Šlapimo pūslės divertikulas: priežastys ir gydymas

Šlapimo pūslės divertikulas – tai būklė, kai šlapimo pūslės sienelėje susiformuoja išsikišimas arba „kišenė“, kurioje gali kauptis šlapimas. Kai kuriems žmonėms divertikulai nesukelia jokių simptomų ir aptinkami atsitiktinai, tačiau kitais atvejais jie gali tapti pasikartojančių šlapimo takų infekcijų, šlapinimosi sutrikimų ar net inkstų funkcijos problemų priežastimi. Ši būklė dažniau nustatoma vyrams vyresniame amžiuje, ypač kai yra prostatos padidėjimas ar ilgalaikis šlapimo nutekėjimo sutrikimas.

Kas yra šlapimo pūslės divertikulas?

Šlapimo pūslės divertikulas – tai šlapimo pūslės sienelės išsigaubimas, primenantis mažą kišenę ar maišelį, kuris susiformuoja tuomet, kai dalis vidinio pūslės sluoksnio prasiskverbia pro susilpnėjusią raumeninę sienelę. Šioje „kišenėje“ gali kauptis šlapimas, todėl ilgainiui atsiranda įvairių šlapinimosi sutrikimų arba infekcijų rizika.

Normaliomis sąlygomis šlapimo pūslė susitraukia tolygiai ir pilnai pašalina šlapimą iš organizmo. Tačiau divertikulo viduje dalis šlapimo gali užsilaikyti. Dėl to susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis, vystytis uždegimui ar formuotis akmenims.

Kai kuriems žmonėms divertikulai būna maži ir nesukelia jokių simptomų. Tokiais atvejais jie dažnai aptinkami atsitiktinai atliekant echoskopiją ar kitus tyrimus. Tačiau didesni divertikulai gali pradėti trukdyti normaliam šlapimo pasišalinimui ir reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę.

Kaip susiformuoja divertikulas?

Dažniausiai divertikulas formuojasi dėl ilgą laiką padidėjusio spaudimo šlapimo pūslėje. Kai žmogui sunku pasišlapinti, pūslės raumenys turi dirbti stipriau, todėl silpnesnėse sienelės vietose pradeda formuotis išsigaubimai.

Tai galima palyginti su balionu – jei viena jo vieta silpnesnė, pučiant ji pradeda plėstis labiau nei likusi dalis.

Dažniausios priežastys, dėl kurių pūslėje didėja spaudimas:

• padidėjusi prostata vyrams,
• šlaplės susiaurėjimas,
• neurologiniai šlapinimosi sutrikimai,
• ilgalaikis šlapimo susilaikymas.

Įgimtas ir įgytas divertikulas

Šlapimo pūslės divertikulai gali būti įgimti arba įgyti.

Įgimti divertikulai susiformuoja dar vaisiaus vystymosi metu dėl silpnesnės šlapimo pūslės sienelės struktūros. Jie dažniau nustatomi vaikams ar jaunesniems žmonėms ir paprastai būna pavieniai.

Tuo tarpu įgyti divertikulai atsiranda vėliau gyvenime dėl ilgalaikio padidėjusio spaudimo šlapimo pūslėje. Jie dažniausiai nustatomi vyresniems vyrams, ypač turintiems prostatos padidėjimą ar kitų šlapinimosi sutrikimų.

Urologai pastebi, kad nemaža dalis pacientų ilgą laiką ignoruoja pirmuosius simptomus, nes juos palaiko natūraliu senėjimo procesu. Vis dėlto nuolat silpnėjanti šlapimo srovė ar dažnas naktinis šlapinimasis nėra būklės, kurias reikėtų ignoruoti.

„Pacientai dažnai pripranta prie silpnesnės šlapimo srovės ar naktinio vaikščiojimo į tualetą ir mano, kad tai normalu. Tačiau ilgainiui nuolatinis spaudimas šlapimo pūslei gali sukelti rimtesnių komplikacijų“, – aiškina gydytojas urologas dr. Tomas Vaičiūnas.

