Divertikulai žarnyne: kas tai, simptomai ir rūšys

Divertikulai žarnyne – tai nedideli žarnos sienelės išsigaubimai, kurie dažniausiai formuojasi storojoje žarnoje. Daliai žmonių jie nesukelia jokių simptomų ir aptinkami atsitiktinai atliekant tyrimus, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti uždegimas, skausmas ar virškinimo sutrikimai.

Ši būklė dažnėja su amžiumi ir ypač dažnai nustatoma vyresniems nei 50 metų žmonėms. Nors pats divertikulų buvimas ne visada pavojingas, svarbu žinoti, kada jie tampa problema ir kokie simptomai gali rodyti komplikacijas.

Kas yra divertikulai žarnyne?

Divertikulai žarnyne – tai nedideli žarnos sienelės išsigaubimai, kurie dažniausiai susiformuoja storojoje žarnoje. Jie atsiranda tada, kai silpnesnė žarnos sienelės vieta dėl padidėjusio spaudimo pradeda plėstis į išorę ir susidaro mažos „kišenės“.

Daugeliui žmonių divertikulai nesukelia jokių simptomų, todėl apie juos dažnai sužinoma atsitiktinai atliekant kolonoskopiją ar kitus virškinimo sistemos tyrimus. Vis dėlto kai kuriais atvejais divertikulai gali uždegti ir sukelti būklę, vadinamą divertikulitu.

Ši problema dažnėja su amžiumi. Vyresniame amžiuje žarnyno sienelė tampa silpnesnė, todėl divertikulai nustatomi vis dažniau, ypač po 60 metų.

Kaip susiformuoja divertikulai?

Žarnynas nuolat juda ir stumia jo turinį pirmyn. Kai ilgą laiką žarnyne būna padidėjęs spaudimas, silpnesnės sienelės vietos pradeda plėstis ir formuojasi divertikulai.

Dažniausiai tai susiję su netinkamais mitybos ir gyvenimo būdo įpročiais. Mažas skaidulų kiekis maiste, lėtinis vidurių užkietėjimas ir mažas fizinis aktyvumas apsunkina normalią žarnyno veiklą. Dėl to žarnynui tenka dirbti stipriau, o spaudimas jo viduje didėja.

„Divertikulai dažnai formuojasi daugelį metų ir ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Problemos prasideda tada, kai atsiranda uždegimas arba sutrinka normali žarnyno veikla.“ — gydytoja gastroenterologė dr. Rasa Jankauskienė

Kuriose žarnyno vietose jie dažniausi?

Dažniausiai divertikulai susiformuoja storojoje žarnoje, ypač jos kairėje dalyje – riestinėje gaubtinėje žarnoje. Būtent šioje vietoje spaudimas žarnyne paprastai būna didžiausias.

Plonojoje žarnoje divertikulai pasitaiko daug rečiau. Kai kuriems žmonėms nustatomi vos keli divertikulai, o kitiems jų gali būti daug ir skirtingose žarnyno vietose.

Divertikuliozė ir divertikulitas – kuo skiriasi?

Svarbu suprasti, kad divertikuliozė ir divertikulitas nėra tas pats.

Divertikuliozė reiškia, kad žarnyne yra divertikulų, tačiau nėra uždegimo. Tokiu atveju žmogus gali visiškai nieko nejausti arba patirti tik lengvą pilvo pūtimą ar diskomfortą.

Tuo tarpu divertikulitas išsivysto tada, kai divertikulai užsidega. Tuomet dažniausiai atsiranda pilvo skausmas, temperatūra, pykinimas ar tuštinimosi sutrikimai. Būtent divertikulitas laikomas pavojingesne būkle, nes gali sukelti komplikacijų.

„Daugelis pacientų išsigąsta vien išgirdę žodį ‘divertikulai’, tačiau pats jų buvimas dar nereiškia sunkios ligos. Didžiausią dėmesį skiriame tam, ar yra uždegimo požymių.“ — gydytojas gastroenterologas dr. Saulius Mikalauskas

Ar divertikulai visada pavojingi?

Ne. Didelė dalis žmonių su divertikulais gyvena daugelį metų ir nejaučia jokių simptomų. Tokiais atvejais dažniausiai rekomenduojama koreguoti mitybą, didinti skaidulų kiekį ir stebėti žarnyno veiklą.

