Šlapimo pūslės piktybiniai navikai

Ligos aprašymas

Šlapimo pūslės piktybiniai navikai yra vėžio forma, kuri prasideda šlapimo pūslės sienelės ląstelėse. Šlapimo pūslė yra tuščiaviduris raumeninis organas, esantis apatinėje pilvo dalyje, atsakingas už šlapimo kaupimą ir pašalinimą iš organizmo. Piktybiniai navikai dažniausiai atsiranda šlapimo pūslės gleivinėje (uroteliniame sluoksnyje), tačiau gali plisti į gilesnius šlapimo pūslės sluoksnius ir net metastazuoti į kitus kūno organus.

Šlapimo pūslės vėžys yra dažniausiai diagnozuojamas vyresnio amžiaus žmonėms, ypač vyrams. Ankstyvosiose stadijose ši liga gali būti gydoma sėkmingai, tačiau vėlyvosiose stadijose gydymas tampa sudėtingesnis ir prognozės blogesnės.

Ligos priežastys

Tikslios šlapimo pūslės vėžio priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra keletas rizikos veiksnių, kurie gali padidinti šios ligos išsivystymo tikimybę:

  • Rūkymas: tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos gali patekti į šlapimą, sudirginti šlapimo pūslės gleivinę ir didinti vėžio riziką.
  • Chemikalų poveikis: ilgas darbas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, ypač pramoniniuose procesuose, gali padidinti riziką.
  • Lėtinis šlapimo pūslės dirginimas: lėtinės infekcijos, šlapimo kateteriai ar akmenys šlapimo pūslėje gali padidinti piktybinių navikų riziką.
  • Spindulinė terapija: ankstesnė radioterapija apatinės kūno dalies srityje gali padidinti riziką.
  • Ankstesnė chemoterapija: kai kurie chemoterapiniai vaistai, pvz., ciklofosfamidas, gali sukelti ilgalaikę žalą šlapimo pūslės gleivinei.
  • Šeimos istorija: paveldėtas polinkis arba šeimos narių sirgimas šlapimo pūslės vėžiu gali didinti riziką.

Ligos simptomai

Ankstyvosiose stadijose šlapimo pūslės vėžys gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, todėl jis dažnai aptinkamas atsitiktinai. Vis dėlto, yra keletas simptomų, kurie gali būti šios ligos požymiai:

  • Kraujas šlapime (hematurija): tai dažniausiai pasireiškiantis simptomas. Kraujas gali būti pastebimas plika akimi arba aptinkamas laboratoriniais tyrimais.
  • Dažnas šlapinimasis: nuolatinis noras šlapintis, ypač naktį.
  • Skausmingas šlapinimasis: skausmas arba deginimas šlapinimosi metu.
  • Skausmas pilvo apačioje arba nugaros srityje: gali rodyti naviko plitimą arba pažengusią ligos stadiją.
  • Šlapimo pūslės spazmai arba skausmas: kartais jaučiamas nuolatinis diskomfortas šlapimo pūslės srityje.

Jei liga pažengusi, simptomai gali apimti svorio kritimą, nuovargį, apetito praradimą ar skausmą kitose kūno dalyse dėl metastazių.

Ligos klasifikacijos

Šlapimo pūslės piktybiniai navikai gali būti skirstomi pagal jų kilmę, invaziškumą ir ligos progresavimą:

  • Neinvaziniai navikai: šie navikai yra lokalizuoti šlapimo pūslės gleivinėje ir neplinta į gilesnius sluoksnius.
  • Invaziniai navikai: šie navikai išplinta į gilesnius šlapimo pūslės sienelės sluoksnius, raumenis ir gali metastazuoti į kitus organus.
  • Urotelinis karcinoma (pereinamojo epitelio karcinoma): tai yra dažniausia šlapimo pūslės vėžio forma, kilusi iš urotelinių ląstelių, kurios dengia šlapimo pūslę.
  • Plokščialąstelinė karcinoma: susijusi su lėtiniu šlapimo pūslės dirginimu arba infekcijomis, retesnė nei urotelinis vėžys.
  • Adenokarcinoma: retas šlapimo pūslės vėžys, kuris kyla iš liaukinių ląstelių.

