Kodėl su amžiumi kolageno kiekis mažėja?
Kolagenas organizme yra baltymas, sudarantis didžiąją dalį odos, sausgyslių ir kitų jungiamųjų audinių struktūros, kuris suteikia odai tvirtumą ir tamprumą [1]. Su amžiumi kolageno kiekis organizme mažėja,. Tai yra natūralus procesas, kuris būdingas visiems žmonėms. Tai lemia keli tarpusavyje susiję biologiniai mechanizmai [1, 2].
Kolageno gamybos sulėtėjimas
Odoje kolageną gamina fibroblastai – tai specializuotos odos ląstelės, atsakingos už jungiamojo audinio gamybą. Šis audinys susideda iš kolageno, elastino ir kitų struktūrinių baltymų [1]. Senstant fibroblastų gebėjimas gaminti naują kolageną vis mažėja, o kartu susilpnėja ir signalinis kelias, kuris skatina kolageno sintezę [ 2].
Mažėjant kolageno gamybai, paspartėja jau esančio kolageno hidrolizė – skaidymas. Taip pat padidėja fermentų aktyvumas, kurie ardo šį baltymą, todėl jo skaidulos tampa smulkios ir netolygiai pasiskirsčiusios odos sluoksnyje. Kai naujo kolageno pagaminama mažiau nei yra suskaidoma – bendras kiekis odoje palaipsniui pradeda mažėti. Šis disbalansas laikomas viena pagrindinių su amžiumi susijusio kolageno kiekio kritimo priežasčių [2].
Fibroblastų senėjimas
Fibroblastai yra atsakingi už kolageno ir kitų tarpląstelinio matrikso komponentų, kurie sudaro ląstelių mikroaplinką, gamybą. Senstant dalis ląstelių patiria senescenciją – tai reiškinys kai ląstelė nustoja dalytis ir praranda dalį savo funkcijų, tačiau nemiršta ir lieka audinyje [3].
Šios pasenusios ląstelės gamina mažiau kolageno ir išskiria medžiagas bei fermentus, kurie skatina uždegimą ir ardo aplinkui esantį jungiamąjį audinį. Kuo daugiau tokių ląstelių susikaupia odoje, tuo silpnesnis tampa jos gebėjimas atkurti ir palaikyti kolageno kiekį [3].
Kas yra glikacija?
Su amžiumi organizme natūraliai kaupiasi įvairus cukrus, kuris yra gaunamas tiek su maistu, tiek susidaro medžiagų apykaitos metu. Šis cukrus gali prisijungti prie kolageno baltymo molekulių, o toks procesas yra vadinamas glikacija [4].
Dėl šio proceso susidaro galutiniai glikacijos produktai, kurie sujungia šalia esančias kolageno skaidulas tarpusavyje. Dėl šios priežasties, kolagenas tampa standus, praranda savo lankstumą ir sunkiau atsinaujina – tai prisideda prie odos elastingumo mažėjimo. Šis procesas taip pat gali būti skatinamas, kai organizme išlieka padidėjęs cukraus kiekis kraujyje [4].
UV spindulių poveikis kolageno gamybai
Ultravioletiniai (UV) spinduliai skatina matrikso metaloproteinazių fermentų gamybą odoje, kurie yra atsakingi už kolageno skaidulų ardymą. UV spindulių sukelta DNR pažaida odos ląstelėse padidina šių fermentų aktyvumą, o jų kiekis saulės veikiamoje odoje didėja su amžiumi [5].
UV spindulių poveikis kaupiasi visą gyvenimą, o su saule susijęs kolageno irimas laikui bėgant tik ryškėja ir gali paspartinti natūraliai su amžiumi vykstantį kolageno retėjimą [5]. Todėl svarbu naudoti priemones su apsauga nuo saulės ir UV spindulių.
