Retinopatija – tai akies tinklainės kraujagyslių pažeidimas, galintis tyliai progresuoti ilgus metus, kol žmogus pajunta pirmuosius regėjimo sutrikimus. Ši liga dažnai yra ne savarankiška liga, o kitos sisteminės ligos – diabeto, arterinės hipertenzijos ar neišnešiotumo – pasekmė. Būtent todėl retinopatija laikoma svarbiu signalu, rodančiu, kad organizme vyksta gilesnių kraujagyslių pokyčių.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) diabetinę retinopatiją yra įtraukusi į prioritetinių akių ligų sąrašą. Pasaulyje diabetine retinopatija serga apie 146 milijonai suaugusiųjų, turinčių diabetą, o pati liga yra pagrindinė darbingo amžiaus žmonių aklybės priežastis, sudaranti apie 5 % visų aklybės atvejų pasaulyje. Šie skaičiai rodo, kad retinopatija – tai ne reta ar egzotiška būklė, o viena labiausiai paplitusių ir prevenciškai svarbiausių akių ligų.
Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kas yra retinopatija, kokie jos simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymo galimybės – visa tai, ką svarbu žinoti tiek sergantiesiems lėtinėmis ligomis, tiek jų artimiesiems.
Kas yra retinopatija
Retinopatija – tai bendras terminas, apibūdinantis tinklainės (lot. retina) kraujagyslių pažeidimą. Tinklainė yra plona jautrių nervų ląstelių sluoksnis akies dugne, kuris fiksuoja šviesą ir siunčia vaizdo signalus į smegenis. Kai šios kraujagyslės pažeidžiamos, sutrinka kraujo ir deguonies tiekimas tinklainei, o tai gali sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą. Visos retinopatijos formos turi bendrą mechanizmą – sutrikęs kraujo tekėjimas į tinklainę.
Yra keturi pagrindiniai retinopatijos tipai: diabetinė retinopatija, hipertenzinė retinopatija, neišnešiotų naujagimių retinopatija ir centrinė serozinė chorioretionopatija. Kiekvienas tipas turi skirtingas priežastis, tačiau visi jie pažeidžia tuos pačius jautrius tinklainės audinius.
Diabetinė retinopatija ir jos stadijos
Diabetinė retinopatija yra dažniausia retinopatijos forma ir pagrindinė darbingo amžiaus žmonių aklybės priežastis. Ji išsivysto, kai ilgalaikis padidėjęs cukraus kiekis kraujyje pažeidžia smulkiąsias tinklainės kraujagysles – jos pradeda pratekėti, išsipūsti arba visiškai užsikimšti. Kuo ilgiau žmogus serga diabetu, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys šis komplikacija.
Klinikinėje praktikoje diabetinė retinopatija skirstoma į dvi pagrindines stadijas. Neproliferacinė diabetinė retinopatija (NPDR) – tai ankstyvoji stadija, kuriai būdingas padidėjęs kraujagyslių pralaidumas, mikroaneurizmos (mažytės kraujagyslių išsipūtimai), kraujavimai ir kieti eksudatai (riebalų nuosėdos tinklainėje). Šioje stadijoje dažnai nėra jokių simptomų. Proliferacinė diabetinė retinopatija (PDR) – tai pažengusi stadija, kai dėl deguonies trūkumo tinklainė pradeda formuoti naujas, nenormalias kraujagysles (neovaskularizacija). Šios trapios kraujagyslės gali kraujuoti į stiklakūnį (skaidrią akies medžiagą) arba sukelti tinklainės atsiskyrimą, kuris gali baigtis aklyba.
Hipertenzinė retinopatija ir kraujospūdžio kontrolė
Hipertenzinė retinopatija išsivysto, kai ilgalaikis aukštas kraujospūdis pažeidžia tinklainės kraujagyslių sieneles – jos storėja ir siaurėja, todėl sumažėja kraujo tiekimas tinklainei. Gera žinia ta, kad, pasak klinikinių stebėjimų, laiku sumažinus kraujospūdį, tinklainė gali iš dalies atsistatyti. Todėl kraujospūdžio kontrolė yra svarbiausia apsauga nuo hipertenzinės retinopatijos progresavimo.
Neišnešiotų naujagimių retinopatija
Neišnešiotų naujagimių retinopatija (ROP, angl. retinopathy of prematurity) išsivysto anksti gimusiems kūdikiams, kurių tinklainės kraujagyslės dar nėra visiškai subrendusios. Deguonies terapija intensyviosios terapijos skyriuje gali sutrikdyti normalų kraujagyslių vystymąsi ir paskatinti nenormalių kraujagyslių augimą. Ši forma reikalauja atidaus neonatologų ir akių gydytojų stebėjimo.
