Gydyk.lt
  • Straipsniai
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Gydymas
    • Patarimai
    • Liaudies medicina
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Įvairūs Straipsniai
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
  • Kontaktai

Įveskite ir spauskite Enter

Jankauskienė Julija
Gydyk.lt
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
Gydyk.lt
  • Straipsniai
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Gydymas
    • Patarimai
    • Liaudies medicina
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Įvairūs Straipsniai
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
  • Kontaktai
Jankauskienė Julija
Gydyk.lt
  • Ligos
  • Simptomai
  • Gydytojai
  • Vaistai
  • Tyrimai
  • Terminai
Ar galima užsikrėsti ŽIV oraliniu būdu
Straipsniai

Ar galima užsikrėsti ŽIV oraliniu būdu? Rizikos veiksniai ir apsisaugojimo priemonės

Jankauskienė Julija
Jankauskienė Julija
2025 1 kovo
890 Views
0 Comments

ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) yra virusas, kuris pažeidžia imuninę sistemą ir gali sukelti AIDS. Dauguma žmonių žino, kad ŽIV dažniausiai perduodamas per nesaugius lytinius santykius, užkrėsto kraujo kontaktą ar per motinos pieną kūdikiui. Tačiau kyla klausimas, ar įmanoma užsikrėsti ŽIV oraliniu būdu ir kokia yra tokio perdavimo tikimybė.

Turinys

Toggle
  • Ar galima užsikrėsti ŽIV oraliniu seksu?
  • Kada ŽIV perdavimo rizika yra didesnė?
  • Kada rizika yra mažesnė?
  • Ką sako moksliniai tyrimai?
  • Kaip sumažinti riziką?
  • Išvada

Ar galima užsikrėsti ŽIV oraliniu seksu?

Taip, ŽIV gali būti perduodamas oraliniu būdu, tačiau rizika yra mažesnė nei vaginalinio ar analinio sekso metu. Pagrindinis infekcijos perdavimo kelias yra tiesioginis kontaktas su užkrėstu krauju, sperma, makšties išskyromis ar kitais kūno skysčiais, kuriuose yra pakankamas ŽIV viruso kiekis.

Oralinio sekso metu virusas gali patekti į organizmą per burnos gleivinę, ypač jei yra pažeidimų, tokių kaip žaizdelės, dantenų uždegimas ar kraujuojantys įtrūkimai.

Kada ŽIV perdavimo rizika yra didesnė?

ŽIV perdavimo rizika oraliniu būdu didėja, jei:

  • Burnoje yra žaizdelių, dantenų kraujavimas ar atviros opos. Net nedideli pažeidimai gali sudaryti palankias sąlygas virusui patekti į organizmą.
  • Partneris turi didelį viruso kiekį kraujyje. Jei ŽIV infekuotas asmuo nėra gydomas arba jo viruso kiekis organizme yra didelis, perdavimo tikimybė išauga.
  • Sperma ar makšties išskyros patenka į burną. Kontaktas su užkrėstais kūno skysčiais padidina galimybę užsikrėsti.
  • Oralinis seksas atliekamas moteriai menstruacijų metu. Kraujas gali turėti didelį viruso kiekį, todėl infekcijos perdavimo tikimybė didėja.
  • Oralinis seksas atliekamas asmeniui, turinčiam ŽIV, kuriam diagnozuota kita lytiškai plintanti infekcija (LPI). Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, sifilis ar herpesas, gali sukelti opas, kurios palengvina ŽIV patekimą į organizmą.

Kada rizika yra mažesnė?

ŽIV perdavimo tikimybė oraliniu būdu yra labai maža, jei:

  • Partneris, turintis ŽIV, vartoja antiretrovirusinius vaistus (ARV) ir jo viruso kiekis yra nenustatomas (neužkrečiama būsena – „undetectable = untransmittable“ arba U=U).
  • Nėra jokių žaizdelių, opų ar dantenų kraujavimo.
  • Sperma ar makšties skysčiai nepatenka į burną. Jei oralinio sekso metu nėra ejakuliacijos burnoje, perdavimo tikimybė dar labiau sumažėja.
  • Naudojamos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, prezervatyvai ar dantų užtvaros.