Ar divertikulas visada pavojingas?

Ne visada. Maži divertikulai, kurie nesukelia simptomų ir netrukdo šlapimo nutekėjimui, kartais tik stebimi. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti periodinius tyrimus ir reguliarią kontrolę.

Didžiausia problema atsiranda tada, kai divertikule pradeda kauptis šlapimas. Tokiu atveju gali vystytis:

• pasikartojančios šlapimo takų infekcijos,
• šlapimo pūslės akmenys,
• lėtinis uždegimas,
• inkstų funkcijos sutrikimai.

Retais atvejais divertikulo viduje gali atsirasti navikinių pakitimų, todėl kraujas šlapime ar staiga pablogėję simptomai visuomet reikalauja išsamesnio ištyrimo.

Kodėl atsiranda šlapimo pūslės divertikulai?

Dažniausiai šlapimo pūslės divertikulai susiformuoja tuomet, kai šlapimo pūslei ilgą laiką tenka dirbti padidintu krūviu. Kai žmogui tampa sunkiau pasišlapinti, pūslės raumenys turi susitraukti stipriau, kad išstumtų šlapimą. Ilgainiui dėl nuolatinio spaudimo silpnesnėse sienelės vietose pradeda formuotis išsigaubimai – divertikulai.

Nors kai kurie divertikulai būna įgimti, dauguma jų atsiranda gyvenimo eigoje kaip kitų šlapimo sistemos sutrikimų pasekmė.

Prostatos padidėjimo įtaka

Viena dažniausių priežasčių vyrams – gerybinis prostatos padidėjimas. Didėjanti prostata pradeda spausti šlaplę, todėl šlapimui tampa sunkiau pasišalinti iš pūslės. Dėl to žmogus dažniau stanginasi šlapinantis, šlapimo srovė silpnėja, o pūslėje lieka dalis šlapimo.

Tokioje situacijoje šlapimo pūslė ilgą laiką dirba padidintu krūviu. Raumenys storėja, tačiau silpnesnės sienelės vietos pradeda plėstis. Būtent todėl divertikulai dažniausiai nustatomi vyresniems vyrams, kurie ilgą laiką turi šlapinimosi sutrikimų.

„Dalis pacientų prie simptomų pripranta ir mano, kad silpnesnė šlapimo srovė ar dažnas kėlimasis naktį yra natūrali senėjimo dalis. Tačiau ilgainiui nuolatinis spaudimas šlapimo pūslei gali lemti rimtas komplikacijas.“ — gydytojas urologas dr. Tomas Vaičiūnas

Šlaplės susiaurėjimas ir šlapimo nutekėjimo sutrikimai

Kartais problema atsiranda dėl susiaurėjusios šlaplės. Tai gali nutikti po traumų, uždegimų, infekcijų ar tam tikrų medicininių procedūrų. Kai šlapimo takas susiaurėja, šlapimui tampa sunkiau pratekėti, todėl pūslėje palaipsniui didėja spaudimas.

Panašiai divertikulai gali formuotis ir esant lėtiniam šlapimo susilaikymui, kai pūslė pilnai neištuštėja. Tokiais atvejais dalis šlapimo nuolat lieka pūslėje, o tai ilgainiui silpnina jos sieneles.

Neurologinės ligos

Šlapimo pūslės veiklą kontroliuoja nervų sistema, todėl įvairūs neurologiniai sutrikimai taip pat gali turėti įtakos divertikulų formavimuisi. Sergant Parkinsono liga, išsėtine skleroze, diabetine neuropatija ar po insulto, pūslė gali nebesusitraukti koordinuotai.

Dėl to žmogus gali nejausti pilnos pūslės arba negalėti jos pilnai ištuštinti. Nuolat užsilaikantis šlapimas sukuria papildomą spaudimą pūslės sienelėms ir didina komplikacijų riziką.