Tačiau jeigu atsiranda stiprus pilvo skausmas, karščiavimas, kraujas išmatose ar pykinimas, būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali rodyti divertikulų uždegimą arba komplikacijas.

Kodėl atsiranda divertikulai?

Tiksli priežastis, kodėl vieniems žmonėms formuojasi divertikulai, o kitiems – ne, nėra visiškai aiški. Tačiau gydytojai išskiria kelis svarbiausius veiksnius, kurie didina šios būklės riziką.

Didžiausią įtaką dažniausiai turi ilgą laiką padidėjęs spaudimas žarnyne. Kai žarnynui sunkiau stumti jo turinį pirmyn, silpnesnės sienelės vietos pradeda plėstis ir formuojasi divertikulai.

Amžiaus įtaka

Divertikulai daug dažniau nustatomi vyresniame amžiuje. Senstant žarnyno sienelė natūraliai tampa silpnesnė ir mažiau elastinga, todėl jai sunkiau atlaikyti spaudimą žarnyno viduje.

Dėl šios priežasties po 60 metų divertikulai aptinkami labai dažnai, net jei žmogus nejaučia jokių simptomų.

„Amžius yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Tačiau svarbu suprasti, kad divertikulai nėra neišvengiama senėjimo dalis – gyvenimo būdas taip pat turi didelę reikšmę.“ — gydytoja gastroenterologė dr. Inga Petraitytė

Mažas skaidulų kiekis maiste

Mityba, kurioje trūksta skaidulų, laikoma vienu svarbiausių divertikulų formavimosi veiksnių. Kai žmogus valgo mažai daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ar ankštinių, išmatos tampa kietesnės ir sunkiau slenka žarnynu.

Tuomet žarnynui tenka dirbti stipriau, o spaudimas jo viduje palaipsniui didėja. Ilgainiui tai silpnina žarnos sienelę.

Didesnis skaidulų kiekis maiste dažnai padeda ne tik sumažinti divertikulų riziką, bet ir pagerina bendrą žarnyno veiklą.

Vidurių užkietėjimas

Lėtinis vidurių užkietėjimas taip pat glaudžiai susijęs su divertikulų atsiradimu. Kai žmogus dažnai stanginasi tuštinantis, žarnyne susidaro papildomas spaudimas.

Jeigu tai tęsiasi daugelį metų, silpnesnės žarnos sienelės vietos pradeda plėstis ir formuojasi divertikulai.

Kai kurie pacientai ilgą laiką nekreipia dėmesio į nuolatinius tuštinimosi sutrikimus, nors būtent jie gali būti viena svarbiausių problemos priežasčių.

Nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas

Tyrimai rodo, kad divertikulų rizika didesnė žmonėms, kurie mažai juda ir turi antsvorio. Fizinis aktyvumas padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą, todėl reguliariai judant sumažėja vidurių užkietėjimo ir padidėjusio spaudimo žarnyne rizika.

Tuo tarpu sėdimas gyvenimo būdas dažnai susijęs su lėtesniu virškinimu ir didesniu diskomfortu pilve.

Ar stresą galima laikyti priežastimi?

Pats stresas divertikulų nesukelia, tačiau jis gali pabloginti virškinimo sistemos veiklą. Kai kuriems žmonėms streso metu sustiprėja pilvo pūtimas, atsiranda žarnyno spazmai ar pakinta tuštinimasis.

Dėl to simptomai gali tapti labiau juntami, ypač jei divertikulai jau yra susiformavę.

Kokie simptomai gali pasireikšti?

Daugelis žmonių, turinčių divertikulų žarnyne, ilgą laiką nejaučia jokių simptomų. Tokiais atvejais divertikulai dažniausiai aptinkami atsitiktinai atliekant kolonoskopiją ar kitus virškinimo sistemos tyrimus.

Tačiau kai kuriems pacientams atsiranda įvairių virškinimo sutrikimų, o uždegimo metu simptomai gali tapti gana ryškūs.

Pilvo pūtimas ir diskomfortas

Vienas dažniausių nusiskundimų – pilvo pūtimas. Žmogus gali jausti tempimą, spaudimą ar sunkumą pilve, ypač po valgio.

Kai kuriems simptomai sustiprėja vakarais arba po sunkiau virškinamo maisto. Dėl to dalis pacientų pradeda vengti tam tikrų produktų, nors ne visada aišku, kurie iš jų iš tikrųjų provokuoja simptomus.

