Odos ir skrandžio eritema: ką reiškia šis simptomas?

Eritema gali atsirasti ne tik odoje, bet ir vidaus organų gleivinėje, pavyzdžiui, skrandyje. Nors pats terminas reiškia paraudimą, jo priežastys ir reikšmė gali labai skirtis priklausomai nuo vietos, kurioje eritema nustatoma.

Odos eritema dažniausiai pastebima kaip paraudę, jautrūs ar niežtintys plotai, o skrandžio eritema paprastai nustatoma atliekant gastroskopiją ir rodo gleivinės sudirginimą ar uždegimą.

Kai kuriais atvejais eritema būna laikina ir nepavojinga, tačiau kartais ji gali būti susijusi su infekcijomis, gastritu, alergijomis, vaistų poveikiu ar kitomis ligomis. Dėl to svarbu vertinti ne tik patį paraudimą, bet ir kitus simptomus bei bendrą žmogaus savijautą.

Kas yra eritema?

Eritema – tai audinių paraudimas, atsirandantis dėl išsiplėtusių kraujagyslių arba uždegiminės reakcijos. Dažniausiai šis terminas vartojamas kalbant apie odą, tačiau eritema gali būti nustatoma ir vidaus organų gleivinėje, pavyzdžiui, skrandyje.

Nors pats paraudimas atrodo panašiai, jo reikšmė gali labai skirtis. Vienais atvejais tai būna trumpalaikė ir nepavojinga organizmo reakcija, kitais – ženklas, kad vyksta uždegimas, infekcija ar gleivinės pažeidimas.

Kuo skiriasi odos ir skrandžio eritema?

Odos eritema dažniausiai matoma plika akimi. Ji gali pasireikšti kaip paraudę, jautrūs, niežtintys ar šilti odos plotai. Kartais kartu atsiranda bėrimai, tinimas ar deginimo pojūtis.

Skrandžio eritema yra kitokia – jos žmogus pats nemato. Ji nustatoma gastroskopijos metu, kai gydytojas mato paraudusią ir sudirgusią skrandžio gleivinę. Dažniausiai tai rodo uždegiminį procesą arba gleivinės dirginimą.

„Pacientai dažnai išsigąsta išgirdę žodį „eritema“, tačiau svarbiausia suprasti ne patį terminą, o tai, kas sukėlė paraudimą.“ — gydytoja gastroenterologė dr. Vilma Andrijauskienė

Kodėl atsiranda paraudimas?

Paraudimas atsiranda tada, kai tam tikroje vietoje išsiplečia kraujagyslės ir į audinius priteka daugiau kraujo. Taip organizmas reaguoja į dirginimą, uždegimą ar pažeidimą.

Odoje tai dažnai susiję su:

• alergijomis,
• infekcijomis,
• kosmetikos ar cheminių medžiagų poveikiu,
• saulės spinduliais,
• autoimuninėmis reakcijomis.

Skrandyje eritemą dažniausiai sukelia gastritas, per didelis rūgštingumas, tam tikri vaistai, alkoholis arba bakterinė Helicobacter pylori infekcija.

Ar eritema visada pavojinga?

Ne. Dalis eritemos formų būna laikinos ir praeina savaime. Pavyzdžiui, oda gali parausti po saulės, karščio ar trumpalaikio dirginimo, o lengvas skrandžio gleivinės sudirginimas kartais sumažėja pakoregavus mitybą.

Tačiau ilgai trunkanti arba pasikartojanti eritema gali rodyti rimtesnį uždegimą ar lėtinę ligą. Dėl to svarbu įvertinti ir kitus simptomus – skausmą, pykinimą, temperatūrą, niežėjimą ar bendrą savijautos pablogėjimą.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Gydytojo konsultacija rekomenduojama tada, kai simptomai nepraeina, stiprėja arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Ypač svarbu nedelsti, jei:

• atsiranda stiprus pilvo skausmas,
• žmogus vemia krauju,
• pastebimas juodas ar kraujingas tuštinimasis,
• odos paraudimas sparčiai plinta,
• atsiranda dusulys ar stiprus tinimas.

„Kartais eritema būna tik laikinas sudirginimas, tačiau kai kuriais atvejais ji tampa pirmu rimtesnės ligos požymiu. Dėl to svarbu vertinti visą simptomų visumą.“ — gydytojas dermatovenerologas dr. Tomas Remeika

Kodėl atsiranda odos eritema?

