pakilti iki 160–200 mmHg sistolinio (viršutinio) rodmens
• Širdies ritmas pagreitėja
• Prasideda prakaitavimas, nerimas, galvos svaigimas

Tai – natūrali organizmo reakcija į „kovok arba bėk“ būseną. Tačiau padidėjęs spaudimas gali dar labiau apkrauti širdį ir pagilinti infarkto pažeidimus.

Staigus spaudimo sumažėjimas (hipotenzija) – pavojingas signalas

Kai kuriais atvejais, ypač jei pažeista didelė širdies raumens dalis, širdis nebegali efektyviai pumpuoti kraujo. Tuomet spaudimas gali labai greitai kristi:

• Sistolinis spaudimas sumažėja iki 90 mmHg ar net mažiau
• Pulsas silpnas, galimas sąmonės praradimas
• Oda išblykšta, atsiranda šaltas prakaitas, pykina

Tai ženklas, kad organizmas jau negauna pakankamai kraujo, o svarbiausi organai – smegenys, inkstai – gali pradėti nebeveikti. Tokiu atveju žmogui būtina nedelsiant suteikti medicinos pagalbą, nes gresia kardiogeninis šokas – gyvybei pavojinga būklė.

Tipiniai kraujospūdžio rodikliai infarkto metu

Miokardo infarkto metu kraujospūdis gali būti labai įvairus – nuo labai aukšto iki pavojingai žemo. Nėra vieno „standartinio“ skaičiaus, bet tam tikros tendencijos vis tiek dažnos ir gali padėti laiku atpažinti pavojų.

Ką rodo aukštas spaudimas infarkto pradžioje?

Daugeliui žmonių, ypač infarkto pradžioje, stebimas žymus kraujospūdžio padidėjimas – tai dažnai yra reakcija į:

• stiprų skausmą krūtinėje
• baimę ir paniką
• organizmo stresinį atsaką (adrenalino šuolį)

Įprastai gali būti matuojami tokie rodikliai:

• 160–180 mmHg (sistolinis) ir 90–110 mmHg (diastolinis)
• Pulsas gali būti padažnėjęs, bet tvarkingas
• Žmogus gali jausti širdies plakimą, spaudimą smilkiniuose, nerimą

Svarbu: toks spaudimas dar nereiškia, kad infarktas „lengvas“. Aukštas spaudimas papildomai apkrauna širdį, o ilgainiui (jei širdies raumuo silpnėja) gali pereiti į pavojingą spaudimo kritimą.

Ką reiškia labai žemas spaudimas infarkto metu?

Kraujospūdžio sumažėjimas dažniausiai rodo, kad širdis nebegali užtikrinti normalios kraujotakos. Tai gali būti ženklas, kad:

• Pažeista didelė širdies dalis (ypač kairysis skilvelis)
• Vystosi širdies nepakankamumas ar net kardiogeninis šokas
• Yra vidinis kraujavimas ar kitos komplikacijos

Tipiniai rodikliai:

• 90 mmHg ir mažiau (sistolinis)
• Pulsas gali būti silpnas, nereguliarus
• Žmogus jaučia alpimą, gali prarasti sąmonę

Toks spaudimas – labai pavojingas, ir dažnai būna blogos prognozės ženklas, jei neatliekama skubi intervencija.

Kada spaudimo pokyčiai rodo grėsmingą būklę?

Nors pats kraujospūdis yra svarbus rodiklis, dar svarbiau – kokie simptomai jį lydi. Infarkto metu pavojinga tiek staigi hipertenzija, tiek dar labiau – staigus spaudimo kritimas. Ypač svarbu įvertinti visumą: kraujospūdį, pulsą, pojūčius ir elgesio pokyčius.

Pavojingi simptomai

Jei pastebimi šie požymiai – reikėtų labai rimtai įtarti ūminę širdies būklę:

• Spaudimas krūtinėje: spaudžiantis, gniaužiantis ar deginantis skausmas, plintantis į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį
• Staigus kraujospūdžio kritimas arba labai aukštas spaudimas, kuris nesumažėja ilsintis
• Šaltas prakaitas, šaltos rankos ar kojos
• Silpnumas, galvos svaigimas, noras prigulti
• Alpimas arba sąmonės praradimo epizodai
• Greitas, netaisyklingas arba labai lėtas pulsas
• Dusulys, oro trūkumas net ramybės būsenoje

Šie simptomai, ypač jei pasireiškia kartu, gali reikšti infarktą ar širdies nepakankamumą, kuriam reikia skubios pagalbos.

Kada būtina skubiai kviesti greitąją?