Retinopatijos simptomai
Vienas labiausiai nerimą keliančių retinopatijos aspektų yra tai, kad ankstyvosios stadijos dažniausiai būna visiškai besimptomės. Daugelis žmonių nesulaukia jokių įspėjamųjų ženklų tol, kol liga nepasiekia pažengusios stadijos ir pažeidimas tampa negrįžtamas. Būtent dėl šios priežasties reguliarūs akių dugno tyrimai yra tokie svarbūs sergantiesiems diabetu ar hipertenzija.
Kai simptomai vis dėlto atsiranda, jie gali būti tokie:
- Neryškus arba miglotus regėjimas
- Tamsūs taškai, „musytės” ar plaukiojantys dariniai akies lauke (angl. floaters)
- Tuščios arba tamsios dėmės centriniame regėjimo lauke
- Sunkumai matant tamsoje arba prastai apšviestose vietose
- Spalvų suvokimo pokyčiai
- Staigus ir ryškus regėjimo pablogėjimas
Šie simptomai nebūtinai reiškia, jog liga jau pažengusi – tačiau bet kuris iš jų turėtų paskatinti nedelsiant kreiptis į akių gydytoją. Proliferacinėje stadijoje gali atsirasti staigus regėjimo praradimas dėl kraujavimo į stiklakūnį arba tinklainės atsiskyrimo.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Retinopatijos priežastys glaudžiai susijusios su sisteminėmis ligomis, pažeidžiančiomis smulkiąsias kraujagysles visame organizme – tinklainė tiesiog yra viena jautriausių vietų, kur šie pažeidimai pasireiškia pirmiausia. Diabetinė retinopatija išsivysto dėl lėtinės hiperglikemijos (padidėjusio cukraus kiekio kraujyje), kuri sukelia uždegimą, oksidacinį stresą ir endotelio (kraujagyslių vidinės sienelės) ląstelių pažeidimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad uždegimas ir ląstelių degeneracija yra pagrindiniai mechanizmai, lemiantys tiek kraujagyslių, tiek nervų pažeidimą tinklainėje.
Pagrindiniai rizikos veiksniai apima:
- Cukrinis diabetas – kuo ilgiau žmogus serga diabetu ir kuo blogiau kontroliuojamas cukraus kiekis, tuo didesnė retinopatijos rizika
- Arterinė hipertenzija – aukštas kraujospūdis pažeidžia kraujagyslių sieneles ir gali sukelti tiek savarankišką hipertenzinę retinopatiją, tiek pagreitinti diabetinės retinopatijos progresavimą
- Neišnešiotumas – kūdikiai, gimę anksčiau nei 31-ą nėštumo savaitę arba sveriantys mažiau nei 1500 g, turi didžiausią ROP riziką
- Ilga diabeto trukmė – ilgiau sergant diabetu, rizika išsivystyti retinopatijai nuolat auga
- Prastas glikemijos valdymas – aukštas glikuoto hemoglobino (HbA1c) rodiklis rodo blogą cukraus kontrolę ir didina komplikacijų riziką
- Rūkymas – blogina kraujagyslių būklę ir spartina pažeidimų progresavimą
- Nėštumas – sergančioms diabetu moterims nėštumo metu retinopatija gali pagreitėti
Diagnostika
Retinopatija nustatoma atliekant akių dugno tyrimą, kurio metu gydytojas tiesiogiai apžiūri tinklainę. Prieš tyrimą į akis lašinami lašai, išplečiantys vyzdžius, kad būtų galima geriau apžiūrėti tinklainę. Šis tyrimas yra neskausmingas ir trunka kelias minutes, tačiau po jo kelias valandas gali būti sunkiau fokusuoti regėjimą.
Diagnostikai naudojami šie metodai:
- Oftalmoskopija – tinklainės apžiūra specialiu prietaisu; leidžia aptikti mikroaneurizmas, kraujavimus ir eksudatus
- Fluorescencinė angiografija – į veną suleidžiamas kontrastinis dažiklis, kuris padeda vizualizuoti kraujagyslių pratekėjimus ir nenormalų kraujagyslių augimą
- Optinė koherentinė tomografija (OKT) – neinvazinis tyrimas, leidžiantis gauti detalų tinklainės sluoksnių vaizdą ir įvertinti tinklainės patinimą (makulinę edema)
- Akispūdžio matavimas – svarbus norint atmesti glaukomą, kuri gali lydėti retinopatiją
Pasaulio sveikatos organizacija ir tarptautinės diabetologijos asociacijos rekomenduoja, kad visi sergantys 2 tipo diabetu akių dugno tyrimą atliktų iš karto po diagnozės nustatymo, o sergantys 1 tipo diabetu – praėjus 5 metams nuo ligos pradžios. Vėliau tyrimas kartojamas kasmet arba dažniau, jei aptinkama pokyčių.