Tuštinimosi pokyčiai

Divertikulai dažnai susiję su pakitusia žarnyno veikla. Vieniems žmonėms dažniau pasireiškia vidurių užkietėjimas, kitiems – nepastovus tuštinimasis ar dažnesni viduriavimai.

Kartais žmogus jaučia, kad žarnynas pilnai neišsituština, nors rimtesnių tyrimų metu kitų ligų nerandama.

„Pacientai dažnai mano, kad simptomus sukelia tik jautrus žarnynas ar netinkamas maistas, tačiau kartais už šių nusiskundimų slypi divertikulai ir lėtinis žarnyno dirginimas.“
— gydytojas gastroenterologas dr. Marius Vaitkus

Skausmas kairėje pilvo pusėje

Kai divertikulai pradeda dirginti žarnyną arba vystosi uždegimas, dažniausiai atsiranda skausmas apatinėje kairėje pilvo pusėje. Skausmas gali būti maudžiantis, spazminis arba nuolatinis.

Kai kuriems žmonėms jis sustiprėja po valgio ar prieš tuštinimąsi. Uždegimo metu skausmas paprastai tampa ryškesnis ir trunka ilgiau.

Kada simptomai rodo uždegimą?

Jeigu divertikulai užsidega ir išsivysto divertikulitas, simptomai dažniausiai tampa intensyvesni. Atsiranda ne tik pilvo skausmas, bet ir bendri organizmo uždegimo požymiai.

Žmogus gali jausti temperatūrą, pykinimą, stipresnį silpnumą ar apetito sumažėjimą. Pilvas gali tapti jautrus liečiant, o skausmas – nuolat stiprėti.

Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes negydomas divertikulitas gali sukelti komplikacijų.

„Pavojingiausia klaida – bandyti stiprų pilvo skausmą gydyti savarankiškai namuose kelias dienas. Jei simptomai progresuoja arba atsiranda temperatūra, būtina gydytojo apžiūra.“ — gydytoja gastroenterologė dr. Lina Jurevičienė

Ar simptomai visada reiškia divertikulitą?

Ne visada. Kai kurie simptomai gali būti susiję su jautriu žarnynu, netinkama mityba ar kitais virškinimo sutrikimais. Tačiau jei simptomai kartojasi dažnai arba stiprėja, svarbu atlikti tyrimus ir išsiaiškinti tikrąją priežastį.

Divertikulų rūšys ir formos

Ne visi divertikulai yra vienodi. Vieniems žmonėms jie daugelį metų nesukelia jokių simptomų, o kitiems gali išsivystyti uždegimas ar net rimtesnės komplikacijos. Dėl šios priežasties gydytojai divertikulus skirsto į kelias pagrindines formas.

Svarbiausia atskirti paprastą divertikuliozę nuo divertikulito, nes šių būklių gydymas ir pavojingumas skiriasi.

Besimptomė divertikuliozė

Tai dažniausia forma. Tokiu atveju žmogus turi divertikulų, tačiau nejaučia jokių simptomų arba jie būna labai lengvi.

Dažniausiai divertikuliozė aptinkama atsitiktinai atliekant profilaktinę kolonoskopiją ar kitus tyrimus. Daliai žmonių gali pasireikšti lengvas pilvo pūtimas, nepastovus tuštinimasis ar diskomfortas po valgio, tačiau ryškaus uždegimo nebūna.

Tokiais atvejais pagrindinis dėmesys dažniausiai skiriamas mitybai, pakankamam skaidulų kiekiui ir žarnyno veiklos stebėjimui.

„Didelė dalis žmonių net nežino, kad turi divertikulų, nes jie nesukelia jokių simptomų. Svarbiausia tokiu atveju – sumažinti riziką, kad ateityje išsivystys uždegimas.“ — gydytoja gastroenterologė dr. Eglė Morkūnaitė

Divertikulitas

Divertikulitas išsivysto tada, kai divertikulai užsidega. Tai jau aktyvi liga, kuri dažniausiai sukelia aiškius simptomus.

Paprastai atsiranda stipresnis pilvo skausmas, temperatūra, pykinimas ar bendras silpnumas. Dažniausiai skausmas juntamas apatinėje kairėje pilvo pusėje.

Lengvesniais atvejais uždegimas gydomas vaistais ir dieta, tačiau sunkesnėms formoms gali prireikti gydymo ligoninėje.