Odos eritema atsiranda tada, kai oda sureaguoja į dirginimą, uždegimą ar kitą organizmo pokytį. Dažniausiai paraudimą sukelia išsiplėtusios kraujagyslės, dėl kurių į tam tikrą vietą priteka daugiau kraujo.

Kartais ši reakcija būna trumpalaikė ir visiškai nepavojinga, tačiau kai kuriais atvejais ji gali signalizuoti apie infekciją, alergiją ar sisteminę ligą.

Alerginės reakcijos

Viena dažniausių odos eritemos priežasčių – alergija. Oda gali parausti po kontakto su kosmetika, plovikliais, vaistais, maisto produktais ar augalais.

Tokiais atvejais paraudimą dažnai lydi:

• niežėjimas,
• odos jautrumas,
• smulkūs bėrimai,
• tinimas.

Kartais reakcija būna lengva ir greitai praeina, tačiau stipresnė alergija gali išplisti didesniuose odos plotuose.

„Pacientai dažnai neįvertina, kad net įprasta kosmetika ar naujas kremas gali sukelti gana ryškią odos reakciją.“ — gydytoja alergologė dr. Inga Vaičekauskienė

Infekcijos

Odos paraudimą gali sukelti ir virusinės ar bakterinės infekcijos. Kai kurios jų pasireiškia labai būdingomis eritemos formomis.

Pavyzdžiui, infekcinė eritema vaikams dažnai sukelia ryškų skruostų paraudimą, o bakterinės odos infekcijos gali lemti skausmingą, karštą ir patinusią odą.

Jeigu kartu atsiranda temperatūra, silpnumas ar sparčiai plintantis paraudimas, gydytojo konsultacija tampa svarbi.

Odos dirginimas

Kartais eritema atsiranda dėl paprasto odos sudirginimo. Tai gali nutikti po:

• ilgo buvimo saulėje,
• šalčio,
• karščio,
• agresyvių odos priežiūros priemonių,
• dažno trynimo ar skutimosi.

Tokiais atvejais paraudimas dažniausiai sumažėja pašalinus dirginantį veiksnį ir naudojant odą raminančias priemones.

Autoimuninės ligos

Kai kuriais atvejais odos eritema susijusi su autoimuninėmis ligomis. Tai reiškia, kad imuninė sistema pradeda klaidingai reaguoti į organizmo audinius.

Tokiais atvejais odos paraudimas dažnai nebūna vienintelis simptomas. Žmogų taip pat gali varginti:

• nuovargis,
• sąnarių skausmai,
• temperatūra,
• bendras silpnumas.

Dėl to ilgai trunkanti ar pasikartojanti eritema kartais reikalauja išsamesnio ištyrimo.

Vaistų poveikis

Tam tikri vaistai taip pat gali sukelti odos paraudimą ar uždegimines reakcijas. Dažniausiai tai susiję su organizmo jautrumu konkrečiam preparatui.

Odos reakcijos gali atsirasti pradėjus vartoti naujus antibiotikus, priešuždegiminius ar kitus medikamentus. Jei paraudimas atsirado netrukus po naujo vaisto vartojimo pradžios, apie tai svarbu informuoti gydytoją.

„Staiga atsiradusi odos eritema po naujų vaistų vartojimo visada turėtų būti vertinama atsargiai, nes kai kurios reakcijos gali greitai progresuoti.“ — gydytojas dermatovenerologas dr. Marius Gedvilas

Kas yra skrandžio eritema?

Skrandžio eritema – tai skrandžio gleivinės paraudimas, kuris dažniausiai nustatomas atliekant gastroskopiją. Šis terminas nereiškia konkrečios ligos, tačiau rodo, kad gleivinė yra sudirgusi arba vyksta uždegiminis procesas.

Dalis žmonių apie skrandžio eritemą sužino atsitiktinai profilaktinio tyrimo metu, tačiau kitiems ji nustatoma ieškant pilvo skausmo, pykinimo ar rėmens priežasčių.

Kaip nustatoma skrandžio eritema?

Skrandžio eritema dažniausiai matoma gastroskopijos metu. Tyrimo metu gydytojas specialia kamera apžiūri stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną.

