Kas yra trombocitai ir kokia norma kraujyje?

Trombocitai – vienas svarbiausių kraujo komponentų, apie kurį dažnas žmogus sužino tik tada, kai kraujo tyrime pamato pasikeitusį jų kiekį. Šios mažos, branduolio neturinčios ląstelės yra būtinos kraujo krešėjimui: jos padeda sustabdyti kraujavimą, skatina audinių gijimą ir net dalyvauja imuninėje organizmo apsaugoje.

Nors trombocitų skaičius kasdien šiek tiek svyruoja, didesni jų pokyčiai gali rodyti uždegimą, imuninės sistemos sutrikimus, kraujo ligas ar net gyvybei pavojingas būkles. Todėl svarbu žinoti, kas yra trombocitai, koks jų kiekis laikomas normaliu ir ką reiškia, jei jų per daug arba per mažai.

Kas yra trombocitai?

Trombocitai (dar vadinami kraujo plokštelėmis) – tai ląstelės fragmentai, gaminami kaulų čiulpuose iš specialių pirmtakinių ląstelių – megakariocitų. Skirtingai nei kitos kraujo ląstelės, trombocitai neturi branduolio, tačiau yra aktyvūs ir funkciškai labai svarbūs.

Jų pagrindinė funkcija – užtikrinti kraujo krešėjimą. Kai kraujagyslė pažeidžiama (pavyzdžiui, įsipjauname pirštą), trombocitai pirmieji atkeliauja į pažeidimo vietą, limpa prie sienelių, išskiria specialias medžiagas ir pradeda formuoti krešulį, kuris sustabdo kraujavimą.

Be krešėjimo, trombocitai taip pat:

• Dalyvauja audinių gijimo procese
• Gali veikti kaip imuninės sistemos dalis – reaguoja į uždegimą
• Reaguoja į kraujagyslių pažeidimus net ir mikroskopiniu lygiu

Kiek laiko gyvuoja trombocitai?

Trombocitai cirkuliuoja kraujyje apie 7–10 dienų, po to yra pašalinami blužnyje. Šis trumpas „gyvavimo laikas“ reiškia, kad jų kiekis organizme turi būti nuolat atnaujinamas – tai daro kaulų čiulpai.

Trombocitų kiekio norma kraujyje

Trombocitų skaičius nustatomas atliekant bendrą kraujo tyrimą (BKT). Tai vienas dažniausiai naudojamų laboratorinių tyrimų, leidžiantis greitai įvertinti kraujo ląstelių kiekį ir bendrą organizmo būklę.

Normalus trombocitų kiekis šiek tiek gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos ar metodo, bet dažniausiai orientuojamasi į šias ribas:

Kada skaičius laikomas per mažu?

Trombocitopenija – tai būklė, kai trombocitų kiekis yra mažesnis nei 150 x 10⁹/l. Tai gali būti laikina, susijusi su infekcija ar vaistais, tačiau kartais rodo ir rimtesnes ligas – kaulų čiulpų nepakankamumą, autoimuninius sutrikimus ar kraujo ligas.

Skirstymas pagal sunkumą:

• Lengva: 100–150 x 10⁹/l
• Vidutinė: 50–100 x 10⁹/l
• Sunki: <50 x 10⁹/l – padidėja spontaniško kraujavimo rizika

Kada skaičius laikomas per dideliu?

Trombocitozė – tai padidėjęs trombocitų kiekis, dažniausiai daugiau nei 400–450 x 10⁹/l. Ji gali būti:

• Reaktyvinė (antrinė): po infekcijų, operacijų, esant uždegimui ar geležies trūkumui
• Pirminė (esminė): dėl kaulų čiulpų ligų (pvz., esminės trombocitemijos)

Daugiau apie tai aptarėme susijusiuose straipsniuose apie trombocitų trūkumą ir trombocitų padidėjimą.

„Trombocitų kiekio pokyčiai dažnai būna pirmas organizmo siunčiamas signalas, kad kažkas negerai. Tai – labai jautrus, bet kartu ir labai universalus rodiklis.“
— dr. Jonathan Reiner, hematologas, George Washington University Hospital (JAV)

Kodėl keičiasi trombocitų kiekis?