Kraujuojantys divertikulai

Kartais divertikulai pažeidžia šalia esančias kraujagysles ir sukelia kraujavimą. Žmogus gali pastebėti kraują išmatose arba tamsesnes išmatas.

Nors ne visais atvejais kraujavimas būna pavojingas, jis visuomet reikalauja gydytojo konsultacijos, nes panašūs simptomai gali būti susiję ir su kitomis žarnyno ligomis.

Komplikuotas divertikulitas

Sunkesniais atvejais uždegimas gali išplisti už divertikulo ribų. Tuomet gali formuotis pūliniai, atsirasti žarnos sienelės pažeidimų ar net žarnos prakiurimas.

Tokiais atvejais žmogaus būklė dažniausiai pablogėja gana greitai. Stiprėja pilvo skausmas, pakyla temperatūra, atsiranda pykinimas, o pilvas tampa jautrus liečiant.

Komplikuotas divertikulitas laikomas pavojinga būkle ir dažnai reikalauja gydymo ligoninėje.

„Jeigu pilvo skausmas tampa stiprus, atsiranda temperatūra ar pykinimas, nereikėtų laukti kelias dienas tikintis, kad praeis savaime. Komplikuotas divertikulitas gali progresuoti labai greitai.“ — gydytojas abdominalinės chirurgijos specialistas dr. Dainius Kazakevičius

Ar divertikulai visada progresuoja?

Ne. Daugeliui žmonių divertikulai ilgą laiką išlieka stabilūs ir nesukelia komplikacijų. Tačiau daliai pacientų laikui bėgant gali kartotis uždegimai arba atsirasti naujų simptomų.

Didžiausią įtaką tam dažniausiai turi mityba, žarnyno veikla, fizinis aktyvumas ir bendra sveikatos būklė.

Divertikulų gydymas

Divertikulų gydymas priklauso nuo to, ar jie sukelia simptomus ir ar yra uždegimo požymių. Jei divertikulai aptinkami atsitiktinai ir žmogus nejaučia jokių nusiskundimų, dažniausiai pakanka gyvenimo būdo korekcijų bei reguliarios stebėsenos.

Tačiau jei išsivysto divertikulitas, gydymas tampa aktyvesnis ir gali apimti vaistus, dietos pokyčius ar net operaciją.

Mitybos pokyčiai

Vienas svarbiausių gydymo aspektų – mityba. Gydytojai dažniausiai rekomenduoja didinti skaidulų kiekį maiste, nes tai padeda minkštinti išmatas ir sumažina spaudimą žarnyne.

Didesnis skaidulų kiekis dažniausiai gaunamas valgant:

• daržoves,
• vaisius,
• pilno grūdo produktus,
• ankštinius.

Taip pat svarbu vartoti pakankamai skysčių, nes be jų skaidulos negali tinkamai veikti.

Kaip keičiasi mityba uždegimo metu?

Ūmaus divertikulito metu mityba dažnai būna laikinai ribojama. Jei uždegimas stipresnis, gydytojas gali rekomenduoti lengviau virškinamą maistą arba trumpam vengti daug skaidulų turinčių produktų.

Kai uždegimas sumažėja, prie įprastos mitybos dažniausiai grįžtama palaipsniui.

„Pacientai dažnai mano, kad sergant divertikulais reikia visą gyvenimą laikytis labai griežtos dietos. Iš tiesų svarbiausia – subalansuota mityba ir reguliarus žarnyno darbas.“ — gydytoja dietologė dr. Monika Grigaitė

Antibiotikai ir vaistai

Jeigu išsivysto divertikulitas, gali būti skiriami antibiotikai. Jie padeda kontroliuoti bakterinį uždegimą ir sumažina komplikacijų riziką.

Taip pat gali būti naudojami vaistai nuo skausmo ar spazmų. Vis dėlto stiprių skausmą malšinančių vaistų savarankiškai vartoti nerekomenduojama, nes jie gali maskuoti sunkėjančius simptomus.

Lengvesniais atvejais gydymas dažnai vyksta namuose, tačiau sunkesnėms formoms gali prireikti gydymo ligoninėje.

Kada reikalinga operacija?

Operacija reikalinga ne visiems pacientams. Dažniausiai ji svarstoma tada, kai:

• divertikulitas kartojasi dažnai,
• susiformuoja pūliniai,
• atsiranda žarnos prakiurimo rizika,
• vystosi kraujavimas ar žarnyno susiaurėjimas.