Įgimtas sienelės silpnumas

Kai kurie žmonės gimsta su silpnesne šlapimo pūslės sienelės struktūra. Tokiais atvejais divertikulai gali susiformuoti dar vaikystėje arba būti nustatomi jaunesniame amžiuje.

Įgimti divertikulai dažniausiai būna pavieniai ir mažesni nei įgyti. Vis dėlto net ir jie gali sukelti infekcijas ar šlapinimosi sutrikimus, todėl kartais prireikia gydymo.

Kas didina riziką?

Didžiausia divertikulų rizika nustatoma vyresniame amžiuje, ypač vyrams, turintiems prostatos problemų ar ilgalaikių šlapinimosi sutrikimų. Riziką taip pat didina pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, neurologinės ligos bei būklės, dėl kurių pūslė reguliariai pilnai neištuštėja.

„Kuo ilgiau žmogus ignoruoja apsunkintą šlapinimąsi, tuo didesnė tikimybė, kad ilgainiui atsiras ne tik divertikulai, bet ir pūslės funkcijos pažeidimai ar inkstų problemos.“ — gydytoja urologė dr. Rūta Mikalonienė

Kokie simptomai gali pasireikšti?

Šlapimo pūslės divertikulas ne visada sukelia aiškius simptomus. Maži divertikulai kartais daugelį metų lieka nepastebėti ir aptinkami atsitiktinai atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių. Tačiau kai divertikulas didėja arba jame pradeda kauptis šlapimas, dažniausiai atsiranda įvairūs šlapinimosi sutrikimai.

Simptomų stiprumas dažnai priklauso nuo divertikulo dydžio, užsilaikančio šlapimo kiekio bei to, ar kartu vystosi infekcija arba uždegimas.

Dažnas šlapinimasis

Vienas dažniausių simptomų – dažnesnis noras šlapintis. Žmogus gali jausti, kad pūslė pilnai neištuštėja, todėl netrukus vėl atsiranda poreikis eiti į tualetą.

Kai kuriems pacientams tai ypač juntama naktį. Dėl dažno kėlimosi sutrinka miegas, atsiranda nuovargis ir blogėja gyvenimo kokybė.

Silpna šlapimo srovė

Kadangi divertikulai dažnai susiję su apsunkintu šlapimo pasišalinimu, nemaža dalis pacientų pastebi silpnesnę šlapimo srovę. Kartais šlapinimasis tampa lėtesnis, reikia daugiau stangintis arba ilgiau laukti, kol pradės tekėti šlapimas.

Vyresni vyrai šiuos simptomus dažnai sieja tik su prostatos problemomis, tačiau divertikulas taip pat gali prisidėti prie šlapinimosi sutrikimų.

„Pacientai dažnai pripranta prie lėtai progresuojančių simptomų. Jie pradeda planuoti dieną pagal tualeto vietas ar vengia ilgesnių kelionių, tačiau nesikreipia pagalbos manydami, kad tai normalu.“
— gydytojas urologas dr. Saulius Grigaitis

Nepilno pasišlapinimo jausmas

Kadangi dalis šlapimo lieka divertikulo viduje, žmogus gali jausti, kad pūslė po šlapinimosi vis tiek liko pilna. Kai kuriems pacientams po kelių minučių dar išteka nedidelis šlapimo kiekis.

Šis simptomas dažnai sukelia diskomfortą kasdienėje veikloje ir gali didinti nerimą dėl šlapimo kontrolės.

Pasikartojančios infekcijos

Užsilaikantis šlapimas sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis, todėl divertikulai neretai susiję su pasikartojančiomis šlapimo takų infekcijomis.

Tokiais atvejais gali atsirasti deginimas šlapinantis, nemalonus šlapimo kvapas, drumstas šlapimas ar maudimas pilvo apačioje. Kai infekcijos kartojasi dažnai, gydytojas paprastai ieško priežasties, kodėl šlapimo pūslė pilnai neištuštėja.