Paraudusi gleivinė gali būti lengvai sudirgusi arba labiau uždegiminė, kartais matomas ir patinimas ar jautresni gleivinės plotai. Kai kuriais atvejais papildomai paimamas gleivinės mėginys biopsijai, kad būtų galima tiksliau nustatyti uždegimo priežastį.

„Pacientai dažnai mano, kad eritema reiškia opą ar labai sunkią ligą, tačiau daugeliu atvejų tai tiesiog gleivinės dirginimo ar uždegimo požymis.“ — gydytojas gastroenterologas dr. Vytautas Narbutas

Kokios priežastys dažniausios?

Dažniausiai skrandžio eritema susijusi su gastritu – skrandžio gleivinės uždegimu. Viena dažniausių priežasčių yra Helicobacter pylori bakterija, kuri ilgainiui gali dirginti gleivinę ir skatinti uždegiminius pokyčius.

Gleivinę taip pat dažnai dirgina alkoholis, rūkymas, priešuždegiminiai vaistai, netinkama mityba ar ilgalaikis stresas. Kai kuriems žmonėms paraudimas susijęs su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu ar refliuksu.

Kokie simptomai dažniausiai pasireiškia?

Ne visi žmonės jaučia simptomus. Kartais skrandžio eritema aptinkama visiškai atsitiktinai.

Tačiau dažniausiai pasireiškia maudimas ar deginimas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, pilvo pūtimas, sunkumo jausmas po valgio ar rėmuo. Daliai žmonių simptomai sustiprėja po riebaus, aštraus ar rūgštaus maisto.

Ar skrandžio eritema pavojinga?

Lengvas gleivinės paraudimas dažnai nėra pavojingas, tačiau ilgai trunkantis uždegimas gali pažeisti skrandžio gleivinę.

Negydomas gastritas kartais didina opų, kraujavimo ar lėtinio gleivinės pažeidimo riziką. Dėl šios priežasties svarbu išsiaiškinti, kas sukėlė gleivinės pokyčius, ypač jei simptomai kartojasi arba stiprėja.

Kada reikalinga skubi konsultacija?

Skubiai kreiptis į gydytoją reikėtų tada, kai atsiranda stiprus pilvo skausmas, vėmimas krauju, juodos išmatos, staigus silpnumas ar rijimo sutrikimai.

Tokie simptomai gali rodyti rimtesnį virškinamojo trakto pažeidimą ar kraujavimą, todėl delsti nereikėtų.

„Didžiausia klaida – ilgai ignoruoti virškinimo simptomus ir bandyti juos slopinti vien vaistais nuo rūgštingumo. Jei simptomai kartojasi, būtina ieškoti tikrosios priežasties.“ — gydytoja gastroenterologė dr. Rasa Butkutė

Kokie simptomai gali pasireikšti?

Eritemos simptomai priklauso nuo to, kurioje vietoje atsiranda paraudimas ir kas jį sukelia. Odos eritema dažniausiai pasireiškia matomais odos pakitimais, o skrandžio eritema dažniau sukelia virškinimo sistemos simptomus.

Kai kuriems žmonėms simptomai būna lengvi ir trumpalaikiai, tačiau kitais atvejais jie gali stipriai paveikti savijautą ir kasdienį gyvenimą.

Odos simptomai

Odos eritema dažniausiai pasireiškia paraudusiais odos plotais, kurie gali būti šilti, jautrūs ar niežtintys. Kartais oda tampa sausesnė, atsiranda tempimo pojūtis ar smulkūs bėrimai.

Kai kuriais atvejais paraudimas apsiriboja viena vieta, tačiau stipresnės reakcijos metu jis gali plisti didesniuose kūno plotuose. Jei eritema susijusi su alergija, dažnai atsiranda ir niežėjimas ar tinimas.

„Pacientai dažnai pirmiausia pastebi ne spalvos pokytį, o odos deginimą, jautrumą ar nemalonų tempimo pojūtį.“ — gydytoja dermatologė dr. Ieva Mikulskienė

Infekcinės kilmės odos paraudimą kartais lydi temperatūra, bendras silpnumas ar skausmas. Tokiais atvejais organizmas dažniausiai reaguoja ne tik odoje, bet ir visame kūne.