Ką sako moksliniai tyrimai?

Moksliniai tyrimai rodo, kad ŽIV perdavimo rizika oraliniu būdu yra daug mažesnė nei vaginalinio ar analinio sekso metu. Kai kuriais atvejais užfiksuotos ŽIV infekcijos oraliniu būdu, tačiau jos yra retos. Dauguma dokumentuotų atvejų susiję su papildomais rizikos veiksniais, tokiais kaip atviros žaizdos burnoje ar kitos lytiškai plintančios infekcijos.

Kaip sumažinti riziką?

Jei norite sumažinti ŽIV užsikrėtimo oraliniu seksu riziką, rekomenduojama:

  • Naudoti prezervatyvus ar dantų užtvaras. Tai apsaugo nuo spermos, makšties išskyrų ar kraujo patekimo į burną.
  • Vengti oralinio sekso, jei burnoje yra žaizdelių ar dantenų kraujavimas. Tokios būklės padidina viruso patekimą į organizmą.
  • Reguliariai tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI). Kitos LPI, tokios kaip sifilis, herpesas ar gonorėja, gali padidinti ŽIV perdavimo tikimybę.
  • Jei turite nuolatinį partnerį su ŽIV, įsitikinti, kad jis gydosi antiretrovirusiniais vaistais. Gydymas sumažina viruso kiekį kraujyje iki nenustatomo lygio, o tai reiškia, kad virusas neperduodamas seksualiniu būdu (U=U).

Išvada

Nors teoriškai ŽIV gali būti perduodamas oraliniu seksu, praktikoje tai yra retas atvejis. Rizika padidėja, jei yra burnos žaizdelių, partneris serga pažengusia ŽIV infekcija arba ejakuliacija įvyksta burnoje. Norint sumažinti riziką, svarbu naudoti apsaugos priemones, palaikyti gerą burnos higieną ir vengti oralinio sekso, jei burnoje yra pažeidimų. Reguliarios sveikatos patikros ir ŽIV prevencijos priemonės gali padėti išlikti saugiems ir užtikrinti saugų seksualinį gyvenimą.

Pasidalinti Straipsnį

Jankauskienė Julija
Daugiau straipsnių Parengė

Jankauskienė Julija

Nuo 1992 m., pradėjusi žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, supratau, kad man artimiausia kryptis – sveikatos ir mokslo temos. Nuo pat studijų laikų mano darbas sukasi apie tai, kaip sudėtingą medicininę informaciją paversti suprantamu, plačiajai auditorijai prieinamu pasakojimu.Per ilgus metus dirbdama su sveikatos turiniu susiformavau aiškią profesinę filosofiją: rinktis tik patikimus šaltinius, remtis įrodymais pagrįsta informacija ir sąmoningai vengti sensacijų bei clickbait’o. Esu rengusi ir redagavusi įvairius sveikatos tekstus – nuo populiarių aiškinamųjų straipsnių iki publikacijų, paremtų mokslinių tyrimų išvadomis, dirbdama kartu su gydytojais ir skirtingų sričių specialistais.Šiuo metu dirbu sveikatos turinio redaktore. Mano pagrindinės temos – ligų profilaktika, gyvenimo būdo įtaka sveikatai ir naujausių mokslo žinių paaiškinimas paprasta, kasdiene kalba. Man svarbu, kad skaitytojas ne tik perskaitytų faktus, bet ir suprastų, iš kur jie kyla, kokios yra jų ribos ir kaip šią informaciją galima pritaikyti realiame gyvenime.Profesinėje veikloje man svarbiausia – aiškumas, tikslumas ir pagarba skaitytojui. Esu įsitikinusi, kad kokybiškas žurnalistinis darbas sveikatos temose gali padėti mažinti baimę, dezinformaciją ir mitus, o gerai parašytas tekstas kartais prilygsta trumpai, bet prasmingai konsultacijai gydytojo kabinete.