Kraujas šlapime

Kartais divertikulas gali sukelti kraujavimą. Šlapime gali pasirodyti rausvas atspalvis arba aiškiai matomas kraujas.

Nors tai nebūtinai reiškia pavojingą ligą, kraujas šlapime visuomet reikalauja išsamesnio ištyrimo. Retais atvejais jis gali būti susijęs su akmenimis, stipriu uždegimu ar navikiniais pakitimais divertikulo viduje.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nedelsti reikėtų tuomet, jei staiga tampa sunku pasišlapinti, atsiranda stiprus skausmas, pakyla temperatūra arba šlapime pastebimas kraujas. Tokie simptomai gali rodyti komplikuotą infekciją arba reikšmingą šlapimo nutekėjimo sutrikimą.

Kada divertikulas tampa pavojingas?

Nors dalis šlapimo pūslės divertikulų ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, kai kuriais atvejais ši būklė gali tapti rimtų komplikacijų priežastimi. Didžiausia problema atsiranda tuomet, kai divertikule pradeda nuolat kauptis šlapimas ir jis nebegali pilnai pasišalinti.

Užsilaikantis šlapimas sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis, todėl didėja infekcijų, akmenų formavimosi ir lėtinio uždegimo rizika. Ilgainiui gali būti pažeidžiama ne tik pati šlapimo pūslė, bet ir inkstai.

Šlapimo užsilaikymas

Viena dažniausių komplikacijų – lėtinis šlapimo užsilaikymas. Kai divertikulas tampa didesnis, jame gali likti vis daugiau šlapimo net ir po pasišlapinimo.

Žmogus pradeda jausti:

• pilnumo jausmą,
• spaudimą pilvo apačioje,
• sunkumą pilnai pasišlapinti.

Ilgainiui šlapimo pūslės raumenys gali nusilpti, todėl šlapinimosi problemos dar labiau progresuoja.

„Dažnai pacientai mano, kad problema yra tik dažnesnis šlapinimasis, tačiau realiai pūslė gali būti nuolat perpildyta. Tai ilgainiui pradeda veikti visą šlapimo sistemą.“ — gydytojas urologas dr. Mantas Žukauskas

Pasikartojančios infekcijos

Kadangi divertikule užsilaiko šlapimas, bakterijoms tampa lengviau daugintis. Dėl to pacientams dažnai kartojasi šlapimo takų infekcijos.

Žmogus gali jausti deginimą šlapinantis, maudimą pilvo apačioje ar pastebėti pakitusį šlapimo kvapą. Kai infekcijos kartojasi dažnai, jos gali tapti lėtinės ir reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę.

Kai kuriais atvejais infekcija išplinta į inkstus ir sukelia rimtesnį uždegimą.

Akmenų formavimasis

Ilgą laiką divertikule užsilaikantis šlapimas gali lemti akmenų formavimąsi. Mineralinės medžiagos pradeda kauptis ir palaipsniui sukietėja.

Akmenys dažnai sukelia papildomą dirginimą, kraują šlapime arba stipresnį diskomfortą šlapinantis. Kartais jie aptinkami tik atliekant tyrimus, nes simptomai gali būti nestiprūs.

Inkstų pažeidimo rizika

Jeigu šlapimo pasišalinimas ilgą laiką būna sutrikęs, padidėjęs spaudimas pradeda veikti ir inkstus. Tokiais atvejais šlapimas sunkiau nuteka iš viršutinių šlapimo takų, todėl palaipsniui gali blogėti inkstų funkcija.

Tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus pacientams arba žmonėms, kurie jau serga diabetu, aukštu kraujospūdžiu ar lėtine inkstų liga.

Ar divertikulas gali sukelti vėžį?

Tai reta, tačiau galima komplikacija. Ilgalaikis uždegimas ir nuolat dirginama divertikulo gleivinė kai kuriais atvejais gali didinti navikinių pakitimų riziką.