Skrandžio simptomai

Skrandžio eritema dažniausiai sukelia virškinimo sistemos sutrikimus. Žmogų gali varginti maudimas viršutinėje pilvo dalyje, sunkumo jausmas po valgio ar deginimas skrandyje.

Taip pat gana dažnai pasireiškia pykinimas, pilvo pūtimas ar rėmuo. Daliai žmonių simptomai sustiprėja po riebaus, aštraus ar rūgštaus maisto, alkoholio ar kavos.

Kai gleivinė sudirginta stipriau, gali sumažėti apetitas arba atsirasti nuolatinis nemalonus diskomforto jausmas skrandyje.

Kada simptomai gali būti pavojingi?

Nors dalis eritemos formų nėra pavojingos, kai kurie simptomai gali rodyti rimtesnį uždegimą ar komplikacijas.

Didžiausią nerimą kelia stiprus pilvo skausmas, vėmimas krauju, juodos išmatos, sparčiai plintantis odos paraudimas, dusulys ar aukšta temperatūra. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Ar simptomai gali kartotis?

Taip. Jei nepašalinama pagrindinė priežastis, eritema gali pasikartoti. Pavyzdžiui, jautri oda gali nuolat reaguoti į tam tikras kosmetikos priemones, o skrandžio gleivinė – į netinkamą mitybą, alkoholį ar stresą.

Dėl to gydytojai dažnai rekomenduoja stebėti, po ko simptomai sustiprėja, ir kiek įmanoma vengti provokuojančių veiksnių.

„Pasikartojantys simptomai dažnai rodo, kad organizmas nuolat susiduria su tuo pačiu dirgikliu ar uždegimą palaikančiu veiksniu.“ — gydytojas gastroenterologas dr. Dainius Žilinskas

Kaip diagnozuojama eritema?

Eritemos diagnozė priklauso nuo to, kurioje vietoje atsiranda paraudimas ir kokius simptomus žmogus jaučia. Kadangi eritema nėra atskira liga, gydytojui svarbiausia nustatyti tikrąją priežastį – ar tai alerginė reakcija, infekcija, gleivinės uždegimas, ar kitas organizmo sutrikimas.

Vertinama ne tik pati eritema, bet ir bendra savijauta, simptomų trukmė, vartojami vaistai, mitybos įpročiai bei galimi dirgikliai.

Odos apžiūra

Jeigu eritema pasireiškia odoje, pirmiausia atliekama dermatologinė apžiūra. Gydytojas įvertina paraudimo vietą, išplitimą, odos jautrumą bei tai, ar yra tinimas, bėrimai ar pūslės.

Tam tikros odos eritemos formos turi gana būdingą išvaizdą, todėl kartais diagnozę galima įtarti vien apžiūros metu.

„Oda dažnai labai aiškiai parodo, kokio pobūdžio reakcija vyksta organizme. Patyręs specialistas neretai gali įtarti priežastį vien pagal odos pokyčių pobūdį.“ — gydytoja dermatologė dr. Monika Kvedaraitė

Gastroskopija

Jeigu žmogų vargina skrandžio simptomai, dažniausiai atliekama gastroskopija. Tai tyrimas, kurio metu specialia kamera apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna.

Gastroskopijos metu gydytojas gali matyti gleivinės paraudimą, sudirginimą, uždegimą ar kitus pažeidimus. Kai kuriais atvejais papildomai atliekama biopsija – paimamas mažas gleivinės mėginys ištyrimui.

Kraujo tyrimai

Kraujo tyrimai padeda įvertinti, ar organizme vyksta uždegimas, infekcija ar kiti pokyčiai. Priklausomai nuo simptomų gali būti vertinami uždegiminiai rodikliai, infekcijų požymiai, alerginės reakcijos ar tam tikrų vidaus organų veikla.

Jei gydytojas įtaria Helicobacter pylori infekciją, gali būti atliekami papildomi specifiniai tyrimai.

Alerginiai tyrimai

Jeigu įtariama alerginė kilmė, gydytojas gali rekomenduoti alerginius tyrimus. Jie padeda nustatyti, ar simptomus sukėlė tam tikri maisto produktai, vaistai, kosmetika ar aplinkos veiksniai.

Kartais priežastį nustatyti pavyksta tik detaliai stebint, po kokių situacijų ar medžiagų simptomai sustiprėja.