Trombocitų kiekis kraujyje gali kisti dėl įvairių priežasčių – nuo visiškai normalių, fiziologinių iki rimtų patologinių pokyčių. Nors kai kada jų padidėjimas ar sumažėjimas yra trumpalaikis ir nekelia grėsmės, kitais atvejais tai gali būti pirmasis rimtos ligos požymis. Todėl labai svarbu suprasti, kokios priežastys slypi už nukrypimų nuo normos ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Trombocitų kiekio sumažėjimo priežastys

Trombocitopenija dažnai atsiranda dėl to, kad organizmas nesugeba jų pakankamai pagaminti arba trombocitai sunaikinami per greitai. Viena dažniausių priežasčių – virusinės infekcijos. Po gripo, COVID-19 ar net paprasto peršalimo, trombocitų kiekis gali trumpam sumažėti. Ši būsena dažniausiai yra laikina ir nekelia pavojaus, o trombocitų atsistatymas vyksta savaime per kelias savaites.

Kita svarbi priežastis – tam tikrų vaistų vartojimas. Kai kurie antibiotikai, prieštraukuliniai vaistai ar net heparinas gali sukelti vaistų sukeltą trombocitopeniją. Sumažėjusių trombocitų gali atsirasti ir nėštumo metu, ypač trečiame trimestre, tačiau dažniausiai tai fiziologinis, švelnus pokytis, nereikalaujantis gydymo.

Tuo tarpu rimtesni pokyčiai gali būti susiję su autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip idiopatinė trombocitopeninė purpura (ITP), kai organizmas pats pradeda naikinti savo trombocitus. Labai žemas jų kiekis gali būti ir kaulų čiulpų ligų – pavyzdžiui, leukemijos ar aplazinės anemijos – požymis. Tada dažnai sumažėja ir kitos kraujo ląstelės, o paciento būklė greitai blogėja.

Trombocitų kiekio padidėjimo priežastys

Padidėjęs trombocitų kiekis, arba trombocitozė, taip pat gali būti tiek laikinas, tiek lėtinis reiškinys. Reaktyvinė trombocitozė dažniausiai atsiranda po operacijų, ūminių uždegimų, infekcijų ar didesnio kraujo netekimo. Tai natūrali organizmo reakcija, kurios metu kaulų čiulpai intensyviau gamina kraujo ląsteles, įskaitant ir trombocitus. Tokie pokyčiai dažniausiai išnyksta savaime, kai priežastinė liga yra išgydoma.

Kita, retesnė, tačiau pavojingesnė priežastis – pirminė trombocitozė. Ji atsiranda dėl sutrikusios kaulų čiulpų veiklos, kai gaminama per daug trombocitų net be išorinio dirgiklio. Esminė trombocitemija yra viena iš mieloproliferacinių ligų, galinti sukelti tiek trombozes, tiek kraujavimus, nes nors trombocitų skaičius padidėjęs, jų funkcija dažnai būna pakitusi.

Kada pokytis yra laikinas, o kada – pavojingas?

Lengvi trombocitų kiekio svyravimai gali būti susiję su kasdieniais organizmo procesais, mityba, lengvu uždegimu ar net stresu. Dažniausiai tokiu atveju pakanka pakartoti kraujo tyrimą po kelių savaičių. Jei trombocitų kiekis grįžta į normą ir nėra jokių papildomų simptomų – tai greičiausiai buvo trumpalaikis reiškinys.

Visgi, jei trombocitai yra labai žemi (pvz., <50 x 10⁹ / l) arba labai aukšti (pvz., >600 x 10⁹ / l), ypač jei kartu nustatomi ir kiti nukrypimai kraujo tyrime, būtina imtis aktyvesnių veiksmų. Taip pat verta sunerimti, jei atsiranda kraujavimo, galvos svaigimo, regos sutrikimų, galūnių skausmo ar tirpimo simptomų – tai gali būti rimtesnio sutrikimo požymiai.

Kada reikia tirti trombocitų kiekį kraujyje?