Didžiausią nerimą kelia kraujas šlapime, staiga pablogėjęs šlapinimasis ar ilgai trunkantis dubens skausmas. Tokiais atvejais būtinas išsamesnis ištyrimas.

Kaip diagnozuojamas šlapimo pūslės divertikulas?

Kadangi šlapimo pūslės divertikulas ne visada sukelia aiškius simptomus, diagnozė dažnai nustatoma atliekant tyrimus dėl kitų šlapinimosi problemų. Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, jų trukmę, persirgtas infekcijas ir bendrą šlapimo sistemos būklę.

Jei įtariama, kad šlapimo pūslė pilnai neištuštėja arba joje kaupiasi šlapimas, skiriami papildomi tyrimai.

Echoskopija

Dažniausiai pirmasis tyrimas būna echoskopija. Tai greitas, neskausmingas ir plačiai naudojamas metodas, leidžiantis įvertinti šlapimo pūslės būklę bei pamatyti, ar joje lieka šlapimo po pasišlapinimo.

Echoskopijos metu divertikulas dažniausiai matomas kaip papildoma ertmė šalia šlapimo pūslės. Tyrimas taip pat padeda įvertinti, ar nėra akmenų, uždegimo požymių ar inkstų pakitimų.

Cistoskopija

Tikslesniam įvertinimui dažnai atliekama cistoskopija. Šio tyrimo metu per šlaplę įvedamas plonas optinis instrumentas, leidžiantis gydytojui tiesiogiai apžiūrėti pūslės vidų.

Cistoskopija padeda nustatyti divertikulo dydį, jo vietą bei įvertinti gleivinės būklę. Tyrimo metu taip pat galima pastebėti uždegiminius ar navikinius pakitimus.

Nors daliai pacientų procedūra kelia nerimą, ji dažniausiai trunka neilgai ir atliekama naudojant vietinį nuskausminimą.

„Cistoskopija leidžia ne tik patvirtinti divertikulą, bet ir įvertinti, ar nėra pavojingesnių pakitimų. Tai vienas svarbiausių tyrimų sprendžiant dėl tolimesnio gydymo.“
— gydytojas urologas dr. Nerijus Kavaliauskas

Kompiuterinė tomografija

Kai kuriais atvejais gali būti atliekama kompiuterinė tomografija. Šis tyrimas padeda tiksliau įvertinti šlapimo sistemos anatomiją ir galimas komplikacijas.

Kompiuterinė tomografija dažniausiai skiriama tuomet, kai įtariami akmenys, kartojasi sudėtingos infekcijos, šlapime atsiranda kraujo arba planuojamas operacinis gydymas.

Šlapimo tyrimai

Svarbi diagnostikos dalis – šlapimo tyrimai. Jie padeda nustatyti infekciją, uždegimo požymius ar kraujo pėdsakus šlapime.

Jeigu infekcijos kartojasi dažnai, gali būti atliekamas ir šlapimo pasėlis. Šis tyrimas leidžia nustatyti konkrečią bakteriją bei parinkti tinkamiausią gydymą antibiotikais.

Kada reikalingi išsamesni tyrimai?

Ne visiems pacientams reikia sudėtingų diagnostinių procedūrų. Tačiau išsamesnis ištyrimas dažniausiai rekomenduojamas tuomet, kai simptomai progresuoja, kartojasi infekcijos, blogėja inkstų funkcija arba šlapime atsiranda kraujo.

Tokiais atvejais svarbu kuo tiksliau įvertinti divertikulo dydį, jo poveikį šlapimo sistemai ir galimas komplikacijas.

Šlapimo pūslės divertikulo gydymas

Šlapimo pūslės divertikulo gydymas priklauso nuo jo dydžio, simptomų stiprumo ir to, ar jau atsirado komplikacijų. Ne visais atvejais reikalinga operacija – kai kurie nedideli divertikulai gali būti tik stebimi.