Ar visada reikalingi išsamūs tyrimai?

Ne visada. Jei eritema trumpalaikė, aiškiai susijusi su laikinu dirginimu ir greitai praeina, papildomi tyrimai gali būti nereikalingi.

Tačiau jei simptomai kartojasi, stiprėja arba atsiranda papildomų požymių, tokių kaip kraujavimas, temperatūra ar stiprus skausmas, išsamesnis ištyrimas tampa svarbus.

„Didžiausia klaida – ilgą laiką gydyti tik simptomus neieškant tikrosios priežasties. Pasikartojanti eritema beveik visada signalizuoja, kad organizmas į kažką reaguoja.“ — gydytojas gastroenterologas dr. Saulius Kairys

Odos ir skrandžio eritemos gydymas

Eritemos gydymas visada priklauso nuo priežasties. Kadangi pats paraudimas yra simptomas, svarbiausia nustatyti, kas sukėlė gleivinės ar odos sudirginimą. Vienais atvejais pakanka pašalinti dirginantį veiksnį, kitais gali prireikti medikamentinio gydymo ar ilgalaikės priežiūros.

Tiek odos, tiek skrandžio eritemos atveju gydymo tikslas yra sumažinti uždegimą, apsaugoti audinius ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Priežasties šalinimas

Vienas svarbiausių gydymo principų – pašalinti veiksnį, kuris sukėlė eritemą. Jei odos paraudimas atsirado dėl alergijos ar kosmetikos priemonių, svarbu vengti pakartotinio kontakto su dirgikliu.

Jeigu skrandžio eritema susijusi su gastritu, dažnai rekomenduojama koreguoti mitybą, sumažinti alkoholio vartojimą, atsisakyti rūkymo bei vengti vaistų, kurie dirgina skrandžio gleivinę.

„Dažnai didžiausią efektą duoda ne stipriausi vaistai, o tinkamai pašalinta priežastis, kuri nuolat dirgina organizmą.“ — gydytoja gastroenterologė dr. Eglė Jurkutė

Vaistai nuo uždegimo ir rūgštingumo

Jeigu skrandžio gleivinė stipriau sudirginta, gali būti skiriami vaistai, mažinantys rūgštingumą ir apsaugantys gleivinę. Jie padeda sumažinti deginimą, skausmą ir sudaro geresnes sąlygas gleivinei gyti.

Odos eritemos atveju kartais naudojami priešuždegiminiai kremai ar tepalai. Jei reakcija stipresnė, gydytojas gali skirti geriamųjų vaistų.

Antibiotikai

Antibiotikai reikalingi ne visais atvejais. Jie dažniausiai naudojami tada, kai eritema susijusi su bakterine infekcija.

Pavyzdžiui, jei gastroskopijos metu nustatoma Helicobacter pylori infekcija, dažnai skiriamas specialus gydymas antibiotikais kartu su rūgštingumą mažinančiais vaistais.

Kai kurios infekcinės odos eritemos formos taip pat gali reikalauti antibakterinio gydymo.

Mitybos korekcija

Skrandžio eritemos metu labai svarbi tampa mityba. Dažniausiai rekomenduojama vengti maisto, kuris stipriai dirgina gleivinę.

Simptomus dažniausiai sustiprina:

• alkoholis,
• labai aštrus maistas,
• rūgštūs produktai,
• dideli kavos kiekiai,
• labai riebus maistas.

Lengvesnis, reguliariai vartojamas maistas dažnai padeda sumažinti diskomfortą ir leidžia gleivinei greičiau atsistatyti.

Kada gydymas gali užtrukti?

Jei eritema susijusi su lėtiniu uždegimu, alergijomis ar nuolatiniu dirginimu, gydymas gali būti ilgesnis. Kai kuriems žmonėms simptomai linkę kartotis, todėl svarbu ne tik trumpalaikis gydymas, bet ir ilgalaikė priežiūra.

Ypač svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir nenutraukti gydymo per anksti vos sumažėjus simptomams.

„Pacientai dažnai nustoja gydymą tada, kai tik pagerėja savijauta, tačiau gleivinės atsistatymas gali užtrukti ilgiau nei simptomų sumažėjimas.“ — gydytojas gastroenterologas dr. Linas Mockevičius

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)