Ligos diagnostika

Šlapimo pūslės vėžio diagnostika apima keletą tyrimų, kurie padeda aptikti navikus, nustatyti ligos stadiją ir tinkamą gydymo planą.

  • Šlapimo tyrimai: šlapimo analizė, siekiant aptikti kraujo pėdsakus arba vėžio ląsteles šlapime (šlapimo citologija).
  • Cistoskopija: tai pagrindinis diagnostinis metodas, kai gydytojas naudoja specialų vamzdelį su šviesa ir kamera (cistoskopą), kad apžiūrėtų šlapimo pūslės vidų.
  • Biopsija: cistoskopijos metu paimami audinių mėginiai, kad būtų patvirtinta vėžio diagnozė.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): naudojami siekiant nustatyti, ar vėžys plinta į kitus organus.
  • Ultragarsas: gali būti naudojamas šlapimo pūslės pažeidimams vizualizuoti.

Ligos gydymas ir vaistai

Šlapimo pūslės vėžio gydymas priklauso nuo naviko stadijos, paciento bendros būklės ir naviko lokalizacijos. Dažniausiai taikomi šie gydymo būdai:

  • Chirurginis pašalinimas: tai dažniausiai naudojamas gydymo metodas ankstyvosiose stadijose, kai navikas gali būti pašalintas cistoskopijos metu (transuretrinė rezekcija). Jei navikas išplito, gali prireikti pašalinti dalį arba visą šlapimo pūslę (cistektomija).
  • Intravesikalinė terapija: vaistai (imunoterapija arba chemoterapija) gali būti tiesiogiai suleidžiami į šlapimo pūslę, siekiant sunaikinti vėžio ląsteles. Tai dažnai naudojama po chirurginio gydymo, siekiant išvengti ligos atkryčio.
  • Chemoterapija: naudojama navikams sumažinti prieš operaciją arba kaip pagrindinis gydymo būdas pažengusiems vėžio atvejams. Chemoterapiniai vaistai gali būti skiriami į veną arba tiesiogiai į šlapimo pūslę.
  • Radioterapija: naudojama kartu su kitais gydymo būdais arba tais atvejais, kai operacija neįmanoma. Spindulinė terapija naudojama navikams naikinti ir vėžio ląstelėms sunaikinti.
  • Imunoterapija: gali būti naudojama pažengusiems vėžio atvejams, kad būtų stiprinama imuninė sistema kovojant su vėžiu.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti organizmo stiprumą ir pagerinti gyvenimo kokybę gydymo metu.

  • Žalioji arbata: turi stiprių antioksidantų, kurie gali padėti apsaugoti organizmą nuo žalingų laisvųjų radikalų.
  • Ciberžolė: ciberžolėje esantis kurkuminas turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti palaikyti sveikatą.
  • Granatų sultys: kai kurie tyrimai rodo, kad granatų sultys gali turėti antioksidacinių ir priešvėžinių savybių.
  • Sveika mityba: subalansuota dieta, turinti daug vaisių, daržovių ir mažai perdirbto maisto, gali padėti stiprinti imuninę sistemą.

Prevencija

Prevencijos priemonės gali sumažinti šlapimo pūslės vėžio riziką:

  • Nustoti rūkyti: rūkymas yra vienas pagrindinių šlapimo pūslės vėžio rizikos veiksnių.
  • Venkite cheminių medžiagų: jei dirbate su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, naudokite tinkamas apsaugos priemones.
  • Vandens vartojimas: pakankamas skysčių vartojimas gali padėti išplauti toksinus iš organizmo.
  • Sveika mityba: vartokite daug vaisių, daržovių ir maisto, turinčio daug skaidulų.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/bladder-cancer/symptoms-causes/syc-20356104#:~:text=Bladder%20cancer%20is%20almost%20always,stages%20and%20therefore%20very%20treatable.
  2. https://www.cancer.org/cancer/types/bladder-cancer/about/what-is-bladder-cancer.html
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/14326-bladder-cancer

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)