Kiti straipsniai

Ar galima skiepytis sloguojant
Ankstesnis

Ar galima skiepytis sloguojant? Kada skiepai yra saugūs, o kada geriau palaukti?

ar galima būti saulėje sergant vėžiu
Kitas

Ar galima būti saulėje sergant vėžiu? Nauda, rizikos ir gydytojų rekomendacijos

Kitas
ar galima būti saulėje sergant vėžiu
2025 3 kovo

Ar galima būti saulėje sergant vėžiu? Nauda, rizikos ir gydytojų rekomendacijos

Ankstesnis
2025 1 kovo

Ar galima skiepytis sloguojant? Kada skiepai yra saugūs, o kada geriau palaukti?

Ar galima skiepytis sloguojant

Komentarų nėra. Būk pirmas!

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    NAUJIENOS IŠ INTERNETO

    REKOMENDUOJAMI VIDEO

    TAIP PAT SKAITYKITE

    Gydymas

    Vaistai nuo depresijos: rūšys, veikimas, šalutinis poveikis ir kada jie reikalingi
    Dermatofibromos šalinimas: kada reikia, kaip atliekama ir ko tikėtis po procedūros
    Vaistai nuo dispepsijos: kokie jie yra ir kaip efektyviai veikia?
    Vaistai nuo viduriavimo ir vėmimo: ką rinktis, kaip vartoti ir kada būtina gydytojo pagalba

    Liaudies medicina/Namų sąlygos

    Celiulito gydymas namuose: kas realiai padeda?
    Kaip gydyti erekcijos sutrikimus naudojant liaudies mediciną?
    Liaudiški ir naminiai vaistai nuo viduriavimo
    Gerosios bakterijos ir angliukas nuo viduriavimo

    Mityba

    Dirgliosios žarnos sindromas ir mityba: ką valgyti, kad sumažėtų simptomai
    Ką valgyti sergant dispepsija? Mityba ir patarimai
    Ar veiksmingas endometriozės gydymas vaistažolėmis?
    Mityba sergant ezofagitu: ką galima ir ko negalima valgyti?

    Patarimai

    Difterijos skiepas: kada jis reikalingas, veiksmingumas ir šalutinis poveikis
    Kaip gydyti depresiją pačiam: ką galima daryti savarankiškai
    Skiepai nuo erkinio encefalito vaikams: ar jie skiriasi nuo suaugusiųjų skiepų?
    Kuo skiriasi Laimo liga ir erkinis encefalitas?
    Ieškoti
    Kategorijos
    • Diagnozuok ir gydyk
    • Patarimai
    • Liaudies medicina/Namų sąlygos
    • Ligų sąrašas
    • Mityba
    • Gydymas
    • Įvairūs straipsniai
    Sekite mus
    Facebook
    2K
    Instagram
    6M
    Youtube
    420K
    Stack
    75K
    Populiariausi
    Metronidazolis
    Straipsniai
    Metronidazolis: vartojimas, šalutinis poveikis ir svarbi informacija pacientui
    Sinovitas ir tenosinovitas
    Straipsniai
    Sinovitas ir tenosinovitas: kuo jie skiriasi ir kaip atpažinti
    Vaistai nuo depresijos be recepto: ką verta žinoti prieš bandant?
    Straipsniai
    Vaistai nuo depresijos be recepto: ką verta žinoti prieš bandant?
    • Ligos
    • Simptomai
    • Gydytojai
    • Vaistai
    • Tyrimai
    • Terminai
    • Kontaktai
    • DMCA

    © 2025 Gydyk Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    • Straipsniai
      • Diagnozuok ir gydyk
      • Gydymas
      • Patarimai
      • Liaudies medicina
      • Ligų sąrašas
      • Mityba
      • Įvairūs Straipsniai
    • Ligos
    • Simptomai
    • Gydytojai
    • Vaistai
    • Tyrimai
    • Terminai
    • Kontaktai