❗ Jei bent vienas iš šių dalykų pasireiškia – nedelskite nė sekundės:

• Krūtinės skausmas ar spaudimas, trunkantis ilgiau nei 5 minutes
• Kraujospūdis < 90/60 mmHg arba > 180/110 mmHg, ir žmogus jaučiasi blogai
• Sąmonės netekimas, sumišimas, kalbos sutrikimas
• Ūmus silpnumas, dusulys ar širdies plakimas

📞 Skambinkite 112 – nebandykite „išlaukti“, nes per pirmąsias 2 valandas infarkto metu nustatomas didžiausias mirtingumas, jei nesuteikiama pagalba.

Geriau iškviesti medikus be reikalo, nei per vėlai. Infarktas gali pasireikšti ir be klasikinio skausmo – ypač moterims, pagyvenusiems ar sergantiems diabetu.

Gydytojo komentaras apie kraujospūdį infarkto metu

*„Miokardo infarktas – tai ne tik širdies, bet ir viso organizmo krizė. Kraujo spaudimas tokiu metu yra labai svarbus rodiklis, tačiau jis gali būti apgaulingas. Vieni pacientai atvyksta su labai aukštu spaudimu – tai organizmo reakcija į skausmą ir stresą. Kitiems spaudimas būna pavojingai žemas, o tai rodo, kad širdis nebesugeba pumpuoti kraujo. Abu atvejai – grėsmingi. Todėl svarbiausia – ne skaičius tonometre, o tai, kaip jaučiasi žmogus. Jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys ar sąmonės praradimas – nelaukite. Kiekviena minutė infarkto metu yra lemtinga.“ — dr. Tomas Jurgaitis, gydytojas kardiologas, Kauno klinikos

Šis komentaras pabrėžia, kad spaudo skaičius vienas pats nėra pakankamas vertinimui – būtina atsižvelgti į visumą. Laiku pastebėti simptomai ir greita reakcija – tai, kas iš tiesų gelbsti gyvybę.

Žmonių patirtys: ką jie jautė infarkto metu?

*„Man spaudė krūtinę tarsi kažkas būtų užsėdęs. Negalėjau giliai įkvėpti, ranka nutirpo, o spaudimas tuo metu buvo 170. Galvojau – gal panika. Bet žmona iškvietė greitąją. Buvo infarktas. Dabar galvoju – jei būčiau palaukęs, gal nebūčiau gyvas.“
— Jonas, 58 m.

*„Man nebuvo jokio skausmo. Tik labai silpna, suko galvą, ėmė pykinti. Spaudimas krito iki 85, o pulsas tapo silpnas. Atvažiavę medikai pasakė – infarktas. Niekada nebūčiau pagalvojusi.“
— Nijolė, 62 m.

*„Infarktas man prasidėjo darbo metu. Pajutau tarsi spaustų smilkinius, šaltas prakaitas, drebulys. Nors spaudimas buvo 150, širdis plakė be ritmo. Pasikonsultavęs su kolega gydytoju, iš karto iškviečiau greitąją. Man padėjo laikas – atvažiavo per 15 min.“
— Tomas, 47 m.

*„Mano vyras jautė tik stiprų nuovargį, dusulį ir silpnumą. Jokio skausmo. Tik kai nukrito spaudimas iki 80 ir jis nualpo, supratom, kad kažkas negerai. Iškvietėm greitąją – buvo infarktas.“
— Irena, 55 m.

*„Visada maniau, kad infarktas – tai didžiulis skausmas krūtinėje. Bet man buvo tiesiog deginantis pojūtis tarp menčių, lyg rėmuo. Gerai, kad gydytoja telefonu patarė nedelsti – atvykus į priėmimą, jau buvo prasidėjęs infarktas.“
— Aušra, 60 m.

Ar galima atpažinti infarktą iš spaudimo?

Kraujo spaudimas infarkto metu gali būti tiek padidėjęs, tiek staiga sumažėjęs – todėl vien tik spaudimo rodmuo nėra patikimas infarkto požymis. Daug svarbiau atkreipti dėmesį į visumą: ar žmogus jaučia krūtinės spaudimą, silpnumą, dusulį, pykinimą, nerimą ar alpimą.

Padidėjęs spaudimas infarkto pradžioje dažnai reiškia organizmo atsaką į skausmą ir stresą, o sumažėjęs – kad širdis nebesugeba tinkamai dirbti ir gresia šokas. Bet abu atvejai – pavojingi.

Infarkto negalima „išmatuoti“ tik tonometru – jis turi veidą, pojūtį ir laiką. Jei kyla bent menkiausias įtarimas – verčiau kviesti greitąją, nei rizikuoti.

Infarktas gali pasireikšti net be krūtinės skausmo – ypač moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ar sergant diabetu. Todėl bet koks neįprastas spaudimo pokytis kartu su prasta savijauta – rimta priežastis ieškoti pagalbos.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kraujospūdį ir infarktą