Trombocitų kiekis nustatomas atliekant bendrą kraujo tyrimą (BKT) – tai vienas paprasčiausių, greičiausių ir pigiausių tyrimų, tačiau jo vertė diagnostikoje labai didelė. Nors šis tyrimas dažnai atliekamas profilaktiškai, yra aiškios situacijos, kada jį skirti būtina.

Kada skiriamas trombocitų tyrimas?

Gydytojas gali rekomenduoti ištirti trombocitų kiekį, jei pacientas skundžiasi:

• dažnu kraujavimu iš nosies, dantenų ar ilgu kraujavimu po įpjovimo,
• mėlynėmis ar kraujosruvomis, atsirandančiomis be aiškios priežasties,
• padidėjusiu nuovargiu, silpnumu,
• įtariamu kraujavimu virškinimo trakte (pvz., kraujas išmatose),
• tirpimu, galūnių skausmu ar patinimu (jei įtariama trombozė).

Taip pat trombocitų kiekis dažnai vertinamas:

• prieš operacijas, kad būtų įvertinta kraujavimo rizika,
• sergant lėtinėmis ligomis, pvz., kepenų, inkstų, onkologinėmis ar autoimuninėmis ligomis,
• nėštumo metu, ypač trečiąjį trimestrą, kai fiziologinis trombocitų sumažėjimas yra dažnas reiškinys,
• po chemoterapijos ar stiprių vaistų vartojimo, siekiant įvertinti kaulų čiulpų veiklą.

Kaip atliekamas trombocitų tyrimas?

Tyrimas atliekamas imant kraują iš venos, dažniausiai ryte, nevalgius. Nors pasiruošimas tyrimui nėra sudėtingas, rekomenduojama prieš tai nevartoti alkoholio, vengti didelio fizinio krūvio, streso. Kai kurie vaistai gali paveikti trombocitų kiekį, todėl apie juos svarbu informuoti gydytoją ar laboratoriją.

Trombocitai dažniausiai tiriami kartu su visais kitais kraujo rodikliais – eritrocitais, leukocitais, hemoglobinu ir pan. Jei nustatomas nukrypimas, gydytojas dažnai rekomenduoja tyrimą pakartoti po 1–2 savaičių, kad įsitikintų, jog tai nebuvo laikinas ar techninis nuokrypis.

Ką reiškia tyrimo rezultatai?

Vien tik trombocitų kiekio nepakanka tiksliai diagnozei – rezultatus visada būtina vertinti bendrame klinikiniame kontekste. Nedideli nukrypimai į vieną ar kitą pusę, ypač jei nėra simptomų, dažnai nereikalauja jokio gydymo, tik stebėjimo.

Gydytojas vertina:

• ar trombocitų kiekis mažėja ar didėja,
• ar kartu pakitę kiti rodikliai (pvz., leukocitų skaičius),
• ar pacientas turi simptomų, susijusių su kraujavimu ar trombozėmis,
• ar yra žinomos priežastys (pvz., vaistai, infekcija, nėštumas).

Jeigu tyrimas kelia įtarimų, dažniausiai skiriami papildomi ištyrimai – periferinio kraujo tepinėlis, biocheminiai ar imunologiniai tyrimai, o kai kuriais atvejais ir kaulų čiulpų tyrimas.

Apibendrinimas

Trombocitai – tai ne tik kraujo rodiklis, bet ir organizmo signalas apie sveikatos pokyčius. Jie padeda sustabdyti kraujavimą, gydo žaizdas ir saugo nuo infekcijų, todėl jų kiekio pokyčiai gali būti tiek pirmas ligos požymis, tiek normalus atsakas į kasdienius procesus.

Sumažėjęs ar padidėjęs trombocitų kiekis nebūtinai reiškia rimtą problemą, tačiau ignoruoti šių pokyčių nevalia. Tiksli diagnostika, laiku atliekami kraujo tyrimai ir konsultacijos su gydytoju leidžia ne tik greičiau nustatyti galimas ligas, bet ir išvengti komplikacijų.

Svarbiausia – pasitikėti tyrimais, bet dar labiau pasitikėti savo gydytoju. O reguliarus kraujo stebėjimas – tai vienas iš paprasčiausių būdų pasirūpinti savo sveikata.

Dažniausiai užduodami klausimai apie trombocitus