Hormoninių pokyčių įtaka kolageno gamybai
Moters organizme estrogenas skatina fibroblastus gaminti kolageną, todėl šio hormono kiekio pokyčiai tiesiogiai atsiliepia odos būklei. Artėjant menopauzei ir jai prasidėjus, estrogeno kiekis organizme reikšmingai sumažėja, o tai lemia mažesnis kiaušidžių gaminamo estrogeno kiekis, sumažėjusi vietinė estrogeno gamyba pačioje odoje bei sumažėjęs estrogeno receptorių skaičius odos ląstelėse [6].
Sumažėjusio estrogeno pokyčiai lemia odos plonėjimą, jos tamprumo ir kraujotakos suprastėjimą. Dėl šios priežasties daugeliui moterų tampa pastebimi odos pokyčiai, pavyzdžiui, sausumas ar mažesnis elastingumas. Tai dažnai sutampa ne tik su chronologiniu amžiumi, bet ir su šiuo hormoniniu pokyčiu organizme [6].
DUK
1. Ar galima sulėtinti kolageno mažėjimą?
Iš dalies. Kai kuriuos veiksnius, pavyzdžiui, UV spindulių poveikį ar padidėjusį cukraus kiekį kraujyje galima kontroliuoti, tačiau su amžiumi susijusių ląstelių senėjimo ir hormoninių pokyčių procesų visiškai sustabdyti negalima [3, 5].
2. Ar kolageno kiekis mažėja vienodai?
Ne, kolageno mažėjimo greitis priklauso nuo individualių veiksnių, tokių kaip saulės poveikis, hormoniniai pokyčiai ir genetika, todėl skirtingiems žmonėms šis procesas gali vykti skirtingu metu [1, 6].
3. Nuo kokio amžiaus pradeda mažėti kolageno kiekis?
Kolageno kiekis odoje įprastai pasiekia didžiausią lygį iki 25 metų amžiaus, o vėliau pradeda palaipsniui mažėti [7].
Daugiau apie kolageną skaitykite ECOSH tinklaraštyje.
Šaltiniai:
1. Shin, S.H., Lee, Y.H., Rho, N.-K., & Park, K.Y. (2023) Skin aging from mechanisms to interventions: focusing on dermal aging. Frontiers in Physiology. https://doi.org/10.3389/fphys.2023.1195272
2. Wang, S., Li, F., Feng, X., Feng, M., Niu, X., Jiang, X., Chen, W., & Bai R. (2025) Promoting collagen synthesis: a viable strategy to combat skin ageing. Journal of Enzyme Inhibition and Medicinal Chemistry. https://doi.org/10.1080/14756366.2025.2488821
3. Jipu, R., Serban, I.L., Goriuc, A., Jipu, A.G., Luchian, I., Amititeloaie, C., Tarniceriu, C.C., Hurjui, I., Butnaru, O.M., & Hurjui, L.L. (2025) Targeting Dermal Fibroblast Senescence: From Cellular Plasticity to Anti-Aging Therapies. Biomedicines. https://doi.org/10.3390/biomedicines13081927
4. Choi, J.Y., Ha, N.G., Lee, W.J., & Boo, Y.C. (2025) Synthetic and Natural Agents Targeting Advanced Glycation End-Products for Skin Anti-Aging: A Comprehensive Review of Experimental and Clinical Studies. Antioxidants. https://doi.org/10.3390/antiox14040498
5. Kim, D.J., Iwasaki, A., Chien, A.L., & Kang, S. (2022) UVB-mediated DNA damage induces matrix metalloproteinases to promote photoaging in an AhR- and SP1-dependent manner. JCI Insight. https://doi.org/10.1172/jci.insight.156344
6. Viscomi, B., Muniz, M., & Sattler, S. (2025) Managing Menopausal Skin Changes: A Narrative Review of Skin Quality Changes, Their Aesthetic Impact, and the Actual Role of Hormone Replacement Therapy in Improvement. Journal of Cosmetic Dermatology. https://doi.org/10.1111/jocd.70393
7. Reilly, D. M. & Lozano, J. (2021) Skin collagen through the lifestages: importance for skin health and beauty. Plastic and Aesthetic Research. https://doi.org/10.20517/2347-9264.2020.153