Operacijos metu dažniausiai pašalinama pažeista žarnos dalis.

Šiuolaikinėje chirurgijoje vis dažniau taikomi minimaliai invaziniai metodai, todėl dalis pacientų po operacijos atsigauna greičiau nei anksčiau.

Ar galima sumažinti paūmėjimų riziką?

Taip. Reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas skaidulų kiekis ir normalus tuštinimasis padeda sumažinti divertikulito riziką.

Taip pat svarbu neatidėlioti gydymo, jei atsiranda pilvo skausmas, temperatūra ar kiti uždegimo požymiai.

„Didžiausią įtaką ilgalaikei savijautai dažniausiai turi ne vien vaistai, o kasdieniai žmogaus įpročiai – mityba, judėjimas ir dėmesys žarnyno veiklai.“ — gydytojas gastroenterologas dr. Paulius Rimkus

Gyvenimas su divertikulais

Gyvenimas su divertikulais dažniausiai priklauso nuo to, ar žmogus jaučia simptomus ir ar kada nors buvo divertikulito epizodų. Jei divertikulai aptikti atsitiktinai ir nesukelia uždegimo, pagrindinis tikslas yra palaikyti gerą žarnyno veiklą ir sumažinti paūmėjimų riziką.

Svarbiausia – neperkrauti savęs griežtomis taisyklėmis. Daugeliui žmonių pakanka nuoseklių mitybos, judėjimo ir tuštinimosi įpročių pokyčių.

Ką valgyti turint divertikulų?

Dažniausiai rekomenduojama rinktis daugiau skaidulų turinčią mitybą. Skaidulos padeda išmatoms tapti minkštesnėms, lengviau slinkti žarnynu ir mažina spaudimą storosios žarnos sienelėms.

Į kasdienę mitybą naudinga įtraukti daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus, avižas, lęšius, pupeles ar sėlenas. Tačiau skaidulų kiekį reikėtų didinti palaipsniui, nes staigus pokytis gali sustiprinti pilvo pūtimą.

Ūmaus uždegimo metu mityba gali būti kitokia. Jei yra divertikulitas, gydytojas kartais laikinai rekomenduoja lengviau virškinamą maistą, o prie skaidulų grįžtama tik nurimus uždegimui.

„Dažna klaida – staiga pradėti valgyti labai daug skaidulų tik sužinojus diagnozę. Žarnynui reikia laiko prisitaikyti, todėl pokyčiai turi būti palaipsniui ir derinami su pakankamu skysčių kiekiu.“
— gydytoja dietologė dr. Aistė Urbanavičienė

Ar galima sportuoti?

Daugeliu atvejų fizinis aktyvumas yra naudingas. Judėjimas gerina žarnyno motoriką, padeda mažinti vidurių užkietėjimą ir palaikyti normalų kūno svorį.

Tinka vaikščiojimas, plaukimas, lengvas bėgimas, dviračio mynimas, tempimo pratimai ar vidutinio intensyvumo jėgos treniruotės. Jei žmogus nesportavo ilgą laiką, pradėti geriausia nuo lengvesnio krūvio.

Ūmaus divertikulito metu, kai yra stiprus pilvo skausmas ar temperatūra, intensyvaus sporto reikėtų vengti. Tokiu metu svarbiausia gydymas, poilsis ir gydytojo rekomendacijos.

Kaip sumažinti paūmėjimų riziką?

Paūmėjimų riziką mažina reguliarus tuštinimasis, pakankamas skysčių vartojimas ir fizinis aktyvumas. Taip pat svarbu ilgai nekentėti noro tuštintis ir vengti dažno stanginimosi.

Jei žmogus pastebi, kad tam tikri produktai nuolat provokuoja pilvo pūtimą ar skausmą, verta juos aptarti su gydytoju ar dietologu. Savarankiškai stipriai riboti mitybos nereikėtų, nes taip galima sumažinti maistinių medžiagų įvairovę.

Kada būtina kontrolė?

Gydytojo kontrolė reikalinga tada, kai simptomai kartojasi, stiprėja arba atsiranda naujų požymių. Ypač svarbu nedelsti, jei atsiranda kraujas išmatose, karščiavimas, stiprus pilvo skausmas, pykinimas ar vėmimas.

Tokie simptomai gali rodyti divertikulitą arba kitą ūmią žarnyno ligą, todėl savarankiškas laukimas gali būti pavojingas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)