Svarbiausia gydymo dalis dažnai būna ne pats divertikulas, o pagrindinės problemos, dėl kurios jis susiformavo, pašalinimas. Jeigu žmogui sunku pasišlapinti dėl padidėjusios prostatos ar kito šlapimo nutekėjimo sutrikimo, pirmiausia gydoma būtent ši priežastis.

Kada pakanka stebėjimo?

Jeigu divertikulas yra mažas ir nesukelia jokių simptomų, gydytojas gali rekomenduoti reguliarią stebėseną. Tokiais atvejais periodiškai atliekami tyrimai ir vertinama, ar neatsiranda infekcijų, ar nedidėja likutinio šlapimo kiekis bei ar neblogėja inkstų funkcija.

Dalis pacientų visą gyvenimą gyvena su nedideliu divertikulu ir jiems neprireikia aktyvaus gydymo.

Vaistai simptomams mažinti

Kai simptomai susiję su apsunkintu šlapinimusi, gali būti skiriami vaistai, padedantys pagerinti šlapimo nutekėjimą. Dažniausiai tai būna preparatai, naudojami prostatos padidėjimui gydyti.

Jeigu kartu nustatoma infekcija, skiriami antibiotikai. Kai kuriais atvejais toks gydymas padeda sumažinti simptomus ir atitolinti operacijos poreikį.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad vaistai divertikulo nepanaikina – jie tik padeda kontroliuoti simptomus ar komplikacijas.

„Pacientai kartais tikisi, kad vien antibiotikų pakaks visam laikui išspręsti problemą. Tačiau jei šlapimas nuolat užsilaiko divertikule, infekcijos dažnai kartojasi.“ — gydytojas urologas dr. Andrius Kazlauskas

Kada reikalinga operacija?

Operacinis gydymas dažniausiai rekomenduojamas tuomet, kai divertikulas pradeda trukdyti normaliam šlapimo pasišalinimui arba sukelia komplikacijas. Dažniausiai operacija reikalinga pacientams, kuriems kartojasi infekcijos, kaupiasi didelis likutinio šlapimo kiekis, formuojasi akmenys ar atsiranda kraujo šlapime.

Kai kuriais atvejais operacija rekomenduojama ir tuomet, kai kyla įtarimas dėl navikinių pakitimų divertikulo viduje.

Endoskopinis ir chirurginis gydymas

Mažesniems divertikulams arba pacientams, kuriems didesnė operacija būtų per daug rizikinga, kartais gali būti taikomos endoskopinės procedūros. Jos yra mažiau invazinės ir dažnai leidžia greičiau atsistatyti.

Tačiau didesni divertikulai dažniausiai gydomi chirurginiu būdu. Operacija gali būti atliekama atvirai, laparoskopiškai arba naudojant robotinę chirurgiją. Pastaraisiais metais minimaliai invaziniai metodai naudojami vis dažniau, nes jie leidžia sumažinti pooperacinį skausmą ir sutrumpinti gijimo laiką.

Kaip atrodo gijimas po operacijos?

Po operacijos kurį laiką dažniausiai paliekamas šlapimo kateteris, kad pūslė galėtų ramiai gyti. Dauguma pacientų prie įprastos kasdienės veiklos grįžta per kelias savaites.

Pirmomis savaitėmis gali būti juntamas dažnesnis noras šlapintis ar nedidelis dirginimas, tačiau šie simptomai dažniausiai palaipsniui mažėja.

Jeigu gydymas atliekamas laiku, dažniausiai pavyksta reikšmingai sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

„Didžiausią skirtumą pacientai dažniausiai pajunta tada, kai pagaliau gali normaliai ištuštinti šlapimo pūslę. Pagerėja miegas, sumažėja infekcijų ir nuolatinio diskomforto.“ — gydytoja urologė dr. Lina Petrauskienė

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)