ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) yra virusas, kuris pažeidžia imuninę sistemą ir gali sukelti AIDS. Dauguma žmonių žino, kad ŽIV dažniausiai perduodamas per nesaugius lytinius santykius, užkrėsto kraujo kontaktą ar per motinos pieną kūdikiui. Tačiau kyla klausimas, ar įmanoma užsikrėsti ŽIV oraliniu būdu ir kokia yra tokio perdavimo tikimybė.
Ar galima užsikrėsti ŽIV oraliniu seksu?
Taip, ŽIV gali būti perduodamas oraliniu būdu, tačiau rizika yra mažesnė nei vaginalinio ar analinio sekso metu. Pagrindinis infekcijos perdavimo kelias yra tiesioginis kontaktas su užkrėstu krauju, sperma, makšties išskyromis ar kitais kūno skysčiais, kuriuose yra pakankamas ŽIV viruso kiekis.
Oralinio sekso metu virusas gali patekti į organizmą per burnos gleivinę, ypač jei yra pažeidimų, tokių kaip žaizdelės, dantenų uždegimas ar kraujuojantys įtrūkimai.
Kada ŽIV perdavimo rizika yra didesnė?
ŽIV perdavimo rizika oraliniu būdu didėja, jei:
- Burnoje yra žaizdelių, dantenų kraujavimas ar atviros opos. Net nedideli pažeidimai gali sudaryti palankias sąlygas virusui patekti į organizmą.
- Partneris turi didelį viruso kiekį kraujyje. Jei ŽIV infekuotas asmuo nėra gydomas arba jo viruso kiekis organizme yra didelis, perdavimo tikimybė išauga.
- Sperma ar makšties išskyros patenka į burną. Kontaktas su užkrėstais kūno skysčiais padidina galimybę užsikrėsti.
- Oralinis seksas atliekamas moteriai menstruacijų metu. Kraujas gali turėti didelį viruso kiekį, todėl infekcijos perdavimo tikimybė didėja.
- Oralinis seksas atliekamas asmeniui, turinčiam ŽIV, kuriam diagnozuota kita lytiškai plintanti infekcija (LPI). Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, sifilis ar herpesas, gali sukelti opas, kurios palengvina ŽIV patekimą į organizmą.
Kada rizika yra mažesnė?
ŽIV perdavimo tikimybė oraliniu būdu yra labai maža, jei:
- Partneris, turintis ŽIV, vartoja antiretrovirusinius vaistus (ARV) ir jo viruso kiekis yra nenustatomas (neužkrečiama būsena – „undetectable = untransmittable“ arba U=U).
- Nėra jokių žaizdelių, opų ar dantenų kraujavimo.
- Sperma ar makšties skysčiai nepatenka į burną. Jei oralinio sekso metu nėra ejakuliacijos burnoje, perdavimo tikimybė dar labiau sumažėja.
- Naudojamos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, prezervatyvai ar dantų užtvaros.
Ką sako moksliniai tyrimai?
Moksliniai tyrimai rodo, kad ŽIV perdavimo rizika oraliniu būdu yra daug mažesnė nei vaginalinio ar analinio sekso metu. Kai kuriais atvejais užfiksuotos ŽIV infekcijos oraliniu būdu, tačiau jos yra retos. Dauguma dokumentuotų atvejų susiję su papildomais rizikos veiksniais, tokiais kaip atviros žaizdos burnoje ar kitos lytiškai plintančios infekcijos.
Kaip sumažinti riziką?
Jei norite sumažinti ŽIV užsikrėtimo oraliniu seksu riziką, rekomenduojama:
- Naudoti prezervatyvus ar dantų užtvaras. Tai apsaugo nuo spermos, makšties išskyrų ar kraujo patekimo į burną.
- Vengti oralinio sekso, jei burnoje yra žaizdelių ar dantenų kraujavimas. Tokios būklės padidina viruso patekimą į organizmą.
- Reguliariai tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI). Kitos LPI, tokios kaip sifilis, herpesas ar gonorėja, gali padidinti ŽIV perdavimo tikimybę.
- Jei turite nuolatinį partnerį su ŽIV, įsitikinti, kad jis gydosi antiretrovirusiniais vaistais. Gydymas sumažina viruso kiekį kraujyje iki nenustatomo lygio, o tai reiškia, kad virusas neperduodamas seksualiniu būdu (U=U).
Išvada
Nors teoriškai ŽIV gali būti perduodamas oraliniu seksu, praktikoje tai yra retas atvejis. Rizika padidėja, jei yra burnos žaizdelių, partneris serga pažengusia ŽIV infekcija arba ejakuliacija įvyksta burnoje. Norint sumažinti riziką, svarbu naudoti apsaugos priemones, palaikyti gerą burnos higieną ir vengti oralinio sekso, jei burnoje yra pažeidimų. Reguliarios sveikatos patikros ir ŽIV prevencijos priemonės gali padėti išlikti saugiems ir užtikrinti saugų seksualinį gyvenimą.