Gydymas
Retinopatijos gydymas priklauso nuo ligos tipo, stadijos ir sunkumo. Svarbu suprasti, kad gydymas dažniausiai siekia sustabdyti ligos progresavimą ir išsaugoti esamą regėjimą, o ne visiškai atkurti jau prarastą regėjimo funkciją – tai dar kartą pabrėžia ankstyvos diagnostikos svarbą.
| Gydymo metodas | Taikymas | Tikslas |
|---|---|---|
| VEGF inhibitoriai (anti-VEGF injekcijos) | Proliferacinė DR, makulinė edema | Slopinti nenormalių kraujagyslių augimą |
| Lazerinė fotokoaguliacija | Proliferacinė DR, pratekančios kraujagyslės | Užsandaryti pratekančias kraujagysles |
| Stiklakūnio operacija (vitrektomija) | Kraujavimas į stiklakūnį, tinklainės atsiskyrimas | Pašalinti kraują, pritvirtinti tinklainę |
| Kraujospūdžio kontrolė | Hipertenzinė retinopatija | Sumažinti kraujagyslių pažeidimą |
| Glikemijos kontrolė | Diabetinė retinopatija | Sulėtinti ligos progresavimą |
Anti-VEGF injekcijos (pvz., ranibizumabas, bevacizumabas, afliberceptas) yra šiuolaikinis gydymo metodas, slopinantis kraujagyslių augimo faktorių VEGF ir taip stabdantis nenormalių kraujagyslių formavimąsi. Jos suleidžiamos tiesiai į akį ir paprastai reikalauja kelių procedūrų ciklo.
Lazerinė fotokoaguliacija – tai ilgus dešimtmečius naudojamas standartinis metodas, kurio metu lazerio spindulys „užlituoja” pratekančias ar nenormalias kraujagysles. Tyrimai rodo, kad šis metodas yra saugus ir pagerina regėjimo simptomus tiek diabetinės, tiek pjautuvinių ląstelių retinopatijos atvejais.
Vitrektomija – chirurginė operacija, kurios metu pašalinamas krauju užterštas stiklakūnis arba atlaisvinamos tinklainę traukiančios randų struktūros. Ji taikoma pažengusiais atvejais, kai kiti metodai nebepakankama.
Profilaktika ir savipagalba
Geriausia apsauga nuo retinopatijos – tai pagrindinių ją sukeliančių ligų kontrolė. Sergant diabetu, kruopštus cukraus kiekio kraujyje valdymas yra svarbiausias žingsnis, galintis reikšmingai atidėti retinopatijos atsiradimą ir sulėtinti jos progresavimą. Sergant hipertenzija, reguliarus kraujospūdžio matavimas ir gydytojo skirtų vaistų vartojimas yra esminis prevencinis veiksmas.
Kasdienės rekomendacijos, padedančios sumažinti retinopatijos riziką:
- Reguliariai tikrinkite cukraus kiekį kraujyje ir laikykitės gydytojo nustatytų tikslinių verčių
- Kontroliuokite kraujospūdį – siekite, kad jis būtų žemiau 130/80 mmHg (pagal gydytojo rekomendacijas)
- Atsisakykite rūkymo – rūkymas blogina kraujagyslių būklę ir spartina retinopatijos progresavimą
- Laikykitės sveikos mitybos, turtingos daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų
- Reguliariai judėkite – fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti tiek cukrų, tiek kraujospūdį
- Lankykitės pas akių gydytoją pagal rekomenduojamą grafiką, net jei regėjimas atrodo normalus
- Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite bet kokius regėjimo pokyčius
Retinopatija yra rimta, tačiau dažnai išvengiama komplikacija, kuri primena, kad akys – tai ne tik regėjimo organas, bet ir savotiškas „langas” į bendrą organizmo kraujagyslių sveikatą. Diabeto ar hipertenzijos turintys žmonės turėtų suvokti, kad reguliarūs akių dugno tyrimai nėra papildoma procedūra – tai esminis žingsnis, galintis išsaugoti regėjimą.
Kuo anksčiau nustatoma retinopatija, tuo daugiau galimybių ją sustabdyti. Geros glikemijos ir kraujospūdžio kontrolė, sveika gyvensena ir laiku atliekami akių tyrimai – tai priemonės, kurios tikrai veikia ir kurių nauda moksliškai patvirtinta. Jei turite diabetą, hipertenziją ar kitus rizikos veiksnius, nekaukite simptomų – kreipkitės į akių gydytoją profilaktiškai.
Šaltiniai
- The pathophysiological mechanisms underlying diabetic retinopathy — ncbi.nlm.nih.gov
- Oxidative Stress as the Main Target in Diabetic Retinopathy Pathophysiology — ncbi.nlm.nih.gov
- Diabetic Retinopathy, a Comprehensive Overview on Pathophysiology and Relevant Experimental Models — ncbi.nlm.nih.gov
- Diabetic Retinopathy: Pathophysiology and Treatments — ncbi.nlm.nih.gov
- Pathophysiology of Diabetic Retinopathy — ncbi.nlm.nih.gov
- Diabetic Retinopathy–An Underdiagnosed and Undertreated Inflammatory, Neuro-Vascular Complication of Diabetes — ncbi.nlm.nih.gov
